Akademinis nesąžiningumas

Taip, jūs negalite suprasti temos pavadinimo, nes tokios sąvokos nėra. Universitetuose vogti negalima – ir tiek.

Bet tokia tema vakar diskutavome KTU „Kobros“ TV studijoje, studentai po savaitės laidą pamatys. Man įstrigo keli įdomūs požiūriai.

  1. Studentų sąjungos atstovas pasirengęs išduoti bet kurį nesąžiningą studentą.

  2. Filosofas-magistrantas pardavinėjo darbus ir nemato nieko blogo.

  3. Egzamino metu kiekvienas gali elgtis kaip panorėjęs. Galimas kolektyvinis darbas, pasikeitimas idėjomis, žiniomis.

  4. Egzaminų visai neturėtų būti – juk žmonės studijuoja sau, o ne dėstytojams, ne abstrakčiam universitetui.

  5. Studentų sąjunga skiria lėšų agitacijai – elkimės sąžiningai! (Lyg studentai galėtų elgtis kitaip?)

  6. Niekas negirdėjo apie griežtai nubaustus vagis, bet girdėjo, kaip viena VU studentė teisme įrodė, kad už nusirašinėjimą nubausta neteisingai.

***

O aš sakau:

  1. Nusirašinėjimas, plagiavimas, pirkti darbai ir pan. – vagystė. Jokių išimčių!

  2. Akademinėje bendrijoje gaudyti vagių nereikia. Negražu, netinka. Bet ir sudaryti palankių sąlygų vogti nereikia. Manau, kad net Vatikane žmonės rakina duris.

  3. Atsitiktinai pagautų vagių bausti nereikia. Reikia tik juos įvardinti. Reikia, kad visi apie juos žinotų. Saugotų pinigines…

  4. Negalima studentų raginti studijuoti, sąžiningai studijuoti. Tai pažeidžia žmogaus teises. Tiesiog reikia teisingai vertinti studijų rezultatus.

Atsakymai

Darth Vader, 2011-04-13 10:29:25

Iš esmės – teisingai. Nusirašinėjimas turi būti lygus išmetimui. Nepaisant graudžių verksmų apie vargstančią motulę kaimę, sunkiai siektą mokslą, sulaužytą gyvenimą/širdį. O štai vagis gaudyti – būtina. Man neužtenka to, kad, tarkime, Zebediejų įvardina vagiu: man būtina, kad Zebediejus gautų ko nusipelnęs, ar kalėjimo ar pan. Betgi su dabartine- supuvusia – švietimo sistema niekas nesuinteresuotas gaudyti vagių, ypač jei jie moka už mokslą. Štai čia ir yra didžiausia tragedija, kuri vieną dieną prives prie absoliutaus aukštųjų mokyklų kracho.

Nepris, 2011-04-13 11:56:33

O gal akademinio patriotizmo šaukliams išminties ir įkvėpimo derėtų semtis iš šių žodžių:

“Dorybė — tai žmogaus būklės tobulumas, o ne trūkumų nebuvimas. Jei noriu pastatyti miestą, sutelkiu vagis bei padugnes ir sutaurinu juos naudodamas valdžią. Pasiūlau jiems kitokį svaigulį nei menkas plėšimų, lupikavimo ar prievartavimo svaigulys. Ir štai jie gyslotomis rankomis ima statyti. Jų pasididžiavimas tampa bokštu ir šventove, ir tvirtovės siena. Jų žiaurumas virsta didybe ir griežtumu paklūstant drausmei. Ir štai jie tarnauja miestui užgimusiam iš jų pačių, į kurį išmainė patys save širdyje. Ir jie mirs, kad jį išgelbėtų, ant tvirtovės sienų. Ir juose tu rasi tik nuostabiausias dorybes.
Bet tu, kuris bodiesi žemės galia, juodžemio, jo puvėsių ir kirmėlių grubumu, tu pirmiausiai reikalauji iš žmogaus nebūti ir visai neskleisti kvapo. Juose tu smerki jų jėgos išraišką. Savo valstybės priešakyje įtaisai kastratus. Ir jie persekioja ydą, kuri tėra nepanaudojama galia. Jie persekioja patį gyvenimą ir galią. Ir savo ruožtu tampa muziejaus sargais, ir budi prie mirusios valstybės.”

