Apie moksleivius ir mokytojus

_**Šį rudenį į Lietuvos mokyklas atėjo 26 416 moksleivių mažiau nei pernai.

Šių metų rugsėjį į mokyklas atėjo 28 015 pirmokų.

Praėjusiais mokslo metais bendras šalies moksleivių skaičius buvo 440 551, šiais – 414 135.**_

(lrytas.lt, 2010 11 30)

***

Tokios tokelės… Verta pasvarstyti, kas dabar sparčiau mažės – moksleivių skaičius ar gebančių ir norinčių dirbti mokytojais skaičius. Jei moksleivių – arši konkurencija dėl darbo mokykloje neišvengiama. Jei mokytojų – geros perspektyvos korepetitoriams, niūrios perspektyvos moksleiviams. Čia man gera proga ne pirmą kartą patikslinti, kokią Lietuvos mokyklą aš matau dabar:

  1. Netiesa, netiesa, netiesa, kad aš visada peikiu visus mokytojus! Pavyzdžiui, KTU gimnazijoje beveik visi mokytojai yra ne tik geri, bet tiesiog puikūs, tobuli! Bet sakiau ir sakysiu, kad Lietuvoje yra labai daug visai netikusių mokytojų! Tai – švietimo tragedija. Ir būtent tie labiausiai netikę garsiausiai rėkia apie mažus atlyginimus, sunkų darbą, blogas sąlygas, netikusią švietimo valdžią.

  2. Didelė nelaimė, kai žmogus mano galįs dirbti mokytoju, o iš tiesų negali. Įsivaizduokite, kad aš užsimanyčiau išmokti pilotuoti lėktuvą. Gal ir pramokčiau, bet tikrai nesiūlyčiau jums skristi mano pilotuojamu lėktuvu! Aš tiesiog nesutvertas tai profesijai. O juk gali būti, kad jūs tiesiog nesutverti mokytojo profesijai, tiesa? Kas jums tai pasakys? Ar jūs tai patys žinote, bet slepiate savo žinojimą?

  3. Jau šimtus kartų rašiau ir sakiau, kad mokytojas kasmet turėtų pasitikrinti savo tinkamumą dirbti mokytoju. Nežinau, kas kiek metų tikrina pilotus (mačiau tik epizodą filme „Ekipažas“, šį tą skaičiau A.Heilio „Oro uoste“…), bet mokytojo profesija atsakinga – reikia tikrintis kasmet! Būtų gerai pasitikrinti fizine, psichinę ir dvasinę parengtį, bet jau tikrai reikia pasitikrinti profesinę parengtį. Pavyzdžiui, informatikas turėtų savęs paklausti: ar bent viena programavimo kalba gali, nežiūrėdamas į knygas, užprogramuoti klasikinį uždavinį (pavyzdžiui, rasti trumpiausią kelią grafe…); ar prisimeni procedūrų ir funkcijų, kurių mokai moksleivius, paskirtį, pritaikymo variantus; ir pan…

  4. Apie moksleivius. Šiandien važiuodami į darbą kalbamės: kaip turi jaustis mokytojas (ypač pradinių klasių), jei kasryt važiuodamas į darbą jaučia neviltį, kad klasėje vėl pamatys tą nesutramdomą, nemokytiną, buką, agresyvų, dvokiantį… Kasryt! Už ką! Kodėl valstybė negali susitaikyti su tuo, kad ne visi joje vienodai viskam tinkami?! Todėl, kad net Seimui visi tinkami… Todėl, kad net Seimo narių skaičiaus nesumažins, pamatysite…

  5. Atsakau į klausimą kitoje temoje – kodėl geriausi neina dirbti mokytojais? Iš tiesų į tą klausimą jau teisingai atsakė buvusi mūsų gimnazijos žvaigždė G.Z.: retai taip sutampa, kad geriausiojo pomėgis būtų mokytojauti, gauti gana kuklų (bet ne varganą, ne!) atlyginimą ir turėti „lubas“: geriausiu atveju – iki direktoriaus. Nes iš mokyklos kelio kitur beveik nėra – mokykla yra narkotikas. Daraisi priklausomas. Susergi pedagogine liga…

