Gyvenu įspūdžiais:
-
Kažkur Rusijoje moterys verkdamos neša iš fermos dėžes su gyvais ką tik išsiritusiais viščiukais (ir kiaušinių lukštai tarp jų…) ir meta į utilizacijos statines.
-
Džiaugiasi moteris, feisbuke skelbia, kad užaugino daug puikių antelių. Ir įdeda papjautos ir nupeštos antelės nuotrauką.
-
Sėdi toks storas medžiotojas, pozuoja nuotraukai prie didelės krūvos nušautų vilkų.
***
O aš vėl ir vėl prisimenu vaikystę kaime, vienkiemyje.
Tėvas pakorė seną šunį, palaidojo. Bet aš to nemačiau, jokiu būdu nebūtų leidę pamatyti. O šuneliui reikėjo padėti, nes jis senatvėje labai kankinosi.
Skersdavo kiaules. Bet man buvo leista tai matyti tik tada, kai jau buvau paauglys.
Kastruodavo naminius gyvulius. Bet man buvo leista tai matyti tik tada, kai jau buvau paauglys.
Tada, kai mama pasakydavo: „Nueik, nukirsk vištai galvą.“ Aš išeidavau į kiemą, pagaudavau vištą ir kirviu ant kaladės nukirsdavau jai galvą.
Mūsų šuo Sargis (apie jį jau rašiau…) gyveno šuns gyvenimą būdoje prie klevo. Labai patenkintas gyveno!
Aš, kvailys, tada nušoviau savo varnėną, kuris tupėjo beržo, augusio prie mūsų namų, viršūnėje. Šoviau nė nemanydamas, kad pataikysiu. O pataikiau. Todėl dabar visas gyvenimo nuoskaudas priimu kaip bausmę už tą kvailystę.
***
O jūs auginate namuose gyvūnus kaip žaisliukus.
O jūs medžiojate žvėris, lyg jie būtų nusikaltę.
O jūs nebesuprantate, kad net tiems, kuriuos mes suvalgome, turi būti pagarba.
***
Todėl ir tada, kai iš vaikučių, iš kūdikių atima tėvus, jūs nepajuntate skausmo. Mirtino skausmo.
Atsakymai
vilkas pilkas, 2018-11-21 14:28:58
Apie žvėris ir žmones… “Prie duobės varė ištisas šeimas, tie apsikabinę verkdami taip ir buvo sušaudyti. Mažus vaikus plėšė iš motinų rankų už kojyčių, motinai matant daužė į medžius vaikų galveles, po to šaudė ir motinas, vaikams gailėjo kulkų. Senas žydas stovėjo pakeltomis rankomis į dangų, tiktai spėti galima, ko jis prašė Dievo. Toliau pasakotojas tvirtino, kad to nematęs negali patikėti ir įsivaizduoti, kaip motina aukojosi dėl savo vaiko, nors žinojo, kad tai nepadės ir neišgelbės jos ir kūdikio nuo žiaurios mirties. Sunkiai budeliams buvo ištraukti vaikus iš motinos rankų, todėl šaudė kartu motinas su vaikais. Visą laiką maišėsi žmonių ir vaikų klyksmai su šautuvų tratėjimu”
vilkas pilkas, 2018-11-21 14:50:00
Apie naminius gyvūnus…
Mūsų šuo Rikis buvo priglaustas iš gatvės. Tėvas jį labai mylėjo. Du kartus mane (paauglį) Rikis užpuolė ir labai smarkiai sukandžiojo. Abu kartus taip ir nesupratau užpuolimo priežasties (motyvo). Po pirmo karto Rikis gavo nuo tėvo barti ir šiek tiek “per uodegą” (matyt a priori aš buvau kaltas). Po antro karto Rikį pakoriau. Tėvui nieko nesakiau, nes labai jau šunį mylėjo. Randus (tiek matomus tiek nematomus) nešioju iki šiol.
petras, 2018-11-21 18:00:57
mano nuomone šuo prie būdos daug blogiau nei šuo žaisliukas.
Darius, 2018-11-21 20:17:00
Kaip vilkas turi būti miške, tai šuo turi būti prie būdos.
