Apie viešumą ir intymumą

Čia bus rašoma apie šios ir kitų internetinių svetainių likimus. Bet iš pradžių – uvertiūra apie keturis Antanus.

  1. Štai mano giminaičio Antano Rekašiaus nuotrauka:

Ar gerai, kad skelbiu? Tuoj kas nors sukritikuos, o Antano leidimo neturiu…

  1. Jau keleri metai mano brolis Antanas – po žeme. Kam tai rūpi? Kam rūpi, kaip aš be jo gyvenu?

  2. Užėjo į kabinetą senų senovėje mano bendradarbis buvęs Antanas. Pasirodo, kad aš visus metus jo anūką penktoką mokiau! O kitas anūkas stoja į gimnaziją. Ką mes žinome apie savo buvusius bendradarbius?

  3. Mes tik ilgesniam savaitgaliui buvome pas Luką. O grįžę tik po kelių savaičių sužinojome, kad nebeturime artimo kaimyno Antano… Puikus, draugiškas žmogus buvo, nors ir retokai begyvendavo kaiminystėje – su vaikais turėjo sodybą Molėtų rajone. Bet jausmas šiurpus: buvo kaimynas – ir nėra…

***

Tiek uvertiūros. O šiandien su protingomis moterimis diskutavau dėl šios svetainės. Aptarėme du teiginius:

  1. Vaikų, anūkų, mano paties nuotraukos svetainėje, informacija apie šeimą gai būti panaudota prieš mus. Anūkėliai mokykloje gali patirti patyčių (maždaug po 6 metų…). Vaikai, sako moterys, žiaurūs, iš visko moka pasityčioti…

  2. Mano atvirumas kenkia gimnazijai. Direktorius turi būti griežtas, rimtas, solidus, o ne koks neva eilėraštukų rašinėtojas… Ir intymių dalykų nereikia pasakoti – netinka rimtam darbuotojui.

*

Tai va. Teks man viską ištrinti. Tiesa, moterys sutinka, kad galiu rašinėti matematikos temomis, bet juk jūs žinote – to niekas neskaito… Ne, teks viską ištrinti…

***

Bet dar spėsiu pasakyti savo nuomonę. Manęs jau niekas neįžeis, nepažemins – per senas jau esu. Anūkėliai kol užaugs – internetas jau bus visai kitoks ir ta mano svetainė bus išnykusi, ir nieko nedomins, kaip nedomina nieko net keturi Antanai… Bet jauniems svetainių lankytojams, komentarų rašytojams, “feisbukų” kūrėjams yra apie ką pagalvoti…

Atsakymai

01, 2010-05-11 16:27:30

Netrinkit! Pabandysiu paargumentuoti… Juk jei internetas bus kitoks, ir jau neliks iki to laiko Jūsų svetainės, tai kas gi tyčiosis iš anūkėlių? O jei ir taip, jie bus protingi ir žinos, kad tyčiojasi tik iš pavydo… 🙂 Mažai jau liko internete vietų, kuriose kažkas dar protingai parašo… Gimnazijai nereikia “rimto” direktoriaus, kuris prašmėžuoja pakampėmis kartą per mėnesį. Gimnazijai reikia turėti matomą, įdomų direktorių, tokį kaip Jūs..Mano nuomonė.

keista, 2010-05-11 16:32:32

Keistos tos jūsų bendrdarbės, kažkaip praeitimi (blogąja prasme pakvipo), aš kaip tik labai dažnai į savo kolektyvą ,,permetu” vieną kitą Jūsų mintį ir padiskutojam. Atvirai sakant, labai nudžiugau, kai aptikau Jūsų svetainę, esu klausiusi Jūsų minčių, artimų žmonių vaikai mokėsi Jūsų vadovaujamoje gimnazijoje, sūnus kažkada bandė stoti, tai ir be svetainės Jūsų mintys buvo gyvos ir daugelio žmonių rate mielai cituojamos. Su pasididžiavimu sakau, kad tiesiog pasitikrindavau, kad ir Jūs taip mąstote, jaučiate.

Nesinori apibendrinimų, tačiau man nemalonu yra dirbti ir bendrauti(ypač) su žmonėmis, kurie bijo parodyti savo jausmus, savo paprastumą (o tai visuotinai pripažintas genialumo pagrindas), bijo, kad visi sužinos, kad ir jie daro gamtinius reikalus.

