Ačiū, studentai, aš nesitikėjau!

Teorinės paskaitos puikiai išdėstytos, atsakoma į visus klausimus. Dėstoma gyvybingai, įdomiai. Skatinamas akademinis sąžiningumas, geranoriškai bendrauja su studentais, energingas.

***

Apie ką čia? Apie mane! Tai raštu išdėstyta studentų vadovybės suvestinėje, kuri šį vakarą buvo pateikta fakulteto dekanato, katedrų vedėjų, dėstytojų ir studentų bendroje sueigoje. Ir mane pakvietė! Pasimėgavau šlovės spinduliuose!

***

Ot, ir ne… Po pusantros valandos diskusijų, kurių metu spėjau šį tą pasakyti, nes kalbėjau daugiau už kitus, turėjau susiprasti ir išeiti, nes viena ten buvusi mano studentė, dabar jau ketvirtakursė, visiems priminė: „Aš vis dar bijau to dėstytojo… Jis mane paskaitos metu aprėkė!“

*

Visus, galinčius paliudyti, kad kada nors esu aprėkęs kokį studentą, prašyčiau atsiliepti. Dosniai atsilyginsiu.

*

O dabar paklauskite, ar toje suvestinėje nebuvo priekaištų? Atsakau: daugiau priekaištų parašyta vos prie vieno kito dėstytojo charakteristikos… Kaip tai?! Juk tokios pagyros! Kam tai rūpi – priekaištai svarbiau! Pavyzdžiui, „… kritikuoja studentus ir iš jų tyčiojasi.“ Įsivaizduojate, tas, kuris geranoriškai bendrauja su studentais, atsako į visus klausimus, dar spėja ir pasityčioti, o apie tai anonimai be jokių įrodymų parašo fakulteto valdžiai, kuri ir priversta svarstyti nusikaltėlį. O aš  net nežinau, kaip šmeižiką demaskuoti ir į teismą paduoti.

*

Ech, studentai, studentai… Sugadinote mano priešpensijinį jausmą, sugadinote… Neapskaičiavote smūgio jėgos ir krypties, nepajutote žodžių skonio. Aš nepasikeisiu! Ir ne tik dėl to, kad dėstytojo karjeros pabaiga matyti. Nepasikeisiu niekada, kol to reikalaus pasalūniški anonimai, studijuoti nė nepradėjęs ir nė neįgalintis pradėti jaunimas, kol vertintojai nebus bent jau mano lygio (turėtų, žinoma, būti aukštesnio lygio, nes taip juk yra vertinant mokslo, meno, literatūros, verslo žmones), kol tarp mūsų nebus abipusio atvirumo.

Jau turbūt nebespėsite…

Atsakymai

Burgis, 2012-12-04 19:58:25

Reitingai…

Burgis, 2012-12-04 21:03:49

Taaaaip, šio vakaro patyčios tęsiasi: rezultatas (-3/7), be jokio komentaro… 🙂

O aš ruošiuosi rytdienos paskaitai. Vis tiek ruošiuosi!

Renaldas, 2012-12-04 21:11:29

“Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam, per kurį jie ateina”. Taip ir neišsiaiškinau dar, kada tiksliai jų reiktų vengti, o kada vinį kalti. Turbūt, kad vienos taisyklės kaip ir nėra. Iš kitos pusės: pas visus didelius dinozaurus (alegorija į tai, kad, arba jie yra išnykę, arba jų yra nykstamai mažai) skūra yra stora, taigi belieka kritiką priimti vidiniam pasitikrinimui. Kitaip neužtektų laiko, jei atsikirst kiekvienam. Iš kitos pusės dinozaurai yra lobis! Ach, atsigauna siela, pasisėmus patirties…

Matas, 2012-12-04 21:31:19

Paskaitau apie tuos Jūsų santykius su studentais, ir susidarau beprasmybės vaizdelį. Galima būtų pasakyti: iš akmens sūrio neišspausi. Nei jie Jus, ypač tvirto charakterio žmogų pakeis, nei Jūs jų tinginystę ir norą lengviausiu būdu slysti, dvi nepajudinamas uolas, įveiksite. Trinasi dvi litosferos plokštės viena į kitą, sprūsta, kartas nuo karto koks žemės drebėjimas mūsų ausis pasiekia, bet vis tiek abi į savo pusę juda ir apsisukti neketina… Prašau nieko neįsižeisti – tai tik mano nuomonė.

