Pirmą kartą atvažiavau į Alytaus Panemunės pagrindinę mokyklą. Einu pro duris, o iš mokyklos išeina mergaitė. Gal trečiokė, gal ketvirtokė. Aš prilaikiau sunkias duris, ji praėjo ir pasakė: „Ačiū!“
*
Taip ramiai, paprastai, įprastai pasakė: „Ačiū!“
O mane lyg žaibas trenkė. Tik spėjau pasakyti jai pavymui: „Tai tau ačiū…“.
Važiavau namo ir galvojau, kad jei būčiau jaunesnis ir greitesnės reakcijos, tai gal būčiau tą mergaitę apkabinęs ir išbučiavęs? Kaip tai negalima?! Afekto būsenos žmogus neteisiamas…
O gal reikėtų jai duoti 100 litų? Oi, ne! Ji pernelyg kilni, ji pernelyg aukštai, pinigai ją įžeistų, gal net įskaudintų…
*
Tiesiog pasigėrėkime! Kokia laimė, kad yra tokių vaikų!
***
Tai dabar ir jums maža dovanėlė – toks uždavinukas:
Atsakymai
Burgis, 2012-11-23 13:15:42
Reitingui…
Giedrius., 2012-11-24 05:19:23
Gerbiamas Burgi,
Ne tik matematikos uždavinius spręsti įdomiau žinant atsakymus. Kiek gyvenime aš klausimų pastačiau į vietą Jus atradęs ir Jūsų klausydamas, nors dar nežinodamas kaip jų spręsti, bet žinodamas kaip gyventi! Ne šiaip tokį ankstų rytą rašau, šią bemiegę naktį suvokiau tai, ką penketą savo jauno gyvenimo metų bandžiau suvokti…
Dėkoju Jums! Dėkoju jūsų mokiniams, kurie mus jau šiandien moko! Ačiū, kad dalinatės. Kuo nuoširdžiausiai. Tegu gyvenimo varikliai sukasi 🙂
Burgis, 2012-11-24 09:24:41
Giedriui: ačiū!
Filo, 2012-11-24 16:27:59
Nesusiturėsiu. Apie “šimto litų efektą”.
Researcher Mark Lepper was able to diminish young children’s intrinsic joy of drawing with Magic Markers by awarding them personalized certificates for coloring with a Magic Marker. Even a single, one-time reward for doing something enjoyable can kill interest in it for weeks.
…at least ten studies show rewards work best on simplistic and predictable tasks. How about more demanding ones? In research on preschoolers (working for toys), older children (working for grades) and adults (working for money), all avoided challenging tasks. The bigger the reward, the easier the task that is chosen; while without rewards, human beings are more likely to accept a challenge.
Šaltinis: Salon.
Čia sakoma, kad kai žmogus jaučia vidinį norą ar poreikį ar malonumą kažką daryti ar kažkaip elgtis, tai papildomas skatinimas žaislais, pažymiais, pinigais, yra ne tik nereikalingas, bet net gi žalingas, nes pakerta tikrąją motyvaciją.
Burgis, 2012-11-24 17:10:20
Filo: pinigai būna kaip atlyginimas ir kaip dovana. Dovanos nebūna žalingos…
Vladas, 2012-11-24 17:57:00
Gal pakartosiu tai, apie ką rašė Filo, bet tai kažkiek susiję su tuo, kad susidūrę su geranorišku, nesavanaudišku poelgiu ar paslauga, kurią mums kažkas suteikė, jaučiame poreikį “duoti 100Lt”. T.y. bent kažkaip atsilyginti:
“Problema tame, jog daugelis neturi pakankamai pasitikėjimo savimi, kad paprastai ir natūraliai sugebėtų priimti nesavanaudišką pagalbą. Aišku kiekvienas pastebėtas ar patirtas moralinės, fizinės ar materialios paramos faktas kažkiek įpareigoja mus būti geresniais kitų žmonių (nebūtinai tik paramos davėjo) atžvilgiu.
