Gerbiamas Švietimo ir mokslo Ministre!
Atidžiai seku pirmuosius Jūsų žingsnius švietimo reformos keliu, klausu kiekvieno Jūsų žodžio. Gal Jūs mums ne viską pasakote, gal aš ne viską teisingai suprantu? Pabandysiu surašyti, ką supratau, pažymėdamas ženklu (+) tai, kas patinka, ir ženklu (-) – tai, kas stebina, gąsdina, glumina.
(-) Ar jūs išsiaiškinote, kiek ko iš tiesų moka (nemoka!) mano kartos abiturientai? Ne, Ministre, Jūsų komanda dar neatskleidė visos tiesos, nes tai sena komanda, o švietimo lygmuo – jos darbo brokas.
(+) Pagaliau brandos atestatas turės tikrą, nemažais pinigais studijoms išreikštą vertę.
(-) Jūs suprantate, kad nei lietuvių kalbos, nei matematikos rezultato per likusius tris mėnesius ženkliai pagerinti negalima, tai būsiu baudžiamas už aplaidumą (ir mano, ir mokytojų) praeityje.
(+-) Ar aš galėsiu, ar mano tėvai sugebės bematant apsispręsti, kas naudingiau: dabar samdyti gerus korepetitorius ar po pusmečio mokėti už mokslą universitete?
(+) Jūs verčiate labai atsakingai pasirinkti egzaminus, kuriuos laikysiu.
(-) Bet juk Jūs dar nė nepaskelbėte tų šešių „klasterių“ (studijų programų grupių), kurioms bus skirstomi „krepšeliai“, – kaip man prognozuoti, kur galiu tikėtis studijuoti nemokamai?
(-) Aš manau, kad suprantu, kodėl įstojęs į valstybės finansuojamą vietą nemokėsiu visą studijų laiką, nepriklausomomai nuo mokymosi rezultatų (anot TV laidos vedėjo – net jei mokysiuos „šeškėmis“), bet Jūs nesugebėjote to įtikinamai paaiškinti. Ir aš, ir mano tėvai turi planuoti išlaidas ne pusmečiui, o visoms studijoms, todėl stosiu į universitetą Lietuvoje tik numatydamas, kad visus ketverius metus paskutinių litų mano studijoms tėvai neturės išleisti .
(-) Kita vertus, nejaugi Jūs tikrai žadate nustebinti pasaulį, parodydamas jam du vieno Lietuvos universiteto vienos studijų grupės studentus, kurių vienas iš egzaminų gauna tik „penketukus“, o kitas – tik „dešimtukus“, bet pirmasis studijuoja nemokamai, o antrasis moka nemažus pinigus? Gal šis ribinis pavyzdys padės Jums suprasti problemos esmę?
(+) Džiaugiuosi, kad garantuojate (?) lengvatines bankų paskolas priimantiems iššūkį studijuoti savo rizika.
(-) Ar tikrai dėl tokių paskolų jau susitarta su bankais? Kodėl jie nieko apie tai neskelbia? Juk man jau laikas apsispręsti!
(+) Pradžiuginote ir pažadu, kad 10 proc. geriausiai baigusių aukštąsias mokyklas atgaus už studijas sumokėtus pinigus.
(-) Kas ir kuo garantuoja, kad pinigai bus grąžinti? Atsiprašau už tokią prielaidą, bet tada Jūs jau gal net nebūsite Ministras, gal ir visa vyriausybė bus kita – iš ko aš turėsiu prisiteisti savo pinigus? Kaip užtikrinsite, kad pinigus atgautų tikrai 10 proc. geriausiai studijavusių, o ne už nemažus pinigus geriausius pažymius „nusipirkusių“? Juk „pirkti“ gerus pažymius labai apsimokės! Apsimokės ir turėti gerų „dėdžių“ pinigus grąžinančiose institucijose…
(+-) Kodėl taip miglotai kalbama apie tuos, kurie studijas baigs už valstybės pinigus ir iškart išvažiuos dirbti į kitas šalis? Mano manymu, dalis valstybės investicijos (nesakau – visa!) turi būti apsaugota lyg paskola.
(+) Tikrai žinau, kad dabar svarbiausia – kuo geriau baigti mokyklą. Tai mano finansinis garantas.
(-) Tikrai žinau, kad kol kas šių metų valstybiniams brandos egzaminams (VBE) (ypač lietuvių kalbos) švietimo sistema nepasirengusi. Nerimauju, kad Jūs, Ministre, nespėsite laiku pamatyti grėsmės. Labai bijau, kad VBE vėl virs rajonų, regionų egzaminėliais, kad, anot savaitraščio „Dialogas“, balbieriškio šimtukas bus kitoks nei Vilniaus šimtukas.
(+-) O gal man saugiau jau dabar planuoti studijas užsienyje? Bijau, kad Jūs „tempsite“ su tiksliais atsakymais taip ilgai, kad ir šią galimybę prarasiu.
_**Nuoširdžiai, pasitikintis Jumis
Lietuvos abiturientas**_
Atsakymai
Atsakymas, 2009-01-30 23:13:46
Seniai neduoda ramybės vienas kvailas ekonominis klausimas: jeigu 10 proc. geriausiai besimokiusiųjų atgaus įmokas už studijas, tai ko bus verti atgauti pinigai? Kitaip tariant, 2013 m. rugsėjo litas dėl nuolat augančios infliacijos nebeatitiks 2009 m. lito vertės. Ar bus koks nors infliacijos koeficientas?
Dar nelabai suprantu ir štai ko: jei nemokamai studijuos geriausiai besimokantys, tai iš kokių geriausiai besimokiusiųjų (baigusių) bus atrinkti tie anksčiau minėti 10 proc.? Juk pagal šiandienos logiką už mokslą turėtų mokėti vidutiniškai ir prastai besimokantys? Ar šią mintiį reikėtų šifruoti taip: “pinigus už mokslą atgaus 10 proc. geriausių vidutiniokų”?
Įdomus ir pamąstymas apie studijų kreditų sistemą: valstybė, kuri neturi pakankamai lėšų aukštosioms mokykloms finansuoti, staiga gebės garantuoti paskolas milžiniškam kiekiui studentų. Iš kur tokie finansiniai pajėgumai “krizės akivaizdoj”? Ar Vyriausybė mano užkamšysianti visas skolas skolinimosi lakštais? Kas juos ims? Negi bankai? Kur jūs matėt trenktą bankininką (tik Lietuvos banko vadovas – optimistas…)?
Žodžiu, visa studijų finansavimo reforma labai dailiai brėžiama šakėmis ant vandens. Girdime tik pažadus, bet kur konkretus veiksmų planas? Ar ŠMM žada su abiturientais dorotis kaip Vyriausybė su visa Lietuva: “nuleisti” įstatymų pakeitimus o paskui post factum pradėti tartis su visuomene? Manyčiau, kad po to nieko nebestebins ir abiturientų riaušės. Ir nieko čia nepadės net atviras ŠMM laiškas (http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=2318).
Ir pabaigai: girdėjau, kad Škotijoj ES šalių piliečiams garantuojamas nemokamas mokslas. Dabartinių abiturientų vietoj aš ten ir važiuočiau…
GL, 2009-01-31 01:15:39
“pinigus už mokslą atgaus 10 proc. geriausių vidutiniokų”?
Taip, cia ir esme, kad kai kurie, kuriems galbut nepasiseke ar kurie galbut buvo silpnesni, galetu nemoketi/atgauti pinigus savo darbo universitete deka (nors korupcija – kitas klausimas…)
Tik mano nuomone paprasciausias budas tai igyvendinti butu grazinti pinigus po kiekvieno semestro 10-iui % mokanciu studentu su geriausiais pazymiais… Tada ir infliacija nebutu faktorius, ir rizika kad kita vyriausybe nuvils – mazesne.
O tai nukelti i studiju pabaiga butu ziauru – vien del nezinomybes – “ar pateksiu i ta 10%, ar ne?” – o labai daug pinigu vienoj kruvoj butu “at stake” (kas be to sukeltu didesni preteksta korupcijai).
Burgis, 2009-01-31 09:34:01
Ar visi turi teisę baigti universitetą? Ar visiems turi būti sudarytos tam galimybės (valstybė turi teikti lengvatas kitų žmonių sąskaita)?
Mūsų sodo namelyje KTU Elektrotechnikos fak. baigęs žmogus padarė tokias balkono užtvarėles, kad jomis atsigėrėti negalime. Ar jis būtų tai padaręs be KTU išsilavinimo? Be abejo! Bet gal jis nori būti tiesiog išsilavinęs dailidė? Tai kad tas fakultetas NELAVINA, tik MOKO.
Kita mintis: aš tikrai nemanau, kad bet kuriam žmogui pasiekiamas aukštasis IŠSILAVINIMAS. Deja, gamta mus suskirsto… Aš negaliu būti muzikas, kitas negali baigti AUKŠTOJO mokslo. Nes mokslas turi būti tikrai AUKŠTAS.