(“Citadelė”, p.61)

Jei paprašytumėt išversti, tai pasakyčiau, kad bergždžia reikalauti, kad į universitetą (darbo rinką, valdžią) ateitų vien sąmoningi ir dori žmonės. Ir yra liūdnas tas griežtumas, kuris neveda į nieką, kuo būtų verta didžiuotis.

Toliau Egziuperi klausia: “kam bausti [kirsti galvą] tą, kurį galima atversti?” Kur yra tie atvertėjai? Kur tas tikslas?

Strateginiuose postuose dominuoja “kastratai”, persekiojantys žmones už jų gaivališkumą, vietoj to, kad įprasmintų ir nukreiptų.

Margarita, 2011-04-13 12:03:29

Puiki citata, bet šiuo atveju ji nelabai tinka (mano nuomone). Man labai patinka vieno dėstytojo mėgtas posakis: “Aukštasis mokslas neprivalomas”. Arba…ar ne nuodėmė barstyti kiaulėms perlus?

Nepris, 2011-04-13 12:11:24

Jei žiūrim iš vienadieniškos pozicijos, tai netinka, nes kažką daryti reikia čia ir dabar (išbarti? sugėdinti? išvaryti iš egzamino? įrašyti skolą? išmesti iš universiteto?).

Bet jei svarstytume kas yra teisinga ir žmogiška, ir strategiškai brandu, tai reikia žvelgti iš aukštai, labai aukštai, ne tik iš įsižeidimo ir pasibjaurėjimo taško.

Nepris, 2011-04-13 12:23:04

Beje, nežinau kiek verti perlai, ir nežinau, kodėl kiaulės turėtų jų norėti, bet žinau, kad Saulė šviečia visiems.

Jei mokslas yra šviesa, ar švietimo strategai neturėtų įkvėpimo semtis iš Saulės? Saulė kabo aukštai ne tam, kad būtų nepasiekiama, o tam, kad šviestų plačiai. Tai gal ir Aukštojo mokslo aukštumą turėtų nusakyti ne jo (ne)pasiekiamumas, o poveikio mastas?

Margarita, 2011-04-13 12:29:42

Prisimenant “Citadelę“, tai ten rašoma ir apie apie laivo statytojus, kurių reikia, kad vinis kaltų, laivą statytų. (negaliu puslapio nurodyti, bet yra tokia mintis ten, tikrai yra! ). O ir universitetą galima pasirinkti…pvz., gerai žinomas “gyvenimo universitetas”. Ar norėtumėte , nepri, širdį operuoti patikėti gydytojui trejetukinikui?

Margarita, 2011-04-13 12:30:56

Ai klaidų privėliau, kaip kokia trejetukininkė,

pati:))

Nepris, 2011-04-13 12:45:11

Norėčiau, kad kombinezonuoti edukologai nestumdytų karučio, vadybininkai su prijuostėmis nenešiotų picų, skriestuvus numetę inžinieriai nepakuotų šaldytos žuvies, o tekstilės dizainerės neskintų apelsinų. Daug ko norėčiau.

Nepris, 2011-04-13 12:45:53

Jei trejetukininkas įleidžiamas į operacinę, tai ne universiteto, o klinikos problema. Jei dešimtukininkas neįleidžiamas į operacinę — tai jau ir universiteto problema.

Margarita, 2011-04-13 13:13:58

Na tai universitetas ir nori, kad operacinė galėtų pasitikėti Universitetu, kurio diplomu mojuodamas atėjo chirurgas:) Ir aš, kaip pacientė noriu, kad universitetas atsakytų už tą diplomuotą specialistą.

imbusy, 2011-04-13 13:27:11

Aš už griežtas bausmes (išmetimą) už nusirašinėjimą, plagijavimą. Kai žinai, kad jei pagaus, bus labai blogai, tai kažkaip nusirašinėt nematai prasmės – geriau šiek tiek blogesnis rezultatas. Taip sakant riziką įvertini.

