Akademinė laisvė – 2

Ačiū visiems, kurie vakar pakomentavo šios temos anonsą!

Deja, temos reitingai rodo, kad jums ta tema neaktuali…

O aš vakar seminare mokytojams akcentavau, kad ji labai aktuali!

Gal dėl to, kad akademinę laisvę suprantu šiek tiek kitaip… Pabandysiu paaiškinti.

*

Beveik keturiasdešimt metų universitete dėsčiau matematiką (beje, šiandien mano paskutinė darbo diena universitete…), bet niekad nedėsčiau pagal savo programą. Neturėjau akademinės laisvės. Žinia gi, nebuvau nei matematikas, nei profesorius… Todėl niekada ir nepretendavau į tą laisvę, bet vis tik gana ryžtingai ir įžūliai laužydavau man uždėtus rėmus. Juk aš mačiau, kaip per tuos dešimtmečius keitėsi parogramos! O jei keitėsi, tai buvo akivaizdus pripažinimas, kad kažkas ne viską numatė, suprato sudarydamas tas programas. Per kelis dešimtmečius nei matematika, nei visuomenės poreikiai jai taip nesikeičia. Tam reikia šimtmečių.

*

Tai reikia studentams pateikti, pavyzdžiui, Stokso formulės įrodymą ar nereikia?

Tai reikia nagrinėti visus penkis eilučių konvergavimo požymius ar nereikia?

Furjė integralas yra matematikų tema ar profesinių dalykų dėstytojų tema?

Apytikslį skaičiavimą turi dėstyti matematikai, informatikai ar niekas nebeturi dėstyti, nes kompiuteriai skaičiuoja sparčiai ir taip apytiksliai, kad visai tiksliai?…

*

Tai štai kaip aš suprantu akademinę laisvę:

1. Dėstytojas, mokytojas turi mokyti to, kuo pats mėgaujasi, ką geriausiai supranta, ką mano esant gėriu ir grožiu moksle. Dėstytojas, mokytojas turi turėti didžiulę laisvę savaip savo kurse sudėlioti akcentus, pertvarkyti bazinę programą, daug ką išmesdamas ir daug ką įterpdamas.

2. Taip, turi būti bazinė programa! Ji turi būti orientuota į bendrą tikslą. Mokykloje tą tikslą turi apibrėžti baigiamieji egzaminai: abiturientai turi mokėti integruoti ar neturi? abiturientai turi įgyti aibių teorijos pagrindų ar neturi? abiturientai turi būti pamėgę „Radviliadą“ ar neturi? ir pan.

Universitete tą tikslą turi apibrėžti mokslų tarpusavio ryšiai, universitetinio išsilavinimo, išprusimo standartai ir, šiek tiek, būsimųjų darbdavių poreikiai.

3. Dėstytojai, mokytojai ir jų vadovai turi suprasti, kad niekada visi, kuriuos mes mokome, nebus vienodai pasirengę mokytis, todėl mokymo adaptacija yra to, kuris moko pareiga, o ne tų, kurie sudaro bazines programas, teisė.

4. Kiek fizikos temų iš mokyklos laikų prisimenate jūs, sulaukusieji 40-50 metų? Kiek mokykloje jums į galvas „kaltų“ literatūros kūrinių dar ir dabar veikia jūsų protus ir širdis? Tai va, tos 5-6 pamokos per metus ir buvo tikros pamokos! Tie mokytojai, kurie jums visam gyvenimui paliko įspūdį kokiu nors pasigėrėtinu savo mokymo viražu, ir buvo akademinės laisvės riteriai.

5. Didelė akademinė laisvė reiškia didelę mokytojo, dėstytojo atsakomybę! Laisvas žmogus visada žino, kaip baisu, negarbinga papiktnaudžiauti laisve. Neišmanėlis, tinginys negali būti laisvas! Ir neturi gauti laisvės…

6. Rinka, konkurencija yra vienintelis tikras darbo kokybės variklis. Deja, jis veikia tik brandžioje visuomenėje…

Atsakymai

Burgis, 2015-01-30 09:51:05

Na, kaip dabar įvertinsite temą?…

Jpn, 2015-01-30 10:25:16

“Deja,jis veikia tik brandžioje visuomenėje….” O kaip nuolatinės kalbos mažinti universitetų skaičių – ar nuo to visuomenė greičiau bręs? Taip pat kartais pabrėžiama (ypač gerb. darbdavių),kad mokymo programos mažai turi ryšio su praktika,rinka. O gal praktika ir rinka yra iškreipta,o ne mokymo programos?

