Direktoriau,
dar kartą nuoširdžiai dėkoju už atsiųstą sveikinimą. Jūsų žodžiai stipriai sujaudino jaunuosius – jiems tai buvo didelė dovana. Tikiu, kad tokiomis svarbiomis akimirkomis be galo gera jausti palaikymą iš mūsų Mokytojų.
(Milda Adomaitytė)
***
Susituokė Aistė Veličkaitė ir Kasparas Steponavičius. Nuostabūs žmonės! Mano gimnazistai. Mūsų viltis ir ateitis. Ne kokia emdžy boltikų valdoma ateitis. Ne kokia iš dėžutės mintanti ateitis. Ne kokia „vagiu ir slepiuosi“ ateitis.
*
Stebėkite juos ir gėrėkitės! Pavydėkite, jei taip gyventi nemokate. O aš juos girsiu ir girsiu, kad jie neišdrįstų „pagesti“, pasukti „į šoną“.
Ir jūs girkite savo vaikus, savo anūkėlius, savo draugus, savo bendradarbius. Nereikia virkauti ir skųstis. Jei blogai (o būna blogai!), reikia kautis! Vardan tų, kurie čia leidžiasi laiptais…
Atsakymai
Rasa, 2018-06-19 14:08:13
🙂 Nuostabu. Ta bendro Kelio pradžia…
Mintyse net eilėraštis pabudo. Nesu tikra, lyg Mačiukevičiaus. Nesu tikra ir ar neįvelsiu klaidelės, nes iš atminties rašau 🙂
—
…Kad būtų tik takas,
Kad būtų tik kelias,
Kad mes tik galėtume eiti drauge…
Kad mums pačiulbėtų mažas paukštelis
ant medžio šakos.
Kad veidas lange
Žvilgsniu palydėtų,
Kažkam pasakytų-
Pažvelki ir tu…
Nuėjo du žmonės…
Matyti laimingi,
jei į tą pusę nuėjo drauge…