Akropolio žmonės

Šeštadienio vakaras tam tinkamas… Pavaikščioti, pailsėti, save parodyti ir kitų pasižiūrėti. Kai ji užeina į man nesuprantamo trikotažo skyrių, stoviu atsišliejęs turėklų ir stebiu pro šalį traukiančius „Akropolio“ lankytojus. Kokie jie įvairūs! Kokie įvairūs jų atėjimo čia tikslai, motyvai…

• Grupelė paauglių. Dalykiški. Linksmi. „Tik nepagalvokite, kad mes čia „šopinamės“! – parašyta jų veiduose. Ko atėjome? Jūs nesuprasite!

• Pensininkai ekskursijoje iš priemiesčio. „Mes turime laiko“, – skelbia jų veidai, eisena, laikysena. „Prabangios prekės? Tuštybių tuštybė! – ryžtingai pasako akimis. – Žmonės gyveno be to, mes gyvename ir gyvensime.“

• Darni šeima. Tėtis, mama, pora vaikučių. Vaikams reikia įtikti, bet negalima išlepinti! Kažką nupirksime, bet kažko nepirkdami auklėsime. Mama – rūpestinga šeimos mama. Ji neturi pirkinių sąrašo (jis kasdien jos galvoje, juk ji gera mama!), bet tuoj ji parodys šeimai, kaip tiksliai žino, ko ieškoti. Ieškos, apžiūrinės, bet pirks nedaug – negali juk švaistyti šeimos pinigų. Tėtis aukojasi, bet eina taip, kalba taip, žiūri taip, kad niekas nepagalvotų, jog tas „Akropolis“ jam – kančia…

• Emigrantai. „Mes galime! – skelbia jie į visas puses. – Užsidirbome ir turime. Kainos? Juokingos, jūs pamatytumėte kainas Norvegijoje!“ Perka beveik nesirinkdami, nors norėtų rinktis, rinktis, rinktis… Sunkiai tie pinigėliai kaupiasi, sunkiai.

• Turtingi verslininkai. Atėjome, nusipirksime ir eisime. Mes neturime laiko. Ir ką čia apžiūrinėti? Na, pavaikščiosime koridoriais, pavaikščiosime – gal ką iš pažįstamų sutiksime…

• Inteligentai. Užsuksime į knygyną. Nupirksime anūkėliui žaisliuką. Išgersime kavos, pailsėsime. Pagalvosime apie gyvenimą…

***

Ir mudu užsukome į knygyną! Nusipirkau norvegišką detektyvą. Man reikia pažinti Skandinaviją. Man reikia pailsėti nuo vėl skaitomo A.Čechovo (Vakar prieš naktį perskaičiau tokį apsakymą, kurio tikrai nereikėjo skaityti – verdančiu vandeniu nužudė kūdikį! Keršydama!). Reikia save įtikinti, kad 40 Lt už knygą nėra daug. Juk tai knyga!

Atsakymai

Burgis, 2012-11-18 08:35:09

Įvertinkite rytines mintis…

Darius, 2012-11-18 10:50:41

Labiausia pritariu paskutinei minčiai – popierinės knygos tampa prabanga. Nesuprantu kodėl jos tokios brangios. 500 lapų A4 formato popieriaus Officeday trečiadienį pirkau beveik už 10,- Lt. Bet tiek popieriaus knygai tikrai nereikia, o spaustuvė tikrai perka didmenine kaina. Dar pripliusuokime maketavimą, spausdinimą, atvežimą į knygyną. Kažkiek reikia sumokėti autoriui, vertėjui. Bet storos knygos savikaina negali būti daugiau nei 20,- Lt, o visa kita amžinai alkanų tarpininkų ir pardavėjų pelnas. Ponas B.B nusipirko dar pigią knygą, aš dažniausiai matau kainas virš 60,- Lt.

Mantas, 2012-11-18 12:14:57

Komentatoriui: tikrai apgailėtinai skamba ‘dar kažkiek reikia sumokėti autoriui’. Taip, reikia kokį liesesnį kauliuką numesti, kaip šuniui. Juk tai yra intelektinė nuosavybė, kurios, atrodo, Lietuvoje dar neišmokta gerbti. Ir kad jums 40Lt atrodo daug, tai problema yra jūsų pajamose, o ne knygos kainoje!