Bet visada galima diskutuoti…
Vilius, 2009-01-31 13:16:55
Su daugeliu jūsų minčių sutinku, tačiau, kaip aš suprantu, nerimas kyla dėl to, kad aukštojo mokslo prieinamumas nebūtų ribojamas pagal studento “turtingumą”.
O aukštojo mokslo imitacija, kuri dabar vyksta kai kuriose aukštosiose mokyklose, man taip pat neatrodo priimtina, nors pačiam joje tenka dalyvauti.
Rūta, 2009-01-31 14:45:36
Aš niekaip nesuprantu, kodėl visai nekalbama apie tai, kad aukštosios mokyklos priima tiek daug studentų, kuriems aukštasis mokslas nėra reikalingas, nes vis tiek iš universiteto nepasiima nieko, kas jiems siūloma. Nejaugi taip ir turi būti? Dabar bent jau ne iš valstybės biudžeto studijuoti tokie žmonės turės (bet ir siūloma jų diferencijavimo sistema nėra tobula, kaip laiške abiturientas akcentavo…), tik kas iš to, jei kokybiškai situaciją vis tiek bus galima apibūdinti taip pat – “žaidžiame aukštąjį mokslą”. Ir kitaip nebus tol, kol niekas nepradės vykdyti tikros švietimo reformos (ne pinigų reformos, kurią dabar tik vadina kitaip).
Juozas, 2009-01-31 19:40:45
O man norėtųsi ministro paklausti, ką jis planuoja daryti su išvykstančiaisiais? Kadangi pats esu išvykęs, pažįstu daugybę tokių pačių ir įdomiausia, kad nei vienas iš jų nesiskundžia.
Ne tai, kad nesiskundžia – tiesiog mėgaujasi mokslu!
Jų kiekis didėja geometrine progresija ir, kas svarbiausia, išvažiuoja vis daugiau gabių studentų, o ne šiaip naivių (aklų). Kiek iš jų grįš atgal? Kiek iš jų garsins užsienio universitetus? Kiek iš jų pamirš Lietuvą? Ką valdžia padarė, kad jie grįžtų?
Nemanau, kad vien patriotizmo studentas vedamas turi likti Lietuvoje – Lietuvoje jam turi būti kuriamos sąlygos. O sąlygų, bent aš asmeniškai, neįsivaizduoju be studentų kiekio mažinimo ir visiško ir tikslingo koncentravimosi ties norinčiais MOKYTIS, o ne… Velnias žino ką dauguma daro.
Įdomi diskusija, bet kol kas valdžios veiksmai man nepatinka – vis dar bandoma įtikti visiems ir auginti šimtus tūkstančių AUKŠTĄJĮ išsilavinimą turinčių. Tik, kad tas aukštas, labai jau trapus ir nevertinamas.
Mindaugas Ubartas, 2009-02-01 14:20:39
Sveiki,
Nesu labai “diplomatiskas”, neismokau dar :(, tad poziuris gali buti tiesmukas, bet manau, reikalingas.
Konkreciai sitam abiturientui siulau niekur nestoti! Todel, kad :
– jis nezino ko nori gyvenime;
– jis rinkasi aukstaji moksla, pagal kriteriju kur “nemokama”;
– greiciausiai gali baigtis taip, kad teks dirbti p. Burgio ivardintu “dailide”.
– jis tiki pasakomis, o manau suauges zmogus turetu susigaudyti, kur tikrove, o kur realybe. Si teigini sakau, nes yra aukstinamas mokslas “uzsienyje”, o ne konkrecioje mokykloje, t.y. pasirinkimas daromas, pagal nuogirdas, nieko nevertinant, t.y. psaku lygmenyje;
– jis vertina tik “islaidas” nedarydamas jokiu prielaidu apie busimas pajamas;
– jis yra socialistiniu paziuru, nes investavima i savisvieta vadina rizika ir reikalauja, kad ta rizika prisiimciau as, taip as kaip mokesciu moketojas, o pats nenori buti atsakingas uz savo gyvenima!
Turiu as jam pasiulyma :
-
Nestok niekur, padaryk pertrauka, issiaiskink savo tikslus, o tada pasirink kur studijuoti.
-
Eik padirbek – saltkalviu, pardaveju, padaveju, slaveju, fermos darbininku, viesbucio tvarkytoju ir kai suprasi ko tikrai nori gyvenime – eik studijuoti. Susikursi puiku gyvenima. Negadinsi nei laiko nei pinigu, netersi Lietuvos Aukstojo mokslo vardo, nereikes raudonuoti nei vienam destytojui del taves, kad nesugebi mokytis.
-
Nustok inksti ir laukti, kol kazkas uz tave pasirupins! Tu atsakingas uz savo gyvenima! Tu sprendi! Ne mama, ne ministras, ne universitetas – TU!
Buvo labai rimta priezastis, kodel Moze klaidziojo po dykuma, kol dvi kartos ismire ir pats niekada neizenge i pazadetaja zeme!
Gaila, kad nesugebam mokytis is tukstantmetines zmonijos patirties, o musu visuomenes atmintis siekia, max 50 metu is kuriu paskutinius 20 esam linke tik inksti :(.
MOKYTOJUI ( svetaines seimininkui, p. Burgiui, p. Direktoriui) turiu pasiulyma – panagrinekim, padiskutuokim sioje svetaineje, ko truksta Lietuvos universitetuose ir ko juose per daug. Koks Aukstojo mokslo tikslas? Kodel Valstybe turi i tai investuoti? Kiek turi investuoti?
Kur Aukstojo mokslo problemos:
Truksta lektoriu – as drasiai teigiu, kad ju per daug !
Truksta patalpu – dar drasiau teigiu, kad ju per daug!
Truksta pinigu – dar drasiau teigiu, kad ju per daug!
Truksta mokymo medziagos – 🙂 nejuokinkit su siuolaikinem technologijom 🙂
Truksta studentu – mano nuomone, aiskus perteklius!
Truksta studentu motyvacijos – sutinku!
Truksta universitetuose vadybines kompetencijos – Sutinku!
Truksta noro – zinoma!
O pagrindinis, mano nuomone, – TRUKSTA TIKSLO! Tiek Universitetetai, tiek abiturientai neturi tikslu, tai ir turim studentavimo, o ne studijavimo istaigas.
Nepamenu, kas sake, bet fraze skamba taip : kai nezinai kur eini, nueisi nezinia kur.
Mindaugas Ubartas, 2009-02-01 14:23:01
Ar mano pirmas komentaras dingo ?
Rimas, 2009-02-01 14:38:25
Seth’as prašė paplatint sukeliant diskusiją, tad siunčiu:
http://sethgodin.typepad.com/seths_blog/2009/01/super-bowl-laziness.html =)
druid, 2009-02-01 14:43:54
Žodžiu “mėgaujasi” stipriai suabejočiau. Turiu pusesere, kuri mokosi Anglijos universitete. Nepasakyčiau, kad ji ten mėgaujasi mokslu. Ten taip pat sunku: tenka pasimokyti naktimis, labai sunku derinti mokslus ir darbus ir t.t..
Ten mokslas daugumai mokamas ir reikia imti paskolas, kurias gaunant normalią algą teks po truputi atiduoti. Norint išvykti iš šalies greičiausiai taip pat teks paskola atiduoti.
Idomu tik kodėl užsienį studijuojantys lietuviai ten rimtai mokytis gali (savarankiškai studijuoti literatūrą, “kalti” ir pan.), o vat Lietuvoje norima, kad mokslas būtų nemokamas, nereikėtų mokytis ir gavus diplomą visi automatiškai taptų kietais savo srities specialistais. Nemanau, kad taip kur nors yra, buvo ir kada nors bus. Jei nori ko nors pasiekti reikia savarankiškai daug dirbti ir nesvarbu kur. O dėstytojas nėra mokytojas. Jam nepriklauso už rankos studento vedžioti. Jis tik nurodo kryptis kur ko ieškoti, kaip pasiekti gerų rezultatų. Toliau studento darbas. Ir užsienio universitetuose studentams savarankiškai tenka dirbti gerokai daugiau, nei Lietuvos. Aišku ten yra nemažai mažų, mano manymu, Lietuvos proftechninių lygio universitetų apie kuriuos nekalbu. Ten aišku mokytis gerokai lengviau, bet ir išsilavinimas tik tiek ir vertinamas.
Arnas, 2009-02-01 17:54:43
Na aišku reforma turi ir minusų ir pliusų, tačiau bent jau man kažkoks nerimas nekyla, atvirkščiai, jaučiu, jog trokštu pokyčių lyg kažkokio iššūkio.
Kaip tik pačiam ir tektų “paragauti” šios naujos sistemos vaisių, vis dėlto nebijau ir manau, jog nauja valdžia eina tinkamu keliu. Galbūt tai aš naivus, idealizuoju aukštąjį moklą, amdeminę visuomenę. Nežinau, gal pervertinu esamą situaciją kaip per daug blogą…Tiesiog noriu, jog ateitis universitete būtų įtempta, intensyvi, sunki mokslo prasme. Kad aplink mane būtų motyvuoti ir sumanūs žmonės, kad jausčiau azartą mokydamasis.
