Pralaimėjo… Komentatoriai (žinovai!) mala miltus ir krepšininkus, ir trenerį. Bet juk nebūtų nieko keisto, labai nemalonaus, jei mes negalvotume, kad mūsų žaidėjai – žvaigždės, lyderiai, jei negalvotume apie mūsų komandos (ne šios gi, ne šios!) laimėjimus, apdovanojimus praeityje.
*
Mokytoja Diana gavo „Metų mokytojos“ premiją. Mes jos nebepristatysime kaip kandidatės gauti Meilės Lukšienės premiją. Ar tai teisinga? Mes turime dar penkis kandidatus tai premijai, tai ar būtų teisinga, jei Diana per vieną mėnesį gautų dvi premijas, o kitas – nė vienos? Bet jei ji – geriausia? Vis tiek apkarstų tas apdovanojimas, apkarstų…
*
Kas ką gali apdovanoti? Apie tai čia jau esu rašęs, bet laikas eina ir aš vis labiau jaučiu, kad nei aš galiu ką nors apdovanoti, nei mane kas nors gali apdovanoti… Kažkaip man panašu tai į savirangavimą: aš tave galiu apdovanoti, o tu manęs – ne. Dar juokingiau būtų, jei aš tave apdovanočiau ir tu mane apdovanotum. (Yra išimtis – bučinys.)
*
Tam davė ordiną, o tam – tik medalį. Nusivylė tas, kuris gavo tik medalį… Nusivylė taip, lyg būtų ne apdovanotas, o pažemintas.
Ordinai, medaliai – aukštas lygis, mažai kas parodo nusivylimą. Bet štai vienas gavo ministro padėkos raštą, o kitas – didelę premiją. Kur teisybė?
*
Buvo laikai, kai partijos vadai buvo dosniai apdovanojami kiekvieno jų jubiliejaus proga, beveik kiekvienos valstybinės šventės proga. Laimė, tie laikai praėjo, bet vis tiek neaišku, koks gali būti apdovanojimų reguliarumas? Jei kiekvienas ką nors valstybinio gautų kiekvieno apskrito savo jubiliejaus proga, būtų aiškiau, bet visai nebeįdomu… Dabar vienas kitas jau ir premijų, ir medalių, ordinų prisirinko, o kitas vis laukia, laukia…
*
Aš nelaukiu! Mane gyvenimas apdovanoja kasdien! Mane mano mieli žmonės kasdien dosniai dosniai apdovanoja. O aš tik suku galvą, kaip tais apdovanojimais pasidalyti su tais, kurie vertesni už mane.
Atsakymai
Burgis, 2013-09-05 10:25:47
Įvertinkite požiūrį…
ir, 2013-09-05 10:58:36
Man didelė dovana jūsų mintys be rėmų,netkėta šviesa dangaus tamsybėse,jūsų įkvėpimai, skausmas dėl pasaulio ir dėl vieno žmogaus.Tai maitina,duoda jėgų.Ačiū
Burgis, 2013-09-05 11:03:28
ir: oho, kaip gražiai Jūs parašėte! Ačiū!
ir, 2013-09-05 11:17:25
Ruduo gražesnis ir spalvingesnis už pavasarį.Pavasarį būna tik žaluma.O rudenį sužėri visų spalvų niuansai (G.Sand)
Burgis, 2013-09-05 11:31:54
ir:
Ir pasroviui ne toks jau trumpas kelias
į aukštupį nuplaukusiems laiku.
Už pelenuos plevenančią ugnelę
nėra gražesnis viesulas aistrų…
Edita, 2013-09-05 13:30:49
Turbūt jausmas, ar esi apdovanotas, ar pažemintas, priklauso ne tik nuo paties žmogaus, bet ir nuo situacijos. Esu girdėjusi sakant “gavau premiją už gerą darbą”, sakau – puiku. Tačiau, pasirodo, kad gavusiam visai ne puiku, nes jo kolega, dirbantis tokį patį darbą, gavo daugiau. Todėl kartais susimąstau: ar tikrai pagrindinis apdovanojimo (bet kokio) tikslas yra apdovanoti?
Adefagija, 2013-09-07 11:19:12
Sveikinu visas, šioje svetainėje besilankančias, REGINAS.
Su Vardo Diena!
Agnė, 2013-09-07 12:57:40
Apdovanojimo tikslas, mano supratimu, visų pirma yra įvertinimas, paskatinimas, padrąsinimas. Jeigu žmogus dirba galvodamas tik apie apdovanojimą/ atlyginimą, tai jo darbo įvertinimas niekada jam neatrodys pakankamai aukštas. Visada atsiras geresnių, gabesnių, mažiau nusipelniusių, bet geriau įvertintų. Man asmeniškai truputuli gaila tokių žmonių, kurie džiaugiasi ne savo darbo rezultatais, o jaučiasi pažeminti dėl “nepakankamo” įvertinimo, kai tas nepakankamumas atsispindi ne įvertinime bendrai, o tik tame, kad kitas gavo geresnį.
ak, 2013-09-07 19:03:32
Na… tie apdovanojimai…. kartais pasižiūriu į krūvą medalių bei papkę garbės raštų – ne tik už sporto varžybas. Yra už poezijos ir literatų konlkursus, už skęstančiųjų gelbėjimą, uyž tai, kad būdamas moksleiviu laimėjau visą eilę olimpiadų, už dalyvavime triatlone, maratono bėgimą – na koks šimtas tikrai… Už gerą pedagoginį darbą nesulaukiau – dirbau mokytoju tik kokius dešimtį metų ir net nebuvau geriausias rajone… Kartais tuos raštus ar medalius dulkėtus, apleistus, numestus kampe apžiūriu, dulkes nuvalau…. Kas yra tikroji garbė? Kas yra tie tikri dalykai, kuriuos nuveikę galėtume didžiuotis?