***
_**Šią savaitę Seimas patvirtino naują švietimo įstatymą. Pagal jį nuo 2015-ųjų Lietuvoje nebeliks vidurinių mokyklų, jų vietą užims pradinės mokyklos, pirmą kartą įteisintos progimnazijos, kuriose gali mokytis 1–8 klasių vaikai, pagrindinės mokyklos ir gimnazijos.
***
Be to, mokykla nebegalės išmesti iš mokyklos mokinio…
***
„Susėdo išmintingieji ir nusprendė, kad vidurinės mokyklos yra nepriklausomos Lietuvos priešai, turime tapti anglais ir daryti tik taip, kaip anglai daro, nors gerai nežinom, kaip anglai daro“, – priiminėjant naująjį įstatymą kalbėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys Julius Veselka.
***
Įstatyme taip pat įteisinta mokyklų vadovų rotacija…
***
(delfi.lt)**_
***
Pakomentuosiu tuos keturis teiginius…
***
- Jūs tik nepamirškite, kad aš pirmasis Lietuvoje norėjau įkurti progimnaziją! Autoriaus teises reikia gerbti… Priminsiu ir tai, kad KPI Eksperimentinę vidurinę mokyklą (įkurtą 1989 metais) pavadinau Gimnazija likus maždaug dvejiems metams iki to momento, kai Lietuva nutarė kurti gimnazijas… Kilus kolizijai dėl pavadinimo-statuso, ministerijai siūliau mūsų Gimnaziją pavadinti traktieriumi (licėjus jau buvo Vilniuje…) – vis tiek mes būsime geriausi!
Taigi dėl tų struktūrinių pavadinimų bėdos nėra. Bėda bus, kai teritoriškai bus išdėstomos pradinės, progimnazijos ir gimnazijos…
***
- Esminis dalykas! Nemokytiniems mokyklų beveik nebeturime, mažamečiams nusikaltėliams tramdyti priemonių beveik nebeturime, dabar turėsime vargo net ligoniuką perkeldami į kitą įstaigą – reikės įrodyti! O proto ligoniukų daugėja…
Bet gerai! Kursis mokyklos, kurios nepriims tų, kuriuos reikėtų išmesti. Kaip tada valdininkai suvarys moksleivius į savo mokyklas?
***
- Teisus Julius Veselka! Ar kas išklausė graudžius anglų verksmus dėl daugelio jų mokyklų degradacijos? Ar kas priminė, kiek anglai prarado milijonų pabandę įdiegti elektroninę lankomumo apskaitos sistemą? Ar kas apklausė mūsų tautiečius, kaip jie Britanijoje renka savo vaikams mokyklą, kokių problemų turi? Ne, anglai mums ne pavyzdys! Prieš du dešimtmečius buvau, mačiau…
***
- Čia tai „geriausia“, ką buvo galima sugalvoti! Nepradėkite šaukti, kad savimi rūpinuosi, – man tai jau nebeaktualu… Vietoj to, kad sugalvotų, kaip pašalinti netikusius direktorius, galvočiai pasiūlė, kaip netikusiems suteikti progą! Maža to, jie įsivaizduoja, kad iš direktoriaus kabineto galima išeiti taip, kaip iš Seimo kabineto, pasibaigus kadencijai. Vargšai jūs, vargšai… Dabar aš net reanimacijos palatoje galvodavau apie savo Gimnaziją, bet negi taip galvosiu žinodamas, kad vadovauti liko trys mėnesiai, mėnuo, savaitė?… Meluos kiekvienas, žadėdamas visa širdimi dirbti iki paskutinės sekundės! O dirbti reikia visa širdimi!
***
Išvada: tėvai ir vaikai ras savo Mokyklą, kaip pavasarį tirpstantis sniegas randa kelią į upę… Bet tai nebus valstybės mokykla! Ir gerai!
Atsakymai
Burgis, 2011-03-20 17:44:07
Temos reitingams…
Jūratė, 2011-03-20 18:00:12
Man irgi iš karto labiausiai užkliuvo rotacijos iėja… ypač pagalvojus apie KTUG. Ką ji duoda tokiose pareigose?
Evaldas, 2011-03-20 19:51:23
Didesnio absurdo nei mokyklų vadovų rotacija šiame švietimo įstatyme nematau. Be to, … Pataisykit, jei ne taip suprantu:
ROTACIJA – tai tam tikras būdas kaitalioti darbuotojus, tarnautojus iš vienų vietų į kitas. T.y. šiuo atveju – perkelti į kitos mokyklos direktoriaus pareigas. Kiek suprantu, tokia sistema labai mėgiama ir taikoma vidaus reikalų sistemoje.
Ar žodis “rotacija” taip pat turi ir kitokią reikšmę, t.y. ar jis reiškia ribotą laiką, kadenciją?
D., 2011-03-20 20:39:52
Čia gal vadovaujamasi bažnyčios modeliu, kai vyskupas kunigui po kiek laiko vis į kitą parapiją perkelia. Žiūrėkit jau kokią dieną p. Burgį kelia į Balbieriškį 🙂
Burgis, 2011-03-20 21:02:39
Evaldui: taip, tai riba, kadencija. Apsukrūs po to susikuria ką nors ne mažiau gero sau, bet mažai gero visuomenei…
D.: Balbieriškyje esu buvęs, galiu važiuoti…
Evaldas, 2011-03-20 21:30:04
šiaip neveltui paklausiau, nes TŽK nurodo:
rotãcija [lot. rotatio]:
-
sukimasis ratu, cikliškas kartojimasis;
-
kietojo kūno sukimasis aplink ašį arba tašką; dalelės sukimasis aplink tam tikrą tašką;
-
ž. ū. sėjomaina; visas sėjomainos ciklas;
-
kai kurių pareigūnų (pvz., diplomatų) keitimas kitais praėjus tam tikram laikui.
Iki šiol rotacija ir buvo suprantama kaip pareigūnų “sukimasis ratu” (vidaus reikalų sistemoje, diplomatinėse tarnybose, bažnytinėse pareigybėse…). Sprendžiant pagal žiniasklaidos komentuojamuosius tekstus, rotacija suprantama tik kaip buvimas ribotą laiką (kadenciją ar kelias). Tai aš ir nesusigaudau, kas tai yra – bandymas pridėti dar vieną reikšmę terminui?
Bet, kaip ir rašiau, … ABSURDAS.