Jei dėl to tektų “tapti” vidutinioku tarp geriausiųjų – sutikčiau. Kad ir paskola paimčiau. Visada troškau mokytis tarp (iš) gabiausių. Jau anksčiau, nepatekęs į gimnaziją, nurijau kartėlį, bet visvien galvojau apie aukštąjį mokslą kaip apie šventovę, todėl nepergyvenau. Nenoriu nusivilti.
Vainius, 2009-02-01 18:21:11
Oi, Arnai, negalvok apie aukštąjį mokslą kaip šventovę. Kaip apie iššukį tai taip, tačiau daugiau iššukį nepalūžti ir siekti mokslo pamačius, kad niekas tau jo tiesiog neduos, o kiek pasimokysi, kiek pasidomėsi, tiek ir turėsi. Tik tiek, kad gal pora gerų draųgų susirasi studijuodamas, bendraminčių, ir dar sutiksi-pažinsi pora šviesių dėstytojų.
Burgis, 2009-02-01 19:53:13
Mindaugas:
Kur Aukstojo mokslo problemos:
Truksta lektoriu – as drasiai teigiu, kad ju per daug !
Truksta patalpu – dar drasiau teigiu, kad ju per daug!
Truksta pinigu – dar drasiau teigiu, kad ju per daug!
Truksta mokymo medziagos – 🙂 nejuokinkit su siuolaikinem technologijom 🙂
Truksta studentu – mano nuomone, aiskus perteklius!
Truksta studentu motyvacijos – sutinku!
Truksta universitetuose vadybines kompetencijos – Sutinku!
Truksta noro – zinoma!
B.B.: pasirašau po kiekvienu teiginiu (būtų keista, jei nesutikčiau su vienu protingiausių exgimnazistų…), bet…
Su pagrindiniu teiginiu visiškai nesutinku! Abiturientas (statistinis) neturi ir negali turėti aiškiai suprasto tikslo! Kaip jis jį gali gauti? Visada su užuojauta žiūriu į paauglius, vaidinančius suaugusius… (Ir į Tavo, Mindaugai, vaikus taip žiūrėsiu, jei versi juos: pasakyk, pasakyk savo tikslą!) Aš, baigdamas mokyklą, neturėjau JOKIO tikslo – ir tuo gėriuosi. Kaip tu matysi tikslą iš Drukių kaimo?! Suaugęs, subrendęs žmogus labai dažnai blaškosi negalėdamas apsispręsti, kur pasukti, kuo užsiimti, kaip tai pasiekti, o čia – vaikas, moksleivis.
Geriausiu atveju jis susitaiko su tėvų apibrėžtu tikslu ir pataiko, blogiausiu atveju jis priima arba atmeta tėvų apibrėžtą tikslą – ir nepataiko!
Žinoma, yra išimtys: smuikininkas, balerina, kunigas turi turėti ir tikslą, ir pašaukimą jau mokykloje, bet inžinierius, vadybininkas, mokytojas, teisininkas? Noras ir tikslas – ne tas pats. Valstybė per metus gali apversti aukštyn kojom tūkstančius tikslų, norų, vilčių. Todėl sakau tik tiek: abiturientai, būkite budrūs!
Mindaugas Ubartas, 2009-02-01 22:18:54
Mokytojau, sutinku su Jusu nesutikimu. Panagrinekim:
– kiek laiko seimoje mes skiriam pokalbiams apie tikslus, ju issikelima ir pasiekima?
– kiek akademiniu valadu, gerai paklausiu kitaip – ar bent viena akademine valanda per 12 mokymosi mokykloje metu skiriame tikslu nustatymui?
– ar atsizvelgiama i moksleivio norus, ar tiesiog mes gaminame “statistines” vidutinybes, kurios statistiskai vidutiniskai turetu moket viska, nuo matematikos iki piesimo?
– Kiek toleruojame individualuma?
– koks Mokyklos tikslas ?
– Koks Universiteto tikslas?
– koks Svietimo sistemos tikslas ?
As nekaltinu “abituriento”, tiesiog reikia viena diena pradeti dirbti kryptingai, gyventi kryptingai, tada galima tiketis pasikeitimu.
Siandien mano keturmete dukra per asaras uzdave klausima – kodel as turiu jusu (tevu) visada klausyti? Susizvalgem su Agne ir likom be zado, o tikrai, kodel ? Kad butu tokia kaip as, kaip Agne? Ugne (keturmete savo) “pritemsim” iki savo lygio “is virsaus” ar “is apacios”? Cia mes ja pakylesim ar sugniuzdysim? Ar mums rupi? Ar mums rupi tikrasis potencialas, ar mes igalus tik “kopijuoti” ?
Neissizadesiu as to svarbiausio argumeno!
Kaip suprantu nei as, vaikis is Rietavo miestelio, nei Mokytojas is Drukiu kaimo, neturejome isskirtiniu tikslu ir tiesiog kazkas gavosi, bet tikiu, kad gali buti ir kitaip, kad galima veikti kryptingai, o ne atsitiktinio bandymo metodu (kaip mokytojas Naujokaitis sakydavo – metodam naucnovo tykanja).
Gal ir galimas oponavimas del individu (zmoniu) samoningumo ir tikslingumo, bet kaip del sistemos, institucijos? Koks Aukstojo mokslo tikslas? Koks Mokyklos tikslas ? Koks Mokytojo tikslas?
Tikiu, kad galima isvengti situaciju, kaip tevu perimti tikslai nuveda zmones i veiklas, del kuriu po to prarandamas gyvenimo dziaugsmas. Geriausiai tai ilistruoja mano draugo V. Liesionio pasakytas pavyzdys :
Tevai labai norejo, kad sunus butu gydytojas.
Sunus tapo gydytoju, bet kai tik turi minutele laiko – jis piesia, tapo …
Tiksla, krypti, pomegi reikia tureti ir niekam nevalia jo uzgosti, nei tevams, nei mokyklai, nei visuomenei.
Galu gale yra posakis, kad susirask hobi ( megstama veikla) uz kuria moka pinigus ira tau niekada gyvenime nebereikes dirbti.
Nagrinejam dar toliau. O sis abituriento laiskas padiktuotas jo paties ar tevu noru (tikslu)? Ko tas abiturientas taip pergyvena, kad rekes moket uz moksla, ko jis taip pergyvena del to kad “nemokama”( mano apmokama) vieta isliks visa mokymosi laika? Cia jo pinigai ar jo tevu (ar mano)? Cia jo mintys – ar aplinkos? Todel ir teigiu, kad jis nevertas, kolkas, siekti AUKSTOJO mokslo! Jis dar nera savarankiskas:(. Jis dar ne uz save kalba, nors teise balsuoti jau turi :(. Beda …
Nesutiksiu su tuo, kad reikia issizadeti progreso. Nesvarbu, kad as, budamas 16 m., 18 m., 22 m.,24 m., dariau sprendimus vedinas nuojautos, o ne tikslu, nesvarbu, kad tu Mokytojau elgeisi taip pat, galim mes katu paparasyti, kad kiti elgtusi geriau nei mes? Ar turim buti persekiojami savo paklydimo, neisprusimo, nezinojimo ir tai kaip palikima perduoti ateities kartoms – Ugnei, Mildutei, Simonui ir t.t. ? Neversiu as nieko issikelti tikslo, darysiu viska, kad neusgosciau ju svaju, tikslu!
Burgis, 2009-02-01 22:29:41
Mielas Mindaugai, Tu tiek daug ir gražiai parašei, kad mane apėmė gėda – ar tik nebūsi supratęs, kad tai TIKRO abituriento laiškas? Atsiprašau, tai aš parašiau už abiturientą…
O šiaip aš įsitikinęs – Tavo vaikai “eis keliais dorybės”!
Mindaugas Ubartas, 2009-02-01 22:39:21
Sveiki,
As ne apie “laiska”,ne apie “abituriena” – as apie “poziuri”, “nuomone” ir “nusistovejusia tvarka” parasiau. Nesvarbu man, kas “istrauke” minti i pavirsiu, del to mintis nekinta, ji tokia – ji turi buti isgirsta!
GL, 2009-02-01 22:51:47
Ouch… tiek daug prirasyta per vienintele diena – tikriausiai greitai bus galima knyga isleisti.. 🙂
Del MU punktu:
– su daugeliu sutinku, bet nesutikciau, kad netruksta pinigu – paziurekim kiek %BNP Lietuva isleidzia mokslui, mokymui ir tyrimams, ir kiek % Amerika, Vakaru Europos salis, Japonija ar Pietu Koreja… (as turiu galvoje ne absoliucia suma, o procentine!)