Rostanas, 2018-11-21 22:52:54
Esi šaunuolis, Burgi, kad apeliuoji į sąžinę. Galbūt kas nors susimąstys. Kaip sakė Kristus: atleisk jiems Viešpatie, nes jie nežino ką daro. Mano nuomone, civilizacija yra Žmogaus degradacijos pavyzdys. Miestas yra Žmogaus degradacijos pavyzdys. Iš kur tam žmogui, užaugusiam ant betono, suprasti apie gamtą ar gyvūnus? Net aukščiausias veterinarijos laipsnis nepadės. Jeigu miestietis gali valgyti parduotuvinį užterštą ir užnuodytą maistą nekreipdamas dėmesio, tai ar gali jis turėti kokios nors pagarbos valgomam gyvūnui? Jei žmogus nevertina savo gyvybės, tai ar jis vertins gyvūno gyvybę? Be to, tas, kas gali suvalgyti gyvūną, tas gali suvalgyti ir žmogų. Yra toks 1973 metų filmas Soylent green, kuriame 2022 metais žmonės valgo žmogieną.
skaitytojas, 2018-11-22 01:38:14
Deja, šiandien vandentiekio vanduo mieste švaresnis,negu kai kur kaime…
http://ukininkopatarejas.lt/panika-kaimuose-kelia-arsenas-vandenyje/
Sokolovas, 2018-11-22 11:02:54
NAUJIESIEMS METAMS ARTĖJANT (4)
Į šachmatų turnyrą atvyko 11 vyrų ir 63 moterys.
Iš pradžių kiekvienas vyras sužaidė su kiekviena moterimi.
Po to kiekvienas vyras susirado sau po moterį, ir tokiu būdu susidariusios poros paliko turnyrą.
Likusios turnyre moterys sužaidė tarpusavyje (kiekviena su likusiomis) po vieną partiją.
Kiek iš viso partijų buvo sužaista šiame turnyre?
petras, 2018-11-22 11:37:20
Rostanai, tu tikras šaunuolis, kad taip rūpiniesi, pergyveni ir piktiniesi dėl dalykų, kurių niekada nepakeisi ir negalėsi pakeisti.
Rostanas, 2018-11-22 22:25:51
Petrai,
Atsakymas tau yra Biblijoje, Mato 13-tame skyriuje.
Dalius, 2018-11-23 01:09:13
Rostanai, esi suaugęs vyras, O tiki biblija:)
Sokolovas, 2018-11-23 14:00:26
NAUJIESIEMS METAMS ARTĖJANT (5)
Vietoj a įrašykite bet kokį sveikąjį skaičių, išspręskite lygčių sistemą
(2 — a)x + (2a — 1)y = 7 + a
3ax + 5(1 — a)y = 15,
ir apskaičiuokite 318x + 143y
Inga, 2018-11-23 16:43:15
Uždaviniai:
(4) 2019 (693 + 1326)
(5) 2019 (318 x 5 + 143 x 3)
Sokolovas, 2018-11-23 16:45:44
Puiku, Inga!
Su Artėjančiais Naujaisiais!
vilkas pilkas, 2018-11-23 17:00:49
Gerb. Sokolovai, nuostabiai išdėstyta pirmoji užduotis (spėju, kad išsprendžiau), o va antroji “sausoka”… Situacija “kiekvienas vyras susirado sau po moterį ir …paliko turnyrą” – visai kaip tikram gyvenime.
O su Rostanu esu linkęs nesutinkti – koks skirtumas kas tą žmogieną “valgo”, žvėrys… gyvuliai… “žmonės”. Vieni žudo iš bado, kiti iš tuštybės. Vieni “suvalgo” ką nužudė, kiti – ne. Treti visą gyvenimą lavoniena praminta, patys to nesuprasdami…
Rostanas, 2018-11-23 23:10:37
Daliau,
Daugybė žmonių yra matę paveikslą “Mona Liza”, bet nedaugelis suvokia to paveikslo vertę. Panašiai yra ir su Biblija: tikriausiai ne visiems yra lemta suprasti jos turinį ir vertę.