Nepris, 2011-04-13 13:49:27

Nyčė veikale “Apie moralės genealogiją” įtikinėjo, kad sąžinė tėra išmokta baimė ir gyvuliškas skausmo vengimas.

Aš manau, kad tikroji sąžinė tai ne baimė,

o džiaugsmas atpažinti kas iš tikrųjų teisinga. Džiaugsmas likti harmonijoj su viskuo, kas yra.

pasaulis, 2011-04-13 13:56:59

Yra toks paprastas receptas: egzamino klausimą reikia formuluoti taip, kad nusirašyti nepavyktų.

Nepris, 2011-04-13 14:16:44

Jei būti sąžiningam reiškia mylėti harmoniją, vadinas auklėtojo misija yra savo pavyzdžiu parodyti kas ta harmonija, ir išmokyti už ją pastovėti.

O jei dominuoja bausmių sistema, tai nebūtinai reiškia, kad auklėtiniai supranta tik skausmą — greičiau auklėtojai neturi pakankamai meilės.

Burgis, 2011-04-13 16:18:00

pasauliui: receptas geras, bet tiko prieš dvidešimtmetį… Dabar taip formuluodamas užduotis gali būti tikras – rezultatas bus liūdinantis.

giedrius_m, 2011-04-13 16:18:27

Nusirašinėtojus mesti ar nemesti – atskiras klausimas. Gal pakaktų juos versti perlaikyti VISUS kurso egzaminus individualiai per perlaikymų sąvaitę. Žinoma, su kitokia priežiūra.

Metas žmonėms suprasti, kad universitetas – ne kiekvienam. Nuskambės eretiškai, bet tie, kas rėkia apie švietimo sistemos tapimą nepasiekiama “neturtingiems” ir neturėtų mokytis universitetuose: kam mokytis, jei neturi motyvacijos ar gabumų įstoti į nemokamas vietas?

Tai turi dar vieną niuansą: studijos vardan diplomo turėtų baigtis. Vis dar nesuprantama, kad diplomas besikeičiančiame pasaulyje negarantuoja darbo vietos. O labai dažnai – ir pakankamai žinių siekti tos darbo vietos.

Burgis, 2011-04-13 16:18:50

imbusy: ar aš tikrai nesu vagis, jei nevagiu tik todėl, kad bijau bausmės?

Evaldas, 2011-04-13 16:27:55

http://www.15min.lt/naujiena/studentu-zona/karstos-zinios/priemokoms-ir-vienkartinems-ismokoms-universitetai-tasko-milijonus-234-145949

Vagiui ir vagis yra vagis;D

Aišku nepalaikau aš nusirašinėjimų, be pats esu studentas ir yra gan nemalonu, kai mokyniesi ir gauni 6, kai kitas nelankęs paskaitų ir nesimokęs 9 gauna.

Bet manau vagyste gali kaltinti, kai esi pats sąžiningas

Mr. student, 2011-04-13 16:30:54

Nusirašinėjimas šlykštus reikalas – mano grupės kolegos per kai kuriuos kolokviumus nusirašinėja 80 proc., o po to dalinasi įspūdžiais kaip jiems sekėsi tai daryti. Man skaudu, gyvenime nesu nusirašęs ir visąlaik gaunu tiek, kiek nusipelnau arba laimės dėka išmąstau. O jie, jie dažnai gauna daugiau negu aš savo jėgomis…viliuosi ateityje jiems tai atsilieps.

pasaulis, 2011-04-13 17:01:53

Burgis, kodėl rezultatas būtų liūdinantis? Todėl, kad paaiškėtų, kad visam kurse/grupėję tėra 1-2 šio to verti studentai/mokiniai?

Architektas, 2011-04-13 17:12:12

Sąvoka “vagystė” per daug drąsiai švaistotės, nors, kaip filosofinio pobūdžio parašinėjimams, tai gal ir tinka.

Tik va, nepamirškim to žodžio “akademinis”, kuris įtraukia ne tik studentus, o visą akademinę bendruomenę. “Vagia” ir dėstytojai, aplaidžiai vykdydami savo pareigas, “nematydami” pažeidimų, nesugebėdami (tikrąja ta žodžio prasme – kažkas turėtų periodiškai atlikti gebėjimo aiškinti patikrinimus jiems) suprantamai dėstyti ir pan. Šie dalykai ne ką menkesnis “vogimas” nei studentų nusirašinėjimas.