Manau cia viena esminiu problemu – bent jau is praejusiu valdziu akivaizdziai truksta nusistatymo, kad mokslas, technologijos yra strategine sritis, kuriose Lietuva galetu vystytis greitai, ir uz desimtmecio ar keliu tapti viena geriausiu pasaulyje…
Skandinavijos, kai kurios Rytu Azijos salys taip pasake ir padare… ir gan per trumpa laika pasieke pirmaujanciu buri…
Net si valdzia – na daugeliu atzvilgiu ji kur kas modernesne uz praejusiaja – bet idomu bus paziureti ar kai krize baigsis jie zenkliai didins mokslo BNP% ar ne…
—–
Del tikslo:
sutinku, kad strateginiam ateities planavimui yra skiriama per mazai demesio tiek mokykloje, tiek seimoje, del to yra didele dauguma nemotyvuotu (be tikslo) zmoniu… Kad ta pakeisti nereikia isradineti dviracio – mokykloje/universitete reikia zmogaus atsakingo uz “career services/counseling” (ir realiai padedancio), reikia daugiau bendradarbiauti su mokslininkais, verslininkais, kad jie surengtu ivairius pristatymus mokyklose ar atskiras muges, kur mokiniai galetu suzinoti, kas svarbiausia pasaulyje vyksta, kurios sritys potencialiausios, kurios jiems galetu buti tinkamiausios…
Bet nesutinku su tuo, kad tiksla reikia grieztai ir aiskiai uzsibrezti, vos ne paruosti koki “penkmecio” plana.. 🙂 As galiu pasakyti kad bent iki kokiu 2006-uju kai as paskaitydavau savo darbus parasytus pries >2 metus, savo planus, etc. man paimdavo juokas – “kaip as taip nevykusiai galejau parasyti/suplanuoti” 😉 Na dabar tikriausiai sis periodas padides nuo 2 metu iki galbut 3-4, bet esme isliks ta pati – mokymosi eigoje tikslai keiciasi – kartais yra “patikslinami”, kartais visiskai radikaliai pakeiciami… Ko reikia – kad abiturientai turetu bent ideja, ka noretu daryti, kiek sunku bus tai pasiekti, kas is to gali iseiti ir pan. – o ne konkretu tiksla.
—–
Del Seth’o link’o – na nezinau – man atrodo jis daugmaz parase bet ka, kas sove i galva – ir kai kurie dalykai truputi ironiskai.. 🙂
Mindaugas Ubartas, 2009-02-01 23:07:43
Sveiki,
GL :
Nesvarbu, koki % nuo BVP skiri mokslui – svarbu kur tu juos padedi!
Tiemukas klasausimas – ar tu manai, kad pavigubinus finansavima padvigubetu studiju kokybe, ar universitetai sugebetu nusistatyti tikslus? 🙂
Del tikslu :
As nekalbu apie “strateginius” tikslus, mes dar nesupratau, ka reiskia zodis “strateginis”. As kalbu apie tai, kad reikia zinot ko nori. Jei nori “gauti” “aukstaji” issilavinima – tu ji “gausi ,bet neverk po to, kad as taves i darba nepriimsiu, jei tu dedi kryptingas pastangas, nesistebek, kad tau sekasi! Dek savo pastangas, eik savo keliu, nesvaru ar 2 metu, ar 10, bet savo !
GL, 2009-02-01 23:11:07
Dar keletas pastebejimu MU pirmam post’ui:
Konkreciai sitam abiturientui siulau niekur nestoti! Todel, kad :
– jis rinkasi aukstaji moksla, pagal kriteriju kur “nemokama”;
Kai mano zmona rinkosi pries 2 metus, kur mokytis magistra, pagrindinis musu kriterijus buvo – butent kur nemokama (ypac del to kad jai, ne ES pilietei, kur mokama kainuotu gana brangiai). Del sios priezasties daugelis saliu/universitetu atkrito ir liko tik kelios. Galiausiai pasirinko Svedija (Lunda) ir manau nei ji, nei as ne kiek nesigailim… Taigi nereikia nuvertinti… pinigu! 🙂
– Si teigini sakau, nes yra aukstinamas mokslas “uzsienyje”, o ne konkrecioje mokykloje, t.y. pasirinkimas daromas, pagal nuogirdas, nieko nevertinant, t.y. psaku lygmenyje;
Is principo sutinku, bet… manau daugelis universitetu uzsienyje i kuriuos lietuviai eina yra gana neblogi arba net labai geri, ir daugelis stojanciu apie konkrecius universitetus ir ju pliusus/minusus suzino gana velai…
jis vertina tik “islaidas” nedarydamas jokiu prielaidu apie busimas pajamas;
Parodykite man abiturienta, kuris tarkim sugebetu pasakyti jo(s) menesines pajamas po 5 metu bent 1000Lt tikslumu? Ar jus pats butumet sugebejes?…
Na bent as – ne.
– jis yra socialistiniu paziuru, nes investavima i savisvieta vadina rizika ir reikalauja, kad ta rizika prisiimciau as, taip as kaip mokesciu moketojas, o pats nenori buti atsakingas uz savo gyvenima!
Norit pasakyti, kad socialistiniu paziuru zmones neturi studijuoti universitete? 🙂 Na cia jau kaip reikiant diskriminacija…
Taigi mano bendra mintis – zodis ne zvirblis… 🙂
GL, 2009-02-01 23:15:27
Nesvarbu, koki % nuo BVP skiri mokslui – svarbu kur tu juos padedi!
Be abejo svarbu kur juos padedi, bet apie tai manau jau buvo parasyta kitame punkte – vadybos trukumai ar pan.
Jokiu budu nesutinku, kad nesvarbu koki % nuo BVP skiri… Skirsi 0 – bus 0. Skirsi mazai – bus prastai, net ir su gerai vadybiniais sugebejimais. Skirsi daug – jeigu neissvaistysi – bus puiku!
Tiemukas klasausimas – ar tu manai, kad pavigubinus finansavima padvigubetu studiju kokybe? 🙂
Del kokybes – priklausomai nuo to kaip jie butu isleisti – kokybe gali arba likti tokia pati, arba padvigubeti, arba net paketurgubeti… 🙂
Mindaugas Ubartas, 2009-02-01 23:21:11
GL :
Nieko neturiu pries nei pries tave, nei pries tavo zmona :), bet daryt paralele nemokamas -gerai, mokamas – blogai – nesutinku! Nebent tikslas butu, kad noriu gauti diploma.
“Uzsieninis” yra patapes geru merketinginiu terminu! Manau, kad tai dar vienas irodymas Lietuvos Universitetu nekompetencijos vadyboje! O stijanciuju nekompetencija mane glumina :(.
As turejau tiksla, kad baiges magistraturos studijas uzdirbciau 4000 Lt “i rankas”. Apsirikau :(. Uzdirbau tokius pinigus nebaiges magistraturos :).
Nesakau, kad socialistai neturi studijuoti universitete. Noriu pasakyti, kad as nenoriu moketi uz socialistu studijas universitete, bet kadangi gyvenu “socialistineje” visuomeneje – moku, kitu atveju sedeciau “socialistu” kalejime :).
GL, 2009-02-01 23:29:34
Taigi.. mes gyvename socialistineje visuomeneje, o ne “wild west” 🙂 Tiek visur Europoj, tiek is dalies ir Amerikoj…
Gerai, kad tiek as, tiek tu uzdirbame daugiau negu planavome, bet ne visi tokie sekmingi. O sekme irgi faktorius – ne vien pastangos… Pvz. prasideda ekonomine krize ar kokia nelaime seimoje ir tragedija!
(ypac tiems, kurie galbut isleido paskutinius pinigus mokamam mokslui, ar net skolinosi…)
As nesakiau, kad nemokamas yra gerai, o mokamas blogai… BET renkantis universiteta is keliu panasaus lygio kiekvienas protingas zmogus pasirinks nemokama… RINKA, mano mielas drauge;)
Musu atveju, manau Svedijos universitetai – gana neblogi, nors ir nemokami…
Kaip ir, jeigu Lietuvoje uz ta pacia/panasia kokybe reikes moketi – mokes tik nedaugelis – tik tie kuri turi pinigu ir/arba nenori/negali isvaziuoti i uzsieni… Vis delto tai gerai – bent sumazes studentu! 🙂
mindaugas ubartas, 2009-02-01 23:29:39
Sveiki,
Del % nuo BVP:
– Busiu naivus ir dar karta priestarausiu :). Kalbesiu metaforom: statant nama kaina neturi virsutines ribos, bet pastatyti nama uz maziausia imanoma kaina – reikia tureti nora, kompetencija, uzsispyrima, pasisventima ir dar daug dalyku. Mano nuomone, finansavimo padidinimas nieko neissprestu :(, siuo atveju, finansavimo sumazinimas ir kokybiniu parametru grieztas kontroliavimas butu sprendimas, kuris verstu “apsamanojusius” akmenis pajudet :). Cia kaip su Japonijos automobiliu pramone – gersne kokybe ir amzesne kaina buvo neimanomas derinys, kol japonai neirode priesingai :). Visi gudrus padaryti , kai turi pinigu, bet genialumas, talentas pasireiskia tada, kai padarai be pinigu!