Mr. student, 2011-03-20 22:19:57
2-as punktas išvis yra žudantis. Kaip po paraliais gali šauti į galvą, kad mokinių nebus galima išmesti? Čia visai ne vietoje tokia “demokratija”!
Vienintelis būdas – tapti VŠĮ ir kurti patiems savo taisykles. O gal klystu, gal šis punktas taikomas net privačioms mokykloms?
Atsakymas, 2011-03-20 23:17:37
Paprasta: Burgis nukeliaus į Licėjų, Jurkevičius – į KTUG 😀
Baisuoklis, 2011-03-21 07:41:22
Atpažystu seimūno V. Stundžio stilių…
Darth Vader, 2011-03-21 08:32:54
Kaip visada – beprotiškos reformos iš dundukų (iškirpčių ilgiu ir kyšių, bet ne smegenų dydžiu pagarsėjusių) valdžios.
Mokykla turi turėti neatimamą ir neginčijamą teisę atleisti mokinį. Tai jos teisė, duota paties Dievo ir niekas negali atimti. Perkelti? O kam perkelti individą, kuris išvis beviltiškas?
Rotacija – gerai. Apsaugo nuo to, kad vienas koks “genijus” sėdės iki mirties. Dar geriau būtų paprasčiau: 2 kadencijos ir taškas, eik į mokytojus ar Seiman, bet nebeužimk jokio vadovaujančio posto. Deimančiukų, kurie galėtų vadovauti nors iki pasaulio galo – mažai.
Žodžiu, eilinė bepročių vykdoma reforma vardan reformos, kuri neišsprendžia esminių klausimų, o tik pervardina ir sujaukia.
Marius, 2011-03-21 08:46:17
Paprasta: Burgis nukeliaus į Licėjų, Jurkevičius – į KTUG 😀
Arba galima ir kitaip – L.Narkevičius kadencijai tampa direktoriumi, o B.Burgis – jo pavaduotoju. Kuo ne rotacija? 😉
P.S. Nors p. Jurkevičiaus nepažįstu, bet jei rimčiau – tai manau, kad KTU-G ir Licėjaus direktorių susikeitimas kadencijai ar dviems duotų daug naudos abiems šioms šaunioms mokymosi įstaigoms…
P.S. 2. Ir kaip sakė Darvinas – žiaurėjant išlikimo sąlygoms – išlieka stipriausieji…
Saulius, 2011-03-21 09:02:42
Išlieka sugebantys adaptuotis.
studentė, 2011-03-21 09:32:24
Seniai norėjau išgirsti diskutuojan šios reformos klausimais. Tik iki šiol aš gimnaziją įsivaizdavau ar bent jau maniau, kad ji turėtų būti skirta gabiems moksleiviams. Tokiems kurie trokšta pagilnti savo žinias, trokšta išmokti. Tačiau dabar kai masiškai Lietuvos miestuose ir miesteliuose kuriamos gimnazijos ir nebepaliekama vidurinių mokyklų gimnazjos vardas man praranda reikšmę. Kokia ten gimnazija jei į ją eina visi norintys? Juk tai ta pati vidurinė mokykla skirta vidutinių ir netgi mažesnių gabumų vaikams.Ar tai gimnazija? Aš tai labai abejoju ar tokiai mokymosi įstaigai galima suteikti gimnazijos vardą, o kaip jūs manote ar gimnazija gali būti bet kuri vidurinė mokykla ir ar tikrai joje turėtų mokytis visi panorėję?
Kestutis, 2011-03-21 11:34:11
Neperskaitėte išvados: geras mokslas bus tik už gerus pinigus. Ką tik mano naujas generalinis palygino tokio masto kompanijos Lietuvoje ir Vokietijoje atlyginimus: Lietuvoje generaliniai gauna proporcingai mažiau, nei eiliniai. Gal kažkas ministerijoje irgi taip palygino? O gal kažkas nesuvokia pasekmių? Emigruoja daugiausia tie, su prastu ar be išsilavinimo…
Martynas, 2011-03-21 12:54:22
Kęstuti, kodėl būtinai geras mokslas už gerus pinigus? O gal atvirkščiai – geri pinigai už gerą mokslą? Mano galva, toliau menkstant išsilavinimo svarbai visuomenėje, darosi tikėtina, jog ateityje bus mokama mokiniams, kurie norės (ir bus pasiruošę) priimti gerą mokslą.
Burgis, 2011-03-21 13:11:50
Kęstuti, Martynas gerai atsakė! Priminsiu mūsų Gimnazijos nuostatą: arba moki (matematiką, lietuvių k. ir kt.) – arba moki (pinigus).
Mokslas turi kainuoti, brangiai kainuoti, nes nieko nevertas pigus dalykas!
Bet kai aš skambinau direktoriaus pavaduotojai į Siesikus ir prašiau PARDUOTI mums moksleivį, kuris laimėjo TV konkurse, manęs nesuprato… Pamanė, kad juokauju. Netiesa, aš pasirengęs asmeniškai brangiai mokėti už išskirtinius moksleivius!
Vienai gimnazistei mes skirsime daug daug pinigų, kad ji galėtų nuvažiuoti į Škotiją, į pasaulio čempionatą. Tos mergaitės šeima negalėtų mokėti, bet mes galime, privalome rasti pinigų mokslo žvaigždėms!
Nepris, 2011-03-21 13:28:17
Išsilavinimo svarba nemenksta. Menksta diplomų svarba. Kitaip ir būti negali, kai jie tokiais mastais spausdinami.
Bet tikrai išsilavinusį žmogų nuo penkiskart diplomuoto atskirti visai nesunku. Nes tikroji inteligencija — tai ne diplomai ir ne žinios, o sąmonės būvis, kurio nesuvaidinsi.
laisvamanis, 2011-03-21 15:07:52
na, dėl talentų supirkimo… kažkaip nalabai skaniai tai atrodo. jau sporte yra pavyzdžių, kai superkamos žvaigždės, o rezulltato nėra… o Siesikams (mano tėčio tėviškei) irgi reikia talentų. žinoma, pats su savimi ginčijuosi, galiu pasakyti ne vieną argumentą tiek UŽ, tiek PRIEŠ tokį verslą.
Nepris, 2011-03-21 15:25:55
Neužstrikime savininkiškoje logikoje, kad gėris yra tik tai, kas mano glėby. Pagal vienovės logiką, talentai turi būti ten ir tarp tų, kur palankiausia vieta jiems skleistis ir augti.