Baigiau 2 pakopų KTU studijas, ir apskritai nesuprantu, kam to nusirašinėjimo kažkam “prireikia”… Nesugebėti sąžiningai atsiskaityti visus dalykus “ant 5” gali tik protiškai neįgalus asmuo. Mažiau “buduliukų” prisiiminėt reikia su “treningiukais” (dažnas vaizdas rugsėjį TEF fakultete) ir mažiau problemų bus.

Burgis, 2011-04-13 19:30:33

Architektui: jei įrodysite, kad ir aš vagiu – sutinku sėdėti gretimoje kameroje. Jei ne – toliau drąsiai vagis vadinsiu vagimis. Ir visai ne filosofiškai.

Burgis, 2011-04-13 19:30:50

pasauliui: taip.

Regina A., 2011-04-13 20:07:29

Jau nuo 6-8 kl. “otnošenije pliovoje” į mokslą.

Bet gi “ne lygis” po 12 kl. eiti į profesinę ar kolegiją. Eina į “mokamas” universitetų vietas ir 4-5 m. nusirašinėja (vagia).

Juk nemokant daugybos lentelės ar pan., neįmanoma tos Neprio aukštosios matematikos saulės ir pasistiebus pamatyti.

Ar B.B. turėtų studentus mokyti daugybos lentelės (ar pan.) paslapčių? Ir jei egzamino klausimą formuluotų taip, kad nusirašyti nepavyktų, tai nemaža dalis studentaujančių net nesuprastų apie ką tas klausimas…

Nepris, 2011-04-13 20:55:06

Nežinau, kodėl jaunas, sveikata trykštantis mažaraštis po 12 kl. turėtų eiti į kolegiją ar profesinę. Ten gi vis dar aukštesniojo lavinimo įstaigos — ne fabrikas ir ne sunkiųjų darbų kolonija.

Pentium100, 2011-04-13 21:13:55

giedrius_m: “Vis dar nesuprantama, kad diplomas besikeičiančiame pasaulyje negarantuoja darbo vietos.”

Tačiau galimybę gauti gerą darbą padidina ar bent jau nesumažina. Panašiai, kaip ir matematikoje, būna būtinos, bet nepakankamos sąlygos. T.y. nuo diplomo blogiau nebūna, tai kodėl jo nesiekt?

Martynas, 2011-04-13 21:14:45

Saulė šviečia visiems. Bet įsivaizduokime tokią situaciją: egzaminas, jo metu supranti, kad už tavo nugaros sėdintis žmogus naudoja ausinę ir mikrofoną. Kokį sprendimą priimti, kad po to sąžinė būtų rami?

loreta, 2011-04-13 21:19:35

Martynui: stengtis išlaikyti egzaminą:)

Pentium100, 2011-04-13 21:25:51

Martynui:

Labai paprastą – nieko nedaryt. Aš esu savanaudis, bet dėl to, kad kitas studentas nusirašinėja man blogiau nėra, kadangi aš vis tiek gausiu pažymį pagal savo sugebėjimus.

Be to, jei tas dalykas yra labai svarbus ir jį vis dėlto reikėjo išmokt, tai tam studentui bus ateity blogai, nes nemokės. O jei tas dalykas nėra svarbus arba jo mokėt taip, kaip reikalauja egzaminas, darbe/gyvenime nereikia, tai tam studentui gerai, o man tas pats, nes aš mokėdamas tą dalyką irgi galiu dirbt.

Sakykim tas studentas gavo 9 (ne viską nusirašė), o aš 7 (sąžiningai). Na ir kas? Būtų jis gavęs sąžiningai 5 man vis tiek būtų 7, na ir kas?

Nepris, 2011-04-13 21:39:09

Ar Universiteto įstatai nenumato, kad visi studentai turės vienodas sąlygas siekti žinių ir jas įrodyti? Jei vieni su ausinėm, kiti be ausinių, manau tai yra nevienodos sąlygos. Ar kada bandėt atsisakyti dalyvauti neteisingose varžybose?