Burgis, 2015-01-30 10:34:47

Jpn: su vienu Jūsų teiginiu sutinku, su kitu ne…

Nepykite, bet mažinti tikrai reikia ne tik universitetų skaičių, bet ir juose „studijuojančių“ skaičių. Visuomenei geriau triskart mažiau, bet studijuojančių! Norinčių ir gebančių, pasirengusių studijuoti.

*

O tai, kad mokslas neturi pataikauti praktikai, rinkai – teisinga! Todėl ir parašiau „.. šiek tiek, būsimųjų darbdavių poreikiai.“ Šiek tiek – taip, bet mokslas turi būti priekyje, aukščiau. Tik taip yra perspektyva rinkai, praktikai.

Bugis (aka MK), 2015-01-30 11:11:27

Jūs dirbote techniškame universitete ir dėstėte tikriausiai visokius “Matematika 1”, “Matematika 2” ir t.t., kuriuos tuo pačiu metu dėstė dar dešimtys dėstytojų. Todėl ir negalėjote sudarinėti savo programos. Jei dėstytumėte spec. kursą, viskas gal būtų kitaip.

Be to, šiais laikais universitetuose dirba daug negabių priežiūros reikalaujančių žmonių. Jiems ir yra skirti dalykų aprašai.

Kaip manote – ar universitetuose dirba ne per daug durnių?

Jpn, 2015-01-30 11:40:40

Pirmoje vietoje vertinama vadyba (taip pat hierarchinė struktūra ir pan.),o mokslo ir mokymo kūrėjai-jau po to. Manau,tai didelė problema,graužianti visą švietimo (gal ir ne tik) sistemą.

petras, 2015-01-30 13:07:16

Universitetų skaičių reiktų mažinti minimum 4-5 kartus. Realiai paliekant kokius 3-5 (iš viso). (o universiteto studentų skaičių dar daugiau). aišku galima būtų dalinai jungt esamus ar tų likusių universitetų filialus kurti ir kituose miestuose. normaliai išspręsti klausimą dėl tam tikrų nepopuliarių mokslo krypčių ir pan. kur nesirenka norinčių studijuoti

BŪtina stiprinti kolegijų ir profesinių mokyklų lygį. gal net sukurt kelių lygių kolegijos ar prof. mokykas , kur būtų taikomi skirtingi priėmimo kriterijai ir pan. tik klausimas ar tai reiktų reguliuoti tarkim valstybei ar siekti privačių įstaigų kūrimosi ir konkurencijos tarp jų.

ta prasme, sukurti atskiras aukštojo mokslo bendruomenes, kur ruošiami mokslininkai ir aukštesnio mokslinio išsilavinimo universitetinį išsilavinimą turėsentįs ir labiau į profesiją orientuoti (kolegijų ir prof. mokyklų) absolventai.

aišku reiktų gerinti bendradarbiavimą tarp visų grandžių (valstybiniu planu) mokyklos-kolegijos(ar porf. mokyklos)-universiteto. (nes tarkim kai aš mokiausi ir dabar, tai du skirtingi pasauliai ir tai yra labia blogai, nes tikslas tai tas pats ?).

bet visam tam reiktų labia daug pastangų, nes kad pakelt kolegijas o juo labiau prof. mokyklas į prestižiskesnį lygį, tai būtų super sudėtinga 🙂 nes dabar ar baigęs kolegiją ar universitetą ar prof. mokyklą iki pat aukščiausios darbo sferos grandies dirba kartu. nesakau, kad visada turėtų geresį išsilavinimą turitnis žmogus užtimti aukštesnes ar svarbesnes pareigas, bet tie kruie eina į univerus tik dėl diploma (o eina, nes visus įsileidžia), geriau siektų labiau profesinio išsilavinimo ir manau tikrai ateityje galėtų Tapti geresniais specialistais, nei baigę bet ką univere, kad tik turėti popiergalį.

Nors realiai apie švietimo problemas mūsuose galima būtų šimtus knygų prirašyti.