Beje, mecenatų buvo visais laikais, ne sporto vadybininkai išrado talentų rėmimą ir perėmimą.
Nepris, 2011-03-21 15:30:20
“Jei myli — paleisk.”
Martynas, 2011-03-21 15:31:35
Išsilavinimo svarba galbūt ir nemenksta žvelgiant plačiai – be išsilavinusių žmonių visuomenė (žmonių grupė) artėtų prie žlugimo. Bet, galvoju, atskiram žmogui ar šeimai išsilavinimas (ar netgi apskritai bet koks pastangų reikalaujantis veiksmas savęs ugdymo kelyje) dabar rūpi mažiau nei kad anksčiau. Kodėl taip yra? Daugybė dalykų yra paskelbiami teise (skaičiau, kad nuo 2000 metų Estijoje interneto ryšys yra žmogaus teisė), į juos prieiga turi būti suteikta be išimčių visiems, taigi šeimai (arčiausiai jaunuolio esantiems žmonėms) nėra tokio stipraus intereso spausti lavintis savo vaikus, kad turėtų vėliau „savą“ gydytoją, „savą“ mokytoją, „savą“ kunigą ir taip toliau.
Net jeigu ir sutartume, kad galbūt ateityje bus mokami pinigai gerai besimokantiems vaikams, lieka įdomus klausimas, kas jiems juos mokės. Šeima? Verslas? Valstybė? Blogai besimokantys?
Nepris, 2011-03-21 15:42:50
Kadangi pagrindiniu žmogaus vertės matu tapo pinigai, tai vidinis tobulėjimas liko svarbus tik tiek, kiek padeda daugiau uždirbti.
Menas yra tai, kas daroma su tikslu išreikšti save. Popsas yra daromas su tikslu įtikti miniai ir surinkti jų pinigus.
Analogiškai, jei įgimtas žingeidumas bus ištvirkintas į buką naudos gaudymą, tai nenoriu net žinoti ką tokie žmonės sukurs toliau gyvenime.
jurgis, 2011-03-21 16:15:10
tikroji inteligencija — tai ne diplomai ir ne žinios, o sąmonės būvis, kurio nesuvaidinsi.
O kaip galima lavinti tą sąmonės būvį?
Kaip lavinti mažiau/nelabai gabius vaikus (neturinčius iš kur “mokėti”)?
Nes gabūs dažniausiai ir patys išmoksta, jiems tik kryptį pagaut padėk – Einšteinui ar Edisonui atrodo nieks per daug nemokytojavo…
Kadangi pagrindiniu žmogaus vertės matu tapo pinigai,
o kodėl daugumai tai priimtina?..
Nepris, 2011-03-21 16:38:18
Jurgi, labai geri klausimai. Bet labai platūs, nepretenduoju čia į juos pilnai atsakyti.
Sąmoningumas didele dalimi yra dėmesio sutelkimas, kritiškas mąstymas, sugebėjimas situaciją suvokti visą, o ne tik tiek, kiek ji ribojasi su paties ego.
Žmogus be sąmoningumo — tai kažkas tarp gyvūno, kurį veda instinktai, ir bioroboto, kuris be jokios introspekcijos vykdo tai, kam jį užprogramavo sociumas.
Prieš sąmoningumą lavinant, reikia gerokai pasistengti jo nesugniuždyti, kol žmogutis dar visai mažas. Tai subtilaus balanso klausimas, nes vaiką būtina ir apriboti, ir bausti kiek reikia, bet taip, kad kad jis augtų tinkama kryptimi, o ne liktų sutryptas. Tai įmanoma tik auklėjant su didele meile ir sąmoningumu, suvokiant, kad kūdikis yra atskira savaime vertinga esybė, o ne šiaip tėvų tęsinys ar statuso simbolis. Kad vaikai augtų sąmoningi, reikia tėvų, kurie moka tinkamai mylėti. Taigi, pirmiausiai reikalingi kuo sąmoningesni tėvai. O kaip suaugusiam žmogui kelti sąmoningumą yra milijonas praktikų, kiekvienas gali rinktis pagal savo charakterį ir brandos lygį.
Martynas, 2011-03-21 16:42:37
Manau, kad didžiausi talentai (tie tikrieji meninkai) pinigais nesugundomi. Prisimenu metus, praleistus gimnazijoje, ir tuo metu ten matytus didžiausius talentus – didesnė jų dalis nė iš tolo neatrodydavo tokie, kuriuos galėtum taip imti ir palenkt pinigais/moterimis/galia ar dar kažkuo „racionaliu“. Sėkmingai savo planetose plaukiojo. Bet visuomenei svarbūs ir vidutinių (ir kiek aukštesnių nei vidutinių) gabumų žmonės, kurie turi visuomenei būtinų talentų, tačiau nėra besąlygiškai pasišventę savo talentu kurti meną (tegul ir ne aukščiausiojo lygio, bet vis tik reikalingą) be kažkokios naudos sau, arba savo troškimams gal greičiau. Apie tokius žmones, matyt, pirmiausiai šnekama galvojant mokėti už gerus rezultatus moksle, tokie žmonės priklausomai nuo jiems tam tikram amžiuje siūlomų pasirinkimų gali labai lengvai nuslysti į vieną arba į kitą pusę. Neberasdama kitokių motyvavimo priemonių valstybė anksčiau ar vėliau greičiausiai siūlys pinigus. Nevertinu gėrio ar blogio požiūriu, tiesiog spėju.
Nepris, 2011-03-21 16:58:21
Dėl antro klausimo, tai man nelabai suprantamas eufemizmas “spec. poreikių vaikai”.
Man atrodo absoliučiai kiekvienas žmogus yra “su spec. poreikiais” — tiek vaikas, tiek suaugęs, tiek žmogus gyvenimo saulėlydyje. Kiekvienas turim absoliučiai unikalią vidinę sanklodą, o vadinasi — unikalius jutimus, unikalius iššūkius, unikalius poreikius.
Konkrečiai tuos unikalumus atskirti duota anaiptol ne kiekvienam, todėl ne kiekvienas gali būti mokytoju, psichologu, dvasininku, gydytoju, poetu. Bet su žmonėmis turėtų dirbti tik tokie, kas tai jaučia be sintetinių testų ir kitokių įnagių.
