*
Iš pradžių turi būti taip:
jausmas turi eiti į žvalgybą, bet protas turi stovėti sargyboje.
O paskui turi būti taip:
plyksteli fakelas. Jis išdegina visus ankstesnių repeticijų jausmus, jaudulius, ilgesius. Aistros ugnyje iš jaunuolio gimsta vyras. Dangaus ar Likimo išrinktoji supranta, kad tai taip tikra, taip patikima, kad galima dviese palaimoje gyventi visą gyvenimą.
O tada ateina Vasario 23-oji.
*
Po to gyveni danguje, su šypsena žvelgdamas į savo ankstesnius pėdsakus Žemėje.
Ir vis tiek jaudiniesi, nerimauji…
Todėl labai džiaugiesi, kai į šeimą ateina vaikai. Inkarai, kurie išlaikys, jei papūs labai stiprūs pagundų vėjai.
*
Aistrose kaupi tą gėrį, kurio – nujauti – prireiks tada, kai aistros išblės, nuskris pas jaunesnius… Nuskris. Kūnas nėra patikimas, jis sensta, todėl labiau reikia rūpintis tuo, kas nesensta.
*
O po to į šeimą ateina vaikaičiai.
Ir jau nebesijaudini, dingsta visi rimai ir nerimai…
O tada ateina Vasario 23-oji. Vėl ir vėl… Jau keturiasdešimt trečiąjį kartą!
*
Ačiū Tau, mano mylimoji!
Atsakymai
sonata, 2017-02-23 19:46:34
Šeimininkui – sveikinimai. Amžinos vertybės išlieka.
”Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.“
Pirmas laiškas korintiečiams 13:1-8
Elena, 2017-02-24 01:08:33
Mielas p. Burgi,-
laimė yra tada, kai turi su kuo ja dalintis.
Būkit laimingi ilgai, ilgai.