Vakar moksleiviai man pasakė, kad reikia sakyti ne „apskliaudžiame“, o „apskliaučiame“! Niekur nerandu oficialaus patvirtinimo…
Šiandien paskaičiau apie delnakaulį, nors aš visada sakydavau ir internete mirga „delnikaulis“…
Parašykite man, ką dar turėčiau lietuvių kalbos išmokti.
Atsakymai
Rasa, 2010-01-20 14:20:36
Man labiausiai užkliūna, kai žmonės sako “aplamai”, turėdami galvoj “apskritai”, nes aplamai padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia „paviršutiniškas, neapdairus, žioplas“.
Rasa, 2010-01-20 14:29:11
O dar žmonės dažnai drabužius ir papuošalus “dedasi” 🙂 Užsideda užsideda, o paskui, kai atsistoja, jie turbūt visi nukrenta… 🙂 Nes suknutę reikia vilktis, kojines ir kelnes autis, diržą juostis, auskarus segtis, batus mautis…
Rasa, 2010-01-20 14:33:39
O dar… O dar…
Gerai daugiau neberašysiu, nes kas nors mane apkaltins, kad aš floodinu ir užbanins… 🙂
Žuvinas, 2010-01-20 14:34:44
Rasa, o kodė kojinių negalima mautis? Juk procesas toks pat, kaip bato movimas?
Lina, 2010-01-20 15:00:52
Rasa, man rodos, teisingiau kelnes, kojines, pirštines mautis, o batus autis, nebent būtų labai ilgi aulai be užtrauktukų.
O aplamai 🙂 tai šiek tiek netaisyklinga kalba man skamba gyviau. Aišku, mokytojams pasirinkimo nėra, jie mokytojai.
mokytoja, 2010-01-20 15:26:39
O aš vieną savo auklėtinį pavadinau lodorium (radau tokią reikšmę: Žmogus tinginys, kuris nieko dirbti nenori), nes turėjo 3 dalykų pataisas. Po poros dienų prisistatė jo mamytė ir pasakė, kad skambins į švietimo skyrių, jei aš nepasitaisysiu…
M11, 2010-01-20 16:51:56
Rasa, o “floodinu” ir “užbanins” buvo su ironija pavartoti? 🙂
Rasa, 2010-01-20 18:00:40
Prie-ka-biau-to-jams Žuvinui (labai patiko toks nick-as, t.y slapyvardis 🙂 ir Linai :))) Galima mautis, leidžiu, tiek to… 🙂
Taigi aš neišvardinau visko, jei norit visai teisingai, tai parašau:
“dėti(s):
dėti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan.
nevart. r. „vilkti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan.“;
dėti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.
nevart. r. „auti(s), mauti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“;
dėtis diržą, juostą ir pan.
nevart. r. „juosti(s) diržą, juostą (diržu, juosta) ir pan.“;
dėti(s) auskarus, laikrodį, sagę ir pan.
nevart. r. „segtis auskarus, laikrodį, sagę ir pan.“
Atradau tokį keistą Lietuvių valstybinės kalbos komisijos konsultacijų banką, va! Tai visai kartais įdomu ten paskaitinėti, nes vis dar norėčiau kada nors parašyti tą diktantą, kur visi gali rašyti 🙂
Mokytojai: man labai gražu tokie visokie tarmiški arba senoviniai žodžiai. Mūsų kalba labai graži. Vienas iš paskutinių, kuris sužavėjo: “kaip jūs čia gražiai uturiuojate…” 🙂
M11: na, kai gyveni su dičkiais vaikais, kurie prie kompo šneka kažkokia ateivių kalba, tai išmoksti visko, net tai, kad WTF NEreiškia “World Taekwondo Federation” (nors reiškia ir tai :)))
O apskritai tai aš nepretenduoju į visai taisyklingai kalbančius, tikrai tokia nesu, tik kai kurie neteisingai vartojami žodžiai šiek tiek erzina, kiti nemaišo. Pav. erzina, kai klausia :”Kelinto šiandien?” Visada paklausiu atgal: “Ko kelinto? Ar dieno?” 🙂 Juk jei diena rūpi, tai kelinta, kuri diena?
Rasa, 2010-01-20 19:01:48
Susimaišiau pirmai 🙂 norėjau Linai pasakyti, kad ir autis batus galima :))) O Žuvinui, kad mautis kojines gali… 🙂
D., 2010-01-20 19:14:15
lkz.lt: delnãkaulis sm. (1) anat. delno kaulas: Delną sudaro 5 ilgi kaulai, delnakauliai (Ossa metacarpalia).