Grįžtant prie klausimo, vaikus kurie nėra gabūs “mainstream” dalykams ir įprastiniams mokymo metodams, reikėtų mokyti kitais metodais ir kitų dalykų.
Tik nesakykite man, kad tai per daug kainuotų, ir būtų našta visuomenei, nes toks komentaras būtų iš to lygio, kuriame kyla daugelis šios civilizacijos problemų. Jei tėvai turi nuovokos apie pasaulio tvarką, tai myli vaiką ar jis būtų autistas, ar paralitikas, ar neįtinkantis švietimo sistemai. Kodėl žmonės mažiau gabius numeta mokyklai ir pasmerkia liūdnai būčiai, tai yra ne ekonominės sistemos, o vertybinės sistemos klausimas. Taip prieinam prie trečio klausimo.
Nepris, 2011-03-21 17:25:48
Trečia Jurgio klausimas buvo — kodėl daugumai priimtina, kad pagrindiniu žmogaus vertės matu tapo pinigai.
Pinigai patys savaime nėra nei geri, nei blogi. Tai tik viena iš energijos raiškos formų. Reikėtų klausti kodėl žmonės pamiršo, kad energiją reikia ne tik kaupti bet ir atiduoti. Juk kur sutrinka apytaka visada pasireiškia užpelkėjimas ir puvimas.
Tai štai, pagal S.Lazarevo teoriją, Bažnyčios dešimtinė tarsi turėjo piniginę energiją privalomai išjudinti, bet rezultate… tik ištvirkino Bažnyčią — kam puoselėti ir laudį mokyti tos brolybės, tarnystės, atsidavimo ir kitų gražių dalykų, jei finansinį išlaikymą gauni ar taip ar taip…
Taip dvasininkija prarado interesą duoti kažką tikro liaudžiai. Taigi, subtilios energijos pirmiausiai užstrigo dvasininkijos lygmenyje. Religija yra vertybių gynėja, taigi, nieko nuostabaus, kad religijai pradėjus degraduoti, su laiku krito viena vertybė po kitos, kol likom su grynai materialistine pasaulio samprata. Ir nieko nuostabaus, kad liaudis dabar tyčiojasi iš bažnyčios ir visko, kas siejama su dvasingumu. Iki to prisigyvenom ir taip turi būti. Bet Kosmose viskas banguoja, pulsuoja ir niekada nesustoja. Todėl ir moralinis/vertybinis pakrikimas kažkuriuo metu atsilenks į priešingą pusę ir pasileidimo vietoje rasis suvaržymai, ir dar tokie, kad nemažai kam pasirodys nepakeliami. Nebūtina to sieti su Talibanu, bet išoriškai panašumų gali būti. Negasdinu, tiesiog žinant civilizacijų raidą ir žmogišką prigimtį man tai atrodo savaime suprantama ir logiška.
Nepris, 2011-03-21 17:36:45
Martynai, pritariu, tikro menininko nepapirksi. Tai galioja ne vien menininkams, bet ir kitų profesijų žmonėms, kuriems savirealizacija yra ne graži idėja, o fizinė būtinybė. O kodėl? O todėl kad tokie žmonės jautresni ir intuityviai jaučia kas ko verta. Kai racionalieji, tuo tarpu, laimingi leidžiasi sau su banda, išpučia ir sprogdina vieną ekonominį burbulą po kito. Burbulai randasi ten, kur žmonės praranda saiką, pamiršta Energijos tvermės ir daug kitų dėsnių.
jurgis, 2011-03-21 21:50:30
emm, gal geriau būčiau neklausęs 🙂
nes kažkodėl norisi dabar pasidiskutuot…. na bet nuo tiesioginės temos jau šiaip ar taip nukrypta, tai gal Burgis nepyks 🙂
aš metafizinie kosmoso tvarka ar energija netikiu, bet dėl saiko labai pritariu.
o kaip randasi vertybės vis dar nelabai aišku…
neskubėčiau nurašyi racionalumo, nes manau, jis padeda “situaciją suvokti visą” (matyti sistemoje ryšius). Be to, jautrumas turėtų būti gan bendražmogiška savybė – ar/kodėl taip nelabai yra?
O jei galvoti, kad sąmoningam vaikui reikalingi sąmoningi tėvai, tai iš kur atsirado pirmieji sąmoningi tėvai? Arba klausimas kitaip: jei žmogus nėra sąmoningas, kiek šansų jam tokiu patapti? Man atrodo, kad LT nepakenktų tai paskatinti…
Religija yra vertybių gynėja
kodėl tik religija? kodėl ne patys žmonės?
Taip dvasininkija prarado interesą duoti kažką tikro liaudžiai.
Kodėl vertybių gynėjai/puoselėtojai taip galėjo nutikti?
kuriems savirealizacija yra ne graži idėja, o fizinė būtinybė, todėl kad tokie žmonės jautresni ir intuityviai jaučia kas ko verta.
turbūt tai būtinybė labiau dvasinė negu fizinė (nors čia aš ne ekspertas:). Dėl intuityvaus jautimo: man tai visada atrodė mistinė sritis… Įdomu, kokia dalis yra tokių jautresnių žmonių? Kas tai nulemia? (jei kosminė tvarka, tai gal normalu, kad jautresniųjų tik tiek, ir sąmoningumo, vertybių jautimo, tik tiek..?)
racionalieji, tuo tarpu, laimingi leidžiasi sau su banda
kodėl laimingi? 🙂
ps.: Žmogus be sąmoningumo — tai kažkas tarp gyvūno, kurį veda instinktai, ir bioroboto, kuris be jokios introspekcijos vykdo tai, kam jį užprogramavo sociumas.
Manau, čia taikliai – man labai patiko.
Ema, 2011-03-21 21:58:49
Dėl direktorių rotacijos- ką daryti toms mokykloms, kurių direktoriai užsiima tik partiniais reikalais, o valdo Stalino metodais-,,skaldyk ir valdyk”?
giedrius_m, 2011-03-21 22:36:43
Pavadinimas yra nesvarbu. Galų gale tarp gimnazijų jau dabar yra diferencijacija nepriklausomai nuo bendro vardo. Bet galbūt tai taps paskata įkurti privačių mokyklų, kurios GALĖS išmesti vaikus, o kitus – išmokys.
Privačios mokyklos blogis? Tikrai mažesnis, negu pasirinkimo nebuvimas. Atsiras būdų ten patekti nemokamai gerai besimokantiems, tikrai. Jei tokios mokyklos bus rimtos ir norės gero vardo.
