Geltona gėlė ant mano stalo. Gražiame vazonėlyje. Išsiskyrimo spalva… Ieva tęs mokslus JAV. Į jos vietą šiandien jau priėmėme šaunų vyruką, kuris visus metus laukė! O, kaip gražiai jis laukė, kaip atkakliai jis ėjo į tikslą. Tikiuosi, kad jis bus verta Ievos pamaina. O Ieva kopia aukštyn. Mes turime leisti vaikams kopti aukštyn. Sunku širdyje, kai jie kopia, tolsta, bet negalima stabdyti gyvenimo.
*
Kada ateina branda? Kada galima pasitikėti vaikais ir išleisti juos į platųjį pasaulį? Tik kelis kartus kalbėjau su Ieva, bet to pakako, kad suprasčiau – ji pasirengusi. Ji neturėtų suklupti, nusiminti, atsitraukti. Ieva gera. Tai svarbiausia šiame greitame pasaulyje. Gerumas traukia draugus. Gerumas apsaugo nuo bjaurybių.
*
Žinau, kad tai jau nuvalkiota tema, bet ir šįryt per radiją išgirdau – žmonės išvažiuoja dešimtimis tūkstančių per ketvirtį. Būtų įdomu čia paskaityti apie konkrečius jums gerai žinomus atvejus: motyvus, perspektyvas, siekius, neviltį ir viltį…
Atsakymai
Burgis, 2011-06-14 16:40:40
Ar tema verta dėmesio? Reitinguokite…
Aš, 2011-06-14 19:53:10
Daug motyvų, bet kalbėsiu per savo pats esu puse metų dirbęs Londone (dar čia prieš krizę, kai Svaras buvo 5 lt). Dirbau iš pradžių atrakcionų parke, kai baigėsi sezoną teko padirbti kroviku, tačiau vienintelis blogas dalykas UK, tai mano nuomone medicina, brangu, o jeigu nori pigiai, tai visokie juodi ir babajai (atsiprašau) už išsireikškimą geriausiu atveju išrašys aspirino ir lieps ateiti už dviejų savaičių 🙂 Bet daugiau viskas, bent tais laikais tai vieni pliusai:
Drabužiai, maistas, buitinė technika ženkliai pigiau negu Lietuvoje.
Uždarbis, dirbant nekvalifikuota darbą, tada buvo galima uždirbti 2000 svarų per mėnesį.(pasistengus).
O ką mes turime Lietuvoje, ateini po studijų universitete, net turėdamas praktikos ir ką tau siūlo 1000 lt, čia geriausiu atveju, neretai ir minimumą pasiūlo, kai žiemą už mokesčius (neturint namo, kur tu ji turėsi, jeigu viską sumoki ir neina nieko susitaupyti), gyvendamas vieno kambario bute sumoki 400 – 500 lt . O kur dar kabelinė, internetas, mobilus (visgi informacinė visuomenė esamą). Be to dar ir valgyt reikia, nesinori vien pusfabrikačiais maitintis. Taip ir gyveni nuo algos iki algos, gerai kad jeigu dirbi stengies, darbdavys tave pamato, arba susiklosčius aplinkybėmis pats tampi darbdaviu….
Net tokiose šalyje kur bankrutuoja šiuo metu (Portugalija, Ispanija, Graikija), žmonės laimingesni. Politika kitokia, mąstymas kitoks…
Todėl ir emigracija vyksta vyko ir vyks… 🙁
4vėjininkas, 2011-06-14 23:40:35
Esam laisvi žmonės, tad rinkimės kur mums yra geriausia. Jei tėvynė tau atsuka nugara bėk, jei ji tavim rūpinasi lik. Žmogus privalo rinktis kas jam yra geriausia ir jo pasirinkimo niekas neturi smerkti. Neverkšlekim, nuo pat žmonijos atsiradimo vyko emgiracija iš vienų žemių į kitas.
Simo mama, 2011-06-15 08:14:59
Ateinančiais metais sūnus dalyvauja mainų programoje ExCEL Amerikoje. Neriame stačia galva į visišką nežinią. Nežinome ką atrasime ir ką prarasime, bet į savo gimnaziją Lietuvoje tikrai sugrįšime, nes ji mums labai brangi.
petras, 2011-06-15 08:38:49
tėvynė nugaros atsukt negali, nebent tik valstybė. kažkaip dažnai painioja žmonės sąvokas.
giedrius_m, 2011-06-15 10:12:37
Nekeista, kad Graikijoje žmonės laimingesni – ten paprasčiausiai net blogo darbuotojo iš valstybinės tarnybos išmesti negali…
Man yra tekę pagyventi Prancūzijoje. Iš pradžių ok, galvojau likti. Vėliau – nebepatiko. Būtent dėl to, kad šalyje visi laiko savo teise nedirbti, streikuoti ir reikalauti kažko iš visų. Ypač kai geras oras – pamitinguoji pusvalandį ir važiuoji prie ežeriuko. Man tai yra degradacijos požymis, nes visuomenė orientuota nebe į kurybą, o į egzistavimą. Tiksliau to jausmo nenupasakosiu.
Žinau ir gerų istorijų apie emigraciją. Daug kam yra paprasčiau “ten”. visgi, darbo daugiau, biurokratija mažesnė (ypač JAV), net žmogus biurokratijai dažnai klientas, o ne potencialus vagis ir išlaikytinis (kaip į tave čia žiūri SODRA). Tuo labai džiaugiasi mano puseserė su šeima, esanti JAV. Žinau moteriškę, išvažiavusią į Australiją ~40 ties, nes nesusiklostė gyvenimas Lietuvoje. Rado savo vietą, šiek tiek laimingesnė. Nors irgi nėra visiškai lengva.
Lengva nėra niekur. Gerai gali būti bet kur.
Andrius, 2011-06-16 09:12:09
Jauna mama, grįžusi atostogų Lietuvon iš svečios šalies, stebisi: nesuprantu, kaip jūs čia išgyvenat – aš per dvi savaites maistui 1000 Lt išleidau, pirkinėdama retsykiais šį bei tą.
Pamiršo vargšė, kad dar prieš kokius 5 metus pati mūsiškomis sąlygomis gyveno. O gal vis gi vargšai esame mes…?