Žurnalistai, būkite žmonės!

Cituoju:

*

Pasak Nacionalinio  egzaminų centro, šiemet daugiausia 100 balų įvertinimų už valstybinius brandos egzaminus gavo Vilniaus mokyklų abiturientai – iš viso 316 jaunuolių, jie surinko 415 “šimtukų”. Antroje vietoje likusiame Kaune “šimtukininkų” šiemet suskaičiuota gerokai mažiau – 116, o pačių “šimtukų” – 137. Daugiausia “šimtukininkų” Lietuvoje šiemet išugdė Vilniaus licėjus. 72 šios mokyklos auklėtiniai gavo bent po vieną 100 balų įvertinimą, iš viso “šimtukų” jie surinko 120,  pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Antroje vietoje pagal “šimtukininkų” skaičių – Vilniaus Žirmūnų gimnazija, kurioje 39 abiturientai gavo aukščiausią įvertinimą už valstybinius brandos egzaminus. Iš viso “šimtukų” čia gauta 46. Trečią vietą pagal 100 balų įvertinimą gavusiųjų skaičių – taip pat sostinėje įsikūrusi Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, kurioje “šimtukininkų” skaičius siekia 31, iš viso tokių įvertinimų surinkta 39. Pagal šį rodiklį ketvirtoje vietoje atsidūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija – “šimtukus” gavo 29 jos auklėtiniai. Tačiau KTU gimnazija aplenkė M.Biržiškos gimnaziją pagal “šimtukų” skaičių – jų čia atitinkamai surinkta 42. Pagal aukščiausią įvertinimą gavusiųjų skaičių toliau rikiuojasi Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnazija (23), Vilniaus jėzuitų gimnazija (22), Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (21) ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija (15). Šiemet 100 balų įvertinimas iš viso Lietuvojr parašytas 1094 kartus 884 mokiniams. Po vieną “šimtuką” gavo 713, po du – 135, po tris – 33 mokyklas baigiantieji, o keturis “šimtukus” surinko trys abiturientai. Aukščiausią įvertinimą už keturis egzaminus šiemet gavo Vilniaus licėjaus, Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnazijos ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokiniai.

***

Viską supratote? Nieko nesupratote!

  1. Kaip galima skelbti tokius duomenis nepridedant, kokio DYDŽIO yra tos mokyklos?! Kiek abiturientų baigė?!

  2. Kas svarbiau – „šimtukų“ skaičius ar gautų įverčių vidurkis? Ar mums svarbesni keli šimtai ar keliasdešimt tūkstančių abiturientų?

  3. O dramblio ir vėl nepastebėjote… Kas tie „šimtukai“, kas tie skaičiai, kuriuos rašo NEC? Žurnalistams tai nerūpi…

***

Mums visaip gerai, jei mes žinome, kas gerai, o kas – blogai.

Atsakymai

Darth Vader, 2011-07-14 17:06:22

Laikas suvotki, kad tai – tik šimtukų statistika. O statistikai įdomu kiek šimtukų yra: gimnazija A gavo 42, ginnazija B – 15, o gimnazoija C – 23. Vadinasi, pirmoje vietoje yra gimnazija A, antroje gimnazija C ir trečioje – gimnazija B. Kada KTU gimnazijoje mokinys gauna pažymį – niekas jo neklausia (įtariu, net direktorius), ar mokinys iš gausios šeimos arba kiek mokinių egzaminuojant buvo klasėje.

Nesuprantu, ko čia pergyventi…

įdomu, 2011-07-14 17:25:38

Kas svarbiau – šimtukų skaičius ar gautų įverčių vidurkis? – Viskas svarbu, priklausomai nuo to per kurią prizmę pažiūrėsime. Svarbi ir bendra masė, ir vidurkis, ir efektyvumas, ir viršutiniai ekstremumai, ir apatiniai. Pavyzdžiui, spėju, kad prognozuojant kriminogenines perpektyvas ne taip jau svarbu kiek yra pirmūnų – svarbiau kokio lygio galiorka.

Kas stipresnis – voras ar dramblys? 🙂

Skaitydamas apie šimtukininkus, aš irgi pasigedau bendro abiturientų skaičiaus miestuose. O vidurkio nelabai pasigedau – man įdomiau būtų sužinoti pirmūnų ir galiorkos kiekius ir procentus. Tarkime, tokių, kurių visi balai patenka į pirmąjį penktadalį (80-100 balų), bei tokių, kurie turi balų mažesnių už 20.

