Apie malonumą gyventi…

Jau žinau preliminarius stojimo į KTU gimnaziją rezultatus, esu jais patenkintas. Vieną klasę antrokų suformuosime iš 72 pretendentų, dvi klasęs pirmokų – iš 189 pretendentų. Malonu, kad KTUG nepraranda populiarumo…

*

Malonu? „Užsikabinkime“ už to žodžio! Ankstesnėse temose šmėstelėjo svečių mintys apie tai, kad netinka gyventi dėl malonumų. Kad hedonizmas – netinkama pozicija. Noriu tai pakomentuoti…

*

_Nekaltinki manęs, kad netikiu į dievą,

Kad klėtyje rožančių išbarsčiau…

Kaip kitados tu kaltindavai tėvą,

Pamilusį kažką už viešpatį karščiau._

*

Ar jūs tai dabar deklamuojate? Ne? O mes deklamuodavome… Kas tai parašė? Ne, vaderi, ne aš! Bet cituoju „iš atminties“, nes internete neradau, o knygose tingiu ieškoti. Bet eilutės įstrigo nuo paauglystės ir visą gyvenimą „persekioja“ ne todėl, kad čia apie tikėjimą (tos diskusijos vėl nepradėkime…), bet apie vertybes. „Ar aš galiu pamilti savo būsimąją žmoną karščiau už viską pasaulyje?“ – klausdavau savęs jaunystėje. Kai pamilau, atsakiau – taip! Bet juk tai hedonizmas, fe, negražu…?

*

Gražu! Visi viską daro dėl malonumo! Tik kiti tai visais būdais bando paslėpti. Nepris… čia rašo patirdamas malonumą, kad veda žmones tiesos keliais, kad jo komentarai gerai vertinami, Rasa patiria saviraiškos malonumą ir malonumą dėl dosniai jai žarstomų komplimentų, Vaderis tiesiog leipsta iš malonumo, kad gali maišyti su purvais šeimininką… 🙂

*

Vieni veržiasi į TV ekranus, kad patirtų malonumą, kiti slepiasi nuo žurnalistų, kad patirtų privatumo malonumą. Vieni „eina į politiką“, kad pasimėgautų garbe, pinigais, reikšmingumu, kiti tuo metu imasi verslo, kad įrodytų sau, jog turi jėgų, išminties, ryšių, apsukrumo – ir patirtų malonumą.

*

Vieni kunigai, vienuoliai patiria asketizmo malonumą, nes jaučiasi gyveną teisingiau už kitus, kiti patiria malonumą dėl jiems rodomos pagarbos, prielankumo… Beviltiški ligoniai mėgaujasi malonumu demonstruodami nežemišką ištvermę.

*

O aš? Aš mėgaujuosi malonumu mylėti tuos, kuriuos myliu. Mėgaujuosi malonumu ką nors veikti ir už tai ką nors gauti, ir malonumu veikti be atlygio – galiu sau leisti! Jaučiu malonumą dėkodamas, jaučiu malonumą, kai man dėkoja…

*

Pasaka be galo. Nereikia veidmainiauti – tos pasakos moralas. Malonumas – teisingas, stiprus veiklos, gyvenimo variklis!

Atsakymai

Burgis, 2011-05-23 14:03:56

Reitinguokite…

Nepris, 2011-05-23 14:11:09

Jei bet kokį motyvacinį veiksnį pavadinam malonumu, tada tikrai taip, žmonės viską daro grynai dėl malonumo, ir visi esam nepataisomi hedonistai.

Darth Vader, 2011-05-23 14:20:30

Aš šiaip jau ne viską “maišau su purvais”. Tiesiog yra tiesa – pažinkite tiesą ir tiesa padarys jus laisvus, kaip sakoma.

Malonumas pats savaime? O, jis kažkuo feerijų maestro M.Maeterlinck’o “Žydrosios paukštės” malonumus primena: storas ir šlykštus. Malonumas gali būti tik vardan kitko. Malonumas nesavanaudiškai padėti kitam, nelaukiant atlygio (taip žmogus prie “Maisto banko” durų paliko maišą bulvių). Malonumas išpažinti nuodėmes ir pasiryžti nebenusidėti (pats esu patyręs – skrendi kaip ant sparnų). Malonumas būti reikalingam kitiems. Bet virš Malonumo turi būti Pareiga, kitaip – kitaip hedonizmas gaunasi.

Rasa, 2011-05-23 14:24:58

O aš ir nežinojau, kad aš dėl va tokių dalykų čia rašau… Na, dabar žinosiu… 🙂 Turbūt turėčiau pasakyti “ačiū” už suteiktą erdvę saviraiškai 🙂 Tik aš tam savo “blogą” rašyčiau, jei tai man būtų svarbiausia 🙂 Tam aš turiu savo pradėtą sau rašomą knygą, kurią vis neprisiruošiu ištrint nuo monitoriaus :)))) Bet vis vien ačiū, nes jei jau taip manote… Ir dėl komplimentų pralinksminot. Ai, tiek to, nes filmuką prisiminiau apie mergytę- “kas pasakys man gražiausią komplimentą, gaus saldainį…” Nemaniau iki šiol, kad man trūksta komplimentų realybėj, kad jų ieškočiau jūsų svetainėj… Bet jūsų valia galvoti taip, kaip norite.