Man atrodo, kad dabar yra mažesnė problema su mokyklomis negu su studijomis universitete kokybės prasme. Ten kepami pardavėjai ir emigrantai į užsienį, o ne specialistai. Žmonės, kurie tikisi gauti pinigus vien todėl, kad praėjo mokslus, o ne dėl to, ką sugeba padaryti visuomenei, darbui, etc.
Nepris, 2011-03-21 22:58:50
Vertybės randasi iš to, kad išmintingiausi ir įžvalgiausi bendruomenės atstovai remdamiesi ilgamete patirtimi ir/arba mistinėmis įžvalgomis, suformuluoja, t.y. įvardina, nusako tam tikrus dėsnius. Iš pradžių jie būna išreikšti tik kaip patarimai, toliau įsitvirtina kaip patarlės, priežodžiai, ir kai kurie jų galutinai užfiksuojami kaip įstatymai.
Dėsniai, nusakantys santykius tarp dalykų, bent kiek nutolusių sociume ir laike, turi būti diegiami per ugdymo sistemą, bausmių sistemą, ir palaikomi galios struktūros. Tai reikalinga, nes eilinis individas, kaip taisyklė, nebūna tiek sąmoningas (pagal ankstesniame pateiką sąmoningumo apibrėžimą), kad suvoktų to didesnio dėsnio svarbą ir nurodymų laikytųsi laisvu noru.
Pavyzdžiui, mokesčių įstatymai yra orientuoti į metinio biudžeto surinkimą, na ir į fiskalinę strategiją kokiam penkmečiui į priekį. Todėl žlugus mokesčių surinkimo sistemai, valstybės, kaip sveiko socialinio vieneto, neliktų per porą-trejetą metų. T.y. į trumpą periodą orientuotų dėsnių nesilaikymo rezultatai pasireiškia labai greitai ir net ir neišminčiui aišku, kad visuomenei tai labai nepalanku.
Tas galioja ir iš religijos kylantiems įstatymams. Tokie įstatymai yra orientuoti ginti bendruomenę tūkstantmečius, todėl ir jų pažeidinėjimas ne taip greitai pastebimas. Kai jie pažeidinėjami ir pažeidinėjami, ir pažeidinėjami, ir nėra kas tai sustabdo, tai žmonės visai pamiršta jų prasmę ir galiausiai daugumą jų nurašo kaip senų laikų atgyveną. Kad nuo to civilizacija silpsta ir silpsta mato tik vienetai sugebančių pakilti ne tik virš kasdienybės, bet ir virš žmogiško lengvabūdiškumo.
Taigi, patys baisiausi praradimai civilizacijai yra tie, kurių daugelis net nepastebi. Bet religinių įstatymų atmetimas atsiduodant į kūno įnorių vergystę, grąžina žmogų į pirmykštį būvį. Jei reikia iliustracijos — vienos nakties nuotykiai propaguojami kaip miestietiško gyvenimo norma. O juk tai žemiau beždžionių lygio!
Tiek apie vertybes, įstatymus ir socialinį horizontą.
Nepris, 2011-03-21 23:09:29
Racionalumas leidžia matyti paviršinius ryšius.
Nesvarbu, kad jų matai daug, bet jie visi būna iš vieno lygio. Galiu pasakyti, kad šitas visas Švietimo įstatymas man atrodo klaikiai plokščias. O juk Švietimo misija, — jaunosios kartos ugdymas, — tai toks daugiadimensinis uždavinys, kaip retas kuris kitas.
Šiandien girdėjau kažkokią valdžios moterį aiškinant, kad Švietimo įstatymas nekeičia mokyklų kasdienybės, todėl mokytojams ir administracijai nėra ko labai į jį gilintis. Ar kažkaip panašiai. Man tai tiesiog kraupu, kaip taip galima pasakyt. Esu tikras, kad jie apsikarstę diplomais, apsikloję schemom, duomenim ir faktais, bet toks pasakymas parodo, kad mūsų valdininkai tiesiog neatšokę nuo skruzdėlės matymo taško! Spjoviau ant tokio “racionalumo”! (no offense, Jurgi)
Nepris, 2011-03-21 23:23:20
Na, išgėriau šalto kompoto. Tai pratęsiu. Racionalumas neduoda “viso vaizdo”, nes jis yra plokštuminis pagal apibrėžimą (t.y. sukurtas, išplėtotas, pagrįstas protu, prote, per protą, etc.) O yra kitų žinojimo/pažinimo būdų. Pavyzdžiui, ar poezija yra tik greitas šuoliavimas semantiniais ryšiais per žodyno įrašus, t.y. ar poezija randasi tik iš proto veikimo, iš racionalaus ryšių matymo? O kaip su daile? Juk spalvų ir formų įvairovė yra praktiškai neišsemiama, bet dailininkas kažkaip sudėlioja viską taip, kad rezultatas pranoksta bet kokias spalvas ir linijas. O kur dar muzika… architektūra… ir netgi inžinerija. Net kompiuterio procesoriaus architektūra atsiranda ne iš pilno variantų perrinkimo, o iš to, kad vyriausiasis inžinierius užduoda tam tikras gaires, prioritetus, meta-schemą. Šituo noriu pasakyti, kad tikra kūryba visada pražengia proto ir racionalumo ribas.
Kūryba tai yra pritraukimas kažko, ko dar nėra, iš Idėjų pasaulio, į šią pusę, į Formų ir materijos pasaulį, ir tada jau laikom, kad štai, paėmiau ir sukūriau “iš nieko”. Bet tai tik autoriaus susisvarbinimas. Iš tikrųjų jis “tik” perkeitė informaciją į materiją. R e a l i z a v o i d ė j ą. Norint idėją realizuoti, ją pirma reikia pagauti. Čia ir praverčia jautrumas. Vienas jautrus formulėms, kitas architektūrinėms linijoms, trečias spalvoms, ketvirtas žmogaus dvasios virpesiams. Visi tie dalykai yra realūs, kad juos daugelis nustumiam į sąmonės paribius tai čia tik reiškiasi išvešėjusio proto savivalė.