  6. Pagaliau – didžiausia mūsų nelaimė: švietimo valdininkai nė už ką nesutinka būti švietimo tarnautojai! Labiau korumpuotos atrankos nei į švietimo valdininkus nežinau… Dešimtmečius visiškai kvalifikaciją praradę žemesnių grandžių valdininkai tūno savo liūne ir keistu riaumojimu gąsdina visus švietimo darbuotojus. Ar tu nebijai begemoto, net jei žinai, kad jis žolėdis? Man negėda prisipažinti – aš daugybę metų bijojau! Dabar nebebijau tik todėl, kad noriu būti suėstas, o ne mirti nuo senatvės negalių… :-)))

Atsakymai

Povilas, 2010-11-30 10:06:10

“Bet sakiau ir sakysiu, kad Lietuvoje yra labai daug visai netikusių mokytojų! Tai – švietimo tragedija”. Tarkime, kad Lietuvoje kas antras mokytojas – nevykėlis. Paeksperimentuokime: paprašykime motinų, kad pagimdytų bent 10 tūkst. Mokytojų – tų pateptųjų, kurie iš esmės pakeistų situaciją, kurią dar labiau blogina “Dešimtmečius visiškai kvalifikaciją praradę žemesnių grandžių valdininkai…”. Neįmanoma nesutikti su autoriumi. O išeitis kokia? Kad ir kaip maigau savo galvą – nematau aš jos. Nerandu žodžių, kaip reikėtų vertinti ministerijos darbą, nežinau savo – mokytojo – perspektyvų (apie Seimą stengiuosi negalvoti). Tobulėti, tikrintis (kad ir kasmet)?.. Taip, tikrai – to reikia mano mokiniams ir man pačiam. O gal daugiau kam nors to reikia? Pvz., “atsidarančiai” Vokietijai?

Marius, 2010-11-30 10:28:07

Ir būtent tie labiausiai netikę garsiausiai rėkia apie mažus atlyginimus, sunkų darbą, blogas sąlygas, netikusią švietimo valdžią.

Tai turbūt niekuo neparemtas faktas, tiesiog emocija, teisingai?

Bet net jeigu ir taip – aš tikiu rinkos savireguliacija:

  1. Blogieji mokytojai piketuoja, reikalauja pakelti atlyginimus;

  2. Jiems atlyginimai pakeliami;

  3. Daugiau žmonių nori “lengvos mokytojo duonos”;

  4. Mokyklų direktoriai lengviau gali pasirinkti tinkamus mokytojus iš gausybės norinčių, tuo pačiu turi galimybę pakeisti “blogus” mokytojus “gerais”.

  5. Puikus rezultatas, nes už didesnius atlyginimus pradėjo dirbti geresni mokytojai.

Burgis, 2010-11-30 10:34:33

Mariui: ne, deja, tai ne emocija… Aš juk sutinku daug mokytojų.

Jūsų „algoritmas“ neblogas, bet turi keletą esminių trūkumų: 1) švietimas ir sveikatos tarnybos yra du monstrai, kurie praryja labai didelę biudžeto dalį; menkas mokytojų algų padidinimas biudžete paliktų labai didelę skylę; 2) mažai kas žino, kaip sunku blogą mokytoiją pakeisti geru; tai labai sunku, skausminga ir psichologiškai, ir finansiškai! Jūs girdite diskusijas, kas turi teisę keisti mokytojus, direktorius? Tos diskusijos niekada nesibaigs taikiai!

Burgis, 2010-11-30 10:39:11

Povilui: nurodysiu vieną kelią, kaip rasti gerų mokytojų. Tai nėra naujas kelias, jis sėkmingai nutiestas per visus privačius universitetus. Reikia ir mokyklose leisti dirbti ne mokytojams, o galintiems ir norintiems mokyti. Papildomai, prie šeimos verslo, prie darbo universitete, prie darbo valdžioje… Tegu žmogus mėgaujasi dviem, trimis malonumais: vienur – gera alga, kitur – prestižas, o mokykloje – iššūkis, pomėgis. Tada galime tikėtis, kad kažką mokykla „įtrauks“ visai…

Aš, 2010-11-30 10:49:54

Jūsų svetainė, ką norit tą joje rašot, tačiau, nežinau kaip Jus, tačiau dar mane tėvai ir mokytojai mokykloje mokė, kad negalima nieko teigti kategoriškai! Nes, tai yra nemandagu, o antrą visą tiesą žino tik ponas Dievas (čia toks posakis). Aišku ne man būnant vos ne dvigubai jaunesniam mokyti vyresnius, tačiau bent man visą tai paskaičius taip pasirodė.

