Antrinė produkcija

Vakar, laukdamas, kol vilniečiai specialistai išgražins mano žmoną tiek, kad galėtume važiuoti į Kauną (taip, taip, vėl į Kauną!), užsukau į „Europos“ prekybos centre esantį knygyną. Viską apžiūrėjau, žinia – laiko turėjau. Ir viena tokia mintis lydėjo – ne, nerašysiu aš memuarų, nerašysiu! Nes prieš tai centre priėjo žymi edukologijos profesorė ir palinkėjo man parašyti juos…

*

Taip, pro memuarų knygas praeinu nesustodamas. Ir pro biografines knygas (apie Jį ar Ją kitų parašytas knygas). Net nenoriu aiškinti, kodėl taip ignoruoju tas knygas: tie, kurie mane supranta, ir be paaiškinimo supras, o kiti ir aiškinant nesupras…

*

Bet eikime prie kitų knygyno skyrių. Kulinarinės knygos nedomina, kelionių aprašymai nedomina. Čia detektyvai, kuriuos jau perskaičiau arba kurių turinį galiu patikimai nuspėti. Kam man istorinės knygos, jei aš pats jau istorija? Sėkmingo gyvenimo vadovėliai mane veikia kaip loterijų reklama – neigiamai. Pasaulio klasikos neperskaitytos beveik nebegaliu rasti.

*

Vis tik daugiausia knygyne – antrinės produkcijos. Kas tai? Štai šiuo metu namuose skaitau dvi tokias knygas: jau minėtą „Juodąją gulbę“ ir jau trečią puikaus rašytojo Simon’o Singh’o knygą (visas jas man dukra iš Stokholmo atvežė). Tokios knygos man patinka, bet… Jų autoriai – eruditai ir tuo piktnaudžiauja. Perrašo iš vienos knygos (savo arba ne savo, kito erudito) į kitą daug įdomių dalykų, bet… perrašo. Maža to, pateikia tai su taip dosniai užpiltu padažu, kad reikia išmokti skaityti kas trečią eilutę…

*

Ir vis tik – šiuo metu man tokios knygos patinka. Iš S.Singh’o knygos pagaliau patikimai sužinojau, kodėl tas skaičius graikiška pi raide žymimas – dėl to, kad περιφέρεια ‎(„periferia“) graikiškai apskritimas. Iš jos sužinojau dar šį tą apie P.Fermat teoremą…

***

Kodėl jums tai rašau? Todėl, kad dabar atostogos, kad ir jūs dabar šį tą skaitote, jūsų vaikai skaito. Tai ir primenu, kad negalima skaityti gerų knygų, nes jų tiek daug, jog visų neperskaitysi. Reikia skaityti tik labai geras knygas.

Atsakymai

Andrius, 2015-12-29 08:37:51

Bėda tik ta, kad “labai gera knyga” yra kaip ir “labai skanus patiekalas” ar “labai geras kvapas”… Tik skirtumas tas, kad aš visai nenoriu, jog kažkas dar kvepėtų taip pat, kaip aš. 🙂

petras, 2015-12-29 16:21:23

Tai lietuviškai pi konstanta turėtų būt a raide žymima, nes lietuviškai periferija yra apskritimas :DD iš a raidės

Paulius, 2015-12-29 18:41:22

Gal galėtumėte visgi keletą žodžių pasakyti, kodėl nemėgstate biografinių knygų ?

Burgis, 2015-12-29 21:54:42

Pauliui:

  1. Aš gyvenu pirmyn, ne atgal.

  2. Neturiu jokių esamų ar buvusių asmenybių, kuriomis norėčiau sekti.

  3. Noriu gyventi savo gyvenimą, ne kitų.

  4. Autobiografijos labai retai būna arti tikrovės, atskleidžia visą žmogų.

  5. Autobiografinėse knygose labai retai būna literatūros.

***

Ir vis tik būna išimčių. Jau rašiau čia apie Ingmar Bergman „Geri laikai“, kadaise patiko „Aleksandro Flemingo gyvenimas“.