Burgis, 2012-12-04 22:04:32

Matui: Jūs visiškai teisus! Bet vis tik išeidamas iš to susirinkimo spėjau pasakyti: nejaugi jūs manote, kad aš toks storaodis, jog manęs visai nebeveikia šmeižtas, įžeidinėjimai? Juk aš dar ir pamiegoti šiąnakt norėčiau…

Renaldas, 2012-12-04 22:37:26

Įžeidinėjimų ir apkalbų turbūt neis išvengt. Nežinau visos situacijos, bet manau, kad Jums reiktų miegoti ramiai, nes būtų suteikta per didelė garbė šiai beprasmybei. Kas turi ausis, išgirs jūsų argumentus.

Vladas, 2012-12-04 23:14:16

Du klausimai Burgiui:

  1. Kaip manote kodėl vis atsiranda tokių “pasalūniškų šmeižikų”” Arba kodėl ta ketvirtakursė atvirai prie visų pasakė, kad jūsų bijo?

  2. Ar yra tarp šiuo metu gyvenančių Lietuvoje pedagogų ar kitų sričių specialistų lygių jums, ar netgi aukštesnio lygio, kurių dalykinės pastabos ar pamatuota kritika galėtų pakeisti jūsų požiūrį kažkokiu klausimu ir įprastą elgesį? Gal galėtumėte paminėti keletą pavardžių, nes kiek suprantu dauguma švietimo funkcionierių tikrai į tą kategoriją nepakliūva.

jurgis, 2012-12-05 07:40:28

..kritikuoja studentus ir iš jų tyčiojasi …

..studijuoti nė nepradėjęs ir nė neįgalintis pradėti jaunimas..

“nė nepradėjęs” spėju, gan pelnyta kritika (ypač, kai lotyniškai studijuoti reiškia stengtis http://translate.google.com/#la/lt/studeo 🙂

“nė neįgalintis” – manau, kai kas gali pasijausti, kad iš jų tyčiojamasi… :/

Burgis, 2012-12-05 08:43:38

Vladui: atsakau…

  1. Reikia žinoti, su kuo dirbu. Iš beveik šimto laikiusių pusę egzamino, išlaikė 12, nors iš tiesų, jei nebūčiau „tempęs“, – tik du. Dabar aiškiau, kad studentai nori kaip nors pasiteisinti, rasti kaltą dėl to, kad toks rezultatas. Tai suprantama. Kodėl tai daro pasalūniškai? Todėl, kad bijo mano keršto. Jie visą savo neilgą gyvenimą matė, kaip kiti keršija, kodėl turėtų patikėti, kad aš kitoks?

*

Kodėl ta studentė vakar pasakė? Todėl, kad vakar buvo jų, studentų, diena. Vakar jie visi kalbėjo taip, kad nebuvo jokių abejonių: jie – geri studentai, jie rūpinasi, kad nebūtų blogų dėstytojų. Tai studentei išmušė jos žvaigždžių valanda…

Bet paklauskime kitaip: kodėl ji to nepasakė man, kai baigiau juos mokyti? Na, pagaliau po metų, dviejų – bet man? Juk aš jau tikrai niekaip negaliu jai pakenkti! Ir dar. Jei po paskaitos ji būtų tai pasakiusi, tai gal aš būčiau supratęs savo klaidą? Gal būčiau atsiprašęs? Gal būčiau net gražiai, viešai atsiprašęs? Dabar ji to niekada nebesužinos… Ir aš nesužinosiu, kaip aš ją tada „aprėkiau“.