“Draugai gali padėkoti už tai ką bičiulis jiems padarė ar pasakė. Tačiau svarbiausia – ne padėka. Tikrai veiksminga žinia yra ši: “Tu man daug davei. Tai mane pakeitė ir praturtino, ir tai perduosiu kitiems.”” (Ši citata iš Irvingo Yalomo knygos „Žiūrėti į saulę“).
Taigi tokiais atvejais turime kaip ir įpareigojimą „tai perduoti kitiems“. Daugelį toks įpareigojimas varžo ir baugina. Tačiau nepamirškime nuo ko pradėjome: kiekvienas „tai perduodamas kitiems“ gauna savo moralinius bonusus, pagerina savo savijautą ir sustiprina pasitikėjimą savimi. Manau įpareigojimas „tai perduoti kitiems“ kartu yra ir paskatinimas, bei leidimas padaryti kažką gero kitiems ir tuo pačiu sau. Juk daugelyje situacijų, atrodo, nesunkiai galėtume ištiesti kažkam pagalbos ranką, tačiau mus varžo įvairiausios baimės: ar būsiu teisingai suprastas?; ar priimtina taip elgtis mūsų kultūroje?; ką pagalvos aplinkiniai? ir t.t.
Ir kaip kartais tokioje situacijoje reikia paskatinimo: pirmyn, tu gali ir privalai tai padaryti.”
Visas tekstas: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/i%C5%A1min%C4%8Di%C5%B3-dovanos
Filo, 2012-11-24 18:14:44
B.B., tuo klausimu aš gal senamadiškas, bet man pinigas niekada neatrodo dovana.
Suprantu, kai vokeliai nešami jaunavedžiams, ar naujakuriams, o išsitraukus iš kišenės atkišti šimtą litų, už tai, kad katiko patiko, įtiko, pradžiugino… taip, tai pinigai. Bet pernelyg beasmeniška, kad laikyti dovana. Panašiau į žmogaus gadinimą, santykio devalvavimą į rinkos logiką. Aišku, galimos ir kitos nuomonės ir tradicijos. Bet straipsnyje kalbama ne apie tai.
Straipsnyje minimi tyrimai rodo, kad moralaus poelgio įvertinimas pinigais gerokai sumenkina žmogaus vidinę motyvaciją.
Paprasčiau tariant, tikro gerumo nei nupirksi, nei parduosi.
Burgis, 2012-11-24 20:58:19
Filo: man atrodo, kad Jūs pernelyg sureikšminate pinigus, nors rašydamas norite priešingo rezultato… Nepamenu, rodos čia jau rašiau apie vieną tokį epizodą, bet pakartosiu…
*
Buvau stažuotėje JAV. Mano partneris, vietinės mokyklos direktorius, vežiojo mane po Idaho, Jutos, Arizonos ir kitas valstijas. Kartą apžiūrinėjome tokį įdomų kanjoną. Kalvos viršuje buvo lentelė su užrašu apie tą lankytiną vietą. Priėjo šeima su gal penkerių metų berniuku. Jis ėmėsi skaityti užrašą. Mano partneris iškart susidomėjo ir paprašė paskaityti garsiai. Berniukas paskaitė. Direktorius išsitraukė piniginę ir davė vaikui penkis dolerius sakydamas: „Man patinka maži vaikai, kurie moka skaityti.“ Visi liko patenkinti…
*
Suprantu, kad tame galėjo būti manieringumo. Suprantu, kad penki doleriai – tai ne 100 litų. Bet man patiko! Kodėl mes negalime retkarčiais pradžiuginti vieni kitus?! Pinigai – tik simbolis, mažmožis. Svarbiausia – nuoširdumas, džiaugsmas.
