Prieš daug daug metų pasikviečiau vieną gimnazistą ir pasakiau: „Dabar tu pusę metų turi būti nematomas. Kitaip mes nesutarsime, turėsime tave iš gimnazijos pašalinti.“
Ir jis tapo nematomas! Matomiausias klasės, o gal ir visos gimnazijos, moksleivis tapo nematomas! Tada po pusmečio vėl pasikviečiau jį, padėkojau ir pasidžiaugiau, kad yra valią turinčių žmonių.
***
Šiandien jis užėjo pas mus į gimnaziją. Gražus, elegantiškas, protingas, daug mokslo jau gavęs, daug darbų dirbęs ir dirbantis. Jūs jį dažnai matote TV ekranuose…
O kai jis išėjo, raštinėje radau didelę didžiulę dovaną su kukliu užrašu: „Ačiū mokyklai.“ Va taip. Jeigu mes visai nieko nebūtume išmokę jo gimnazijoje, o tik padėkoti, – mūsų mokslas būtų prasmingas ir vertingas!
*
Ir vėl sau pasakiau – nepadaryk klaidos! Nesužlugdyk to, iš kurio gali Žmogus užaugti. Stengsiuos. Ačiū Tau, gerasis Žmogau!
Atsakymai
Liucija, 2011-01-10 19:43:45
Ką reiškia būti nematomam?
Burgis, 2011-01-10 19:52:25
Liucijai: na, pasitaiko jaunų žmonių, kurie tiesiog netelpa savo mažame kailyje, trokšta dėmesio, lenda į akis, kelia sumaištį, trukdo dirbti, dirbtinai vėluoja, kad juos pastebėtum, replikuoja ir pan…
Tai va – kai toks žmogus tampa nematomas – iškart pajunti! Jis yra, vaikšto, dirba, valgo, bet tu jo nematai, nejauti, jis niekam netrukdo. Todėl, kad jis yra kaip visi… Galite suprasti, kad toks pokytis – tik ypač valingiems žmonėms.
sonata, 2011-01-10 21:24:33
ojoj, kaip pažįstama 😀
Briedis, 2011-01-12 15:46:05
Ir man ši situacija pažįstama. Labai netgi. Ačiū, Direktoriau. Niekas nepamiršta, niekas nepamirštas.
Atėjo laikas ir man patapti šioje svetainėje „nematomu“ ir nieko daugiau po savęs nepalikti išskyrus skaičiukus lankomumo statistikoje. Nespėju aš čia su Jumis, o gal jau ir viską pasakiau, ką norėjau.Sudie visiems ir iki pasimatymo netikėčiausiose situacijose. Pasaulis mažas.
Burgis, 2011-01-12 16:42:14
Briedžiui: kodėl taip liūdnai? Pavasaris! Kiekvienas žmogus pasaulyje yra svarbus, nes jis vienintelis toks…
Briedis, 2011-01-13 15:19:10
P.S. Burgiui: Tai kad neliūdnai. Viskam kažkada turi ateiti pabaiga. Man norėjosi pasirodymą čia baigti šviesiai ir skaidriai. Tema apie dėkingumą pasirodė tinkama tam proga, o ir aprašyta situacija labai artima. Tikiuosi dar Jus sutikti „gyvai“ – fatališkai, kolosališkai, fantastiškai.
P.S visiems. Šiandien ( matyt tokia diena) kilo mintis, kad patriotizmas tai ne vėliavos, šūkiai, politikai. Patriotizmas tai dėkingumas. Gaila, kad jis taip devalvuotas.
Na dabar tai jau tikrai viskas. Viso labo!
Burgis, 2011-01-13 19:30:50
Briedžiui: tikrai – norėčiau susitikti!
Ačiū!