Tomas Juskevicius, 2010-11-30 11:35:54

To Aš: Nemandagu yra būti nevykėliu, kvailiu ir nekompetentingu. O pasakyt tiesa į akis – mandagu. Nesakyti, norint labiau įtikti kitiem – bailumas ir bestubutiškumas.

Aš, 2010-11-30 11:43:40

Nesutinku. Taip išeina, jeigu žmogus kreivas, tai ką jam į akis reikia sakyti kad jis kreivas, arba jeigu žmogus “durnas”, ką jam reikia į akis sakyti kad jis “durnas”, nors gal tik tau taip atrodo, o gydytojai to nenustatė… Jeigu Ponui Burgiui atrodo kad daug mokytojų nekompetentingų, tai čia gali būti jo nuomonė, bet kai tai skelbiama kaip koks nusprendis – nemandugu.

Evaldas, 2010-11-30 12:24:13

Burgiui: na, ginčas dėl ginčo apie Jūsų “Reikia ir mokyklose leisti dirbti ne mokytojams, o galintiems ir norintiems mokyti. Papildomai, prie šeimos verslo, prie darbo universitete, prie darbo valdžioje… Tegu žmogus mėgaujasi dviem, trimis malonumais: vienur – gera alga, kitur – prestižas, o mokykloje – iššūkis, pomėgis”.

Pirma, neakivaizdiniame ginče tarp Platono ir Lenino teoriškai Jūs čia palaikote pastarąjį. ne bėda, aišku, nes Platonas jau senokai sudūlėjo…

Antra, (kaip ir pats rašėte) nelabai norėčiau sėsti į lėktuvą, kurį pilotuoja žmogus vardan pomėgio, dėl iššūkio.

Trečia, o kodėl gera alga, prestižas ir iššūkis, pomėgis negali būti VIENOJE vietoje?

Ketvirta, pabandykim įsivaizduoti eilinę (“vidurkinę”) mokyklą, kurioje moko VISI tokie “dėl iššūkio, pomėgio” ir greta pagrindinio darbo. O kas dirbs darbus, kurie nepriklauso grynai pamokinei ar popamokinei veiklai su mokiniais?

Dėl pastarojo: pats pusantro dešimtmečio buvau toks “dirbantis dėl pomėgio ar iššūkio”. Supratau, kad mano tokie pasirodymai mokykloje, nors ir teikę tam tikrų bonusų pačiai mokyklai, buvo kai kam (atrodo, net visai teisėtai) rakštis tam tikroje vietoje. Kita vertus, tas pomėgis net negali virsti pagrindiniu darbu dėl… to paties atlyginimo.

Marius, 2010-11-30 12:47:37

Burgiui: Neabejoju, kad Jūs sutinkate daug mokytojų. Tačiau manau, jog Jūs negalite žinoti, kurie iš jų dalyvavo / dalyvautų streike, pikete ar kitose teisėtose protesto akcijose dėl mažų atlyginimų, iš to sektų – jog negalite teigti, “labiausiai netikę garsiausiai rėkia”, tikėtinai tai tik metafora arba spėjimas.

Tomui Juskevičiui: “Aš” komentare akcentuojamas ne tiesos (ne)sakymas, o kategoriškumas. Aš irgi pritariu T.J. ir stengiuosi nebūti kategoriškas.

Pvz. ką tik antrame šio komentaro sakinyje įterpiau mandagų “manau, jog”, nežiūrint į tai, jog beveik 100% esu įsitikinęs savo teisumu. Beje – ką tik parašytas “beveik” irgi padeda išvengti kategoriškumo, o tai neužkerta kelio protingai diskusijai.