GL, 2009-02-01 23:36:49
Reikia abieju dalyku. Viskas labai paprasta – jeigu norim, kad Lietuvos mokslininkai is uzsienio (tokie kaip as) sugriztu, reikia 2 dalyku:
– kad sistema, vadyba, etc. taptu kur kas modernesne (tai, ka ir pasaket…)
– kad atlyginimai bei pinigai mokslui/tyrimams butu padorus. Pvz. as (kaip manau ir daugelis kitu) sutikciau dirbti ne Sveicarijoje, o Lietuvoje, jeigu atlyginimas butu 1/2 ar bent jau 1/3 sveicarisko – bet ne 1/10! 🙂
Mindaugas Ubartas, 2009-02-01 23:40:08
Sveiki,
GL:
As netikiu sekme, as tikiu pastangomis. As netikiu lygybe, as tikiu skirtumais. As netikiu “socialistine” rinka, as zinau, kad “socializmas” klesti tiek Europoj ( gal net netolima atmaina komunizmo), tiek JAV :(. Nesvarbu, ka siu saliu marketingas sako. Tragedija tiems, kurie netiki savim. Liga – beda, sutinku. O draudimas , kuris neatlygina pagal tavo imokas, o atlygina pagal nustatytas lubas? Nestumas – irgi beda? Tai kodel planuojam, kad bus 4 mln gyventoju Lietuvoj iki 2050 ?
Jei tai drasiai teigi, kad Svedijoj Lund mokslas nemokamas, gal isduosi kiek jis kainavo tavp seimai ? 🙂 ar skaiciavai ?
Dar karta pasikartosiu, kad tvirtai manau, kad jei zmogus nenori – jo niekas neprivers, o jei zmogus nori – jo niekas nesustabdys.
Kas neleidzia Lietuvoje ismokti, pasakykit man to zmogaus varda pavarde, ryt su juo noriu pasikalbet :), o jei reikalingas “byzunelis”, kuris lenkia prie knygu, gal cia uzsienis ir niekuo detas ? 🙂
GL, 2009-02-01 23:51:24
Na matosi, kad mes tikriausiai esam gana skirtingu politiniu paziuru… (nors Lietuvoje ir daug kur kitur Europoje as uz desiniuosius, bet ne tiek del ju desinumo, kiek del modernumo…)
Gal man, kaip neuromokslininkui, ivyks moksliskai parodyti/irodyti, kodel “wild west” kapitalizmas yra nesamone – del to kad rizika, nezinomybe daugeli “zudo” (bent tokia mano hipoteze ir ji gana suderinama so visom studijom kurias as esu mates…)
Ir cia nereikia kalbeti apie “netikejima savim”. As tikiu savim, ir manau daugelis zmoniu tiki – bet i “wild west” nevaziuociau nei uz ka, nei jei kas uz tai gerokai primoketu 😉
Jei tai drasiai teigi, kad Svedijoj Lund mokslas nemokamas, gal isduosi kiek jis kainavo tavp seimai ? 🙂 ar skaiciavai ?
Nesupratau – cia kas? pragyvenimas? Tiek pat, kiek ir bet kurioj kitoj vakaru Europos salyje… (o kitur net neplanavom ieskoti…)
GL, 2009-02-02 00:00:03
Mindaugui:
be to, jei jums is tiesu taip patinka “tikras” kapitalizmas – siulyciau vaziuoti i Kinija! 🙂
Garantuoju, tai – kur kas labiau kapitalistine salis, nei JAV, Europa ar Japonija 😉
Mindaugas Ubartas, 2009-02-02 00:01:24
Sveiki, GL (nors butu maloniau kreiptis vardu),
Mes tikrai skirtingu paziuru :), bet tai netrukdo mums diskutuot sioje svetaineje. Megciau paskaityti tas studijas apie socializmo geri, gal galit duot linkus (no joke-idomu!).
Del kainos Lunde, taip, kiek kainavo pragyvenimas, kiek kainavo keliones? kiek kainavo knygos? kiek vertini nesimatyma su zmona ( gal vaziavai kartu, tada kokie alternatyvus kastai ?) Smalsu ne todel, kad noriu kazka irodyt, paneigt ar dar ka nors, smalsu del to, kad daug kas svajoja Lietuvoje apie “nemokama” moksla uzsienyje, idomu ,kokia jo tikroji kaina? Man neteko patirti, tad dziaugiuosi surades kas gali paie tai papasakot!
Mindaugas Ubartas, 2009-02-02 00:08:00
Sveiki , GL,
Kinija – gal buvai? Kurioje vietoje? Ka darei?
Man idomu ( jokiu juoku), domiuosi kaip pasaulis atejo iki socializmo ir kur dar yra islikes kapitalizmas. Kiek tai tvers? Dar didesnis reguliavimas, mano galva, dar labiau stabdys efektyvuma, dides vartotojiskumas, ir …
Kaip vienas mano draugas ( V. Gylius) pirtyje prie alaus sake:
Hedonizmas – paskutine demokratijos stadija.
GL, 2009-02-02 00:13:45
OK 🙂 As Gediminas
Del tu studiju, duokit email’a – parasysiu uz savaites ar dvieju, dabar vis dar labai uzsiemes su savo straipsniu… Jos ne apie socializma, bet apie tai kad rizika, nezinomybe yra gana didelis streso faktorius, ir del to zmones ju bando isvengti… Be abejo, stresas ne visada blogai (siaip gan neretai – labai gerai!), bet ilgame laikotarpyje issivysto labai blogi “side effects”…
Del musu: na siaip as gyvenu Sveicarijoj, o pries tai ji studijavo Olandijoj, tai matymosi prasme niekas nepasikeite, kaip buvo – taip liko. Keliones kainuoja apie 200€ per menesi, bet man tai – atgaiva. Dabar praleidau 3 savaites darbo vietoje ir jau butinai kuo greiciau noriu kur nors isvaziuoti… 🙂 Taigi del to kad turejau viena laisva Interrail’o diena vakar nuvaziavau i Davosa sudalyvauti Open Forume 🙂 (cia yra toks salia Economic Forumo, preinamas visiems, nemokamai…)
Beje ja taip pat buvo priemes Lozanos universitetas Sveicarijoje (ten pat, kur as gyvenu), bet mes pasirinkom Lunda del keliu priezasciu – pvz. del to kad Sveicarija dar nebuvo Sengene ir nenorejom problemu su keliavimu; del to, kad Lozanoje po pirmu metu puse studentu ismetami (labai keista sistema); taip pat konkreti studiju programa ir destytojai (Lozanoj nelabai patiko…)
(Sorry tiems, kuriems neidomu…)
mindaugas ubartas, 2009-02-02 00:17:53
Sveikas, Gediminai,
Mano email [email protected]
Labanakt visiems 🙂
GL, 2009-02-02 00:18:58
Na.. mano zmona is Kinijos 🙂 Tai be abejo buvau, ir istorija/politika siek tiek studijavau… del to ir galiu garantuoti, kad ten ne koks nors komunizmas, o tikru tikriausias kapitalizmas…
Siaip manau, kad reikia rasti aukso viduri (kaip ir stresas – turi teigiamiausia efekta, kai jis yra vidutinio stiprumo…)
Tai, kas yra kai kur Europoje yra truputi per daug i kaire, bet Kinijoje ir siaip daugelyje treciojo pasaulio saliu yra stipriai per daug i desine…
GL, 2009-02-02 00:20:12
OK, aciu, parasysiu po kokiu 2 savaiciu 🙂
Labanakt!
Briedis, 2009-02-02 08:09:15
Mindaugai: kapitalizmas (toks koks dabar) ilgai netvers. Nėra teorinių galimybių.
Nu vis tik gerbiami mokslo vyrai ir moteros, aš norėčiau vėl grįžti prie to dailidės. Aš manau, kad jam tiek pat aukštojo mokslo reikia kiek kokiam praktikuojančiam vadybininkui, inžinieriui, teisininkui (!) ar net gydytojui (!!!).
Vadybinikas turi trumpą instrukciją kaip ir kada šnekėti, toje instrukcijoje parašyta, kad kai jis nežino turi užsirašyti klausimą, ir jį perduoti tam kas žino. Vadybininko tolimesnė karjera į vadovus, tad ir jam aukštojo nereikia.
Inžinierių darbas absoliučioje daugumoje sričių yra pilnai suprocesintas, funkcijos kurie jas atlieka yra pakankamai siauros.Būkim atviri žmogui mokančiam šiek tiek daugiau nei daugybos lentelę daugelyje per vietų per pusę metų inžinieriaus pareigos įsissavinamos.