Būtų labai gaila, jeigu neberašytumėte, Jūsų jausmai ir mintys labai natūralūs. Net a.a. J. Strielkūną šiandien citavau beveik taip pat.

MariusM, 2010-05-11 16:52:12

Burgi, ar rimtai čia? Nepasiduokit…

Mar, 2010-05-11 16:54:57

pacituosiu savo mokytojo žodžius:”Jaunystė nėra žmogaus gyvenimo laikotarpis.Tai dvasios būklė.Ji yra dvasios galia,vaizduotės kiekis,emocijų stiprumas,sugebėjimas baimę įveikti drąsa,gebėjimas nepatogumus pakeisti nuotykiu.Metus kitus išgyvenęs niekas nesensta.ŽMOGUS SENSTA KAI NETENKA ĮDEALŲ.Metai raukšlėja veidą, entuziazmo praradimas – sielą.Tu esi tiek jaunas,kiek pasitiki savimi,ir tiek senas,kiek bijai,tiek jaunas,kiek turi vilties,ir tiek senas,kiek esi nusivylęs.Kol tavo širdis jaučia kūtėjo pasaulio bei žmonių grožį,linksmumą,drąsą, didybę ir galią,tiek tu esi jaunas.Tik kai tu nuleidi rankas ir tavo širdis apsidengia pesimizmo šerkšnu ir cinizmo ledu,tada tu tikrai esi senas,ir te Dievas pasigaili tavo sielos.” Šiuos žodžius parašė JUOZAS KOJELIS.

Ingrida, 2010-05-11 16:59:43

p. Burgiui: Uvertiūros mažas tęsinys. Vieną iš eilinių savaitgalių (gal prieš metus) vaikščiojau aš po Raseinių kapines (aš dažnai ten vaikštau) ir sustojau prie kapo, ant kurio paminklo parašyta pavardė “Burgis”. Aš daugiau nepažįstu nei vieno jūsų bendrapavardžio, todėl mano smegenėlės iškart sugeneravo klausimą – gal tai dėstytojo giminaitis? Nevalingai toliau žiūrėjau į paminklą ir galvojau, kur žmogus gyveno, kokią šeimą turėjo, kokia lemtis privertė palikti šį gyvenimą. Mes asmeniškai nepažįstami, man lyg ir nerūpi, bet … gavosi, kad rūpi, jei aš apie tai mąsčiau. Va iš kokių smulkmenų ar atsitiktinumų susideda gyvenimas.

Nepris, 2010-05-11 17:05:47

Gerb. B.B., Jūsų svetainė – o tiksliau Jūs, internete kaip ir visur kitur – atliekate svarbią misiją — mokote žmones kultūringai bendrauti, keliate žmones virš kasdienybės. Nesvarbu, kad tai nėra pati populiariausia svetainė internete. Svarbu, kad tie, kam reikia, čia randa tai, ko neranda niekur kitur – civilizuotą bendravimą. Tokį, koks randasi tik čia.

Kitas, dar svarbesnis dalykas, kad mokote žmones būti savimi. Tai svarbi švietėjiška misija, gimnazijos direktoriui netgi labai pritinkanti!

Mūsų posovietinėje visuomenėje pernelyg daug prisitaikėliškumo, anonimiškumo. Įstaigos pilnos biurokratų, kurie dangstosi pareigybėmis ir taisyklėmis, kad tik nereikėtų galvoti, kad tik nereikėtų būti žmonėmis. Eilinėse mokyklose dar tūkstančiai tarybinių mokytojų spaudžia naujojo tūkstantmečio vaikus į tą patį rėmą, kaip ir jų tėvus (ir tėvų tėvus).

Biurai pilni gražaus jaunimo, kurie patys save sukirpę pagal vieną ir tą patį lekalą. Taip pačiai rengiasi, taip pačiai dirba, taip pačiai gyvena… ir jaučiasi visuomenės išrinktaisiais. Sėkmės idealą seniai laikas keisti pareigos ir tarnystės idealu.

Iš tikrųjų žmogus labiausiai save įrodo būdamas tiksliai tuo, kuo yra. Nėra labesnio būdo būti kitokiam ir ypatingam, kaip tik žavėtis tiksliai tuo, kuo žaviesi, užsiimti tiksliai tuo, ką mėgsti ir sugebi, kalbėti tiksliai tai, ką galvoji (net jei tai netinka blizgiems žurnalams).