Rostanas, 2018-11-24 13:50:17
Vilkui Pilkui:
Gyvybė ir įvairovė yra patys didžiausi šio pasaulio stebuklai. Chemikas žiūrėdamas į žmogų mato chemikalų krūvą, fizikas žiūrėdamas į žmogų mato energijos šaltinį, komunistas mato galviją, biologas mato gyvūną, o žmogus mato žmoguje dvasią. Dvasią, tą gyvybę turi visi gyvūnai ir augalai. Tas, kas nevertina kito gyvybės, tas nevertina ir savo gyvybės ir atvirkščiai, kas nesaugo savo gyvybės, ar gali išsaugoti kitą gyvybę? Čia kalbu apie žmones, o ne apie gyvūnus. Kitas svarbus niuansas yra IŠSAUGOTI ne tik gyvūnų įvairovę, augalų įvairovę, bet ir žmonių įvairovę.
Petras, 2018-11-25 00:13:17
Rostanai, bet ar supranti, kad žmogus ir yra kuo tikriausias gyvūnas. Juk tikrai ne augalas ką ?
Cibarauskienė ir Putrimas, 2018-11-25 03:22:30
nu žinokit ką jūs kalbat apie pagarbą gyvūnams kai vieni kitų negerbiat. Šiandien primena delfi komentarų pjautynes.Visi užpuolė Rostaną, tubūt, kad jis nieko nėra pakoręs, užmušęs. Pakark, Rostanai, būk vienas iš mūsų. Kas nedurnas, ironiją supras 🙂 Raktažodžiai: vaikų galvos į medžius, šunų korimas, lavoniena, neblogai nuteikia lietuviškiausią šeštadienio vakarą 🙂
Autistas, 2018-11-25 03:24:44
Raktažodžiai: vaikų galvos į medžius, šunų korimas, lavoniena, kolegos komentatoriai kažkaip prastai nusiteikę, su pozityvumu prasti reikalai 🙂
Giedrius, 2018-11-25 13:28:33
“Mes, europiečiai, esame civilizuotų barbarų nacija, o be to, tarp mūsų ir mūsų protėvių, kurie iščiulpdavo kraują ir kaulų smegenis iš nevirtų kaulų, ir kurie gyveno urvuose, telpa viso labo tik keli tūkstantmečiai. Tokiu būdu, visiškai suprantama, kad tie, kurie taip mažai vertina žmogaus gyvenimą tokių dažnų ir neteisingų karų metu, nekreipia jokio dėmesio į gyvūnų mirties agoniją ir į kasdienį milijonų nekaltų gyvybių aukojimą; nes mes esame per daug dideli epikūriečiai, kad valgytume tigrienos kepsnius ar krokodilienos kotletus, bet norime vartoti švelnią ėriukų mėsą ir fazanus su auksinėmis plunksnomis…
Ir visiškai nestebina, kad įnoringas europietis juoksis iš minkšto induso, kuris krūpteli vien nuo minties apie karvės nužudymą, arba atsisakys simpatizuoti budistui ar džainistui, kurie gerbia bet kokios jaučiančios būtybės gyvybę, nuo dramblio iki uodo”.
J.P. Blavatskaja (“Ar turi gyvūnai sielą?”, 1886 m.)
Sokolovas, 2018-11-25 14:57:32
Gal kas nors žino, kur dingo Rasa?
Jau seniai nerašo nieko…
Autistas, 2018-11-25 15:57:32
Sokolovui. Aš irgi ankščiau galvojau, kur dingo Rasa ir Rūta. Galvojau, kad Rasa susidraugavo su Giedriumi 😉 Bet Giedrius atsirado, tai pasiduodu nežinau 🙂
Rasa, 2018-11-25 21:00:47
Ačiū, kad nepamirštat ☺ Rasa nedingo. Tiesiog jai šis ruduo padovanojo truputį streso ir ji bando “išsilaižyti”. T.y. daug dirba, šiek tiek bando sustyguoti sveikatą, kuri išsibalansavo, šiek tiek susitinka su savo grupiokais, nes šiemet visiems jubiliejai… O vakarais siuvinėja pilką vilką (vieną tokį jau turi, bet siuvinėja dar vieną- kažkam padovanos kažkada). Ir skaito Dostojevskio “Idiotą”☺Šiandien ji galvoja dar apie tai, kaip susiruošt ir pradėt griaut sieną namuose, nes nuo kažko reikia pradėt tvarkyt namus ir pasiremontuot
savo kambarį☺ O visko kaip norėtų padaryti negali, nes turi senuką šuniuką, kuris jau ima visur pateršt namuose, tai neina kol kas sienų dažyt, jis apsisios.