Bet ne žurnalistų žmogiškumas kaltas. Tiesiog orientuojamasi į skaitytojus kurie mėgsta gauti vieną išvadą o ne daug skirtingų pjūvių arba masę sausų skaičių.

giedrius_m, 2011-07-14 18:03:26

O šiaip visuose šituose skaičiavimuose pasimiršta svarbiausia: ar laimingi šitie vaikai bus po 5, 10 metų 🙂

O jei detaliau, kiek vaikų pasinaudos gautu išsilavinimu, įvertinimais ir dirbs mėgiamą, gerai apmokamą darbą bei mokės būti laimingi? Tik nesakykit, kad nuo mokyklos tai nepriklauso 🙂

  1. Geri įvertinimai leidžia vaikui laisvai rinktis studijas.

  2. Mokykla įtakoja ką vaikas rinksis studijuoti toliau lavindama jo gabumus ir plėsdama akiratį (tiek teigiamai įtakoja, tiek neigiamai).

  3. Svarbiausia – teisingas, gabumus atitinkantis pasirinkimas, darbas ta linkme ir platus akiratis aptinkant sau tinkamą sritį.

  4. Geri įvertinimai negarantuoja sėkmingų studijų, tačiau teisingi įpročiai – taip.

  5. Geri studijų rezultatai nevisuomet pasako kiek žmogus bus laimingas ateityje ir ką pasieks. Bet gal

Katrė Vingienė, 2011-07-14 18:45:03

Nelabai supratau kodėl statistika supykdė šios svetainės šeimininką ir pasidomėjau mokinių skaičiumi mokyklose. Pagal B.Burgio pateiktus duomenis KTU gimnaziją baigė 76 mokiniai, iš. kurių 29 gavo bent po vieną šimtuką, t.y 38 procentai. Pagal lryto duomenis Vilniaus licejų baigė 111 abiturientų, iš kurių 72 gavo bent po vieną šimtuką, t.y. 65 procentai. Dar 40 licėjuje mokėsi pagal TB programą, bet jų NEC statistikoje nėra iš viso, nes jie nelaikė nacionalinių egzaminų.

Vaiva, 2011-07-14 19:12:10

Taip geri įvertinimai daug ką leidžia rinktis, bet tada kartais atsitinka dar blogiau,kai visos durys atvertos, pro kurias eiti??? Blaškymasis ir abejonės kankina ne vieną,o kartais ir nuveda ne tam žmogui skirtu keliu

Stasys, 2011-07-14 20:53:40

Sveikinu ir linkiu geros sėkmės darbuose

burgiui, 2011-07-14 21:08:35

Kiek matau NEC tokios statistikos neskelbia. Matyt žurnalistai paklausė, NEC atsakė. Ko čia pykti? Kita vertus juk KTU jau antri metai stebuklų neberodo. Ir tą, matyt, direktoriui sunku pripažinti. Gal todėl toks pyktis… Be to juk šis pyktis išreikštas paskelbus dalies egzaminų rezultatus. Būkim, kaip sakoma, biedni, bet teisingi…. Tai sukelia tam tikrų minčių.

Nepris, 2011-07-14 21:22:41

Kiek žmogus laimingas ateityje ir dabar, priklauso ne nuo to, kiek jį pripažįsta sistema, o nuo to, kiek jis pažįsta pats save.

Jovita, 2011-07-14 22:19:38

“Life isn’t about finding yourself. Life is about creating yourself.” George Bernard Shaw

giedrius_m, 2011-07-15 00:05:20

Nepris : poezija. Sistema reikalinga šiuolaikinio žmogaus poreikių įgyvendinimui. Net savirealizacijai. Idealiu atveju turi būti harmonija tarp abiejų pažinimų: geriems žmonėms leista atsiskleisti, geri žmonės randa vietą sau (kur PATINKA ir TINKA daryti kažką) ir ta veikla yra ilgalaikiai naudinga visuomenei. Todėl visų sistemos sukurtų įvertinimų nurašyti negalima, bet reikia juos taisyti (kur jie netinkami).

D., 2011-07-15 01:33:43

man tai istrigo tas Valanciuno PR’iarinimas (lryto), kurio net mokykla pateko i ta simtukininku trejetuka.

O siaip, kurie nori suzinoti daugiau apie zurnalistikosprincipus, siulyciau paziureti Henriko Vaitiekuno paskaita – http://www.bendruomenes.lt/videos/3941287670823881.flv

Nepris, 2011-07-15 01:41:40

Giedriau, manau sutiksi, kad poezija yra arčiau harmonijos, nei proza 😉

Kadangi ne pirmą kartą esu “kaltinamas” aforizmatiniu kalbėjimu, ir neaiškių kalambūrų kalimu, šį kartą pateiksiu paaiškinimą išplėstine forma.