Ai dar vienas labai labai svarbus momentas, tai mokytojų profesijos prestižo didinimas. manau mokytojai turėtų būti tik įgyję universitetinį išsilavinimą + praeiti pedagoginiai kokie kursai ir t.t. aišku paiglėtų mokymosi laikas (mokytojo paruošimas), kaip kokių daktarų (bet pastarieji vertinami kaip tikrai geri specialistai net ir užsienyje), bet manyčiau tokiai mažai valstybei kaip mūsų daug svarbiau būtų kokybė nei kiekybė. aišku ir pačių mokytojų tada skaičių reiktų mažinti (bet kelti atlyginimus). nes mokytojai ypač patekus į vidurinę mokyklą (tarkim 5-8 klasės) yra labai svarbūs tolimesniam žmogaus mokymosi keliui.

Atsiprašau už ilgą pasisakymą ir utopines mintis (čia ne pilnaties poveikis 🙂

Bugis (aka MK), 2015-01-30 15:52:29

Tai prasidės šita diskusija kada nors ar ne?

Pateikiau klausimą – ar universotetuose durnių nėra per daug? Laukiu nuomonių.

aina na, 2015-01-30 16:03:36

pagal 1 punktą, tai aš galėčiau dėstyti tik daugybos lentelę

Burgis, 2015-01-30 16:09:52

aina na: tikiuosi, kad ir nedėstote…

Burgis, 2015-01-30 16:10:20

Bugiui: durnių dėstytojų ar durnių studentų?

Mindaugas, 2015-01-30 16:52:40

Visa, kas rasoma, apima is esmes intelektualini lavinima, o kaip su vertybiu diegimo sistema (nekalbu apie profesini orientavima)? To labai pasigedau. Arba kazka busiu praleides 🙂

Bugis (aka MK), 2015-01-30 17:49:58

Kalbu apie dėstytojus. Labai keistų veikėjų priima.

Studentai yra studentai….

Burgis, 2015-01-30 20:01:23

Bugiui: o vertintojas kas?…

Bugis (aka MK), 2015-01-30 20:18:03

Vertintojas?

Regina, 2015-01-30 21:20:10

nesu jūsų mokinė ar studentė, tačiau paskaitydavau Dialoge jūsų straipsnius, taip pat ir čia. Na, kad labiau pažinčiau, ar bent nuomonę susidaryčiau, buvau viename jūsų seminare 🙂 dabar matau ir paskutinį buvimą Kaune. Diskusija, na vadinimas durniais, tai 17-mečio, ieškančio teisybės terminas, tokiam žmonių įvardinimui, aišku, aš nepritariu. Mokytojai. Jų yra be galo šaunių, savo dalyką išmanančių, korektiškų, įdomiai mokančių, kuriuos ir tėvai, ir mokytojai, ir mokiniai gerbia, tad likusiems reikia būti tokiems pat, tada patys ir pakels mokytojų prestižą. Atsakyčiau Petrui, kad kolegijų ar profesinių prestižas tai tik visuomenės suformuota iš senų laikų nuomonė. Per paskutinį ES paramos laikotarpį investicijos joms buvo šimtai milijonų litų, įranga tokia, kad net geriausi verslininkai įmonėse neturi, tad ohoho. Profesinių mokyklų mokiniai dalyvauja mobilumo projektuose užsienyje, jų gebėjimai neatsilieka nuo užsieniečių. Vien emigrantai parodo, kad jie moka dirbti ir būti verslūs. Univesitetų, žinoma, kad per daug, paprastai 1 mln. gyventojų turėtų tekti 1universitetas, bet juk viskas nueina taip, kad mokyklos, kolegijos, universitetai nori išgyventi, žmonės nori gyventi. Tad politinė valia nuspręsti ką palikti, ką sumažinti, nes patys universitetai nenuspręs, o jau tuoj ir matysim ar prisiims vidurkio minimumą 🙂 Gerb. Burgi, jūs turėjote akademinę laisvę ne ką dėstyti, bet kaip dėstyti. O bazinis, jau vidurinėje turėtų būti tas bazinis kitoks. Kodėl būtina tokia matematika visiems, jei ją supranta tik maža dalis mokinių. Dar dėl jūsų požiūrio į durnius, tad ar paklausiate savo kirpėjos kokį pažymį turėjo iš matematikos. “Neišmanėlis tinginys” aišku, kad jų yra, bet gal jiems tikrai ne tokia ir programa turi būti. Jei mūsų mokyklų mokytojai būtų patys geriausi, o juos turėtume darydami tai, ką daro kitos šalys, tada atsakomybė ir laisvė būtų suprastas dalykas, o dabar toli gražu taip nėra.