Evaldas, 2012-11-18 14:03:51

Suprantu, kad spaustuvėms žurnalų leidimas šiais laikais nėra pats pelningiausias verslas, bet knygų leidyba vis dar pelninga ir kainos sukeltos tikrai nežmoniškai. Pamenu vaikystėje kas mėnesį tėvai duodavo 20lt ir nuėjęs į knygyną už juos nusipirkdavau 1-2 knygas. O dabar pats dirbantis esu ir galiu sau leisti nusipirkti vos kelias knygas į metus…

Darius, 2012-11-18 16:32:14

To Mantas: kiek tavo nuomone turi uždirbti autorius? Jei jau parašei knygą, tai privalai gauti milijoną? Pavarčiau namuose per paskutinį pusmetį pirktas knygas, tai visų tiražas ne mažiau nei 5000 egzempliorių. Jei skirti autoriui nuo knygos po 10,- Lt tai viso gaunasi 50 tūkstančių. Manau tokios sumos ir lietuvių autoriui turėtų užtekti, o jei tai užsienietis, tai jo knyga perspausdinama įvairiose šalyse ir jam byra tikrai nemaži pinigėliai. Nereikia būti gobšiems ir stengtis per metus uždirbti milijoną. Tiek galima uždirbti ir per 5 metus, bet tada knygos kainuos 30-50proc. pigaiu ir bus labiau išsilavinusi visuomenė .

Saulene, 2012-11-18 20:18:46

nepamirškime, jog daug knygų spausdinama Kinijoje, tai tie kaštai dar mažesni, net įskaičius gabenimą.

miklis, 2012-11-18 20:22:13

Gal artimas, gal tolimas skirtumas – aš irgi mėgstu užfiksuoti kokią nors akimirką ir paklausti savęs: kas čia vyksta, kodėl, ar esu to vyksmo dalimi, ar stipriai išsiskiriu, ar tai man priimtina, o gal aš elgčiausi kitaip nei jie (mintyse užfiksuoti ir pastebėti). Tik aprašyti ar kitaip įamžinti tingiu… Bet juk manau dar ne vienas yra tokių, kurie kartu ir gėrisi ir bando suprasti kai kurias akimirkas, iš kurių susideda visas lekiantis gyvenimas.

Justina, 2012-11-18 23:44:28

Pavadinimas iš pirmo žvilgsnio asocijuojasi su E. Malūko knygos “Šiukšlyno žmonės” pavadinimu. Bet čia tik dėl linksnių ir skambesio. Dabar mąstau, ar yra ir koks turinio ryšys. Gal, kiek pamenu knygoje, labai įtaigiai aprašytos “tuščios akys”, tik ten žmonių akys tuščiomis buvo apibūdintos dėl to, kad niekas niekur neskuba, o šiuo atveju, man regis, kad didelė dalis Akropolio lankytojų lekia kaip akis išdegę.

Jūratė, 2012-11-19 00:40:46

http://protokolai.com/2012/11/18/naujiena-diplomo-jums-nebereikia/ ką manote?

Praeivis, 2012-11-19 03:57:26

Priimsiu Jūratės klausimą kaip atvirą ir atsakysiu 🙂

Pats esu antro kurso studentas, todėl kaip ir turėčiau būti pasipiktinęs/nepatenkintas/toks ir toks straipsniu, tačiau visiškai sutinku su Užkalnio pozicija, tik kad jis nieko naujo kaip ir nepasakė, nieko nepakeitė.

Universitete įgyjama žinių plačiąja prasme, išmokstama daug dalykų, kai darbe dažniausiai tenka tenka specializuotis (vienur “siaurėjama” labiau, kitur mažiau), tačiau gylin nori nenori tenka nueiti. Kokia nori gera gali būti švietimo institucija, bet kiekvienos darbovietės tinkamam gylui ir specifiškai neparuoš, tai būtų tiesiog neįmanoma, o kartu ir nelabai praktiška. Reikia išeiti į rinką ir “išmokti”. Štai čia būtent universitetinis išsilavinimas ir praverčia, pasirodo, kaip gerai tu esi pasiruošęs mokytis, prisitaikyti, kurti, kokie tvirti yra tavo pamatai. Straipsnyje tik trumpai buvo užsiminta, bet teisingai – tik dėl žinių turi būti studijuojama, ne dėl diplomo.

Keista skaityti Lietuviškus straipsnius (taip, studijuoju užsienyje), kuomet piktinamasi siūlamomis pozicijomis ką tik aukštąjį baigusiems studentams.

Galų gale, ar aš už tokią sistemą? Taip! Tai yra ypač naudinga Lietuvoje, kur baigusių studentų žinių spektras yra nežmoniško pločio (dar platesnis, nei mokykloje), tai kaip darbdaviui žinoti, kurį imti? Kuris pats tobulėja, ieško darbo, veikia, tas ir bus pastebėtas.