Ela, 2010-11-30 13:54:37

na, kad direktoriui argumentu nepritrutu pirmam-treciam punktui 🙂 Mano mama yra viena is tu pasauktu mokytoju, su auksciausia kvalifikacija ir ne pacia auksciausia alga. (Privaciai ruosdama egzaminams uzdirbtu zymiai daugiau, bet tas pasaukinmas koja kisa). Ir zinote ka? Ji kategoriskai nesutinka eiti protestuoti, stoti i profsajungas ir panasiai. Ir visu pirma del to, kad puse jos kolegu nera verti gauti to, ka ir dabar gauna. Nebudama literaturos mokytoja ji yra perskaiciusi daugiau knygu, nebudama dailininke padeda dailes mokytojai ruostis pamokoms, nebudama matematimke turi pavaduoti matematikos mokytoja, kuri jau antra menesi negali vaikams paaiskinti zodzio ”funkcija”. Tokiu pavyzdziu – begale. (Cia paprasta vieno miesto vidurine)

giedrius_m, 2010-11-30 14:44:26

Mariau:

Mokytojams dabar reikia pedagoginio išsilavinimo (min 4 metai studijų berods, gal yra kokie trumpesni kursai ar išlyginamos magistro studijos). Todėl naują, su “geresniais mokytojais”, kartą išauginti reikės ne mažesnio laiko.

Antra problema – Darbo kodeksas ir darbuotojų pakeitimas.

Trečia, ir svarbiausia – kaštai valstybiniu mastu (policija, medicina ir švietimas – 70% biudžeto, jei ne daugiau).

Buvusi mokytoja, 2010-11-30 17:17:11

Is tikruju ne kiekvienas gali buti geru mokytoju. Del daugelio priezasciu: 1) yra tokiu, kurie negali netgi uztikrinti drausmes klaseje. Turbut daugelis sutiks, kad tie patys mokiniai vienu mokytoju klauso, o kitu pamokose tiesiog selsta. Ka tuomet kalbeti apie kazkoki mokymo lygi, jei mokytojas nevaldo klases? 2) truksta profesinio lygio. Paklauskite mokiniu ir vyresniosios klases pasakys, kad jiems pasiseke arba nepasiseke su vienu ar kitu dalykininku. Ir vieni gauna geresni paruosima, o kiti – visiskai prasta. 3) truksta metodiniu igudziu. Yra mokytoju, kurie tikrai labai daug zino, bet nemoka isdestyti, paaiskinti, o tai, kad jie zino – nebetenka jokios prasmes, nes mokytojo pasaukimas – perteikti zinias kitiems. 4) kai kuriems truksta noro dirbti. Pamenu kolege, kuri turedama “sujungtas” pamokas, pati sedejo mokytoju kambary… Bet zinoma, cia mano issakyti aspektai nera taikomi absoliuciai visiems mokytojams! Yra tikrai nuostabiu kolegu. Ir jiems sunku dirbti del to, kad siuolaikineje mokykloje mokiniams suteiktos labai dideles teises, bet pamirstos pareigos… Vaikas, girdi, – asmenybe, o mokytojas???

i.k., 2010-11-30 17:29:07

Sakykit, ką norit, bet aš manau, kad bėda yra paveldėta iš praeities, kai mokyklai vadovauja blogi vadovai iki gyvos galvos, visi tai žino, bet, kas užsiims. Jeigu būtų vadovų vertinimas ir rinktų juos mokytojai, tėvai, mokiniai – tai daug problemų išsispręstų. Dabar pagal partinę liniją, pagal draugystę, pagal ką tik nori, o gebėjimas dirbti pamirštamas. Geras vadovas pats dirbs ir blogą mokytoją privers dirbti arba padės surasti kitą kelią. Iš esmės mokytojai, kurie įgiję tinkamą kvalifikaciją, nėra blogi, tačiau jie yra baisūs tinginiai. Bet juk, jeigu galima nedirbti ir uždirbti, netgi labai neblogai, tai kam stengtis, geriausias šūkis tada yra, niekas nenori mokytis.

Marius, 2010-11-30 19:14:58

Ela: Jūsų mama – išimtis, kuri tik patvirtina taisyklę. Žaviuosi, kad yra tokių nuostabių mokytojų. Keista, tiesa, kad ji nemano, jog reikia reikalauti savęs verto atlyginimo, nes “pusė jos kolegų nėra verti gauti to, ką ir dabar gauna”… Čia kaip tam anekdote, kur goduolis gali norėti visko, bet kaimynas gaus to paties trigubai – “noriu didelio namo, daug pinigų ir tokio nedidelio infarkto…”.

giedrius_m: Visų pirma – daugybė mokytojų yra “atsargoje” – išsilavinimą turi, bet nedirba mokytoju dėl įvairių priežasčių (nepaskutinėje vietoje ir tai, kad iš mokytojo atlyginimo neišgyvena). Todėl pasikeitus situacijai jie gal ir sugrįžtų.