Burgis, 2015-01-30 21:35:43

Bugiui: kas pasako, kad tas ir tas dėstytojas yra durnas? Studentas, kuris daugybos lentelės nemoka?

Kovė, 2015-01-30 21:45:35

negalėjau neparašyti ir nepasakyti, kad tai pats aukščiausias išminties lygis, šie 6 punktai, kuriuos nusikopijavau, man atgaivos šaltinis, kad yra PROTAS, kuris gali pakeisti visą sintetinę švietimo sistemą, ir ne tik Lietuvoje, bet netgi ir pasaulyje. Ir tai būtų švietimas be prievartos.

Buvau nusiteikusi prieš Jus, atgailauju ir atsiprašau, o dabar didžiuojuosi Jumis ir myliu.

Bugis (aka MK), 2015-01-30 22:24:16

Būdamas dėstytoju klausiu Jūsų kaip dėstytojo nuomonės.

Burgis, 2015-01-30 22:37:10

Kovei: ačiū Jums! Gražūs Jūsų žodžiai atneš man gražių sapnų…

Burgis, 2015-01-30 22:39:56

Bugiui: taip, dėstytojų universitetuose yra blogų ir labai blogų, bet jie nėra durniai! Durniais prasčiokai vadina psichikos problemų, suvokimo, mokymosi problemų turinčius žmones, pacientus. Man neteko sutikti tokių dėstytojų. Bet tikrai teko sutikti gudrių nemokšų, tinginių, prisitaikančių bukagalvių. Jie anaiptol nėra durniai! Jie – gudresni už mane…

Bugis (aka MK), 2015-01-30 22:54:55

Neteko sutikt suvokimo ar mokymosi problemų turinčių dėstytojų? O man teko…

Virginija, 2015-01-31 10:18:52

Protingas ir gudrus – du skirtingi dalykai; gudrieji dažnai laimi, net paniekindami protinguosius, nustumdami, laimėdami .

Man jau ramiau, kad ir p.Burgis tai pripažįsta…

Sokolovas, 2015-01-31 14:10:30

NAUJI JAUNI DĖSTYTOJAI SUGRIAUS VISKĄ…

Visa tragedija yra tai, jog dabar visaip mėginama atsikratyti “senų kadrų”. Aukštosiose mokyklose daugėja “jaunų dėstytojų”, kurie nenori bei nemoka dėstyti.

KTU vienas dėstytojas ( pavardė žinoma) prieš kelerius metus, dėstydamas “vadybininkams”, supainiojo lygčių sistemą su lygčių visuma, ir ( dviejų kintamųjų funkcijų ekstremumų radimo uždavinyje) padarė dalykinę klaidą, kurios per kitas pratybas neištaisė. Šiurpas ima!

Šiurpas apėmė ir tada, kai pamačiau vieno ( LŽŪU) dėstytojo padiktuotą “apibrėžimą”, esą “įvykiu mes vadiname tam tikrą faktą”. Šiurpas apimtų kiekvieną, bent paviršutiniškai išmanantį tikimybių teoriją.

Jauni dėstytojai, naujoji “išsilavinusių beraščių” karta. Ko norėt tada iš studentų? Juk tokiems “jaunų išsilavinusių beraščių” kartos atstovams nepažangūs studentai yra puiki išeitis, nuostabi “dirva veisimuisi” ! Jie su viskuo sutinka, jiems reikia tik pažymio. Jie nevertina tokio dėstytojo kalbos, nuolat darkančios nuostabias matematines tiesas. O klaidų juk prastas studentas nepastebi!

Ir prastiems, niekuo nesidomintiems studentams tokia “naujoji dėstytojų karta” visai tinka. Nes…nieko nereikalauja. Jei anksčiau ( prieš 5- 10 metų) pas mane ateidavo gausybė įvairių aukštųjų mokyklų studentų konsultuotis, tai dabar iš aukštųjų mokyklų ateina labai retai. Ir tik per sesijas. Paprastai jiems užtenka vienos- kitos konsultacijos, ir jie jau “išlaiko matematiką”. Nors plika akim matyti, jog jie jos nemoka.

