Apie knygų skaitymo žalą…

Šiandien tokia diena, kad galiu dirbti tik pedagoginį darbą. Tai pamokysiu jus… neskaityti knygų. Temą pasiūlė komentaras apie G.G. rekomenduojamas perskaityti knygas…

***

Kai mano mama supykdavo dėl to, kad aš toks netikęs, priešgina ir pan., tai visada sakydavo: „Tai vis per tas tavo knygas!“ Mama žinojo, ir jūs žinote, kad vaikystėje aš ryte rydavau knygas. Gal iš tiesų per tai tapau toks netikęs?

*

Kas man rekomenduodavo knygas? Miestelio bibliotekininkė. Kartais – mokytoja. Retai – draugai. O juk taip svarbu, kas rekomenduoja! Jei rekomenduoja kunigas, tai ar gali manyti, kad jis „nelenkia“ prie tikėjimo? O jei lenkia, gal tu esi pasirengęs likti? Būdamas jaunas, gali padaryti tokią klaidą!

*

Svarbu nepamiršti, kad blogų knygų yra žymiai daugiau negu gerų! Iš tiesų, net labai išprusęs žmogus paminės 100-200 žymių rašytojų, žmonių, kurių knygas patikrino laikas ir žmonės. O juk rašo ir spausdina(si) dešimtys tūkstančių žmonių! Štai pavojus: tendencingas „rekomenduotojas“ tau taip „sukomplektuos“ rinkinį, kad patikėsi – visi apie tai rašo, visi tai skaito. Nors iš tiesų tai bus, pavyzdžiui, ajurveda… Arba religinė legenda.

*

Dar būtina prisiminti, kad nuo mūsų visų kai kurios knygos slepiamos. Taip, taip, ir dabar slepiamos! Daroma tai subtiliai: jūs niekada tiek nepaskaitysite islamo išpažintojų knygų, kiek krikščionių (kviečiančių tikėti knygų); mane kažkada iki ašarų sujaudino mormonų filmas „Legacy“, bet ar jūs matėte jį Lietuvoje? Tam tikra rusų literatūra dabar yra ne ant mūsų knygynų prekystalių; ir pan. Tai nė nesitikėkite, kad atsitiktinai imdami ir skaitydami knygas, būsite auklėjami netendencingai. Aš vaikystėje tikrai buvau auklėjamas tendencingai – rezultatą jūs matote; dabar kiti apie save taip parašys po 40 metų…

*

Sugrupuokime knygas:

  1. Gožinė literatūra. Jei autorius – geras rašytojas, jo knygos ugdo kilnius jausmus, skatina geras mintis, teikia objektyvią informaciją, atveria žmogaus minčių ir jausmų gelmes… Bet tik tuo atveju, jei autorius – ne tendencingas ir ne rašeiva.

  2. Žymių žmonių biografinės knygos (kažkas rašo apie save arba apie kitą žymų žmogų). Nedaug vertingų! Nedaug netendencingų. Skaityti verta labai dozuotai – nei pasimokysi iš to, nei pakartosi to, ką išgyveno, pasiekė kitas.

  3. Istorinės, dokumentinės knygos. Gerų reikia ieškoti su žiburiu, ieškoti turi padėti autoritetai.

  4. Mokymo, ugdymo knygos, kviečiančios eiti keliu pas Dievą knygos, propaguojančios teisingą gyvenimą knygos. Nerekomenduoju skaityti.

***

Užbaigsiu pastaba iš patirties: jei žmogus yra menkas, jis visada bando prisidengti garsiais vardais, autoritetais, knygomis. Man patinka žmonės, kurie diskutuoja, jei norite – kaunasi, ginkluoti savo logika, savo patirtimi, savo gyvenimu.

Atsakymai

Burgis, 2011-04-26 13:57:19

Reitinguokite, man smalsu…

Burgis, 2011-04-26 14:05:20

Sutapimas: „Lietuvoje per metus neliko 29 bibliotekų ir 13 tūkst. jų skaitytojų“ (lrytas.lt) 🙂

Dovilė, 2011-04-26 14:23:33

O Didžiojoje Britanijoje stengiamasi užkaišyti biudžeto skyles pardavinėjant bibliotekas, muziejus ir miškus. Ir pardavus jų paskirtį leidžiama pakeisti. Liūdna.