Gal pasimokytume iš japonų?

Raktažodis: „Chrizantema ir kalavijas“.

D., 2011-04-13 23:04:22

Pentium100, tarkim jūs mokotės mediciną. Ir jums ar kokiam šeimos nariui kada nors vėliau prireikus tos srities med. pagalbos, papuolate pas tą buvusį nusirašinėjantį kolegą. Čia lygiai tas pats jei matai gatvėje užpultą žmogų ir nekreipti dėmesio, kitą kartą jo vietoje gali būti tu.

Lėlys, 2011-04-13 23:12:51

Pentium100: ši “atmazkė” netinka mokykloms su normine vertinimo sistema.

Pentium100, 2011-04-14 06:38:07

Man universitetas ne varžybos.

D.: kaip sakiau buvusiam post’e, dar neaišku ar tas dalykas, kurį nusirašė, yra svarbus (ne šiaip išsilavinimui o būtent darbui – aš visai sutikčiau nusirašyt dalykus, kurių, mano manymu, man darbe neprireiks – pvz. filosofiją). Jei tas dalykas ir yra svarbus, dar neaišku ar reikia jį mokėt taip, kaip reikalauja egzaminas. Aišku, aš apie mediciną suprantu nedaug, bet pavyzdžiui TCP paketo struktūrą galima išgooglint per kelias sekundes, o jos vistiek neišeis atsimint ilgiau nei 1 dieną (nuo mokymosi iki egzo), nors didelė tikimybė, kad jos iš viso nereikės.

Labai paprastas pavyzdys – aš sugebu sutaisyt kompiuterius, ir netgi pakankamai gerai, nors jokių specialių kursų ta tema nelankiau.Tarkim man prisireikia gaut pažymėjimą/sertifikatą, o tam reikia išlaikyt egzaminus. Egzamine klausimas apie tai, kam dažniausiai būna priskirti įvairūs IRQ (http://en.wikibooks.org/wiki/A%2B_Certification/IRQ ). Ne tik, kad naujuose (kur nėra ISA slotų) kompiuteriuose to nereikia, bet jei kada nors ir prireiktų, aš galiu tiesiog lentelę turėt ir pasižiūrėt, nes tikrai šios lentelės atminty ilgai neišlaikysiu, ypač kai nereikės niekur. Jei nusirašyčiau tą klausimą ar tikrai jau būčiau nieko nesuprantantis?

Baisuoklis, 2011-04-14 07:40:57

Kadaise teko dirbti mokytoju. Per kontrolinius niekam nėra pavykę nusirašyt! Kaip? Visi galėdavo naudotis vadovėliu, užrašais. Pažymių budavo visokų.

Matyt mano protėviai buvo kilę iš žemdirbių, o ne iš medžiotojų genties…

Baisuoklis, 2011-04-14 07:41:35

visokių…

Burgis, 2011-04-14 08:44:03

Pentium100: štai ir vakar vienas studentas paprašė tokios matematikos, kuri būtų „gyvenime praktiškai naudinga…“ Tai aš ir atsakiau, kad dvimačio tolydžiojo dydžio regresijos nagrinėjimas ir yra labiausiai praktiškai naudingas dalykas. Neabejokite! Nes tokį dalyką išmokęs nagrinėti žmogus jau yra mąstantis žmogus ir aš jam (elektrikui) leisčiau keisti šį tą mano namelio elektros ūkyje. Jį, tokį elektriką, turėtų pasirinkti vyru protinga ir gal net graži mergina. Jį, tokį mąstantį žmogų, sutinku rinkti į miesto, šalies valdžią.

*

O to, kuris jau universitete ieško ne mąstymo lobių, o darbo replėmis ir žirklėmis – ne, nevertinu…

Skaidra, 2011-04-14 09:22:33

Pentium 100: Pagalvojau lygiai tą patį kaip p. Burgis, pamačius Jūsų nuomonę apie filosofiją: kodėl norite būti tik priedas prie kompiuterių ar kitų kokių negyvų daiktų. Mano a. a. vyras, dėstęs filosofiją kolegijoje, penketą rašydavo už vienintelį sakinį apie tai, kas yra filosofija: tai yra mąstymas.