Įvadui turim visi susipažinti su Abrahamo Maslowo mintimis apie Įvertinimo poreikį. Nors tekstas netrumpas, vis tik manau jį čia pateikti verta, nes gali pastarnauti kaip reikšminga paspara svarstant šioje svetainėje vis atsikartojančias temas.

—————————————————

ĮVERTINIMO POREIKIS

“Visi žmonės mūsų visuomenėje (išskyrus negausius patologinius atvejus) jaučia pastovaus, tvirtai pagrįsto, paprastai aukšto jų vertinimo poreikį ar troškimą, tap pat savigarbos, savęs vertinimo bei kitų rodomos pagarbos poreikį. Šiuos poreikius galėtume suskirstyti į dvi giminingas grupes. Pirmajai grupei priskirtume galios, pasisekimo, adekvatumo, meistriškumo bei kompetencijos, pasitikėjimo susidūrus su pasauliu, nepriklausomybės ir laisvės troškimus. Antrajai grupei priskirtume tai, ką galima pavadinti reputacijos arba prestižo (apibūdinant tai kaip pagarbą ar įvertinimą, kurių sulaukiame iš kitų žmonių), statuso, garbės ir šlovės, dominavimo, pripažinimo, dėmesio, svarbumo, orumo ir pritarimo troškimais. Šiuos poreikius iš dalies pabrėžė Alfredas Adleris ir jo sekėjai, tačiau gana ignoravo Freudas. Šiandien [~1954m] vis dažniau ir vis platesniuose psichoanalitikų be klinikinių psichologų sluoksniuose prabylama apie tai, kokie nepaprasta svarbūs šie poreikiai.”

Savęs vertinimo poreikio patenkinimas suteikia pasitikėjimo savimi, savo vertės, jėgos, pajėgumo, adekvatumo, buvimo naudingam ir reikalingam pasaulyje jausmą. Tačiau nepatenkinti šie poreikiai sukelia nevisavertiškumo, silpnumo, bejėgiškumo jausmus. Šie jausmu savo ruožtu sukelia arba bendrą nusivylimą, arba skatina kompensacines bei neurotines tendencijas. <…>

Teologų diskusijos apie išdidumą ir hubris, Frommo teorijos apie savosios prigimties išdavimo suvokimą, Rogeso darbai “aš” tema, tokių eseistų kaip Ayn Rand tekstai bei kiti šaltiniai mus jau pakankamai įspėjo ir kasdien vis griežčiau įspėja dėl to, kaip pavojinga grįsti savęs vertinimą kitų nuomonėmis, o ne realiais gebėjimais, kompetencija ar tinkamumu atlikti užduotis. Pastoviausias, tad ir sveikiausias savigarbos jausmas yra tas, kuris grindžiamas pelnyta kitų pagarba, o ne išoriška šlove ar garsumu bei nepelnytu pataikavimu. Bet net tokiu atveju naudinga būtų atskirti tikrąją kompetenciją ir laimėjimus, kurių pagrindas yra vien tik valios jėga, ryžtas ir atsakomybė , nuo tų, kurie natūraliai ir be ypatingų pastangų kyla iš mūsų tikrosios vidinės prigimties, mūsų konstitucijos, mūsų biologinės lemties ar likimo*, arba, kaip suformulavo Horney, iš mūsų Tikrojo Aš, o ne iš idealizuoto pseudo _aš_.”

————————————–

Visas šis tekstas yra tarnauja tramplinu kertinei Maslowo humanistinės psichologijos tezei apie savęs aktualizavimo poreikį (pateikiamas žemiau). Būtent tramplinu, nes savo laiku Maslowas buvo laikomas psichologijos eretiku.

** [Dalykai, kuriuos aš kartais lengvu mostu pavadinu talentais, retkarčiais pašaukimu.]

Nepris, 2011-07-15 01:59:33

———————————–

SAVĘS AKTUALIZAVIMO POREIKIS

Net jei būtų patenkinti visi šie [pamatiniai motyvaciniai] poreikiai, vis dėl to dažnai (jei ne visuomet) turėtume tikėtis, kad netrukus rasis naujas nepasitenkinimas ar nerimas [laimės nebus!!!], išskyrus tuos atvejus, kai individas daro tai, kam jis individualiai tinka. Muzikas privalo rašyti muziką, dailininkas turi tapyti, poetas privalo rašyti, jeigu jie nori taikiai sugyventi patys su savimi. Žmogus privalo būti tuo, kuo jis pajėgia būti. Jis privalo būti ištikimas savo prigimčiai. Šį poreikį galime pavadinti savęs aktualizavimo poreikiu.