Na paimkim kokį labai gerbiamą notarą. Ką gi jis daro per dienas. Ogi ima standartinius kitų paruoštus tekstus, juose įklijuoja klientų vardus bei pavardes ir uždeda herbinį antspaudą.Ir dėl to jis mokėsi romėnų teisę. Na ne, jei mane paskirtų UAB Notarų rūmai direktorium, aš imčiau į šias pareigas žmones, kuriems užtektų įrodyti savo raštingumą ir atidumą. Tiesa būtų vienas visam miestui specialistas, kuris jiems atsakytų visus neaiškumus bei kurtų naujus tekstus. Plėstumėmės kaip kokios Eurovaistinės.
O turbūt yra tekę eiti kokios nors sveikatos komisijas. Ką ten darė diplomuotas gydytojas. Pamatavo spaudimą uždavė kelis standartinius klausimus. Na tiek ir aš galėčiau. Ką jis darytų jei kas jam būtų neaišku. Ogi siųstų pas kitą. Ir tam jam reikėjo šešis metus lavonus skrosti???
Tai ka sumažinam aukštojo absolventų skaičių dvigubai, ne gal penkiagubai. Bet darbdaviai nori diplomo tik kaip įrodymo apie vidinę discipliną, galimybes spręsti nestandartines užduotis ( ne žinoti sprendimus) Deja šių savybių reikia ir dailidei.
Dar aukštojo mokslo reikia, kad turėtum draugų. Taip studijavimo (studentavimo), arba paskutiniais ikistudijiniais metais susirandami draugai visam gyvenimui. Po to atsiranda tik pažįstami. Todėl 18 metų jaunuoliui pakliuvus į vyresnį kolektyvą ši galimybė apribojama.
Kaip jau esu anksčiau minėjęs, pasaulinių technologijų galimybės pagaminti yra milžiniškos, gerokai didesnės nei žmonijai visko reikia. Todėl reikia galvoti kur dėti darbo jėgos perteklių. Visuotinis aukštasis mokslas būtų viena išeičių. Taip jis būtų ekonomiškai nenaudingas, t.y neorientuotas į gamybos augimą. Bet būtų išspręsta užduotis ką žmonėms veikti. Panašiai kaip su Egipto piramidėms arba Stounhedžu (Stonehenge). Aš labiausiai tikiu ekonomine jų teorija. Kai dėl neolitizacijos (žemdirbystės – gyvulininkystės įsisavinimo) atsirado produkcijos perteklius, žyniai sugalvojo būdą kur atsilaisvinusias rankas nukreipti, kad visuomenė „neišpindėtų“, nekiltų neramumai. Šių dienų piramidės – universitetai, be adekvačios naudos, bet labai imlūs darbui.
Su vienu dalyku sutinku. Reikia nustoti imituoti aukštąjį mokslą, reikalavimai turi nekristi. Kaip būtiną sąlygą keliu studentas turi rimtai nedirbti. T.y padavėja, sargu, vasarą statybininku taip. Inžinierium, vadybininku teisininku ne
Mindaugas Ubartas, 2009-02-02 08:52:32
Sveiki,
Taip, prisidiskutavom vakar su Gediminu :).
Briedziui: as nematau dar kapitalizmo :(. Matau tik socializma, o jis tikrai netvers 🙁 ir tas netvarumas gali pasireiksti jau greitai, beje jis pasireiskia ir dabar, kai neteisingas rinkos reguliavimas, suformavo “burbula” ir dabar puciam ora i skyleta “baliona”, pusim nepakankamai stipriai – “balionas” bliuks, pusim stipriai – “baliono skyles dar dides ir galu gale sprogs :(.
Savo postuose akcentuoju viena dalyka t.y. Tiksla. Sutinku su Briedziu, kad jei Aukstojo mokslo tikslas yra – uzimtumo problemos sprendimas jis is dalies yra pasiektas ( nors turiu vis tiek priekaistu, nes jei taip, tada studentai turetu buti tiek uzimti, kad nebutu kada dirbti), bet as nenoriu, kad Aukstasis mokslas sprestu uzimtumo problema, as noriu, kad jis butu progreso variklis, tad ieskau kito tokio jo (mokslo) egzistavimo pateisinimo:)
Laisvas, 2009-02-02 09:50:55
p.Burgiui: Laba diena. Savaitei buvau išvykęs į Prancūziją. Daug ir įdomių temų per tą laiką. Ir kaip visada labai PROTINGOS diskusijos. “PROTINGOS”?
Kiek pamenu iki “laisvos LT” mokslas buvo nemokamas (neskaitant kumpių iš kaimo dėstytojams) ir jokių diskusijų kuris studentas studentuojantis, o kuris studijuojantis.
Grąžinti nemokamą mokymą!
O kaip pradžią galėtumėte padaryti ir jūs, p.B.Burgi. Galėtumėte sukurti naują blogą moksleiviams kuriems kyla matematinių klausimų. Nes samdyti korepetitorių brangoka. Ypač jei mokiniams nesuprantama viena ar kita užduotis, formulė.
Na kaip aš čia? Geri mano norai? Mano sūnų (ir kitus) nemokamai konsultuotų pats p.B.Burgis!
nesvarbu, 2009-02-02 11:43:07
Isivaizduoji, p. Laisvas, stebuklas – kaip tik tuo p. Burgis kartais ir pasiskundzia, kad jo cia niekas nepraso paaiskinti nei uzduociu, nei formuliu 😀
Burgis, 2009-02-02 13:45:32
Laisvam: taigi siūlausi, net aštuonis korepetitoriaus langus jau čia paskelbiau, bet kad mažai kas domisi, nieko neužsako…
Vainius, 2009-02-02 14:13:27
Aš norėčiau užsakyti, apie integravimą naudojant keitinius. Bet čia labai keistas prašymas.
Burgis, 2009-02-02 14:34:36
Puikus užsakymas, Gerb. Vainiau! Radęs valandėlę, būtinai parašysiu…
GL, 2009-02-02 14:58:59
Mindaugui:
na gal man nevertetu vel grizti i ta tema… bet as tai manau, kad “neteisingas rinkos reguliavimas” buvo butent to reguliavimo trukumas, kai visi dare daugmaz ka nori, daugeliu atveju maksimizuodami trumpalaikius virspelnius (zinau, kapitalistai nemegsta sio zodzio, ypac su situo priesdeliu :))
Tikriausiai musu visu tikslas yra progresas – t.y. kad bet kuris darbas X butu atliekamas su kiek imanoma maziau pastangu (=sanaudu). Bet tarp keliu galimu scenariju kaip tai pasiekti nemanau, kad nereguliuojamas kapitalizmas duotu geriausia rezultata… Tarkim mokslininkas turi gera ideja, kuri sumazintu sanaudas atlikti tam tikra darba nuo 100 iki 20. Du variantai:
-
Mokslininka pasamdo korporacija. Na gerai, jam galbut moka triguba atlyginima negu valstybe, bet su salyga, kad tyrimu rezultatai priklauso kompanijai, yra visiskai konfidencialus ir negali buti perduodami kitiems/naudojami kitur… Paruosus produkta pagal ta ideja korporacija nusprendzia: “na, kadangi tai pigi alternatyva butinos apyvartos daiktui, kuris kainuoja 100, mes galime ji pardavineti uz 90 ir visi zmones daikta pirks, o 70 bus musu pelnas… :] na bent iki tol, kol konkurentai ar kas kitas ismastys sia ideja ir pagamins si produkta… 🙂
-
Mokslininka pasamdo valstybe ar nepelno kompanija. Kadangi isradimas pagreitinti darba X atrodo toks svarbus visuomenei ir jos progresui, jie nusprendzia moketi mokslininkui kur kas padidinta atlyginima ir pardavineti produkta pradzioje uz kokius 50, o su laiku (kai atsipirks fiksuotos islaidos) sumazinti iki kokiu 25 🙂
Taigi, kuris variantas geresnis progresui? 🙂
Apibendrinus: laisvasis kapitalizmas (pagal A.Smith’a) yra paremtas daugeliu prielaidu, kurios neretai yra gan neteisingos (t.y. kad salygos konkuruoti yra vienodos visiems – dideliems ir maziems, kad nera informacijos asimetrijos, ir t.t.) Del to realybeje jis toli grazu neveikia taip gerai, kaip teorijoje galetu veikti…
Beje, kalbant apie pasaulio ateiti ir “Hedonizmas – paskutine demokratijos stadija”, pabandysiu duoti ateities spelione 🙂
Manau po 50-100 metu technologinis progresas pasieks toki lygi, kad dirbs tik tie zmones, kurie nori, ir tiek, kiek nori, kad nebutu nuobodu gyventi… 🙂 (o tokiu visada bus, galbut dauguma – like gaus minimalia pasalpa, kurios uzteks normaliam pragyvenimui bet be daug malonumu)
Be to nebus oficialiu “darbo valandu” (na isskyrus specialybem kurioms to TIKRAI reikia, pvz. keleiviniam transportui ir kt. aptarnavimo sferai), bus tik projektai ir susitikimai (dazniausiai per interneta:)) Tikriausiai labai sumazes reguliariu darbo vietu – dauguma zmoniu paprasciausiai gaus pinigus uz konkretu darba (projektu atlikima;)), o projektui pasisekus – gavus pelno – to pelno dali ar papildoma premija.