Baisuoklis, 2011-04-14 09:44:33

Ar TIK dvimačio tolydžiojo dydžio regresijos nagrinėjimas skatina mastyti, ar ir fazių, galingumų ir pan. dalykų skaičiavimas?

ufo, 2011-04-14 09:45:59

Na atleiskite gerbiamieji, bet negaliu nepasisakyti.

Nevalingai prisiminiau: “Juokiasi puodas, kad katilas juodas.” Vienas po kito viešumoje nugriaudi skandalai apie universitetų vagystes.

Ar vagystės stebėjimas ir nieko nedarymas prilygsta vagystei? Ar tėvai kalti dėl neišauklėtos atžalos? Ar kaltas mokytojas dėl neišmokyto mokinio? Mano nuomone, jeigu iš 100 mokinių nemoka 10, mokytojas savo darbą atliko. Jei atvirkščiai, ne. Studentas mano akimis sėdi krentančiame lėktuve, su kuriuo niekur nenuskrisi, bet išlipti irgi negali.

*

Gerb.Burgiui,

Drąsus pareiškimas, dėl sėdėjimo vienoje kameroje. Va ims kas ir įrodys… 🙂

D., 2011-04-14 09:51:00

Pentium100: o kodėl manote jog darbe neprireiks filosofijos žinių? Tai gal net svarbiau nei techninės žinios. Na nebent jums patinka dirbti prie kokio nors konvejerio. Ar mąstančiam žmogui nereikia žinoti apie pvz. epistemologiją, racionalizmą ir t.t.?

Baisuoklis, 2011-04-14 10:11:20

Gerb D

Žinot apie epistemologiją įdomu. Bet duoną pelnytis tenka is TCP/IP. Išmanyt tcp/ip protokolus ir epistemologiją per labai trumpą laiką (pvz studijų metą) yra sunku. Nebent pasirenki, jog duoną pelnysies is filosofijos o ne iš kompiuterininko praktikos. (kreiva mintis na bet visvien – kodėl filosofui neprivalu zinoti komp. tinklų struktūrą?).

Nepris, 2011-04-14 10:21:12

“A human being should be able to change a diaper, plan an invasion, butcher a hog, conn a ship, design a building, write a sonnet, balance accounts, build a wall, set a bone, comfort the dying, take orders, give orders, cooperate, act alone, solve equations, analyze a new problem, pitch manure, program a computer, cook a tasty meal, fight efficiently, die gallantly. Specialization is for insects.”

~Robert A. Heinlein

D., 2011-04-14 10:26:07

Gerb. Baisuokli, man atrodo jog universitetai turėtų parengti kūrėjus, o ne kitų kūrinių naudotojus.

Baisuoklis, 2011-04-14 10:37:20

Bet kaip galvojant (samoningai primityvimu del vaizdumo) apie gyvenimo prasmę, sprojektuot “teisinga” kompiuterių tinklą?

Na galima pagalvot apie vieną, paskui imtis kito. Bet laiko, paprastai, būna mažai.

giedrius_m, 2011-04-14 11:06:46

Pentium100: Netiesa!. Žmogus aukoja 4-6 metus tam, kad turėtų diplomą vietoje to, kad tobulintų save ten, kur turi sugebėjimų. 6 metai atrodo nedaug… Dabar 🙂

Pabaigęs ir siekdamas dirbti pagal diplomą jis tebus vienas iš daugelio tokių pat – be ugnelės ir, greičiausiai, be išlavintų sugebėjimų.

Margarita, 2011-04-14 11:38:40

Ir vis dėlto, nusirašinėti pavyksta (tik) tada, kai dėstytojas tai leidžia 🙁 Kiekvienas galėtų paminėti po keletą (tik)dėstytojų pavardžių, pas kuriuos apie galimybę nusirašyti nebūdavo nė minties. Iš kurso į kursą būdavo perduodamos tokių dėstytojų pavardės. Visi žinodavo ir mokydavosi. Gal ir pasitaikydavo vienas kitas nusirašinėjimo virtuozas, bet kaip žinia, išimtys tik patvirtina taisyklę.