Antra – ilgalaikė strategija vaisius duoda tik po ilgesnio laiko. Ketveri mokymosi metai – tai penkiskart trumpesnis laiko tarpas, nei pasikeitė 10 ministrų. Jei strategija būtų nuosekli ir ilgalaikė – per tiek ir pusė pedagogų kolektyvo pasikeistų…

Trečia – mano “algoritmas” labiau buvo utopinis. #2 punktas juk tikėtinai neįvyks, todėl toliau galima neanalizuoti… Kam gi įdomūs tie mokytojų streikai? Tik mokytojams ir vienam-kitam direktoriui 😉

Laima, 2010-11-30 20:08:39

Ir būtent tie labiausiai netikę garsiausiai rėkia apie mažus atlyginimus, sunkų darbą, blogas sąlygas, netikusią švietimo valdžią.

Ar ir tie mokytojai, kurie garsiai pasako, jog nelogiška laikyti brandos egzaminą nepasibaigus mokslo metams,o kalbų įskaitas – per pavasario atostogas (pagal jau patvirtintą egzaminų tvarkaraštį), yra netikę??

Mindaugas, 2010-11-30 20:45:33

Dėl mokytojų gerumo ir atlyginimų. Ekonomikoje yra toks dalykas, kaip: blogi pinigai pakeičia geruosius.

Kuo daugiau tokių, kurie netekę darbo prisimena, kad kažkur mėtosi jų pedagoginio universiteto diplomas, tuo didesnė tikimybė, kad jie išstums tuos geruosius mokytojus.

Burgis, 2010-11-30 21:11:39

Laimai: ne, tie mokytojai nėra netikę. Tiesiog jie turi kitokią nuomonę, negu, pavyzdžiui, aš. Nes aš manau, kad abitūros egzaminus galima organizuoti bet kuriuo metu pavasarį. Šeštadieniai tam – labai tinkamos dienos. Kodėl nesistebite, kad taip rengiama daug tarptautinių egzaminų? Bet diskusijai apie egzaminus reikėtų skirti atskirą temą, tiesa?

Baisuoklis, 2010-11-30 22:03:07

Mindaugui:

A kodėl manote, jog nepraktikuojantys mokytojai yra blogi? Ar negebėjimas dirbti kitokį darbą yra yda?

Baisuoklis, 2010-11-30 22:05:04

Norėjau parašyti “gebėjimas”

giedrius_m, 2010-12-01 10:20:42

Mariau:

Nemanau, kad atsargoje gerų yra ženkliai daugiau.

Baisuokliui:

Mindaugas kalbėjo apie netekusius kitų darbų mokytojų.

Jei netekę darbo prisimena yra keletas variantų:

a) Įmonė bankrutavo/sumažino apsukas. Atleido mažiausiai reikalingus darbuotojus.

b) Jie buvo išmesti dėl to, kad netinkamai atlieka savo pareigas

c). Jie išėjo patys, kaip ir (tikėtina) anksčiau iš pedagoginio darbo, t.y. nėra stabilūs, patikimi darbuotojai.

a – geriausias atvejis. Mokytojas nemotyvuotas dirbti mokytojų, turėtų atnaujinti kvalifikaciją, bet sugebėjimai gali būti geri.

c- irgi neblogas atvejis. Arba buvo iškeitę mokytojo duoną į labai blogas darbo sąlygas (vėl motyvacijos klausimas) arba tiesiog neapsisprendę ką nori daryti gyvenime

Žinoma, dėl visų variantų galima kaltinti darbdavius niekšus, kurie nesupranta neatsiskleidusių darbuotojų. Bet tikimybė, kad be darbo sėdi daugybė gerų darbuotojų, yra maža.

leak, 2010-12-01 20:00:25

Lietuvoje dabar mokytojų atlyginimai didesni už dėstytojų (pvz. lyginant mokytoją metodininką ir docentą). Įdomu, ar Europoje yra daugiau tokių atvejų?