Nepris, 2011-04-26 14:46:59

Jei knyga priklauso pirmai kategorijai, bet neturi nieko iš kitų trijų, tai naudos iš jos — kaip iš cukraus pudros. Saldu, bet nemaistinga.

Jei knyga priklauso tik antrai kategorija arba tik ketvirtai, tai irgi naudos… kaip iš šiaudų. Sudega greit, šildo menkai.

Tik trečios kategorijos knygos kažko vertos pačios savaime. Su sąlyga, kad skaitai tai, ką reikia — bent aš randu daug nuostabių dalykinių knygų, kurių turiu prisiversti neskaityti.

Margarita, 2011-04-26 14:57:35

Nu va ir vėl negaliu patylėti:)) Pirmiausia, tai apsidžiaugiau, kai pamačiau temos pavadinimą. Kai pradėjau skaityti – antrą kartą apsidžiaugiau, nes man artima tema apie knygas ir jų pasirinkimą. Kai perskaičiau “pastabą iš patirties”…smigtelėjo šiek tiek, bet pasirinkau tai perskaityti nepriimant asmeniškai…

Smokas, 2011-04-26 15:22:33

gal kam patiks ? Laida pristatanti biografinę knygą apie matematiką Grigorijų Perelmaną (tą, kuris $1 000 000 atsisakė už Puankarė prielaidos išsprendimą)

http://www.svobodanews.ru/archive/ru_bz_otb_vol/latest/896/209.html#304265

n, 2011-04-26 16:34:49

labai pritariu pastraipai iš patirties, nelabai požiūriui į knygas, tiksliau – ten tik nuomonė. kaip ir čia

Giedrius, 2011-04-26 16:56:35

Kam tas knygas skaityti? Prasčiokų užsiėmimas:) Rašyti taip pat nereikia mokyti…Vėliau visokius skundus rašo, ramybės valdžiažmogiams neduoda…http://www.komentaras.lt/?p=9246

Margarita, 2011-04-26 18:27:46

Vis galvoju apie autoritetus, apie rėmimąsi garsiais vardais/autoriais ir jų knygomis. Naudojuosi retkarčiais net ir kasdieniame gyvenime autoritetingų žmonių mintimis.

Na gerai, aš esu tik viena iš masės, daugelio, bet kaip tada su monografijų bibliografija, su mokslinių darbų šaltinių sąrašais ir pan? Kuo stipresnis darbas, tuo šaltiniai turi būti autoritetingesni, tai kaip čia su tų monografijų ir pan. darbų autorių menkumu?

Ir šiaip susimąsčiau – kas yra menkas žmogus?

Burgis, 2011-04-26 18:51:59

Margaritai: ir aš susimąsčiau… Pirma, mokslinių darbų neaptarinėjau – tai visai kita sritis. Kiekviena formulė, teorema gaunama iš šimtų ankstesnių formulių, teoremų. Bet šioje srityje irgi yra mano pateikto „dėsnio“ požymių: kuo menkesnis mokslinis darbas, tuo labiau jis bandomas pagrįsti „šaltiniais“! Kartais grindžiama, grindžiama, grindžiama tiek, kad nebeaišku – o ką šio darbo autorius sukūrė, išmąstė?

*

Kas yra menkas žmogus? O kas yra menkas statinys, mokslinis darbas, paveikslas, muzika? Menkumas įvertinamas visuotinai, tipinis vertinimo instrumentas, metodas – palyginimas. Tai va aš ir sakau – stiprus žmogus yra gavęs stiprybės ir iš protėvių, tėvų, iš mokyklos, iš knygų, filmų, iš kitų žmonių, bet kai jis tampa stiprus, jam nebereikia cituoti visų savo stiprybės šaltinių – viskas jau yra jame, tame žmoguje.

Nepris, 2011-04-26 19:01:09

Pasitaiko, kad žmonės nurodo šaltinius ir autorius ne tam, kad pridengtų savo menkumą, o tam, kad kiti geriau suprastų, kokioje koncepcinėje platformoje vyksta klausimo svarstymas. O jei autoritetų nėra, terminija neapibrėžta, požiūrio taškas neaiškus, tai viskas išvirsta į mažareikšmį pasivogravimą.