Nepris, 2011-03-21 23:37:16
Dėl sąmoningų vaikų ir tėvų, tai vėlgi nereikia žiūrėti vienpusiškai. Net stebuklinga kaip jaunų tėvų sąmoningumą pakelia pirmasis vaikas! Dar nespėjo mažulis į šį pasaulį įsiropšti, o tėveliai dar ką tik gyvenę šia diena ir sau, staiga kad susirūpins sveiku maistu, sveiku oru, ugdymo ir saviugdos sistemomis, valstybės politika, regiono ekonomika, ir kuo tik ne! Net linksma būna stebėti. 🙂 Taigi visai objektyviai žiūrint, vaikai “auklėja” tėvus dar gerokai prieš gimdami. O kai gimsta tai jau kiekvieną minutę tėvai turi tokią sąmoningumo ir meilės praktiką, kokios jokios knygos ir jokie pamokslininkai neišmokins.
Nepris, 2011-03-21 23:49:35
Žmogus jei nelinkęs sąmonėti pats, tai jį verčia gyvenimas. Kiekviena krizė — tai galimybė pasikelti sąmoningumo lygį. Tarkim Pirmoji meilė, kaip taisyklė, būna be atsako. Ir klausti reikia ne kodėl, o vardan ko. O tai yra galimybė žmogui išmokti mylėti be atsako, mylėti nesisavinant, mylėti nedusinant. Taip, toks sugebėjimas rodo tam tikrą sąmoningumo lygį. Pirmojo vaiko gimimas irgi yra super krizė. Ir artimųjų mirtis. Ir bankrotas. Ir kitokios nesėkmės. Viską galima priimti kaip galimybę pertvarkyti savo pasaulėžiūra, ir išmokti žvelgti plačiau. Taip žingsnelis po žingsnelio artėjam į tą Vienovę, kur mūsų sąmonė apims Viską.
jurgis, 2011-03-22 00:00:08
Man vis kirba mintis – ką daryt, kad būtų kuo daugiau “išmintingų ir įžvalgių bendruomenės atstovų”? ką? +kodėl to (atrodo) nedaug daroma?
Kai jie pažeidinėjami ir pažeidinėjami, ir pažeidinėjami, ir nėra kas tai sustabdo,..
Kodėl nėra kas sustabdo?.. kur/kodėl jie (sustabdantys) dingo?
ps.: Retoriškai: kūrybiškumą žmonės tarsi turi savyje, o žinias gauna iš aplinkos; tai kodėl (atrodo) taip nedaug žmonės reiškiasi kūrybiškai palyginus su (racionaliu?) žinių dėliojimu?
pps.: dar toptelėjo, kad vienos nakties nuotykiai, turbūt irgi yra įtakojami jautrumo, tik labai jau fizinio…
Nepris, 2011-03-22 00:10:02
“Religija yra vertybių gynėja
kodėl tik religija? kodėl ne patys žmonės?”
Kaip valdžią sudaro žmonės, taip ir religiją sudaro žmonės. Kalbant apie visuomenę, binarinė logika netinka. Valdžia yra tokia, kokiai jai būti leidžia žmonės, ir žmonės yra tokie, kokiais jiems būti leidžia valdžia. Taip pačiai žmonės yra verti tik tokios religijos, kokią sugeba priimti. Kad turime įžymybių kultą, pinigų kultą, jaunystės ir sekso kultą, tai yra rezultatas to, kad žmonės nustojo gauti tikros dvasinės energijos įkrovą iš religijos ir ieško pakaitalų. Iš pradžių ieškojo kultūroje, dabar tenkinasi pop kultūra ir dar žemesnėm energijom, kaipo ta, kuri eina iš pornografijos.
—
Žinomumas, jaunas kūnas, valdžia, pinigai visa tai yra subtilesnės energijos išraiškos, ir žmonės visada eina ten, kur mato galimybę gauti energijos.
Kas turi jautrumą, tas renkasi kas švelniau, subtiliau. Pavyzdžiui, kas moka gauti energijos iš gamtos, tas į koncertus ir panašius žmonių susibūrimus nesiveržia. Kodėl? Todėl kad energija gaunama iš žemės, medžių, vandens yra gerokai švaresnė, nei gaunama iš triukšmo ir minios. Panašiai būtų ir su bažnyčia — kas kiekvienoje mišiose rastų Kristaus vibracijas, tam gamtos energijos jau atrodytų grubesnės ir šile su medžiais glėbesčiuotųsi mažiau. Visi renkasi energijas pagal savo lygį, o kai negauna ar nemoka pasiimti vienoj vietoj, tai eina į kitą. Energetiniu aspektu joks žmogus nėra pilnai autonomiškas. Kosmose viskas susiję. Energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta…
Nepris, 2011-03-22 00:17:17
Man vis kirba mintis – ką daryt, kad būtų kuo daugiau „išmintingų ir įžvalgių bendruomenės atstovų“? ką? +kodėl to (atrodo) nedaug daroma?
Istorijoje matome, kaip ateina bangos genijų ir kūrėjų tai į vieną tautą, tai į kitą, tai viename laikmetyje, tai kitame. Tai reiškia, kad kiekvienoje tautoje ir nacijoje randasi “išmintingų ir įžvalgių” tiek, kiek ta tauta ar nacija yra nusipelnusi. Yra tam tikros “kvotos”. Štai “buvom nusipelnę” Just.Marcinkevičiaus. Bet tokiam žmogui mūsų tautoje tapo per sunku. Jis išėjo. O kada ateis kitas toks — nežinia. Kai būsim verti. Kai būsim nusiteikę deramai priimti.
Nepris, 2011-03-22 00:33:37
Kai jie pažeidinėjami ir pažeidinėjami, ir pažeidinėjami, ir nėra kas tai sustabdo,.. Kodėl nėra kas sustabdo?.. kur/kodėl jie (sustabdantys) dingo?
Religijoms pradžią duoda Didieji Mokytojai. Kol mokymo esmės neužgožia ritualai, tol religija gyvuoja. Kai religija sustabarėja savo dogmuose ir kanonuose, tai numiršta. Tai natūrali religijų evoliucija.
Krikščionybės nuopolio sėklos padėtos Xa., kai popiežius buvo paskelbtas neklystančiu. Nuo tada teosofų ir bažnyčios hierarchų gavo monopolį Kristaus mokymo interpretavimui. Subtiliame lygmenyje Bažnyčios mokymas ėmė vis labiau skirtis nuo Kristaus mokymo. Ir Vakarų civilizacija nuėjo ne tuo keliu, kokį buvo uždavęs Kristus. Visiškai natūralu, kad Bažnyčia prarado moralinį autoritetą — žmonija negali iškraipytu mokymu sekti be galo ilgai, nes neabejotinai susinaikintų. Vadinasi šita religija turi arba labai stipriai ir iš giliai atsinaujinti (kas mažai tikėtina) arba iškils kitas Mokymas ir aplink jį išsirutulios kita religija.