  1. Žmonių, kurių nuomonė man labai svarbi, buvo ir bus! Pirmiausia, tai visi mano buvę Mokytojai, dėstytojai, kuriuos gerbiau tada, gerbiu ir dabar. Antra, tai visi savo sričių profesionalai, pavyzdžiui, kompiuterijos žinovai Audrius Masalskis, Rimas Abromavičius, mano bendradarbiai – pavaduotojas ūkiui Vaclovas Metrikis, vyriausioji buhalterė Rasa Rainienė, mano gydytojai, pavyzdžiui, kardiologė Regina Jonkaitienė. Žinoma, suprantu, kad Jūs klausiate labiau apie pedagogus, todėl paminėsiu dėstytoją Antaną Kulikauską, akademiką profesorių kompozitorių Giedrių Kuprevičių, savo draugą profesorių Vytautą Martinaitį. Ne, jų išvardyti neįmanoma! Tai visi, kurie dirba ir gyvena taip, kad matyti – dirba ir gyvena teisingai, aukštai.

Kęstas, 2012-12-05 23:23:12

  1. „Aš vis dar bijau to dėstytojo… Jis mane paskaitos metu aprėkė!“

Aš nepatikėjau šiuo teiginiu (skundu) 🙂

  1. „… kritikuoja studentus ir iš jų tyčiojasi.“

Hm… Kažkada teko diskutuoti šia tema… Su kolegomis studentais… Neakivaizdininkais… Ko gero pačia mėgstamiausia dr. Burgio studentų kategorija 🙂 Teko girdėti iš kolegų panašias mintis…

Manau, dėstytojas tiesiogiai niekada to nėra daręs… Iš jokio konkretaus studento jis negalėtų tyčiotis… Manau jis ironizavo Aukštojo mokslo sistemą… Sistemą, nūdien rengiančios “eruditus”, kurie išgirdę veikalo pavadinimą “Biblija”, klausia kas yra šio veikalo autorius (atsiprašau, šią citatą pasiskolinau iš kažkokio TV anonso :D)… Ir po viso šito gali mojuoti aukštojo mokslo diplomu 🙂

Na, o tie studentai, kurie nesugebėjo suvokti, ką ironizuoja dėst. Burgis, tikriausiai pamanė, kad iš jų tyčiojamasi 😀

  1. Kodėl aš čia esu ir kodėl čia rašau?

Asta, 2012-12-06 10:40:31

Gerbiamas dėstytojau, iš studentų Jūs niekada nesityčiojot tiesiogiai, Jūs tiesiog esat labai gabus tai padaryti kita forma, Jums tai atrodo kad tai juokas, bet žmogui, kuriam tai skirta, jį skaudina. Jus įžeidė ta kritika, tai kodėl nepagalvojat, kad ir studentus ji gali įžeisti?

O Jūsų žodžiai, kodėl ta studentė kurią Jūs aprėkėt, po paskaitos Jums asmeniškai nieko nepasakė, yra ta, kad ji Jūsų bijojo. Ir pati galiu patvirtinti, kad Jūs tikrai ją aprėkėt. Galbūt Jums tai buvo tiesiog pasakymas, truputi pakeltu tonu, bet niekada nebūkit tikras, kad kitas žmogus taip pat sureaguos.

Saula, 2012-12-06 13:59:31

Kęstai, tokio pripažinimo norėtų kiekvienas pedagogas! Tiesiog džiaugiuosi už Jus ir už B.B..

Skaitant Jūsų komentarą net per nugarą angeliukas basom kojytėm prabėgo 🙂

Ačiū.

Liudas, 2012-12-06 15:58:15

Direktoriau, neimkit Jūs į galvą! Protingas supras, o ne tokiam protingam ir nepavyks paaiškinti… Jūs puikiai žinot, kad yra tūkstančiai žmonių, kurie Jus gerbia ir vertina visas duotas tiesiogines ir netiesiogines pamokas, net jai tam tikrų pamokų metu ir atrodė kiek kitaip. O dėl kalbėjimo už akių – čia, bijau, pasireiškia dabartinės visuomenės skystablauzdiškumas. Visi ereliai už kampo parėkaut, bet kai reikia argumentuotai ką nors pasakyti ar tuo labiau įrodyti, netikėtai ereliai pavirsta žvirbleliais ir neria į krūmus… Neverta dėl to sukti sau galvos. Kaip sakoma, visiems neįtiksi.

