Taip jau sutapo, kad iškart du žmonės pastebėjo (žr. ankstesnę temą) tai, ką seniausiai turėjo matyti švietimo vadovai.
Po šimts pypkių, nejaugi negalėčiau įstoti į Harvardo universitetą dabar, praėjus daugiau kaip šimtui metų nuo šių užduočių paskelbimo? Nejaugi taip žmonija degradavo?! Lotynų kalbos nemoku, graikų kalbos nemoku, tai gal bent matematika man tinkama? Taip! Taip! Galiu išspręsti visus šiame fragmente parodytus uždavinius!
*
Bet ar galėčiau baigdamas mokyklą, gimnaziją? Noriu tikėti, kad visi KTU gimnazijos abiturientai galėtų. Tai gal ir Lietuvos abiturientai tepasižiūri į Harvardo lygmenį? Tai gal ir Ministras patars, kaip mums susigrąžinti senovėje turėtą išmintį?
*
Nieko gero anais laikais Harvardą baigusieji gyvenime nenuveikė, tiesa? Jie mums – ne pavyzdys! Karus sukėlė, revoliucijas, ekonomikos krizes… Kas iš tų lotynų, graikų kalbų? Kompiuterijos reikia mokytis, branduolinių technologijų!
*
Gerai, keiskime turinį. Tik atsargiai, lygiaverčiais dalykais. Mąstymui, kūrybai, išsilavinimui lygiaverčiais dalykais.
***
O smagu spręsti tuos uždavinius, smagu!
Atsakymai
Irid, 2011-04-11 16:19:21
Senovėje žmonės studijavo lotynų ir graikų, nes tai buvo bene vienintelės studijų vertos kalbos, t,y. buvo griežtai sunormintos, turėjo didžiulį rašytinį paveldą, ir stovėjo kaip vakarų civilizacijos pagrindas. Kitų kalbų net ir norėdamas negalėjai studijuoti, nes tiesiog nebuvo jokių vadovėlių, žodynų, mokytojų. Vienintelis kelias būdavo nebent įsilieti į žmones ir pramokti kiek įmanoma, bet rezultatas likdavo prastas, kaip tie mūsų vargšai emigrantai Anglijoj… Arba dar būdavo Biblija puikiai išversta į visas kalbas, bet su bibliniu žodynu nepakalbėsi apie žemiškus dalykus. Pirmieji savo kalbą pradėjo norminti prancūzai kai įsteigė l’Academie Francaise apie 1700 m., o po kelių šimtų metų susiprato ir visi kiti. Tai tik XX a. pirmą kartą istorijoje buvo sukurta pakankama žinių infrastruktūra ir žmonės pradėjo masiškai studijuoti gyvas kalbas. Gaila, kad buvo paveldėti atgyvenę kalikiški metodai iš lotynų/graikų, bet mes po truputį mokomės mokytis.
Aš, 2011-04-11 16:33:21
Įdomu…. Net gi netikėta. Bet aš truputuką ne į temą norėčiau :
OT http://diskusijos.ktug.lt/Tema/4220/KTUG–ruosimasis
Kurią pusę palaikote šioje diskusijoje ir ar sutinkate su komentuotojais?
Tomas Juskevicius, 2011-04-11 17:24:28
Ech, nuobodus ir techniskas testas. Kazkuo primena knygutes senas rusiskas, kur ruostis stojamiesiems i aukstasias mokyklas, tik ten sunkesni uzdaviniai. Noretusi, kad butu bent vienas uzdavinys, kur bent truputi reiketu pagalvoti, o ne bukai imti ir viska istaskyti.
Mindaugas, 2011-04-11 17:30:24
Tomai, Burgis tik trumpą užduočių ištrauką čia įdėjo. O ten yra ir įdomesnių klausimų, pvz bet kas iš paskutinio psl (plokštumų geometrija? – nežinau kaip išversti), arba logaritmai/trigonometrija 9).
Nepris, 2011-04-11 17:46:43
Bravo, Irid, kad taip daugiau tokių komentarų…
Dėl testo, tai toks jausmas, kad į Gimnaziją stojamieji sunkesni būna…
Tomas Juskevicius, 2011-04-11 18:23:57
Isties, paziurejau, geometrija sunkesne egzamine nei algebra. O gal taip tik atrodo, nes kazkaip labai suprastejes geometrijos mokymas musu mokyklose.
pamparam, 2011-04-11 20:21:37
Tai, kad net kompleksinius iš kurso išėmė… Gėda reformininkams!
Povilas, 2011-04-11 22:30:29
Nesu matematikas, bet pažiūrėjus į, tarkime, Archimedo ar kitų uždavinius…? Pvz., Archimedas: Skritulio, apibrėžto apie kvadratą plotas, yra dvigubai didesnis už plotą skritulio, įbrėžto į tą patį kvadratą. Arba: Rutulio, įbrėžto į ritinį, tūris sutinka su ritinio tūriu kaip 2:3. Reikės pabandyti įrodyti (humanitaras).
Margarita, 2011-04-12 08:39:32
“Ar įstotum į Harvardą?”. O kodėl turėčiau? Išmokau šitą klausimą užduoti sau, perskaičius Burgio pamąstymus dėl eiliavimo ir lyginimosi su S.Nėrim:)
Ronaldas, 2011-04-12 14:29:20
Pastaba dėl paveikslėlių: naudojant Chrome naršyklę ir bandant antrą kartą padidinti paveikslėlį (prieš tai jau padidinus ir vėl sumažinus), paveikslėlis tik dar labiau sumažėja – iki „kruopelytės“ dydžio.
FF to nepastebėjau.
Burgis, 2011-04-12 14:37:11
Aš: tai labai aktuali tema! Kada pradėti rengtis įvairiems stojimams (į darželį, į pradinę, vidurinę mokyklą, į universitetą)? Kiek tame procese turi dalyvauti tėvai, kiek mokytojai, kiek – pinigai…?
*
Mano atsakymas trumpas – visko su saiku. Papildymas: skaudu pražiopsojus tinkamą momentą…
Nepris, 2011-04-12 16:45:28
Papildymo papildymas 🙂
Kartais kažkur nepatekti yra svarbiau nei patekti. Ir ambicija neturi vesti į pamišimą. Ypač neteisingas kai kurių über-pažangių tėvelių noras vaiką statyti nugalėtoju visose įmanomose kategorijose — pralaimėti irgi reikia išmokti.
“Pergalė rodo, ką žmogus gali, o pralaimėjimas — ko jis vertas.”
Mindaugas, 2011-08-01 15:32:52
Degraduojame , reikia smegenine pasukti kad juos ishspresti , bet kur ju praktinis pritaikymas ? Islavini proto spresdamas teorinius uzdavinius o praktikoje telieka su mikroskopu vinis kalti 🙂 arba yra kalkuliatoriai 🙂 tam , tai kur tas zinias panaudoti ?:)
KTU pirmakursis, 2014-06-14 13:39:43
įdomūs uždaviniai, seniai taip smagiai sprendžiau matematikos uždavinius.
Galėtų tokius uždavinius duoti studentams (kuriems matematika yra vienas iš pagrindinių studijų dalykų), kad “atfiltruoti” studentus, kuriems reikia mokytis pagrindiniu lygiu, o kuriems dar reikia “išlyginamųjų” modulių (panašiai kaip su užsienio kalbomis).