Margarita, 2011-04-26 19:17:55

Na tai stiprumas turėtų turėti dar ir amžiaus cenzą, nes kol viską išmatuoji savo patirtimi, visas knygas perskaitai…tai smilkiniai tikrai sidabru pasipuoš:))

Pamenat, Gerb.Burgi, tai aš pas Jus klausiau ką Jūs skaitote:) Ir kodėl? O todėl, kad Jūs man autoritetas…ir kodėl negalėčiau pasinaudoti Jūsų rekomendacija? Nebet būčiau tokia neviernas tamošius ir dar klausčiau – o kas Jums tai rekomendavo?:)))

Evaldas Liaugodas, 2011-04-26 19:38:33

O aš grožinę literatūrą šiek tiek prilyginčiau filmams per TV: įsigilini, skiri tam savo laiką, gyveni kitų žmonių gyvenimą, o naudos iš to gauni nedaug. Aišku, yra viena-kita (gal net dešimt ar dvidešimt) kurias ne tik verta, bet ir būtina perskaityti, bet jų labai nedaug.

Margarita, 2011-04-26 19:41:52

Dėl žmogaus menkumo…nesutinku. Gali būti menkas autoritetas kurioje nors srityje, bet kaip žmogus – negali būti menkas.

Daiva, 2011-04-26 20:17:05

knygu skaitymas… rekomendacija… kiekvienam sava knyga! Zmones yra skirtingi – su skirtingu mastymu ir visko supratimu , suvokimu. Vieniems moksline literatura patenkina “poreiki”, kitiems – fantastine, kitiems – poezija, kitiems – “grozine” literatura, o kitiems Gerb.B.B. nerekomenduojamos knygos. Žymių žmonių biografinės knygos – hmm.. nerekomenduociau – kiekvienam savas gyvenimas, na nebent labai labai ispudinga asmenybe – smalsumui patenkinti.

As taip pat kartais sakau savo vaikui,kad jis NETIKES. Rezultatas kol kas geras, kaip ir pas Gerb. B.B. :)))

D., 2011-04-26 20:24:39

Evaldui: na aš taip nepasakyčiau. Knygos skatina vaizduotę, kūrybiškumą ir t.t., o filmuose praktiškai viskas jau būna suvirškinta ir tik nedaugelis pagal knygą pastatytų filmų nenuvilia skaičiusių knygą.

Aš jaunystėj esu perskaitęs beveik visas knygas iš serijos “Pasaulio pasakos”. Labiausiai įsiminė vokiečių pasakos, nes jos būdavo baisiausios 🙂

Lėlys, 2011-04-26 20:45:02

Žala nr.1: piniginė.

Et, tie vaikai taip greitai perskaito visas įmanomas brangias knygų serijas, ir tas serijas taip dažnai gamintojai kepa, kad piniginė visgi tai pajunta. :))

Žinoma, galima nueiti į Knygų turgų, praleistiten porą valandų, ir už 32Lt. nusipirkti ne vieną skystą knygutę, o kokius 6-7 kilogramus… 🙂

Žala nr.2: akys.

Žalingas bet neišgujamas vaikų pomėgis skaityti gulint, iki išnaktų… Bet gydytojai grūmoja… 🙁

Margarita, 2011-04-26 20:53:20

Lėliui: maximojikirimi irgi visko prikepta pilnos lentynos, bet juk neperkam visko iš eilės?:)

Burgis, 2011-04-26 21:45:55

Margaritai: pritariu, labai svarbu, kas rekomenduoja. Bet dar svarbiau – kodėl rekomenduoja. Jus turbūt irgi erzina, jei kas nors iš Jūsų nori kažką padaryti?

Nepris, 2011-04-26 22:51:19

Man tai kaip tik patinka, kai knygoj (ar bet kokiam kitam kūriny, darbe, daryme) yra gilesnė intencija. Net nežinau, kodėl turėčiau skaityti kažką, ką autorius parašė neturėdamas jokio tikslo, o rekomenduotojas pasiūlė net nesusimąstydamas, kaip tai mane paveiks.

O be to, kokia prasmė skaityti apie tai, ką ir taip jau laikai savaime suprantamu dalyku? Kad gautum socialinį savo įsitikinimų patvirtinimą? Liūdnai daug žmonių skaito tik tai, kas jiems “patinka”. Kas slysta lengvai lengvai… kaip šiltas glitus kisieliukas…

Mano manymu, kad knyga būtų verta jai skiriamo laiko, joje turi būti kažkas, kas kelia dirgulį, neramumą, kas išjudina kažkokius atramos taškus. Kas neleidžia per daug įsimylėti tos savo logikos, savo patirties ir savo gyvenimo.