Štai kokių pasekmių sulaukiame dėl “naujosios dėstytojų kartos”. Viskas griaunama, viskas nuvertinama…

Marius, 2015-01-31 18:16:55

B. Burgiui:

Nėra tokio dalyko kaip brandi visuomenė. Yra tik tamstos mokytojo ar direktoriaus protas su savo supratimais, santykių modeliais, taisyklėmis ir bandymais prie to pritempti realybės savybes. O kai pavyzdžiui, įvyksta neatitikimas, tuomet toks protas pradeda šaukti, kad jis būtų laisvesnis Islamo valstybėje ar dar kažkur, nei – realybėje! Juk daug buvo ir atitikimų, bet protas turi vystymosi ribą. Priėjus ribą pasipila neatitikimai tarp proto lūkesčių ir realybės. Bet esantis sistemoje nemato sistemos ribų, kaip ir mokytojo protas nemato savo proto ribų. Todėl viskas ką jūs čia rašote yra argumentuotai pagrįsta, kad net uodas nosies nepasigaląs. Bet visa tai išties protinga tik tiek, kiek neprasilenkia, atitinka realybės savybes. Tikra akademinė laisvė ir yra kai mokytojo proto supratimai sutampa su realybės savybėmis. Pavyzdžiui, KTU gimnazijos konflikto atveju ir įvyko proto sukurptos taisyklės neatitikimas su realybės savybe. Bet kaltas dabar prokuroras ar dar kažkas, bet tik ne direktoriaus protas, kuriame nepasiteisino jo lūkesčiai ir nesutapo su realybės savybėmis.

Jpn, 2015-01-31 19:33:45

Apie brandą- Italijos prezidentu išrinktas 73 metų teisėjas Sergio Mattarella,nes itin populiarus 89 metų prezidentas Giorgio Napolitano atsistatydino pats. Tad 65 metai-jokia ne senatvė,o pati žmogaus branda.Susidaro įspūdis,kad Lietuvoje tai dažnai nesuvokiama,jaunystės kultas kartais įgauna fantasmagoriškas formas.

Laima, 2015-01-31 23:27:37

Komentaruose puikiai atsispindi mūsų visuomenės branda. Padiskutuoti, išreikšti savo požiūrį pasiūlyta tema mažai kam pasiseka. Tema puikiai išdėstyta, įdomu skaityti, aktualūs dalykai surašyti. Ko nepasakysi apie komentarus, tik kelios nuomonės išdėstytos, kiti – komentarai. Ypatingai užkliuvo “juokinga” komentaras, žmogus išlieja savo tulžį, neapykantą. Su tema tai niekaip nesusiję, tik parodo, kad nori pažeminti autorių, demonstruodamas neva sąmojį (tikram sąmojui taip pat reikia aukšto intelekto ir asmenybės brandos). Pagarba p.Burgiui.

Jūrius, 2015-02-01 00:21:16

Mariui:

ne, nu tikrai pradedu įtarti, kad šeimynėlė jus pasamdė rašinėti čia 🙂

Jūs specialiai provokuojate ginčą?

Užsispyrusiai įsikibote tik savo atskaitos taško ir nematote kitų, imituodamas ir pateisindamas “prioritetų neteikimu”.

Juk buvote blogo šeiminiko įspėtas, – negi taip norite būti užbanintas?

Negi jums iki šiol nesimato, kad čia ne tik neteikiami prioritetai fantazijoms ir ufonautiškiems kitų protų ir kitų planetų modeliams?

Kodėl jūs nesugebate elementaraus net pirmokui dalyko – pasižiūrėti ir iš diametralaus taško?

Moksleivės užgaida neatitiko KTUG realybės savybių, atliekančių apribojimų nuo savisusinaikinimo funkciją.

Ir, užuot plaukti, būtinai reikėjo apdergti apribojimus, išprovokuopti jų kūrėjo atsistatydinimą, kuriam prokuratūros “užvažiavimas” ir tikrinimai bei rektoriaus pasyvi pozicija buvo paskutinis lašas.