Draugė sako, kad ne aš šunį turiu, o aš gyvenu šunio namuose, bet man jis mielas. Juk pamenat? Mes atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukiname.
***
Bet Rasa niekada nepamiršta jūsų visų. Ji visada čia paskaito ir pasikalba su jumis. Ir su savimi. Tik ne garsiai ir ne raštu ☺
Su Vilku Pilku pasikalbėjau apie tai, kaip ankstesnį mano šunį liepė nužudyt mano mama. Aš buvau palikus jiems kaime jį pasaugot, o ji nusprendė už mane, kad jis man namuose daug netvarkos daro, kad tipo mums per jį vargas. Ir liepė tėčiui nužudyt. Vaikai iki dabar nežino, galvoja, kad jį mašina kaime pervažiavo. Nesakau jiems.
Sokolovo uždaviniais pasigrožiu, bet šiuo metu nebandau spręsti.
Giedrius tai va gali pakalbėt ir už mane apie daug ką ☺ Man visada miela jį skaityt, skaitai ir ilsiesi.
Su Burgiu pakalbėjau apie vaikus. Jei iš manęs būtų juos kas atėmę, kai buvo maži, turbūt būčiau numirus. Arba atsidūrus psichiatrinėje. Arba kažką pribaigus prieš atsiduriant kažkur. Mes su jais buvom visiškas vienis.
***
O kodėl nerašiau? Turbūt galvojau indėniškai- “Jei kalbi – tavo žodžiai turi būti geresni už tylą”.
Bet aš jau atsigaunu, tuoj reikės tildyt ☺
Rūta, 2018-11-26 09:01:44
Ir Rūta nedingo – dėkui, kad domitės. Stebiu, skaitau jus, žaviuosi, šypsausi ir kartais paliūdžiu su jumis ar už jus. Ne visada ir aš čiaušku. Ypač, kai apima bejėgiškumo jausmas ir reikia susidėlioti mintis sau analizuojant situaciją ką galiu ir ar iš viso galiu ką nors padaryti… Tos visos bangos – vilkai, miškai, galiausiai vaikai – nuplovusios kaukę nuo skaudžios tiesos paveikė mane kažkaip va taip – išorinis triukšmas ir vidinis skausmas sujaukė mintis taip, kad jos rišliai į pasaulį išeina sunkiai.
Burgis, 2018-11-26 13:07:33
Rūtai: o, kaip pataikėte tiesiai į mano mintis! Na, kiek gali taip gyventi visuomenė?! Mes neturėsime kito gyvenimo. Kodėl taip viskas susijaukė?…
petras, 2018-11-26 14:11:55
Viskas pasikeitė, išlindo neįprastos pirmo pasaulio problemos + informacijos ir nuomonių sklaida tiesiog “sprogo” su internetu. O susijaukė tik galvose.
Rasa, 2018-11-26 14:56:44
Burgiui: neįsižeiskit, bet nesu tikra ar kažkas susijaukė dabar 🙂 Susijaukę buvo visada. Vienaip ar kitaip. Vienoje pusėje ar kitoje. Tiesiog iš arčiau susidūrėte su viskuo. Ir šiek tiek plačiau atsimerkėte, nes atsirado daugiau laiko apsidairyti, kai nebedirbate trijuose darbuose ☺ Be to, Petriukas teisus, žmonės ėmė kalbėti apie daugelį dalykų, kurie būdavo nutylimi.
O požiūris, kad “anksčiau taip nebuvo”- kiekvienos kartos požiūris, bėgant laikui. Taip, TAIP nebuvo, bet buvo ir blogesnių dalykų. Kaip, beje, ir geresnių.
Žinoma būtų nuostabu, jei kiekviena nauja karta sugertų tik gerus dalykus iš praėjusių.