Apskliausti turi 2 reikšmes: 1 apskliaũsti, apskliaũčia, àpskliautė tr.
2 apskliaũsti, apskliaũdžia, àpskliaudė tr. šiek tiek aptašyti, aplyginti: Àpskliaudžiau [klumpių] padus, neturiu kada pabaigt Dkš.
Tad teisūs ir Jūs ir moksleiviai.
Ieva, 2010-01-20 21:15:40
o man atrodo, kad balamutina Jus tie mokinukai. Ziūri Jūsų ribas ir kiek galima jas peržengti. O jeigu jums patogu sakyti apskliaudžiame tai taip ir sakykite. ir mano laikais matematikai taip sakudavo.
jeigu norite pasitikslinti tam yra terminu bankas, kur kalbininkai aprobuoja ir skelba paatvirtintus terminus.
Bet del situ dalyku nereikia sukti galvos. Be jų yra svarbesnių ir pakankamai paprastų, dėl ko skauda širdį.
jamaica, 2010-01-20 21:34:09
Dėl “apskliausti” esamojo laiko formos.
Gal padės įžvelgti logiką toks paaiškinimas. Daiktavardis “skliaustai” (“skliausteliai”) ir veiksmažodis “skliausti” yra bendrašakniai su daiktavardžiu “skliautas” (pasitelkus vaizduotę, galima įžiūrėt panašumą, ar ne?).
T. y., pradinė šaknis yra “skliaut-“, o prieš priesagą “-t(as)” ji pavirto į skliaus-. Čia nieko keisto, lietuvių kalboj daugybė panašių žodžių, plg. “maistas” ir “maitintis”.
Garsas -t-, susidūręs su dar vienu -t-, paprastai pavirsta į -s-.
Va. O tam tikrais kitais atvejais tasai -t- gali pavirst i -č- (plg. jautis – jaučiai). Todėl ir “skliausti – skliaučia”.
Jeigu pradinė šaknis būtų skliaud-, tai esamasis laikas būtų “skliaudžia” (plg. briedis – briedžiai). Lietuvių kalbos žodynas tvirtina, kad tikrai yra ir toks žodis (skliausti – skliaudžia), nors man tai buvo naujiena 🙂
Šiaip ar taip ir “skliausti – skliaudžia”, ir “skliausti – skliaučia” turi po keletą reikšmių. Kai kurios jų sutampa, bet ne visos. Jeigu turim omeny “ima į skliaustus”, vartojam veiksmažodį “skliausti – skliaučia”.
Burgis, 2010-01-20 21:36:33
Bėda, kad savi ir svetimi vaikai mane sugadino – visą laiką galvoju: laikykis įstatymų, taisyklių, gyvenk teisingai, rašyk teisingai, kalbėk teisingai, numirk teisingai… Todėl netenku žado sužinojęs, kad knygose rašiau, auditorijose, klasėse 40 metų kalbėjau neteisingai: “… tuos du narius apskliaudžiame…”.
jamaica, 2010-01-20 21:40:01
Visiškai pritariu Ievai, kuri neseniai parašė:
Bet del situ dalyku nereikia sukti galvos. Be jų yra svarbesnių ir pakankamai paprastų, dėl ko skauda širdį.
D., 2010-01-20 22:40:35
Burgiui: tai dar kartą įrodo jog nereikia būti kategoriškiems. Būna įvairiausių situacijų, juk tuom ir įdomus gyvenimas 🙂 O rašant knygas, jas turėjo redaguoti kalbos redaktorė, tad gal ankščiau tokius žodžius ir vartodavo jei praleido.
