Saulelė pro rūką kyla lyg vasarą…
Galvoju apie staigius posūkius gyvenime. Žinau, aš esu pernelyg jautrus… Per gyvenimą važiuoju greitai, aistringai, nevengiu nei duobių, nei kalnelių, bet staigūs posūkiai mane pernelyg sujaudina. Kartais tai gerai (pirmoji meilė, pirmoji naktis, pirmasis vaikutis…), bet kartais tai pernelyg sukrečia fiziškai ir emociškai…
*
Tai ką daryti tokiems kaip aš? Tikrai žinau, kad aš ne vienintelis toks… Atsakymas paprastas: niekada negyventi be rezervo!
Staigi artimo žmogaus mirtis – galvok apie gyvuosius, gyvenk su gyvaisiais, gyvenk gyviesiems…
Staigi tavo paties ligos diagnozė – galvok apie tai, kas tavyje liko, išmok gyventi be to ir ano (pvz., be viskio su ledais…) linksmai ir narsiai – priešų pykčiui…
Staiga netenki darbo – apsidairyk ir pamatyk kitą veiklą, kitą kelią ir tą materialųjį bei dvasinį rezervą, kurį jau sukaupei…
Staiga palieka mylimas ir mylėjęs tave (lyg ir…) žmogus (čia iš žiniatinklio istorijų…) – galvok apie tai, kad buvusios meilės niekas niekaip negali atimti, išsinešti…
Avarija, gaisras, potvynis, viesulas, kruša, sausra ir t.t., ir pan. sunaikina tai, ką taip ilgai, taip gražiai savo rankomis, savo širdimi kūrei – pasidžiauk, kad buvai sukūręs ir kad gali tai padaryti dar kartą, dar kartą!…
***
Jautruoliai! Jūs padedate man suprasti, kaip aš turiu įveikti staigius posūkius. Ačiū!
Atsakymai
Burgis, 2014-11-09 09:21:03
Pasidžiaukime sekmadieniu…
Asta, 2014-11-09 12:25:37
Galbūt padės žinojimas, kad už kiekvieno staigaus posūkio irgi kažkas yra, kad kiekviena pabaiga yra kažko pradžia:)
V.T., 2014-11-09 12:37:22
Lapkričio 9 rytas tikrai nuostabus.o giedras dangus tikrai kažką žada…nors kai kas gal šiuo metu ir darbuojasi.Tačiau,Jūs, išeikite,pasivaikščiokite,pasidžiaukite šiltu rudeniu,savo artimaisiais.Jautriam žmogui visada sunkiau įveikiami gyvenimo posūkiai,todėl visada reikia turėti draugą,kuris ne tik suprastų,bet giliai širdyje tai pajaustų ir padėtų,kiek tai galima.Tokių tikrai kartais galima surasti,bet man atrodo ,kad šiais laikais atrandama tai vis sunkiau.Pamąstykime apie tai,kad tikrai jau daug atiduota kitiems,o dabar atsigręžkime į save.Jūsų jautrumas ir gilus loginis mąstymas ir pojūtis priverčia, visa tai ,dar sunkiau pergyventi.Kažkam tai visai suprantama.Kol džiaugiamės ir taip prasmingai gyvename-rezervų visada yra…tačiau šiuo momentu labai labai save mylėkite,ir taip,kaip mylėjote vaikus ir darbą.Tikėkite,tikrai atsiras veikla,be kurios Jums tikrai sunku,tačiau apsukas, juk mes, visi su metas mažiname,nes norime išlikti sveikesni ir džiaugtis vienas kitu.Džiaukimės kiekviena diena.Juk Jūs mylite visus,o mes Jus taip pat.Te saulėtas rytas apkabina Jus saulės spinduliais,o mes Jus kartu…Didžiai pagarbiai.Stiprybės.Mylime Jus.
Rokas, 2014-11-09 14:43:35
Gražūs ir teisingi žodžiai, tik kartais taip sunku jų paisyti…
Daiva, 2014-11-09 15:06:41
Ačiū. Norėčiau, kad išleistumėte savo įžvalgų ir eilėraščių knygą.
a, 2014-11-09 23:27:07
a