*
Bet jau rašiau ir pakartosiu: jei duodamas nori pradžiuginti tik save – nedrįsk duoti! Jei numanai, kad tas, kuriam duosi, gali sutrikti, susidrovėti, nusiminti, įsižeisti, nesuprasti – nedrįsk duoti! Tai todėl ir parašiau, kad tai mergaitei Alytuje nebuvo galima duoti 100 litų! O Jūs komentuojate, lyg būčiau norėjęs duoti…
Filo, 2012-11-25 12:56:15
Tiesiog turiu visiškai priešingų pavyzdžių. Kai, tarkim, šokius lankanti dešimtmetė svečiuose paprašyta parodyti ką moka, išdeda “gerai, pašoksiu, bet turėsit sumokėti”. Ne, ji nesusidrovėjo, nenusiminė ir neįsižeidė, kai iškrapštėm keliolika litukų geležiniais. Mergaitė pašoko gražiai, aukštam lygy. Pinigėliais dar ir su mąžaja sesute pasidalino, kuri ir prie choreografijos prisidėjo kuo įmanydama. 🙂 Pramoga likom patenkinti, plojom ir šypsojomės. Bet vis tik liko klausimų… Kas ją išmokino prašyti pinigų už tai, ką tokio amžiaus vaikai noriai daro neatlygintinai? Ar toli iki dienos, kai supras, kad už vienas pramogas “rinka” moka mažiau, už kitas daugiau…
Tai ir tam amerikoniukui, tikiu, būtų palikęs kur kas gilesnis įspūdis, jei tas draugas būtų kuo nuoširdžiausiai nusišypsojęs, žaismingai pataršęs plaukučius ir pasakęs, “štai, auga būsimasis šalies prezidentas”.
Filo, 2012-11-25 12:59:05
Šiaip sakyčiau, aukso žodžiai: “jei duodamas nori pradžiuginti tik save – nedrįsk duoti”. Nesiekiu išryškinti, kur Jūs ką pagalvojot ar parėmėt ne taip. Skatinimo klausimas įdomus pats savaime.
Tarkim, yra šeimų, kur vaikams už kiekvieną gerą pažymį prie arbatpinigių priskaičiuojamas litas ar penki. Ar tai gera pedagoginė praktika? Ar reiktų atsižvelgti į vaiko palinkimus, charakterį, ar viską lemia tėvų gyvenimo filosofija? Pažįstu jaunų suaugusiųjų, kurie ugdyti “rinkos svertų” pagalba. Visai malonūs žmonės. Bet, vis tik… tam tikrais momentais pasijaučia liekamųjų efektų.
Vladas, 2012-11-25 20:56:42
Filo, tavo abiejuose paskutiniuose komentaruose yra labai daug tiesos (iš esmės viskas:)). Bet Burgio pasakojimas apie amerikoniuko paskatinimą irgi puikus. Manau ten viskas buvo gerai (čia kiekvienas iš dalyvavusių ir girdėjusių tą istoriją turime savo įvykių traktavimo versiją).
Gal nereiktų kiekvienu atveju taip sureikšminti tų pinigų? Keli doleriai Amerikoje ne kažką reiškia kaip pinigai. Juolab jie nebuvo iš anksto prižadėti ar pareikalauti.
Filo, 2012-11-29 13:10:54
Pažiūrėjau 2010m. filmuką “What if”. Ten pinigais simpatijas ir antipatijas reiškiantis vyrukas, su tikslu nusikratyti dukros paauglytės draugeliu, sumokėjo jam nei daug, nei mažai — 18 dolerių. :))) Bet nieko, iki filmo pabaigos jį “išauklėjo”. 😀
petras, 2012-11-29 14:45:02
o gal jei nereiktų žmogui valgyti, rengtis (dėl šalčio) ir įkurt būstą (dėl šalčio, apasaugos), tai ir pinigų nereiktų. bet tuo atveju manau interneto niekada nesulauktume, tai ir pokalbio mūsų nebūtų 🙂
išvada daryčiau vieną. jei vaikui pinigų nereiktų tai ir neimtų. o jei paėmė reiškia reikėjo. taigi visi laimingi 🙂