Bet visiškai sugreitėjęs gyvenimo tempas ir begalinis vartotojiškumas negali būti labai išmintingas. Nes beveik nebelieka laiko įsiklausyti ir pajausti. Net į save neturim laiko įsiklausyti, tai kur jau tikėtis, kad pamatysim kaip kažkam skauda- vilkui, mamai, medžiui, vaikui, senukui su vargana pensija, neteisingai kažkuo kaltinamam, sergančiam…
Burgis, 2018-11-26 17:44:32
Rasai: Kodėl turėčiau įsižeisti? … Vis dar gyvenu naikintuvo greičiu, bet variklio galingumas ženkliai sumažėjo… O susijaukė vis tik dabar labiau nei bet kada. Negalėjau įsivaizduoti, kad du mitingai už ir prieš Vilniaus centre gali vykti, kai tema – vaikai. Negalėjau įsivaizduoti tokio pozicijos ir opozicijos „darbo“. Bandau įsivaizduoti, kad aš raginčiau arba drausčiau streikuoti savo Gimnazijoje. Ir nepajėgiu įsivaizduoti…
*
Bet aš vis tiek džiaugiuosi! Nes gyvenu greitai ir aukštai, gyvenu su tais, kurie mano širdyje.
Giedrius, 2018-11-26 18:15:56
Na, kodėl gi susijaukė. Kaip tik viskas gražiai atsidalina: pozicija-opozicija, gėris-blogis, šviesa-tamsa. Juk turi kada nors grūdai būti atskirti nuo pelų. Šį procesą dabar ir stebime ir įvykių dramatiškumas neleidžia niekam užimti neutralios pozicijos.
Giedrius, 2018-11-27 00:28:39
Apie drugelius… juk irgi gyvūnai, ar ne?
Yra tokia sąvoka “drugelio efektas”. Matematikai neduos man sumeluoti, termino autorius – meteorologijos teoretikas E.N. Lorenzas, pasakęs: “Drugelio sparnų plasnojimas Brazilijoje gali sukelti tornadą Teksase”. Tai reiškia, kad nereikšmingi pradiniai poveikiai gali turėti didžiulę reikšmę pokyčiams ir galutiniam rezultatui ilgalaikiu požiūriu chaotiškai veikiančiose sistemose.
Ką gi, chaosą daugelyje gyvenimo sričių jau turime. Ar nebūtų pats laikas pradėti taikyti drugelio efektą?
Tornado nekelsime 🙂 tik ką nors be galo gražaus.
Štai skaitau “Išminties Knygą”, kurioje sakoma, kad kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje susikaupia žmonijos sukurtas ir “neatidirbtas” karmos kiekis, kuris gresia realizuotis kaip ligos, depresijos, badmetis, stichinės nelaimės ir gamtinės katastrofos. Kažkas panašaus kaip gaisrai Kalifornijoje ir pan.
Tą karmą mes jaučiame kaip padidėjusį vidinį sunkumą metų pabaigoje. Todėl tuo metu labai naudinga yra sąmonės disciplina: pasninkai, tylėjimas, maldiniai budėjimai arba neatlygintina pagalba vargstantiems ir bedaliams.
Šiandien jau pamėginau pritaikyti “drugelio sparnų plasnojimo efekto” taikymą. Ryte darau savo jogą, medituoju ir įsivaizduoju, kad perimu iš Rasos auros dalį jai tenkančios naštos ir perkeliu į savo, o dienos eigoje nesavanaudiškais darbais ir pačiu geranoriškiausiu nusiteikimu pačiose idiotiškiausiose situacijose 🙂 tą energiją transmutuoju.
Nežinau ar pavyko. Reikės Rasos paklausti 🙂
Rasa, 2018-11-27 00:55:04
Giedriui: Ačiū 🙂 Nesiplėsiu, bet manau, kad geranoriškumas visada jaučiamas 🙂
Smagu už tave, kad darai jogą. O aš šį mėnesį apleidau savo stuburo mokyklą 🙁 Na, bet manau ne visam.