Burgis, 2010-01-21 08:21:59
D.: tai ir įdomiausia, kad tokio termino niekada nemačiau JOKIOJE matematikos knygoje! O juk jas leisdavo ir leidžia profesionalios leidyklos, su profesionaliais kalbos redaktoriais… Apskritai, visą gyvenimą mokiausi iš knygų, ypač terminus. Kiek kartų buvo keista “nykstamoji progresija”, kaip aš nusipelniau terminijai pasiūlęs “išmoningasis” (“smart”) – dabar tą terminą “pagerino” – sako “išmanusis”… Mes kovėmės ir pralaimėjome kovą dėl “vaizduoklio”, “bylos” (failo), bet tai buvo procesas, o ne rezultatas…
petras, 2010-01-21 09:00:25
joo. man tai labiausiai nepatinka (ir nžn kodėl), kai žmonės sako biški :EE ai, ir dar nepatinka kai anglizmus visokius vartoja kur papuola, kur yra senai vartojami lietuviški žodžiai, pvz feisas, sendvičas, vykendas, boyfriendas, eroras ir taip toliau. na ir kadangi gyvenu Vilniuj, tai ir rusizmų daug. pastaruosius ir pats kažkaip nevalingai dažnai naudoju ;(
Rūta, 2010-01-21 13:54:41
jamaica, aš kitaip truputį aiškinčiau. (Iš pradžių nepatikėjau, kad apskliaučiame.) Pabandžiau prigalvoti kitokių veiksmažodžių, tai viską būtasis laikas čia padaro, manyčiau:
auDė – auDŽiame, bauDė – bauDŽiame, skriauDė – skriaDŽiame…
siauTė – siauČiame, pūTė – puČiame, kvieTė – kvieČiame…
Taigi ir skliauTė – skliauČiame (kad daryti skliaustą su t reikia, įsitikinti gali pagelbėti žodynas http://www.lkz.lt/startas.htm ). Visada ir aš neteisingai sakydavau ir rašydavau, todėl ačiū, buvo naudinga 🙂
Žuvinas, 2010-01-21 14:55:48
ačiū, mausiuos 🙂
Nyazoff - nematomaranka.lt, 2010-01-21 17:21:42
Sakyti galime ir „apskliaudžiame“, ir „apskliaučiame“ – fonetiškai šie abu variantai yra artimi ir vienodai atitinka lietuvių kalbos dvasią.
Kalbos komisijos puslapyje rašymo rekomendacijų nepateikta, todėl rašyti geriau taip, kaip rašė didžioji dalis esamos literatūros, nors nieko neatsitiks baisaus, jeigu kas nors parašys kaip moksleiviai siūlo.
Jolanta, 2010-01-22 09:36:09
Bėda, kad savi ir svetimi vaikai mane sugadino – visą laiką galvoju: laikykis įstatymų, taisyklių, gyvenk teisingai, rašyk teisingai, kalbėk teisingai, numirk teisingai…
o man atrodo, kad taisyklingi ir teigiami visur ir visada žmonės erzina. Su tokiais susidūręs taip aiškiai junti savo netaisyklingumą ir neteigiamumą. Ir man norisi visokių keistų išrastų žodžių. Spalvingų. Mano dukra mažiukė būdama sakydavo: „Mamyte, jau išrytavo“. Dabar ji sako „jau rytas“ arba „išaušo“. Ji užaugo ir tapo sutvarkyta, taisyklinga. O juk išrytavo girdėt daug smagiau. Oi ir tas kabutes su tiesiogine kalba tikriausiai surašiau neteisingai… Nebepamenu taisyklių. O vat klaidos rašyme mane užknisa juodai.
Burgis, 2010-01-22 10:10:48
Jolanta: taip, Jūs absoliučiai teisi! Savo “teisingu” gyvenimu aš daugelį erzinu, bet ir mane erzina “pasaulio teisuoliai”, “visažiniai”. Yra keletas pažįstamų, su kuriais neįmanoma pakalbėti: vos pradedi kokią nors temą, jie tuoj perima iniciatyvą ir iškloja viską kaip enciklopedijoje, būrėjų salone ar parduotuvės salone… Ką toliau kalbėti?
Jolanta, 2010-01-22 14:04:10
aš tokiais atvejais klausiu: „Nugaros neskauda? Gal angelo sparnai kalasi?“ Arba: „Ar misto centre tau paminklas dar nestovi? Pri žizni?“ 🙂
D., 2010-01-22 16:01:46
paklausiau pažįstamos lituanistės kaip ji rašo tą žodį su skliaustais, tai ji pasakė – apskliaudžiame. Vienu žodžiu man atrodo čia tas apskliaučiame dar naujovė. Naujoji karta kitaip šnekės ir dar ne tokių naujadarų prigalvos 🙂
Regi, 2010-01-22 19:11:36
Rasai: reikia sakyti “išvardiJau”, o ne “išvardiNau”
Rokas, 2010-01-23 10:53:38
D: netiesa, dar mano penktos klasės matematikos vadovėlyje buvo parašyta “apskliaučiame”. O tai buvo prieš 11 metų.
Rasa, 2010-01-23 11:43:38
Regi: pabandysiu pasitaisyti, jei nepamiršiu, ačiū 🙂