Burgis, 2011-04-14 11:40:15

Baisuokliui: ne, žinoma, ne vien matematika! Tam ir yra visa universiteto programa, kad būtų visko. Bet jei toje programoje yra matematika, tai neabejokite – ne dėl balasto!

Burgis, 2011-04-14 11:46:37

Margaritai. Aš galiu įrodyti, kad mano egzaminuose nusirašančių nėra arba beveik nėra. Kitaip rezultatai būtų kitokie…

Margarita, 2011-04-14 11:56:52

Aš neabejoju !

LT, 2011-04-14 13:44:48

O kaip baigėsi KTU docentei, kuri apkaltino savo katedros vedėjo sūnų nuplagijavus jos darbus? To sūnaus disertacija nepanaikinta, visi laimingai gyvena. Kitame universitete docento vardas suteiktas niekada nė vienos paskaitos nevedusiam “mokslininkui”. Taigi Lietuvoje galima ir netgi reikia vogti, meluoti. O kitaip tokie galvočiai su nežinia iš kur gautomis disertacijomis užkapos…

Burgis, 2011-04-14 14:38:52

LT: to, ką Jūs parašėte, aš nežinau. Kodėl? Kur Jūs tai paskelbėte? Kodėl čia nerašote pavardžių?

Burgis, 2011-04-14 14:39:48

ufo: manęs nepasodins, aš nevagiu.

Margarita, 2011-04-14 14:55:32

Čia apie KTU docentę Z.Migionienę kalbama …

Tomas Juskevicius, 2011-04-14 14:56:27

LT teisus, bet, be abejones, butu tikrai gerai duoti kazkokia nuoroda, o ne is oro kalbeti. O nuoroda stai:

http://www.technologijos.lt/p/spausdinti?name=S-12699

D., 2011-04-14 16:46:21

Felsono dėsnis: Idėjų vogimas iš vieno žmogaus vadinamas plagijavimu, vogti jas iš daugelio – tai jau mokslinis darbas. 🙂

D., 2011-04-14 16:49:38

Kai kas net vykstant tyrimui, laikinai atsisako savo laipsnio – http://www.ve.lt/naujienos/pasaulis/vokietijos-gynybos-ministras-po-skandalo-visam-laikui-atsisake-daktaro-laipsnio-552299/

jurgis, 2011-04-14 23:41:34

giedrius_m: „Vis dar nesuprantama, kad diplomas besikeičiančiame pasaulyje negarantuoja darbo vietos.“
Tačiau galimybę gauti gerą darbą padidina ar bent jau nesumažina. Panašiai, kaip ir matematikoje, būna būtinos, bet nepakankamos sąlygos.

http://karjera.ktu.lt/?id=119&rid=289 paklausiau personalo įmonės, atrenkančios darbuotojus į Barclays ir pan, ar jie žiūri į diplomą. Atsakymas – NE ;).

(bet žiūri į pasauly pripažįstamus konkrečios srities sertifikatus, pvz CISCO, http://dovydas.sankauskas.lt/cisco/ccna-sertifikatas/)

T.y. nuo diplomo blogiau nebūna, tai kodėl jo nesiekt?

O laiko ir/ar iššvaistytų pinigų negaila, jei nelabai ko išmokai?

ar tikrai negaila? gal ne krizė?

http://www.facebook.com/group.php?gid=2221332619

4. Egzaminų visai neturėtų būti – juk žmonės studijuoja sau, o ne dėstytojams, ne abstrakčiam universitetui.

tai gal ir diplomų “neturėtų būti” – žinias turi sau ir viso gero 😉

Pentium100, 2011-04-15 02:19:59

Skaidrai:

“Pentium 100: Pagalvojau lygiai tą patį kaip p. Burgis, pamačius Jūsų nuomonę apie filosofiją: kodėl norite būti tik priedas prie kompiuterių ar kitų kokių negyvų daiktų.”