Burgis, 2009-02-02 15:10:26
Gal jūs, mieli svečiai, šioje svetainėje šiek tiek išgėrėte, kad pasidarėte tokie kalbūs? :-)))
Rimantė, 2009-02-02 16:10:47
Baigdama KTUG neturėjau nė menkiausio suprantimo, koks yra mano tikslas – man buvo aišku tik tai, kad jeigu lieku Kaune, tai lieku VDU (tuometinis VDU man tikrai patiko). Į ekonomiką nestojau, nes ten jau buvo Mindaugas Ubartas ir kiti jo kolegos, o konkurencijos su stipresniais tuo metu tikrai nesinorėjo, todėl stojau ten, nuo kur žurnalistika, į kurią neišleido tėvai, buvo arčiausiai – ir neapsirikau.
Moralas: grąžinkime stojamuosius egzaminus – jie labai gerai iškristalizuodavo, kas yra kas (ypač – apie motyvaciją kalbant), nepriklausomai nuo baigiamųjų pažymių…
GL, 2009-02-02 16:42:16
Na jeigu kalbant apie motyvacija, paprasciau nei stojamieji butu tureti panasius “applications” kaip turi Amerikos universitetai ir kai kurie Europoje (be priejimo iki kai kuriu amerikietisku ekstremalumu sia prasme) – galima paprasyti zmoniu parasyti motyvacini laiska, galima atlikti interviu su stojanciais ir pan.
Tokios mokyklos kaip SSE Riga kazka panasaus ir daro – nematau, kodel kiti negaletu? Aisku tai nebutu lengva, uzimtu daugiau laiko, daugiau kainuotu, bet siaip jokie geri/naudingi dalykai nera pasiekiami lengvai 🙂
Rimantė, 2009-02-02 16:51:07
GL, tikrai pritarčiau tavo idėjai, nes nemaža dalis ketvirtakursių teigia besigailintys dėl savo sprendimo stoti į vieną ar kitą specialybę – stojo dėl to, kad pvz. su aukštais balais stoti kur nors kitur buvo tiesiog ne lygis…
GL, 2009-02-02 16:57:12
Taip… as jau daug kartu minejau, kad pas mus per mazai konkretaus mastymo, ir kur kas per daug visokiu sapalioniu apie “cia lygis, cia ne lygis” ir pan..
Butent del to profesines mokyklos ir yra “profkes”, o ne tuo, kuo turetu buti…
Nors nestoti vien del to, kad yra stipriu konkurentu, irgi siek tiek keista.. 😉 As kaip tik stociau – jeigu nepavyktu ju aplenkti, bet stengciausi stipriai neatsilikti nuo ju lygio, ir butu tik geriau… 🙂
Midnaugas Ubartas, 2009-02-02 17:26:13
Sveiki,
Gediminai: siek tiek pabusiu bjaurus, bet kas tada jei tas valstybes samdytas mokslininkas nieko neatranda?, O kas tada, kad jam nieko atrasti ir nereikia, jis tiesiog gauna atlyginima ir “daro” moksla? 🙂
Bet gal diskusijas del visuomenes santvarkos atidekim 🙂
Del ateities labai primena tavo pasakymas sita linka :
http://www.balsas.lt/naujiena/234569/1960-uju-futurologai-xxi-a-zmonems-nereikes-dirbti/rubrika:naujienos-gyvenimas-gyvenimoskonis
As manau, kad zmonija eina susinaikinimo linkme ir piesiu kitoki vaizda nei tu.
Rimantei : Aciu uz komplimenta! Retai ju sulaukiu 🙂
Palinkejimas-buk tarp , su geriausiais tada tobulesi greiciau.
Burgiui: patirtis daro savo! Taip, vakar vakare turejau rankoj vyno taure!.
Pasiulymas visiems – pakalbam apie Aukstaji moksla, jo tiksla ir priemones tikslui pasiekti.
Rimantė, 2009-02-02 18:07:29
GL, iš tiesų tai nestojau dėl to, kad polinkiai visai kiti nei ekonomika – tik labai reikėjo iš Mindaugo Ubarto pasišaipyti, kuris nuo pat pirmo kurso buvo vienas iš kurso lyderių, aiškiai žinantis, kur stojo ir kodėl stojo 🙂
Rimantė, 2009-02-02 18:08:25
Mindaugai, kad neįsižeistum – nepiktai pasišaipyti 😉
Mindaugas Ubartas, 2009-02-03 07:47:49
Sveika Rimante,
Ko cia isizeisti, taikli pasaipa ar replika yra aukso vertes! Taip, zinojau ko noriu ir to siekiau. Negaliu pasakyti, kad nepriemiau blogu sprendimu, vedinas tu paciu piniginiu klausimu ( pvz norejau magistratura baigti kitame Lietuvos universitete, kad susipazinti su naujais zmonem ir pasimokyti is kitu destytoju, bet paaiskejo, kad Lietuvos Universitetai nepripazista vieni kitu diplomu kaip lygeverciu 🙁 ) ir dar kitu, kartais patingedavau, bet aiskiai zinojau ko noriu ir ko nenoriu kas man buvo vertybe, o kas ne. Nestojau i KTU todel, kad ten puse sustoja is gimanzijos, tad rinkausi VDU ir tokiu budu prapleciau savo pasauleziura 🙂
Briedis, 2009-02-03 12:14:35
Burgiui: Aš išgėręs stengiuosi nesėsti prie vairo, nelysti prie moterų ir nerašinėti į Internetą. Rašiau būdamas visiškai blaivas. Gal ilgiausias mano paskelbtas atsakymas gavosi todėl, kad kaip sykis pažįstu vieną dailidę baigusį KTU elektroniką (lyg jis radistas buvo). Bet jis knygų perskaito daugiau nei vidutinis baltų marškinių nešiotojas.
Mindaugui: Diskutuojant bent minimaliai reiktų susitarti dėl sąvokų. Tą ką propagavo Smitas ir Fridmanas, kuo intensyviai vadovavosi JAV politika ir ekonomika ( nors pasekmes tenka lopyti socialistiniais metodais) nevadinti kapitalizmu yra tas pats kaip Hitlerio ir Musolinio politikos nevadinti fašizmu, o tikrojo fašizmo ieškoti kažkur virtualiose filosofijos džiunglėse. Progreso variklis – tuštoki žodžiai neįvardinant kas tas progresas. Ko mes siekiam?
Jei kalba apie santvarką kurios niekur nebuvo, gal reiktų naudoti anarchokapitalizmo sąvoką?
Prie buvusios savo minties – Universitetai – tai įstaiga kuri utilizuos visuotinį darbo jėgos perteklių, pridėsiu dar vieną, dar labiau šokiruojančią. Ryšio tiesinės priklausomybės tarp mokslo žinių ir vėliau gaunamų pinigų nėra. Todėl teiginys – investuok į mokslą, tikrai atsiimsi rytoj nėra iki galo teisingas. Sudėliokite kiekvienas savo klasiokus ar kursiokus pagal tai kaip jie mokėsi ir kiek galėtų apytikriai dabar uždirbti. Pamatysit – ryšio maža. Tad mokslą reiktų labiau vertinti kaip patį procesą, o ne kaip priemonę uždirbti pinigams. Taip, kartais iš šio proceso galima vidutiniškai ar šiek tiek geriau nei vidutiniškai pragyventi.
nesvarbu, 2009-02-03 14:19:05
“sudėliokite kiekvienas savo klasiokus ar kursiokus pagal tai kaip jie mokėsi ir kiek galėtų apytikriai dabar uždirbti” – nesu mokslininkas, bet itariu, kad tai nera metodas leidziantis daryti pagristas isvadas. Tuo tarpu daugybe sia sriti tyrinejusiu mokslininku randa priklausomybe tarp mokslo ir pajamu. Pvz. Bas Jacobs’o 2002 tyrime (kuris atliktas naudojant 35000 zmoniu duomenis – itarciau kad tai patikimesne imtis, nei “sudeliokite kiekvienas savo klasiokus ar kursiokus”) matosi aiskiai, kad ir vyrai, ir moterys, nepriklausomai nuo specialybes (su pora isimciu), turintys universitetini issilavinima uzdirba daugiau, nei jo neturintys.
GL, 2009-02-03 14:38:21
Mindaugui:
na, tie 1960-uju futurologai buvo is dalies teisus… (nors as toli grazu neprognozuoju taip radikaliai) BET progresas nesustojo, augimas – eksponentinis ir t.t.
Anyway, sutinku, mums reiketu baigti diskusija situo klausimu (nors kaip zadejau link’us apie neuroeconomics ir stresa nusiusiu jums uz kokios savaites…)
O siaip.. diskusija galetume pratesti Moksleiviu akademijoje vasara, pvz. parodykime filma “The Corporation” ekonomikos grupes studentams ir organizuojame diskusija 🙂 (gal kokie politikai dar prisijungtu?)