Jei nežinote priešistorių, tai gal pirma išsiaiškinkite, po to rašinėkite ir išstatinėkite save pajuokai.

O jei kiekviena gimnazija pradės šokinėti pagal kiekvieno užsimaniusio paauglio asmeninę “realybę”, švietime įsivyraus anarchija.

Kai turėsite nuosavą gimnaziją (valstybę?) ir aukščiausius reitingus, galėsite ir kaitalioti jos taisykles kas minutę pagal kiekvieno mokinio užgaidas ir “realybes”.

O kol kas jūs reiškiate tik asmenines pretenzijas, grįsdamas to paties asmeninio proto modeliu.

Kokios JŪSŲ pretenzijos KITO protui?

Iš kokio baobabo nukritote ar pabėgote?

Kaip prisigavote prie interneto?

Jūrius, 2015-02-01 00:33:58

Nes pagal jūsų logiką gaunasi, jog dėl mokinės kaprizo reikėjo:

padaryti jai išimtį ir palikti gimnazijoje,

specialiai keisti taisykles, t.y. neišmetinėti už rūkymą, juo labiau, demonstratyvų,

galbūt net skatinti tai daryti, nes tokia NAUJA realybė – prunkšt ir ištiško, ir dabar reikia būtinai į ją reaguoti ir jai melstis.

Jūrius, 2015-02-01 00:47:03

Mariui:

Veidrodinis atpasakojimas.

Padariau jūsų namų darbus už jus Š)

Toks dalykas, kaip brandi visuomenė yra. Kadangi sąvoka negimsta tuščioje vietoje. Žiūrint su kuo lyginsime.

Yra Mariaus proto modelis (MPM) ir jo projekcija į ĮPRASTĄ protą su savo supratimais, santykių modeliais, taisyklėmis ir bandymais prie to pritempti sveiko proto, vyraujančio šiame bloge, savybes.

O kai pavyzdžiui, įvyksta neatitikimas, tuomet MPM pradeda šaukti, kad tik jo sukurtas modelis yra teisingas šiame bloge ar dar kažkur, nei – realybėje!

Juk daug buvo ir atitikimų, bet MPM kol kas yra eksperimentinėje stadijoje.

Priėjus ribą pasipila neatitikimai tarp MPM lūkesčių ir MPM suvokiamos realybės.

Bet esantis MPM sistemoje nemato savo sistemos ribų.

Todėl viskas ką Marius čia rašo yra argumentuotai pagrįsta, kad net uodas nosies nepasigaląs.

Bet visa tai išties protinga tik tiek, kiek neprasilenkia, atitinka (šio blogo) realybės savybes.

MPM suvokimu, akademinė laisvė ir yra kai MPM supratimai sutampa su MPM suvokiamos realybės savybėmis.

Pavyzdžiui, ankstesnių nusišnekėjimų atveju ir įvyko MPM neatitikimas su šio blogo realybės savybe.

Bet kaltas dabar protas, Burgis ar dar kažkas, bet tik ne Marius ir MPM, kuriame nepasiteisino jo lūkesčiai ir nesutapo su MPM realybės savybėmis.

paprastas, 2015-02-01 14:46:18

“Moksleivės užgaida neatitiko KTUG realybės savybių”. Užduosiu porą retorinių klausimų:

1. Kiek mokinių per KTUG gyvavimo laikotarpį buvo išmesta už rūkymą.

2. Kiek mokinių save nepašalino iš KTUG, nors rūkė ir buvo nepagauti (o gal jų nenorėjo pagauti).

Burgis, 2015-02-01 16:48:55

paprastam:

1. Per tris sekundes tris gimnazistus pašalinau už rūkymą. Tiesa, jie išėjo patys, kaip ir daug (20? 30?) kitų, kuriuos būtume turėję pašalinti ar už rūkymą, ar už alkoholį, ar už nesimokymą…

2. Jūs gal vagiate, bet nepagavo ir džiaugiatės? Užjaučiu… Mūsų gimnazijoje nebuvo nei sekimo, nei tikrinimo sistemų, nei „įėjimo-išėjimo kontrolės“. Mūsų gimnazijoje mokėsi žmonės, kurie nebuvo žeminami. O tie, kuria patys save pažemino, patys ir turi gyventi su savo pažeminimu…