<…> [Savęs aktualizavimo] terminu nusakau žmogaus troškimą realizuoti save, būtent jo polinkį aktualizuoti tai, kas jis potencialiai yra [kaip žinosi kas esi, jei dar nepažinai savęs???]. Šį polinkį galima nusakyti kaip troškimą maksimaliai priartėti prie savojo idiosinkratiškumo [išskirtinumo], tapti viskuo, kuo tapti asmuo pajėgia. Kiekvieno žmogaus atveju konkreti šio poreiko forma bus skirtinga.”

——————————

Manau pritarsite, kad saviaktualizavimo poreikis, kaip čia nusakytas, Žmogų pakylėja virš tiesiog socialinio gyvūno (kuris siekia, stengiasi vien tam, kad išgyventų, t.y. kad pritaptų, būtų naudingas ir pagerbtas) iki statuso slėpiningos būtybės, kuri pirmiausiai privalo atrasti kas ji yra, o toliau, vedama būtent to SUBJEKTYVAUS SAVĘS PATYRIMO, visu savo gyvenimu turi išreikšti tąją savo giliausią esmę ir aukščiausią paskirtį. Nes tik taip turi šansą būti laimingas.

Šaltinis: Abraham H. Maslow, “Motyvacija ir asmenybė”, 1954m.; “Apostrofa”, Vilnius, 2006 (p.76)

Burgis, 2011-07-15 08:23:35

burgiui (toks jo vardas…): kas pyksta? Aš nepykstu, aš mokau. Paskaitykite šios dienos „Kauno dieną“ ir šeštadienio „Laikinąją sostinę“ – rasite skirtumų…

*

KTUG neberodo stebuklų?! O kada rodė? Tiesiog šių metų rezultatai yra geriausi per penkmetį. Vėl geriausi Kaune. Manau (jei žinočiau vidurkius ir abiturientų skaičių – galėčiau patvirtinti…), kad buvome ir esame antri po Licėjaus Lietuvoje. Taip ir turėtų būti, bet turėtų būti mažesnis skirtumas nuo Licėjaus. Apie tai ir pasakiau „Kauno dienai“: Kaunui reikia pasistengti, atsibusti…

*

Bet niekada, niekada neišnyks jūsų nors įgelti, pažeminti… Tai gerai! Tai mus skatina.

Burgis, 2011-07-15 08:26:06

Vaderiui: KTU gimnazijoje moksleivis gauna pažymį, įvertį, o NEC jam duoda „batų“…

*

Aš gerus pažymius gaudavau ne už tai, o dėl to, kad gyvenome neturtingai, kad šeimoje buvo keturi vaikai.

vilnietė, 2011-07-15 15:27:41

Ponas Burgi, kaip Jums sunku su tuo susitaikyti… KTUG yra nuostabi mokykla, ugdanti stiprius ir protingus mokinius. Tačiau manau, kad metas susitaikyti, kad esate po Vilniaus licėjaus, ir nesvarbu, ar antroje, ar trečioje vietoje. Anksčiau komentavusi p.Katrė pateikė statistiką, o dabar laukiame jūsų įrašo : pasidomėkite ir parašykite procentus, jei jie jums tokie svarbūs. Niekas nežemina, niekas nemenkina KTUG. Mokyklas galima sulyginti statistiškai, tačiau šiaip jos yra nepalyginamons : kikviena turi savo ugdymą ir savo vertybių sistemą.

Aukščiau nosį, ir nepulkite taip licėjaus. Geriau jau draugaukite ir neįžeidinėkite moksleivių, kurie atvažiuoja per mainus, iš šios mokyklos.

Burgis, 2011-07-15 15:53:43

Vilnietei: kas Jus, vargšiukę, nuskriaudė? 🙂 Mes tikrai, tikrai, tikrai esame PO Licėjaus! (Žr. mano komentarą 8.23). Aš tikrai niekada nepeikiau Licėjaus! Jei įžeidinėčiau atvykstančius pagal mainų programą, nejaugi neatsirastų iš įžeistųjų, kas tai pasakytų man į akis? Juk jūs iš Licėjaus! Ir kas gi važiuotų, jei juos čia įžeidinėtų? Bet gal Jūs, mieloji, netvirtai jaučiatės su tuo pranašumu, jei taip reaguojate?

*

Metas susitaikyti, metas… 🙂 (Dviprasmis žodis „susitaikyti“.)

nepatenkintas, 2011-07-15 16:11:07

Kodėl NEC pateikė klaidingą informaciją, o kur Druskininkų “Ryto” gimnazija, kurios 12 abiturientų surinko 16 “šimtukų”, o du iš jų baigė gimnaziją – surinkę po 3 “šimtukus”?