Burgis, 2010-12-01 20:06:36

leak: 100 balų!

Marius, 2010-12-01 20:46:46

dabar mokytojų atlyginimai didesni už dėstytojų

  1. Ar tikrai vienodai skaičiuojama? Nes neretai lyginami skirtingi dalykai, slepiantis už žodžio “statistika”.

  2. Ir Jūsų nuomone – jei manoma, kad abu turėtų gauti vienodai – tai čia docentas gauna per mažai, ar mokytojas – per daug?

Evaldas, 2010-12-01 20:56:07

Marius: 101 balas!

Iš tos pačios savo patirties – darbas universitete yra toks lengvas pasivaikščiojimas lyginant su mokykla…

Regina A., 2010-12-01 23:34:39

Mariau, gi yra melas, didelis melas ir statistika 🙂

VU vidutinis dėstytojo atlyginimas 2009 m. buvo 3555 Lt. (VU dirbančių profesorių atlyginimai vid. 5870 Lt). VU apie 35 proc. mokslininkų dirba dar ir kitose institucijose.

KTU 2009 m. vid. dėstytojų atlyginimas, išmokėtas iš valstybės biudžeto, – 3360 Lt, o su papildomom priemokom – 4086 Lt.

MRU 2009 m. profesorių atlyginimai 3826 – 8099 Lt .

Metodininkas mokykloje už tą sąlyginį etatą (18 val.) vos per 2000 popieriuje gauna.

Taigi nelyginkime. O ir darbas visai kitoks.

Regina A., 2010-12-01 23:43:03

Universitetuose kaip ir mokyklose mažėja besimokančiųjų.

Mokyklose mokytojai dirba valandiniu apmokėjimu. Mažėjant mokinių, mažėja valandų. Mokytojas nėra saugus. Kai kurie jau dirba nepilnu krūviu, tai gauna ir atitinkamą atlyginimą.

Universitete etatinis apmokėjimas. Nors ir sumažinus mokslo darbuotojų atlyginimus, žmonės gelbėjasi papildomais darbais dalyvauja įvairių fondų projektuose, piniginius priedus gauna už darbų publikacijas, papildomą mokslinį, pedagoginį darbą.

Irgi iš patirties. Dirbau universitete, dabar mokykloje. Čia sunkiau, bet įdomiau, gal net prasmingiau :-). Negrįžčiau į universitetą.

Atlyginimas – tai viskas, ką žmogus vertina, ne tik pinigai ar kita gėrybė, kurią galima paimti į rankas. Skirtingai vertinamas toks pats atlyginimas. Įvairiai suprantamos vertybės.

Vilkas, 2010-12-02 08:26:20

Labas rytas zuikiai, tai kaip matau dar vis tebesiginčijate, kieno morka didesnė…. 🙂

Burgis, 2010-12-02 09:56:48

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums – pinigai yra niekis, malonumas dirbti yra viskas…

Marius, 2010-12-02 10:54:59

Kažkas yra pasakęs: “Esme – ne piniguose, o jų kiekyje” 😉

O aš sakau – “Darbas turi teikti malonumą ir/arba pinigus”. Labai puiku, kai yra abu, ir labai blogai, kai nėra nei vieno, nei kito…

Ir užbaigiant sentencijų rytmetį: “Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti”. Konfucijus.

uio, 2010-12-03 00:10:33

tasai konfucijus kaip koks komunistas. matyt jau senas žmogus.

Burgis, 2010-12-03 14:50:30

Tai jau pagyvenęs Konfucijus, pagyvenęs… :-))).

sonata, 2010-12-03 20:11:44

Va kiek įdomumo praleidau per kelias dienas. Yra toks posakis- “Jei ligonis nori gyventi, medicina bejėgė.” Jei vaikas NORI mokytis, jo blogiausias mokytojas nesugadins. Gal neišaiškins, gal atmestinai įvertins, bet jei iš tikrųjų vaikas NORI mokėti, tai šiais laikais nemanau, kad yra problema gauti informacijos papildomai. Sutinku, kad ne visi tėvai išgali finansuot korepetitorius, bet jei vaikas tikrai NORI mokytis, kažkaip ir tų galimybių atsiranda. O jei nenori – dešimt gali šokt aplinkui vieną – nieko nebus.