O tu jau išmokai keliauti laiku? ☺Nes ties tavo komentaru rašo: “Giedrius, Lapkričio 27 00:28 ” ☺ Net dar kartą į kalendorių pažiūrėjau. Pas mus čia žemėje dar lyg ir 26 diena… Na, įdomu kada aš gausis kad komentarą parašiau ☺
vilkas pilkas, 2018-11-27 18:28:03
Gerb. Giedriau, nuoširdžiai nustebinote faktu, kad išminties knygos metai apibrėžiami kalendoriumi. Tie kalendoriai buvo keičiami pagal dinastijų valdovų, cezarių ar popiežių užgaidas į kairę ir į dešinę. Kodėl gi karmos svyravimo dažnio nepririšus prie astronominio kalendoriaus? (tada jau ir iki astrologinio nebetoli…)
Štai ir gerb. Rasai būtų lengviau laiko juostose susigaudyt ir gerb. Sokolovui preciziškumas neužkliūtų.
Siūlau pabaigti 2018’uosius saulėgrįžos momentu gruodžio 21’ąją 22:23 (UTC laiku) …”tarpušventis” bus ilgesnis. Ir ma juos bala tuos atostoginius, juk už streikavimą algos ir taip nemokės.
Giedrius, 2018-11-27 22:48:35
Vilkui Pilkui: Minėdamas “Išminties knygą”, turėjau galvoje ne tą knygą, kurią Jūs turite galvoje. Todėl ir jos pavadinimas yra kabutėse. Ji taip ir vadinasi. Išleista ne taip seniai. Kalendorius mūsų.
Čia mano klaida, nepagalvojau apie tai, kad pasakius frazę “Išminties knyga”, visi pagalvos apie vieną knygą. Atsiprašau.
Galų gale, akcentą komentare dėjau šiek tiek ant kito dalyko 🙂
Giedrius, 2018-11-29 22:56:35
Gerb. Vilkui Pilkui
APIE CIKLUS
Nenorėčiau pasirodyti nemandagus, visiškai nepamėginęs atsakyti į Jūsų klausimą/pastebėjimą.
Taip jau nutiko, kad susidomėjau ir domiuosi t.t. ir Karmos Dėsnio peripetijomis, kiek tai leidžia kuklios mano galimybės ir gebėjimai. Reikalas yra tas, kad yra asmeninė, yra šeimos, yra giminės, yra tautos, yra valstybės ar jų sąjungų ir yra pasaulinė karma. Taip pat kiekvieno mūsų asmeninis kosminis laikrodis paleidžiamas mums gimus (iš E.C. Prophet knygos “Nuspėk savo ateitį”). Gimimo diena, tai yra kiekvieno žmogaus asmeniniai Nauji Metai.
Lygiai taip pat egzistuoja giminės, tautos, valstybės gimimo metai. Todėl nėra ir negali būti vieno atskaitos taško. Visi šie ciklai tarpusavyje persidengia, yra ciklai cikle. Ne visų pradžią mes žinom. Kažin ar koks istorikas išdrįstų tvirtinti žinąs tikslią pvz. lietuvių tautos gimimo dieną ir pan.
Iš esmės, tai mokslas apie kosmosą, apie gyvenimo ritmą, apie dvasinį įstatymą, o dvasinių procesų ciklai neišvengiamai atsispindi cikluose fiziniame pasaulyje.
Mokslas apie ciklus nėra toks paprastas kaip galėtų pasirodyti. Iš Tibeto Mahatmų susirašinėjimo su teosofais 19 a. pabaigoje: “Aš turėjau mokytis 15 metų iki tol, kol priartėjau prie ciklų doktrinos, ir turėjau prieš tai mokytis paprastesnių dalykų”.
Be abejonės, Jūsų pastaba, kad reikėtų prisirišti prie astronominių metų turi gerokai daugiau pagrindo, nes gamtos ciklai, jeigu ir kinta, tai gerokai lėčiau ir tolydžiau nei įvairios nuomonės žmonių galvose.
Tačiau vienodai teisūs ko gero bus tas, kuris pasakys, kad karmos cikliškumas susijęs su jo asmeniniu gimtadieniu ir tas, kuris pasakys, kad su kalendoriniais metais. Juk pasaulinė karma ir kalendorius yra tų pačių kūrėjų – žmonių kūrinys. Kodėl gi jie negalėtų būti susiję?
Atsiprašau, kad parašiau šiek tiek ne į paskelbtą temą ir linkiu Jums gero vakaro.