Nepris, 2011-03-22 00:43:43
Religijos normų vykdymą buvo paprata užtikrinti tol, kol bažnytinė valdžia nebuvo atskirta nuo pasaulietinės. Gamtamokslinio pasaulio pažinimo paradigma buvo tas pleištas, kuris atskyrė subjektyvų pasaulio suvokimą nuo objektaus, dvasines praktikas nuo fizi(ki)nių metodų, bažnytinę valdžią nuo pasaulietinės. Ir dabar gyvename nebe religijos, o Mokslo ir Logikų diktato sąlygomis. Jei tai atrodo kaip vienareikšmiškas gėris ir pažanga, tai pagalvokite dar kartąL jei viskas Visatoje ne tik susiję, bet subtiliame lygmenyje yra Viena, tai ir Objektyvios/Subjektyvios tikrovės atskyrimas turi nykti. Visiškai logiška, kad ilgai vienas nuo kito tolę, Mokslas ir Dvasingumas turi pradėti vienas prie kito artėti. Tai jau vyksta. Su kuo ir sveikinu.
Danguolė, 2011-03-22 00:50:05
Grįžtant prie temos:-)
Su gabiaisiais viskas OK.
Šiame tinklaraštyje lankosi KTUG baigę gabuoliai ir pan. Todėl gal neateina mintis iš kito tolimojo kampo pažiūrėti į situaciją.
Kur dėtis tiems, kuriems sunkiai sekasi mokytis?
Lieka tik gimnazijos (nors jau dabar N gimnazija Kaune formuoja klasę iš silpnai besimokančių – juk terbelių bet kokia kaina reikia).
“Profkėse” beveik visos specialybės po 12 klasės.
Jei ne, tai “profkė” praeina akreditaciją ir tampa “profkė” su GIMNAZIJINĖM klasėm!!! Štai kur absurdas…
Ir kas keisčiausia, mokykloje taip ir neišmokę daugybos lentelės, mokiniai tas gimnazijines “profkės” klases baigia neprastais pažymiais. Tai bent šuolis!
Danguolė, 2011-03-22 01:03:01
Dėl rotacijos.
Matyt, nesugalvojo, kaip pašalinti netikusių direktorių (kaip ir kai kurių seimūnųir kt. netikėlių).
Čia vėl gabuoliai per B.B. prizmę mąsto. Svetainės šeimininkas- superinis direktorius.
***
Imkim atvirščią situaciją. Netikęs vadovas, diktatorius, nesąžiningas finansininkas, vagiantis iš vaikų, kyšiukų mėgėjas, nesidomintis mokyklos reikalais, kunigaikštukas, garantuotas dėl savo kėdės (tik kojom į priekį išneš).
Vyt tokį lauk kuo toliau nuo vaikų. O mechanizmo tam nėra. Tai nors rotacija…
savigyrai B, 2011-03-22 08:04:37
Perskaitęs komentarus, negaliu atsistebėti komentatorių nepastabumu. Jau 1 punkte B neteisingai nuopelnus priskiria sau, bet niekas nė mur mur.
B. niekuomet nebuvo progimnazijos “tėvu”. Progimnazija gyvavo nepriklausomoje Lietuvoje 1924-1940 m. Nebent ATKURTOJE Lietuvoje B norėjo būti progimnazijos tėvu. Bet ko gero tik mintyse, nes jo kalbose tuomet tokių posakių nebuvo.
Vėlgi neteisingai rašo; “…pavadiNAU…” ekesperimentine mokykla. O kur Vėterio pavardė? Gal ir vėl visus nuopelnus sau priskiria? Kalbant apie B to anksčiau nepastebėjome. O dabar, praėjus laikui, jau galima meluoti?
Štai ir visa tiesa.
nuoba, 2011-03-22 08:53:29
Gaila, kad Burgis “nesuperka” pradinukų. Pažįstu vieną nestandartinį (teigiama prasme) antroką iš klasikinės Vilijampolės. Tarpininkavimo mokesčio neimčiau.
Burgis, 2011-03-22 09:38:26
savigyrai: Patikslinkime: 1) taip, progimnazijos idėją pasiūliau pirmas TIK ATKURTOJE Lietuvoje; maniau, kad tai ir Jums bus savaime aišku. 2) Progimnazijos idėją REALIZAVAU iki savivaldybės administracijos palankaus sprendimo, kurį iki šiol saugau. 3) Neatidžiai skaitote, neatidžiai… Eksperimentinę mokyklą Gimnaziją pavadinau aš, o dėl Eksperimentinės v.m. pavadinimo autorystės – net nepamenu…
Bet kodėl Jūs toks piktas? Galite visas autorystes priskirti sau – man negaila, grabe nesivartysiu… :-)))
tt, 2011-03-22 10:28:50
Dabar turbūt viename pastate, kuriame anksčiau veikė vidurinė ar gimnazija, pasidarys trys mokyklos: pradine, progimnazija ir gimnazija. Su trim direktoriais ir t. t.
Gintaras, 2011-03-22 21:01:30
Dėl Jūsų Gimnazijos buvau priverstas palikti 1-ą KTU bendrabutį! Tada persikėliau 2-ą. Tik dėl šio persikėlimo (hint – kambariokai) dabar vienoj kontoroj su Jūsų žmona dirbu. Gerai tai ar blogai? Aišku, gerai 😉
jurgis, 2011-03-22 23:14:14
Tai reiškia, kad kiekvienoje tautoje ir nacijoje randasi „išmintingų ir įžvalgių“ tiek, kiek ta tauta ar nacija yra nusipelnusi.
Kaip tautai nusipelnyti daugiau? =]
Manau visgi, ne visai iš oro ypatingos asmenybės atsiranda… Kokių sąlygų/aplinkybių tam labiausiai reiktų?
Pasak tavęs, sąmoningumą kelti “padeda” krizės… Turbūt tiesos yra, pamenu kažkada man patiko mintis “stresas lavina intelektą” (aišku, neužmirštant saiko dėsnio)… Bet tai turbūt tik viena pusė… Hm, o gal esminė? Ar geras pavyzdys labiau ugdo negu bloga situacija? Ar dar kas?..