Jūs, per šią svetainę, esate įrodymas, kad galima būti profesionalu ir neišblukinant savo žmogiškos savasties. „Rimtas darbuotojas“ neturi būti beveidis. O ugdymo įstaigos vadovas neturi teisės būti beveidis.

Nebūtina ir negalima rodyti savęs viso. Bet žmonėms, ypač jauniems žmonėms, reikalingas modelis, pavyzdys. Pavaldiniams reikalingas prieinamas, žmogiškas vadovas. Griežtumas neturi būti poza; griežtumas — tai procesas, kai esi principingas ten, kur svarbu principas, ir lankstus ten, kur svarbu žmogus.

Jūsų anukėliams nebus ko gėdytis. Priešingai, jei bus ši svetainė, jie turės kuo didžiuotis. Žinos ant kokio medžio išaugo. Tai svarbu jų tapatybei ir savimonei. Čia jie semsis pasitikėjimo savimi, bei ryžto, jėgų, įkvėpimo tą savastį rodyti. Ir tada jie bus pavyzdys kitiems.

O Jūsų kritikai geriau tegu užsiima savo kasdieniais darbeliais, nes panašu, kad apie drąsą būti savimi, apie galią ir pareigą laisvinti žmonių sąmones, jiems per anksti kalbėti.

Tikiuosi ne per daug prigyriau, bet tikiu, kad Jūs „per senas“ išpuikti. 😉

Paul, 2010-05-11 18:52:58

Gimnazijos diskusijų lentoje rašėte “Tik pabandyk nebūti!…”

Aš atsakau – tik pabandykite ištrinti!

Tikrai verta kiekvieną dieną apsilankyti čia ir surasti ką nors naujo. Ir tie teiginiai – tik paranoja ir nesugebėjimas atskirti hobio nuo darbo. Aš manau, kad ši svetainė neprivalo rodyti jūsų profesionalumo, nebent siejate burgis.lt su savimi kaip darbuotoju. Tiesa, o pirmasis teiginys tikrai per daug paranojiškas – kodėl reikėtų tyčiotis iš žmogaus dėl to, kad jo senelis turėjo savo asmeninį svetainę? Aš asmeniškai didžiuočiausi tokiu seneliu 😉

Tegyvuoja ši svetainė!

Burgis, 2010-05-11 19:20:39

Ingridai: taip…

Burgis, 2010-05-11 19:27:49

O, „Nepris…“ atsirado! Tada tai jau tikrai netrinsiu – mėgstu būti geroje bendrijoje!

Erika, 2010-05-11 19:49:20

Tik neapsigalvokit! 🙂

Rasa, 2010-05-11 20:28:02

Negaliu patikėti! Neaiškus apsireiškė… 😀

Mano akys iš džiaugsmo pasidarė lemūriškos…

http://www.youtube.com/watch?v=JTMf40ORFE8

sonata, 2010-05-11 21:58:27

ir ne pilnatis, o kas dabar Direktoriui pasidarė:/ Laukiam Jūsų čia, nes visiems pritariantiems ir prieštaraujientiems tenka laimė pakalbėti ir pasiginčyti “gyvai”. Kodėl rašau “tenka laimė”? O todėl, kad mano “kūdikis” grižęs iš gimnazijos, sako :”Šiandien sutikom Burgį”. Intonacijos prasme tai skamba maždaug taip “Šiandien sutikom pranašą”. Nehiperbolizuoju – pagarba ir susižavėjimas paauglio balse suaugusiojo atžvilgiu dabartiniu metu nėra dažnas reiškinys. Pranašams buvo sunkiau – nebuvo interneto, o Jūs šią galimybę bendrauti norit pašalinti. Vėl provokacija?:)

Plinijus, 2010-05-11 22:31:14

(balandžio 3 14:01 #

kaip tai išeinu?! Nė nemanykite!)

Nuostabūs šie Jūsų žodžiai, p.Burgi! Dabar aš to paties paprašysiu.

Šiandien daug dirbsiu – įkvėpimas! Argi gali būti kitaip?!