O šiaip tai visiškai pritariu, kad nei vienas nieko nežinome ir neišmanome tiek, kad tuo žinojimu būtų verta labai puikuotis ar priverstinai grūsti kitiems. Bet… gyvenime darom dar ne tiek visko menkai verto! 🙂

Rasa, 2011-04-27 01:08:32

Knygos. Žmonės. Auklėjimas. Įtaiga. Menkumas ir didybė.

Skaitau komentarus ir apie viską spėjau pagalvoti..

***

Knygos- labai daug jų gerų, ypač jei pavyksta tinkamu laiku pasirinkti tinkamą knygą- nuo kisielinės (kisielius labai skanu, beje 🙂 iki filosofinės. Juk valgom ir ledus ir daržoves ar mėsytę- kažkas pasilepinimui, kažkas energijai, kažkas pažinimui (gurmanams), o kažkas mums smirdi 🙂 Taip ir su knygom, kaip kuriuo metu norisi, tokios ir geros 🙂

***

Pagal kiekvieno žmogaus gyvenimo istoriją išeitų nuostabi knyga, jei tik ji būtų tinkamai parašyta. Visų gyvenimai tokie nuostabiai įdomūs ir nepakartojami! Spalvoti ir murzini, liūdni ir linksmi, gražūs ir ne, bet jie visi pamokantys. Visi- jei įžiūrime tai, ko mums reikia mokytis iš kitų.

***

Auklėjimas… Auklėja mus kas tik netingi 🙂 Knygos, mokytojai, žmonės… Gavau didelę dozę “auklėjimo” iš giminių šiom dienom, dar vis ne iki galo atsigavau 🙂 Stebėjau juos ir stebėjausi kai kuriais, t.y. tais, kurie mane “auklėjo” 🙂 Nesiteisinau, neturiu dėl ko, tik buvo savotiškai įdomu.

Na, mama nesiskaito, ji tegu auklėja, jai priklauso, mūsų pokalbiai dažnai tokie būna 🙂 Atvežė, matau, ji man žiedą, kurio norėjau, dovanų. Traukdama iš rankinuko klausia:

– Ar būsi gera?

Bet aš juk nenoriu meluoti, iš karto sakau:

– Tikrai ne!

– Na ką padarysi, imk vis vien, bet tu man žiūrėk!- pagrūmoja pirštu. Matyt vis vien, kad būčiau gera, nori.

– Žiūrėsiu…,- sakau. Bet būnu tikrai gera ir nepriduriu, kad žiūrėdama į pasaulį daug ką matau kitaip, negu ji ir negaliu kitaip… Taigi… Žiūrėsiu… Kur man žiūrisi… 🙂

***

Įtaiga… Kartais knygoje, kartais žmoguje, kartais savyje mes staiga imame ir netikėtai įskaitome tokią frazę, kuri ima ir sukrutina mus iki pamatų 🙂 Arba pakelia iki debesų 🙂 Ir kas žino, kurioje knygoje parašyta JAM? 🙂 Štai taip ir nepamirštu, kad trys vieno žmogaus paprasti žodžiai kartą man padėjo priimti vieną pačių svarbiausių sprendimų gyvenime (neatsimenu jo protingų to laiko kalbų, bet matau akyse iki dabar tris žodžius :), o kartais atsivertęs ir banaliausią knygą imi ir randi ten atsakymą į klausimą, kuris tave domina… Tai kodėl gi ir neužmetus akį į tas visokias knygas? 🙂

***

Menkumas.

“stiprus žmogus yra gavęs stiprybės ir iš protėvių, tėvų, iš mokyklos, iš knygų, filmų, iš kitų žmonių, bet kai jis tampa stiprus, jam nebereikia cituoti visų savo stiprybės šaltinių – viskas jau yra jame, tame žmoguje.”

Kažkaip pažiūrėjau iš tokios pusės- menkas niekas semia semia iš visų, o paskui tampa ne?menku DIDELIU STIPRIU “AŠ”, kuriame viskas yra… 😀 Ir linkęs cituoti SAVE… O kodėl gi su dėkingumu nepacituoti tų, iš ko pasisėmėm, kas atidavė, kas pasakė tai dar sklandžiau negu pavyksta mums?