Burgis, 2011-07-15 16:18:33

nepatenkintam: sveikinu „Rytą“! O kiek iš viso abiturientų? O koks vidurkis? Tik šiaip, smalsu…

giedrius_m, 2011-07-15 21:17:57

Nepris:

Trumpai, remiantis maslow:

Maslow poreikiai – piramidė. Nepatenkinus žemesnių poreikių (maisto, saugumo, sveikatos), nėra svarbu ar patenkinami viršutiniai poreikiai. Jei pagal Maslow teiksime, kad laimingas žmogus yra tik toks, kuris realizuoja save, tai tuo pačiu turime patvirtinti, kad turi būti patenkinti ir visi žemesni poreikiai. Kitaip yra vidinis konfliktas, arba kažkas netvarkoje.

Toliau. Galime ginčytis ar visuomenė ir sistema yra reikalinga patenkinti savirealizacijos poreikiui. Galbūt ir ne visiems. BET šiuo metu visuomenė yra reikalinga patenkinti kitus poreikius, stovinčius žemiau. Kadangi žmogus nebus laimingas kol netenkinami visi poreikiai (savirealizacija netenka prasmės), tai sistema (bendraja prasme lieka svarbi).

Alkanas ir laimingas menininkas – trumpalaikė būsena.

Nepris, 2011-07-15 22:38:31

Giedriau, viskas teisingai. Yra piramidė. Yra pamatiniai poreikiai, yra aukštesnieji ir yra aukščiausi. Tai savirealizacija (poreikis pažinti ir išreikšti save) yra aukščiau poreikio būti įvertintam (įtikti ar apgudrauti sistemą).

Kad turime piramidę, o ne kubą, tikriausiai atspindi tai, kad anaiptol ne vis mato poreikį kopti iki pat viršaus. Aš neginčiju niekieno teisės prisėsti ant kurio tik nori tarpinio laiptelio, bet… kviečiu kopti kuo aukščiau. Atsiprašau, kad kartais gal per įkyriai.

giedrius_m, 2011-07-15 22:41:36

Nepris:

Niekas nedraudžia kopti auksčiau. Net ir mano pasakymai. Tačiau teigti, kad “savirealizacija” yra svarbiau laimei negu pamatiniai pojūčiai yra poezija. Skamba gražiai, norisi tikėti, bet nėra tiesa. Tvirti pamatai daro savirealizaciją galimą, o tuo pačiu ir laimę.

Siekimas savirealizacijos kol nesusitvarkai gyvenimo – kelias į niekur.

Nepris, 2011-07-15 22:54:54

Giedriau, suprantu Tavo prozišką požiūrį (be sarkazmo). Nesiginčiju, tik sakau, kad tokia tiesa nėra absoliutinė. Nes randasi tokių, kam tas “niekur” yra siekiamybė — vienuoliai, jogai, mistikai. Ir sugrįžę iš to “niekur” jie ne kartą yra parodę, kad tai, kas laikoma fizine būtinybe (miegoti, valgyti, gerti, kvėpuoti…), tėra neįvaldyto kūno įprotis.

giedrius_m, 2011-07-16 00:08:48

Nepris: To neteigiu. Tas pats Maslow modelis yra diskutuotinas ir ne visi juo tiki. Bet visgi, gryžtant prie originalios diskusijos: šeima, mokykla, visuomenė turi padėti vaikui susikurti patikimus pamatus ir sienas. O stoga išsikels jau jis pats. Beveik poetiškai gavosi? 🙂

loreta, 2011-07-16 09:21:44

Jums, vyrai, kad tik forma graži būtų:) Gyvent pagal kryžių, žvaigždę, piramidę. rutulį, pagal ką dar? Manau, vis tiek pirmiausia yra mintis, o tada žmogus imasi veiksmų – ar pamatus liejasi, ar medituoja, ar kuria. Ir kuria dažniausiai “nesusikūręs jokių patikimų pamatų”, nes nėra laiko, kūryba nelaukia. Kad ir Vyt. Mačernis-gerai, kad skubėjo užrašyt poeziją, o ne gryčią statėsi. O dėl šimtukų – kai mokyklos pasiskelbia geriausiomis, joms kito kelio nebelieka, kaip tokie reitingai…

mokytoja, 2011-07-17 00:33:48

Kiekviena gimnazija, mokykla džiaugiasi savo abiturientais:)

O pas mus pirmą kartą net 8 baigė su pagyrimu ir pirmą kartą neturim nei vieno šimtukininko. Bet vis tiek didžiuojamės jais:)