Rasa, 2010-05-11 23:49:39

Tuoj aš sugalvosiu krūvą argumentų prieš miegą, kaip čia tą direktorių palikti internete… 🙂 Turbūt reik pagąsdinti…

Jei jis išeitų, mums (daug kam) nepatiktų. Kai man kas nors nepatinka, aš imuosi priemonių. Kai imuosi priemonių daryti tai, ko nedera daryti, man sekasi ypač gerai. O beliktų tada suorganizuoti visus važiuoti pas Burgį namo pasišnekėti… Pikto nei gero šunio jis neturi. Nuostolis būtų didelis:

  1. Ištryptume žolytę;

  2. Sunervintume žmoną;

  3. Galimi gėlyčių nuskainiojimo atvejai;

  4. Galimas visiškas tauriųjų gėrimų ir maisto atsargų sunaikinimas;

  5. Galimas baseino ištaškymas;

  6. Kadangi visi kalbūs ir iškalbūs, lengvai neišprašysi, kai ims visi kalbėt, kaimynai gali dėl triukšmo iškviest policiją;

  7. Kai kas gali užsimanyt draugiškai apsikabinti (pav. aš 🙂 ir kai kurie padorūs žmonės gali gauti infarktą ar kitokį negerą priepuolį (nes kažkada jau kalbėjom apie tai, kad negalima liesti įžymybių 🙂

  8. Gali atsitikti, kad tai žmonėms patiktų ir galimi pasikartojimo atvejai…

Išvada: būti internete kur kas saugiau ir visiems gerai. Kol kas… :)))))

D., 2010-05-11 23:53:31

na jei pasak moteriškių vaikai žiaurūs, tai jie ras iš ko pasityčioti ir be šios svetainės.

Nepris, 2010-05-12 00:16:39

Mieloji Rasa, gerb.B.B., ačiū, man irgi smagu jus matyti.

Alda, 2010-05-12 09:06:25

Rašau draugų vardu. Bronių pažįstame daugiau nei 40 metų. Man atrodo, kad šioje svetainėje jis yra gana kuklus. Galiu drąsiai teigti, kad Broniui įdomių temų NIEKADA nepritruks, nes jis NEIŠSENKANTIS ARUODAS. Be to, rašo puikias eiles, kurias kartais paryčiui mums paskaito. Patikėkite, jo poezija “veža”… Taigi, senų ir ištikimų draugų vardu užburiu mūsų mielą ir žavų Bronių niekada nesikeisti, nenurimti ir netylėti. Tiesiog visada būki savimi (ką tu darei ir darai), palaipsniui, bet būtinai įgyvendinki viską, ką esi sumanęs. Todėl Gyvenimas pareikalaus daug daug gyvenimo metų ne tik Tau TAI ĮGYVENDINTI, bet ir visiems mums TAI PERSKAITYTI. Būki kūrybingas, žavingas, laimingas ir sveikatingas. Vienoje srityje galėtum būti ir kuklesnis – anūkėlių skaičiumi esi įžūliai pralenkęs visus savo draugus….

vvv, 2010-05-12 09:12:05

Priimkite ir mano balsą už tai, kad ši svetainė PRIVALO likti, nes labai maža tokių, kur galima ne tik „įkąsti“, bet ir „gauti per nagus“, tačiau viskas vyksta kultūringai ir argumentuotai.

Burgis, 2010-05-12 09:15:12

Ačiū, Aldute, Tu – viena iš mano mūzų… Ką mudu su Albina darytume be jūsų – nuostabių draugų? Aš net neįsivaizduoju, už ką mus gyvenimas jumis apdovanojo…

Užbaigiu šią temą – niekas nieko neuždarys, neištrins!

Andrius, 2010-05-12 11:28:46

Kažkada buvau čia parašęs pastabą, kad nedera publikuoti asmeninių nuotraukų. Buvau nesuprastas ir sukritikuotas.

Ir tik dabar tie žodžiai pasiekė Burgio ausis, išskridę iš moterėlių lūpų.

O trinti ar netrinti – ne taip ir svarbu, nes:

  1. Iš interneto pabėgti nėra taip lengva. Kurį laiką ištrinto turinio kopija dar bus pasiekiama.

  2. Svarbu, kad svetainė buvo, patiko ir padarė įtaką lankytojams. Šito neištrinsi.

Rimvydas, 2010-05-12 17:40:33

Nereikia trint.

Direktoriumi būkit darbe, o čia- tuo kuo esat iš tiesų 😉

Malonu čia praleist laiką, paskaityt, pamąstyt, kartais parašyt.

Jolita, 2010-05-12 21:09:24

Ši svetainė labai reikalinga.

Užeinu į ją paskaičiusi dienraščius – reabilituotis (kažką juk reikia paskaityti, kad sieloj nors kiek šviesiau taptų).