Kaip dažnai mes ištempę ausis klausom, bet girdim ne tai, KĄ kas sako, o KAS ką sako… Ar tikrai tik “didelio” ir “stipraus” žodžiai verti išgirsti, nes jie didingi ir turi svorį?… 🙂

Na, kas neskaitė, kiek čia pripliurpiau, tas teisingai ir padarė… O kas skaitė… Pasakau galiausiai ir aš protingai: “Nereikia skaityti visokių niekalų” 😀 Patys matot! :))))

Margarita, 2011-04-27 11:25:15

B.B.: Taip, svarbu kas rekomenduoja ir kodėl. Kai rekomenduoja draugai – dažnai sako” tau patiks, tau bus įdomu” ir pasitikiu, nes draugai todėl ir draugai, kad žino kas mane domina.

O kartais ieškau grūdo, kaip akla višta…nes juk malonu būti kolumbu ir atrasti kokią žemę pirmai:) O kartais tiesiog įdomu, kaip atrodo kita mėnulio pusė:) Kad suprasčiau kodėl toks populiarus D.Braunas …turėjau paaukoti šiek tiek savo brangaus laiko bent vieną jo knygą perskaityti.

Vikas, 2011-04-27 14:31:18

Manau, labai neblogas būdas atsirinkti geras knygas yra pagal leidyklą ir vertėjo pavardę.

Pvz. Rašytojų sąjungos leidykla dažniausiai užtikrina knygos kokybę. “Obuolio” knygų net neimu į rankas. “Alma littera” ir “Tyto Alba” – 50% ant 50%.

Apie geras verstines knygas skaitau Lietuvių literatūros vertėjų sąjungos svetainėje http://www.llvs.lt

Vertėjai Valdas V. Petrauskas, Antanas Danielius, Antanas Gailius, Irena Balčiūnienė, Laimantas Jonušys visada garantuoja prasmingo skaitymo malonumą.

surskis, 2011-04-27 21:15:43

Šiandien gimnazistų paklausiau, kas per pavasario atostogas perskaitė nors vieną knygą. Vienoje klasėje nepakilo nei vienos rankos, kito – gal keturios-penkios.

KODĖL????? Atsakymas – nebėra šioj šaly vietos knygoms (kaip senukams)

Nepris, 2011-04-27 21:38:32

“O tempora, o mores!”, šaukė įtakingas valstybininkas. Bet Romos žlugimo dar teko šiek tiek palaukti. 550 metų, jei konkrečiau… 🙂

Į orą, 2011-04-28 14:57:38

surski, kas tu toks?

Rasa, 2011-05-04 16:24:18

Nusipirkau “Ežiuką rūke” šiandien 🙂 Atsiverčiu bet kur ir žiūrim:

“…-Taip negali būti! Tau tik pasirodė, ir baigta. Nuo ko, nuo ko, bet nuo tavęs džiaugsmas pabėgti tikrai negali. Jis kažkur pasislėpė, aišku?

– Kur?

– Pilve.

Jie abu įdėmiai apžiūrėjo Ežiuko pilvą.

– Arba po pažastimi!

Ežiukas pakėlė letenėlę.

– Arba… žinau!- sušuko Meškiukas.- Mes jį palikome prie upės! Prisimeni, kai leidosi saulė, kažkas labai labai džiugus nubėgo į kitą krantą?

– Saulės zuikis, – pasakė Ežiukas.

– Kurgi ne! Zuikis! Tai buvo tavo džiaugsmas. Lekiam!

Ir jie nurūko prie upės, išvydo ją, žaižaruojančią tekančios saulės spinduliuose, ir didžiulis, karštas Ežiuko džiaugsmas, visas nusmaigstytas aštriomis adatėlėmis kaip pats Ežiukas, iššoko iš krūmų, perbėgo vandeniu ir sugrįžo pas Ežiuką…”

Va kokią puikią knygą dabar turėsiu 🙂 Kas žino, jei laiku nenusipirksi, paskui gali nebeišleisti kito leidimo 🙂

vaidotas, 2011-05-04 16:58:51

Vikas, dėkus už komentarą, tikrai pravers