Speju, kad jums tas filmas nepatiks, bet kaip bebutu, jis buvo mokomas/rodomas Rotterdam School of Management privalomame kurse “Business Society Management”, kur mano zmona studijavo, taigi esu tikras, kad ateities ekonomistai privalo buti ji mate 🙂
Jei kalba apie santvarką kurios niekur nebuvo, gal reiktų naudoti anarchokapitalizmo sąvoką?
Na cia tai, ka as vadinu “wild west” kapitalizmu 😉
(nors toks realiai buvo, ir kai kur net dar yra)
GL, 2009-02-03 14:39:37
oops.. turejau galvoje ekonomikos grupes moksleiviams (ir siaip visiems, kurie domisi…)
GL, 2009-02-03 14:46:32
–> nesvarbu
Taip – be abejo! (na, reiketu prideti, kad civilizuotose salyje, ne Lietuvoje ;))
Ir dar, faktas, kad turintys magistra uzdirba daugiau nei turintys bakalaura, ir turintys daktaro laipsni uzdirba daugiau nei turintys magistra… Nematau cia nieko keisto. Matyciau, jeigu taip nebutu 🙂
Mindaugas Ubartas, 2009-02-03 17:43:16
Briedziui :
Nesutiksiu, kad JAV politika, bet jau po II pasaulinio karo yra kapitalistine, kokia ja propagavo Freedmanas ir Smithas, taip nesutiksiu :(. Marketingas reklamuoja toki kapitalizma, bet realybe kiek kita :(.
Rimantė, 2009-02-04 13:16:01
Gediminai (GL), šį pavasarį ginuosi dr. – atlyginimas nuo to tik sumažės (visiškai rimta darbo universitete realija) 🙂
GL, 2009-02-04 14:45:56
Rimante, nesupratau… kaip taip gali buti?
As (Sveicarijoje) apsigyniau gruodi, todel tapau “post-doc”u, ir del to atlyginimas 30% didesnis…
Kaip gali buti mazesnis igijus aukstesni laipsni?
Vainius, 2009-02-04 14:57:35
Na, vienas iš mažesnio atlyginimo scenarijų: apsigyni dr. ir nueini dirbti dėstytoju į VU ir gauni 1000 lt 🙂
jamaica, 2009-02-04 15:18:01
GL. Nežinau, koks Rimantės atvejis, bet man dr. gynimasis irgi reiškia pajamų (ne atlyginimo) mažėjimą. Kol buvau doktorantas, gaudavau stipendiją (pastaruoju metu ji buvo 1248 Lt) plius, kadangi dar ir dirbau 0,25 etato – apie 300 Lt/mėn. atlyginimo. Dabar doktorantūra jau pasibaigė, tad stipendijos nebegaunu; liko tik tie 300 Lt atlyginimo. Kai apsiginsiu dr., atlyginimas nepakils, nes dirbu asistento pareigose (šiame universitete; mat, dirbu ir dar viename universitete, jau lektoriaus pareigose – štai ten lektoriui, apsigynusiam dr., išties turėtų priklausyt didesnis atlyginimas).
Beje, kadangi gyvenu ne tame pačiame mieste, tai važinėdamas į universitetą autobusu kartą per savaitę, tuos 300 Lt beveik kad ir išleidžiu kelionei.
Klausimas, kaip tokiomis sąlygomis išgyventi? Atsakymas labai paprastas. Tas atlyginimas –anaiptol ne vienintelės ir tikrai ne pagrindinės mano pajamos. Dirbu dar n kitokių darbų; visi jie, laimei, tiesiogiai susiję su mano išsilavinimu ir moksliniais interesais. Tai tiek 🙂
GL, 2009-02-04 16:30:24
OK, suprantu… tikrai gaila ir tikrai neteisinga. Cia ta as ir turejau galvoje, kad tokiomis salygomis atlyginimas gaunasi mazesnis 10 kartu nei vakaruose, tuo tarpu visokie statybininkai gauna vos ne tiek pat…
Civilizuotame pasaulyje, kiek zinau, post-doc’ai gauna 1.3-1.5 karto daugiau uz doktorantus, assistant profesoriai (tai tikriausiai nera tas pats, kas musu asistento ar net lektoriaus kategorija) – apie 2-2.5 karto, o associate ir full profesoriai – 3-5 kartus…
Ir nera jokiu atlyginimu uz atskirus darbus ir darbelius. Kiekvienas turi daugiau ir maziau visokiu pareigu (kai kurie – daugiausiai research, kiti – daugiau teaching), bet atlyginimas – vienas uz viska.
Rimantė, 2009-02-04 21:19:53
Gediminai, Lietuvoje plačiai praktikuojami žaidimai su pedagoginiais krūviais. Pvz. seminarai, kuriuos veda dr. laipsnį turintis, yra įvertinti koeficientu 0,75, o be dr. – 1. Ir norint turėti pilną etatą – tam tikrą dėstymo valandų skaičių, tenka vesti pvz. seminarus, už kuriuos gauni mažiau nei be dr. laipsnio.
Jamaica (Ugniau???), jeigu esi tas, apie kurį galvoju, tai nuolat girdžiu pačius geriausius atsiliepimus iš savo studentų apie tavo “teisingą kirviškumą” ir puikius rezultatus, kai tavo mokymą tenka praktikoje pritaikyti 🙂
jamaica, 2009-02-04 21:55:28
Ačiū, Rimante, gera, šilta ir smagu skaityti tokius atsiliepimus. Taip, aš Ugnius, internete dažniausiai prisistatau kaip Jamaica (daugeliui gimnazistų šis slapyvardis žinomas nuo senų laikų :))
GL, 2009-02-16 18:19:18
Idomu, ka galvojate apie si straipsni…
http://politika.atn.lt/straipsnis/16088/mokslo-bei-studiju-pertvarkos-keliai-ir-naujojo-istatymo-klystkeliai
Mano nuomone, keletas labai tinkamu konstruktyvios kritikos elementu sumaisyta su daugeliu kitu, kuriuose nematau jokios prasmes (arba bent jau reiketu sakyti, kaip Mindaugas sake, kad autorius “socialistiniu paziuru” :))
Ir siaip, ka autorius siulo – daryti viska labai letai ir apgalvotai, nors teoriskai nera blogas dalykas, bet praktiskai bent Lietuvoje dazniausiai pavirsta “nieko nedarymu”… :]
Burgis, 2009-02-16 19:21:01
GL: permečiau akimis straipsnį. Absoliučiai toks pats, kaip ir dauguma; kaip čia padarius, kad nieko nedarius… Bent jau dabar.
Povilas, 2009-02-25 09:29:41
Keletas minčių “ne į temą”:
“Mokymas ir auklėjimas tapatūs, tiksliau, tai skirtingi vieningos mokytojo mokytojo veiklos aspektai. Kaip mokymo negalima laikyti paprastu gatavų tiesų įsisamoninimu (kitaip tai bus tuščias darbas, panašus į rašymą ant vandens), taip ir auklėjimas neturi apsiriboti tik nustatytų elgesio taisyklių priminimu. Mokinio mintis ir jausmus, protą ir širdį reikia nukreipti siekti svarbiausio tikslo – formuoti dvasią savarankiškai kūrybinei veiklai”. Šiuo žodžius Niurnbergo gimnazijos direktorius Hegelis pasakė prieš 200 metų!
O štai kas rašoma universiteto Hegeliui išduotame baigimo liudijime (Tiūbingenas, 1793 m.):
Sveikata silpna
Ūgis vidutinis
Iškalbingumu nepasižymi
Gestikuliacija santūri
Gabumai labai geri
Samprotavimai protingi
Atmintis tvirta
Rašo ir skaito sklandžiai
Elgesys geras
darbštumas nereguliarus
Fizinis išsivystymas pakankamas
Teologiją mokėsi gerai
Bažnytinės iškalbos mokėsi stropiai, tačiau nepasižymėjo kaip didelis oratorius
Filologiją išmano
Filosofijoje jokių pastangų neparodė.
Dvasios ramybę padeda išsaugoti domėjimasis praeities žymių žmonių gyvenimais, jų darbais. Ir atrandi, kad daugelis “naujovių” senai žinoma, kad ankstenių amžių žmonės daugeliu atvejų pranašesni už mūsų mesijus, įvairius neaišku iš kur paimtus ministrus (kaip sumažėjo šių pareigų moralinė vertė!).
Dar susitiksime!
Burgis, 2009-02-25 14:36:35
Povilui: sveikinu naują, labai išmintingą šios svetainės lankytoją. Dėkoju už puikią citatą, labai man tiks rytdienos susitikimui su tėvais – kaip tik atitinka mano temą ir mintį! Kviečiu džiuginti mus tokiomis svarbiomis įžvalgomis ir ateityje. Ačiū!