Aš stengiuosi sužinoti/išmokti tai, kas man įdomu ir tai, ką reikia/naudinga (praktikoje/darbe/šiaip), bet čia neesmė. Jei kažkuris kitas studentas nori “būti tik priedas prie kompiuterių”ir mokytis tik tai, ko jam prireiks darbe (o kitus dalykus nusirašyt), tai man nuo to blogiau nėra, be to darbe jis galbūt dirbs geriau nei tas, kuris mokėsi viską.

Burgiui:

“Tai aš ir atsakiau, kad dvimačio tolydžiojo dydžio regresijos nagrinėjimas ir yra labiausiai praktiškai naudingas dalykas. Neabejokite! Nes tokį dalyką išmokęs nagrinėti žmogus jau yra mąstantis žmogus ir aš jam (elektrikui) leisčiau keisti šį tą mano namelio elektros ūkyje.”

Ar tam būtina mokėt būtent tai?

Kodėl netinka, pavyzdžiui, mokėjimas paaiškinti kaip veikia mikroprocesorius (jei žmogus neprojektuoja procesorių)? Ar dar koks nors iš daugelio dalykų nesusijusių su matematika ir lygiai taip pat tiesiogiai nepanaudojamų. Ar kad ir pavyzdžiui Laplaso transformaciją. Kuo tai blogiau už dvimačio tolydžiojo dydžio regresijos nagrinėjimą (gal būt tuo, kad aš žinau kur būtų galima panaudot Laplaso transformaciją, nors daug naudos vis tiek nebūtų)?

Baisuoklis, 2011-04-15 07:51:20

Sukeitus tekste “dvimačio tolydžiojo dydžio regresija” su “Laplaso transformacija” mintis išlieka ta pati…

Burgis, 2011-04-15 08:34:06

Visų atsiprašau! Buvau supainiojęs profesoriaus pavardę… Bet kitų teiginių nekeičiu – vargas ir nelaimė vagims, apie kuriuos mes sužinome. kaip tik todėl nedera skubėti paskelbti žmogaus vagimi, kol įrodymai nėra tvirti. Bet jei tvirti – reikia tik paskelbti – ir jam amen…

Burgis, 2011-04-15 08:36:07

Jurgiui: diplomas turi būti kitoks. Panašus į šaltkalvio kategorijos pažymėjimą. Diplomas turi parodyti, kokias žinias ir gebėjimus jo savininkas GARANTUOTAI turi. Visa bėda dėl tų garantijų…

Burgis, 2011-04-15 08:37:14

Pentium100: atmetimo principu gausite, kad inžinierius turi mokėti naudotis instrukcija, atsuktuvu, replėmis…

Neo25, 2011-04-19 20:36:36

Ta studentė, kuri įrodė, kad neteisingai nubausta šaunuolė. Mano požiūris toks, kai universitetuose atsiras normalus aukštasis mokslas, tada galėsim kalbėti ir apie nesąžiningumą. Dabar kai pusė dalykų dėstoma tik tam, kad jie būtų dėstomi ir dėstytojai turėtų darbo ir gautų algas, o realiai paėmus tų dalykų tai studijų krypčiai visai nereikia, tai kam save apsisunkinti kažkokiom nesąmonėm ir pačiam rašyti, jei už tave padarys darbą kiti. O aš tuo tarpu galėsiu laiką skirti tiems dalykams, kurie man bus vertingi baigus studijas.

Kai aukštasis mokslas persitvarkys ir bus žiūrima į studentą ir rinką, o ne į dėstytoją, kurio žinios pasenusios ir jis daugiau nieko nesugeba, tuomet ir nesąžiningumo sumažės ir tuomet tik pritarsiu tokių studentų baudimui.

Neo25, 2011-04-19 20:44:29

O kai kurie pamatę nusirašinėjantį kolegą, pavydu užsidega? Gal kartais išdrįstumėt ir dėstytojui įskūsti? Mano laikais kai mokiaus, tokie būtų vadinami skundikais. Lietuvių problema ir yra tame, kad nebeliko draugiškumo ir pagalbos vienas kitam. Dėl to ir Lietuvos ilgainiui neliks.

Burgis, 2011-04-19 21:43:57

Neo25: norėtumėte, kad vagis vagiui būtų draugiškas? o aš kur dingsiu?