Nepris, 2011-03-22 23:35:06
Norint apimti platų vaizdą kaip ir norint realizuoti didelę idėją, reikalinga daug energijos. Kaip jau minėjau, energiją sukaupus laikyti nelabai eina — reikia leisti srautą per save, ir kuo esi pralaidesnis, tuo su didesne jėga tą energiją atiduodi.
Žmonės, gyvenantys pagal neteisingas sampratas, energijos gauna tik tiek, kad išgyventų — jie beveik nieko nesukuria, nieko neįžvelgia, bet ir nieko labai nesugriauna.
Taigi. Pagal šitokią teoriją, kad šalyje rastųsi daugiau pašauktųjų menui, mokslui ir kitokiai tarnystei, visuomenėje turi būti diegiama teisinga pasaulėžiūra, ir turi būti praktikuojama teisingo energijos atidavimo kultūra.
Nepris, 2011-03-22 23:47:32
Krizės ne tai kad vienareikšmiškai keltų sąmoningumą — tiesiog rimtas išorinių aplinkybių pasikeitimas priverčia perskirstyti vidinius energijos srautus.
Tarkim, tuo vaikelio gimimo atveju — energija, kuri iki tol buvo naudojama kūno, sielos ar dvasios poreikių tenkinimui, turi būti labai konkrečiai nukreipta į kūdikį, tam kad jis vystytųsi, išgyventų gimimą ir prigytų šiapusybėje. Tai būtina rūšies išsaugojimui, todėl jau įdiegta instinktų lygmenyje.
Bet kaip reaguoti į ligą, bankrotą, artimųjų mirtį daugelis neturi menkiausios nuovokos. Ir tada energijos būna nukreipiamos visiškai neteisingai — liūdėjimui, savigraužai, pykčiams. Tai tik dar labiau pablogina situaciją, pagreitina irimą. Atrodytų, kad iš to žmonės turėtų darytis išvadas ir skubiai susiimti kol nevėlu, bet daugelis tik dar labiau užpyksta ant aplinkinių, ant likimo, ant Dievo.
Prie to priveda materialistinė pasaulėžiūra, teigianti, kad žmogus yra kūnas, o protas yra visa ko viešpats. Tai vienareikšmiškai ydinga pasaulėžiūra.
Manau sutiksite, kad būtų labai keista, jei ydinga pasaulėžiūra nuvestų žmogų į laimę. Ir nenuveda. Jei dominuojanti pasaulėžiūra nebūtų tiek ydinga, tai nebūtų ir tiek varguolių. O jei matome tiek dvasios varguolių, vienintelė logiška išvada — dominuojani pasaulėžiūra yra netvarkoj.
Nepris, 2011-03-23 00:05:12
Geri pavyzdžiai ugdo tik vaikystėje, kai žmogutis labai gyvai dalyvauja situacijose, net jei situacija tik vaizduotėje, tarkim, skaitant pasaką. Tuo metu vyksta poslinkiai giluminiuose sąmonės sluoksniuose.
O su amžiumi žmogus atbunka, išmoksta situacijas apdoroti proto lygmenyje, ir išvadų giliau nenuleidžia. Vadinasi ir elgesena keičiasi tik tiek, kiek situacijos analizėje spėja sudalyvauti protas.
O emocinės programos protą dažnai apeina — juk dažnai patys liekam nesupratę, kodėl vienoj situacijoj plykstelėjo pyktis, kitoj nesuvaldėm pagiežos, o trečioj suprantame supavydėję, bet jau po fakto…
Streso atveju, dažniausiai veikiame pagal pasąmonines programas. Taigi, pasąmoninės emocinės progamos turi viršenybę prieš išmoktas elgesio normas. Sapnuose taip pat prasukinėjame pasąmonines programas.
Turbūt knieti paklausti kaip gi tas pasąmonines programs keisti? Metodų daug. Įpročiai su laiku nusėda į pasąmonines programas. Tai, ką išgyveni emociškai, o ne protu, taip pat keičia pasąmonines programas. Todėl beveik viskas, kas vadinama dvasiniais sukrėtimais ir beveik visos dvasinės praktikos keičia pasąmonines programas.
Pagal ką spręsti, ar pasąmoninė programa jau tinkama? Kai po stresu arba sapnuose pasielgi tiksliai taip, kaip pridera, ir dar gi su teisinga intencija.
Saulius, 2011-03-23 17:05:00
Su negalėjimu išmesti sunkaus vaiko tai keista. Įdomu, kaip praktikoje veiks toks mechanizmas. Spėju, darbo valdiškoms įstaigoms padaugės dešimtimis kartų. Čia rudenį į bendruomeninę mokyklą (VŠĮ) buvo nepriimtas vienas mokinys. Tai iki šiol mus tampo ministerijos, vaikų teisių apsaugos tarnybos, švietimo skyriai ir pan. Ir tai tik dėl to, kad nepriėmė dėl objektyvių priežasčių. O kas tuomet bus, jei bandys tokį mokinį iš mokyklos pašalinti?
Kęstutis, 2011-03-23 21:15:03
Aš esu girdėjęs viešai Burgio žodžius apie Vėterio prašymą organizuoti (gimnazijos, eksperimentinės mokyklos ar panašiai..), todėl kai kurie pamastymai gali būti tik kažkieno nežinojimas.
Kažkadaise, dar kai nebuvo KTUG, mano tarybinėje mokykloje bandydavo į devintokų ‘a’ klasę surinkti geriau besimokančius. Vis šioks toks sprendimas tiek vaikams, tiek mokytojams geresnės darbo sąlygos. O Mama buvo mokytoja. O teko jai trečia rūšis – ‘c’ klasė. Ko ten tik nenutikdavo, net klasės žurnalą sudegino auklėtiniai. Kiek aiškinimosi su mokyklos valdžia, kiek laisvo elgesio, kiek kantrybės paaukota. Nieko neišmetė, mama už visus užsistodavo, visi jie baigė vidurinę, o klasė su auklėtoja iki baigimo tapo pati draugiškiausia ir vieningiausia. Universitetus baigė beveik tiek pat, kiek ‘a’. Vienas patapo lakūnu, kitas milijonierius ūkininkas, nors žurnalą degino kartu su tais, kurie dabar bambalius temato. Negalima nuteisti per anksti.