Taip, kad Jūs nepergyvenkit, mėgaukitės savo darbu ir naktimis ramiai miegokite – saugokite sveikatą!

Burgis, 2012-12-06 17:58:58

Ačiū, Liudai, ačiū, Saula! Aš gyvenu taip, kaip gyvenu – išgyvenu… 🙂 (Koks žodis įdomus…) O kalbėti reikia, nes ne man tai blogai, o tiems, kurie gali per vėlai suprasti, kad toks pasalūniškas gyvenimas – ne mums, ne žmonėms, ne XXI amžiaus žmonėms…

Burgis, 2012-12-06 18:03:11

Astai: ačiū Jums už atvirumą, bet aiškiau neapsidarė… Kodėl studentai, inteligentai, mano kolegos negali taktiškai, mandagiai, bet ryžtingai ir atvirai pasakyti tada ir ten, kur ir kada aš, jų manymu, pasakau, padarau ne taip? Jūs girdėjote, aš niūriai juokauju: taip, aš daug esu užmušęs, bet ne tiek daug, kad jūs turėtumėte bijoti pasakyti… Na, nekalbu aš su studentais pakeltu tonu, nekalbu! bet dažnai, labai dažnai kalbu per garsiai, per greitai, pernelyg ryžtingai. Stabdykite!

*

Ir vis tik – ačiū Jums, Jūs parašėte gražiai!

sveplas, 2012-12-06 21:40:03

Liudui: Man atrodo Jus gerai ivardyjate bendra visuomenes problema.. (ne vien studentu 🙂 .. Is savo puses pridurciau, kad gal problema yra visdelto inteligencijos sluoksnio Lietuvoje nebuvimo. Arba labai plonas sluoksnis, nevisiskai susiformaves, pavienis, juk jam susiformuoti reikia daug laiko.. Ir man idomu ar toks sluoksnis gali susiformuoti siandienos visuomeneje, kur praktiskai nera jokio ribojimo.

MariusM, 2012-12-07 09:02:12

Štai vakar, belaukdamas viešojo transporto, pagyvenusiai moteriškei, numetusiai nuorūką tiesiog ant žemės, ramiu ir nė kiek nepakeltu balsu, mandagiai pastebėjau, kad ji pametė nuorūką… Moteriškei numojus ranka, lygiai taip pat ramiai ir mandagiai pasiūliau padėti pakelti, jei jai sunku. Moteriškė apsimetė nekreipianti į mane dėmesio. Po kelių minučių, jau iš nuvažiuojančio troleibuso toji moteriškė parodė man kažkokį gestą. Kodėl tik iš nuvažiuojančio? Manau, kad ji manęs bijojo, kol buvau šalia. Ar mano pastabas galima būtų pavadinti pasityčiojimu? Taip. O ar turėčiau jaustis kaltas, kad padariau pastabą šiukšlintojai, kaltas, kad ji manęs bijojo?

Vladas, 2012-12-07 11:36:46

sveplam. Gal galėtumėt keliais žodžiais paaiškinti ką vadinate inteligentų sluoksniu ir aplamai inteligentu. Mane kiek nustebino teiginys kad inteligentų sluoksnis negali formuotis visuomenėje, kurioje per mažai ribojimo? Iš to sektų, kad kokioje Šiaurės Korėjoje gyvena vien inteligentai (kaip jūs juos suprantate)?

sveplas, 2012-12-07 17:54:50

Vladui: Jus suprantat ribojima, kaip laisves aribojima. As suprantu ribojima kulturos prasme.. Nera kam pasakyti “Pakelkyte prasom nuoruka”.

Vladas, 2012-12-07 19:44:19

sveplam: Aš suprantu inteligenciją kai žmogus ir be pasakymų nemėto nuorūkų, o dar geriau, net nerūko.

tarpukario ir pokario Rusijoje traukinių vagonuose ir autobusuose kabėdavo perspėjantys užrašai “Spjaudyti ant grindų ir mėtyti nuorūkas – draudžiama”. Na, man tai neatrodo labai inteligentiška:(. Arba aš nesuprantu kas yra tikroji inteligencija.