Taip, man malonu čia rašyti, bet dėl kitų dalykų 🙂

Ne, niekas nesako, kad daryti tai, kas malonu, yra blogai. Iškelti tai virš visko yra nelabai gerai. Man taip atrodo.

Burgis, 2011-05-23 14:45:27

Kas pirmieji pakomentavo? Nepris…, Vaderis ir Rasa. Aš nieko nesakau, tiesa? 🙂

*

Sakau, sakau: ačiū jums, mielieji. Jūs didinate mano malonumą, mano motyvaciją rašinėti.

loreta, 2011-05-23 15:08:44

Nežinau beveik nieko apie malonumus:):) Gyvenime turi būt stipriau už malonumus. O šiaip kas skaitęs geriausią lietuvių romaną, niekad nepasakys, kad malonumas – stipriausias gyvenimo variklis:)

Burgis, 2011-05-23 15:15:29

Loretai: suintrigavote! Kuris lietuvių romanas yra geriausias? Gal man pavyktų juo įrodyti, kad vis tik malonumas yra geras variklis…

loreta, 2011-05-23 15:22:35

Pasikankinkite:) Gal Nepris visažinis pasakys:)

Nepris, 2011-05-23 15:31:40

“Altorių šešėly”?

Burgis, 2011-05-23 15:35:42

Nenoriu kankintis, aš gi malonumus mėgstu! Bandysiu beviltiškai spėti… J.Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas“. P. Cvirka ir pan. – praeitis, nieko gero. B.Sruogos „Dievų miškas“ būtų mano prioritetas, bet nelabai linkęs to kūrinio vadinti romanu. O mano tezę apie malonumą B.Sruogos pavyzdžiu būtų labai lengva įrodyti!

J. Ivanauskaitės, R.Gavelio ir pan. kūriniai dar turi palaukti metų metus – nebus jie geriausi, nebus…

Moksleiviai mokosi „Altorių šešėly“ – nejaugi geriausias?! Nepatikėsiu…

Ne, nežinau aš geriausio, nežinau…

loreta, 2011-05-23 15:41:47

Turiu išvažiuoti, grįšiu – pasakysiu:):) Kol kas labai šalta.

Burgis, 2011-05-23 15:47:35

Loretai: na, dar vieną kartą spėsiu – Sabaliauskaitės „Silva Rerum“? Ne, manęs tokių dalykų reklamos neveikia…

qas, 2011-05-23 15:55:24

Geriausias lietuvių romanas ar geriausias lietuviškas romanas?

Skaitančioji, 2011-05-23 16:10:27

Būsiu nepopuliari… Gal J. Baltušio “Sakmė apie Juzą”?

Andrius, 2011-05-23 16:47:46

Aš taip pat manau, kad malonumas – stipriausias variklis. Tik reikia nesusipainioti – nėra tokio daikto “malonumas”, kurį galėtum paimti ir atsikąsti. Malonumas nėra tikslas. Yra daugybė dalykų, kurie yra malonūs. Malonumas yra kriterijus atsirinkti tikslus.

Smagu skaityti, kad Epikūrizmas gyvas 🙂

Kr, 2011-05-23 17:45:45

Šiaip išvis manyčiau visa gyvūnija (įskaitant žmogų) yra gamtos motyvuota gyventi būtent malonumais ir nemalonumo/diskomforto vengimu. Pagalvokite – kiekvienas mūsų padarytas veiksmas gyvenime suteikia mums arba malonumą (net ir kasdieniai, primityvūs dalykai), arba padeda išvengti nemalonumo. Vargų ar pavyktų sugalvoti dalyką, kuriam nebūtų galima taikyt šios taisyklės. Mes turim įgimtą priklausomybę nuo dopamino, oksitocino, testosterono, estrogeno ir siekiam visais būdais jų gauti, o gamta mums juo atlygina tik už tai, ką jį nori, kad darytume ;). Aukščiausio lygio manipuliacija.

loreta, 2011-05-23 21:46:41

Geriausias lietuvių romanas – Br. Radzevičiaus “Priešaušrio vieškeliai”… Jei netikit, paklauskit A. Šliogerio:)

Burgis, 2011-05-23 22:04:20

Ačiū, gerb. Loreta, bet gal paklauskime žmonių gatvėje?… Skaičiau tą B. Radzevičiaus kūrinį (nepavadinčiau romanu…) ir supratau – reikia anksti mirti, kad kas nors gerai įvertintų…

Lėlys, 2011-05-25 02:06:11

Stipriai čia… :))

Reikia ir man taip išmokti vienu ypu statyti visus ir viską į vietas.

Intrigos dėlei – juk Salomėją mėgstate ne dėl to, kad anksti mirė?