Kodėl man atrodo, kad aš tai kažkaip vis vėluoju, o kiti spėja ir pagalvoti, ir surasti? Gal todėl, kad aš už juos vyresnis ir visas geras dovanas kitiems jau dovanojau? O gal vaizduotės nebeturiu? O gal aptingo smegenys ir kojos?
*
Jau esu čia rašęs, kad žmonės galėtų intensyviau ir noriau keistis dovanų idėjomis. Pavyzdžiui, šioje svetainėje. Už geriausias idėjas sutikčiau skirti net prizų. Svarbiausia, kad tų idėjų būtų daug, nes aš esu išrankus…
*
Džiaugiuosi, kad mūsų mažieji jau paaugo ir vis noriau pasako, ko jie pageidautų. O, kad taip vaikystėje manęs kas nors būtų paklausęs ir mano norą išpildęs! Aš norėjau ir pačiūžų, ir slidžių, ir rogučių, ir sporto kamuolių, ir, ir, ir…
*
Dabar jau noriu tik malonių staigmenų…
Atsakymai
Burgis, 2014-11-11 13:50:51
Laikas jau, laikas!…
Andrius, 2014-11-11 14:16:21
Aš jau kuris laikas neatsikratau jausmo, kad viskas banalu.
Tuštybių tuštybė…
Burgis, 2014-11-11 14:40:11
Andriui: labai tiksliai pasakėte! Ir mane kartais apima toks jausmas. Bet pagalvokime taip: juk nuo amžių amžinųjų dovanos buvo gėris, negali gi viskas dabar pasikeisti. Susikaupkime. Pasitarkime.
MK, 2014-11-11 14:57:44
Atsimenu, kai Lietuvoje atsirado žaislų iš Kinijos. Jie buvo labai nekokybiški – iš kart sulūždavo! Užtat senoviniai žaislai (metalinės mašinėlės ir pan.) dar ir dabar sveiki rūsy guli.
Šiaip aš niekam nieko nedovanoju, nes neturiu draugų.
Andrius, 2014-11-11 14:59:01
-
Jei asmuo turi pomėgį, galima dovanoti kažką iš tos srities.
-
Galima matuoti pagal save. Kas džiugina mane, gal džiugina ir kitus. Aš, pvz., geriausia dovana laikau knygą.
-
Jei kas turite amatininko gyslelę, galite dovanas gaminti pats. Kvapnias, saldžias ar šiaip mielas ir asmeniškas.
MK, 2014-11-11 15:01:11
Jei reikia smulkių dovanėlių draugams, galima dovanoti gražių IR KOKYBIŠKŲ atšvaitų.
MK, 2014-11-11 15:04:20
Andriui: man popierinių knygų pirkimas – jau praeitis. Pats skaitau tik elektronines. Popierinės užima per daug vietos…
Rasa, 2014-11-11 15:48:44
Pagal save matuoti nėra gerai. Manau. Tai pav. kad ir tos knygos. Reikia dovanoti tokią, kokia tam žmogui patiktų, nes jei dovanosi ką pats skaitai, tai ką žinau… Man nelabai patiktų, jei koks draugas man padovanotų kokią Marshall McLuhan. „Kaip suprasti medijas, Žmogaus tęsiniai“… Nes protingi vyrai tai tokias visokias beprotiškas knygas ir skaito. Na, po teisybei ir aš ją esu skaičius, bet man laaaaaaaabai nepatiktų gauti tokią protingą knygą dovanų 🙂
Man tai labai patinka dovanas pirkti, ruošti, gaminti ir visaip ten daryti 🙂 Jei žmogui, kuris man brangus. Ir jokia čia ne tuštybė, o mielybė.
daiva, 2014-11-11 16:11:48
Pritariu Andriaus visiems punktams, ypač trečiam: smagu padovanoti džiovintų obuolių, medaus, uogienės, marinuotų grybų, sausainių, megztas kojines, piešinį, gražią įrėmintą nuotrauką, sumaketuotą kalendorių su mielų žmonių foto ir jiems parinktomis citatomis… Gal kalendorius su šventėmis, gimtadieniais ir kt.progomis, foto ir giliomis mintimis išties dabar atrodo labai priimtina. Aš apsidžiaugčiau. Mačiau kalendorių, kur kiekviename lapelyje po gražų poeto eilėraštį.
Jovita, 2014-11-11 16:16:51
Kiekvieno gimtadienio proga man senelis siusdavo telegrama… iki siol tai pacios brangiausios dovanos!
Jovita, 2014-11-11 16:22:14
Renkant dovanas, reikia galvoti apie energija ir emocijas, kurias sukurs ta dovana. Tarkim, nors ir labai reikalingas, virtuves kombainas vienai seimininkei primins kasdienines pareigas, jei ji nemegsta ruosti valgio, o kita tiesiog uzsidegs isbandyti naujus receptus.
MK, 2014-11-11 16:39:52
Planšetinis kompiuteris man būtų geriausia dovana. Bet labai brangi…
Gimnazisto mama, 2014-11-11 16:50:58
O jūs nepastebit, kad augdami vaikai jau nelabai ko ir nori – išlepinom. Jei mažus dar džiugino geri pieštukai, knygelės, vėliau – knygyno čekis, dabar jau visiškai neaišku, nuo kokios dovanos nušvistų akys. Na, nebent PC ir telefonai už daaaug pinigų. Švenčių daug, dovanotojų irgi užtenka, pamažu ateina perteklius. Labai tikiuosi, kad pavyks dar juos išmokyti džiaugtis Andriaus ir Daivos paminėtais trečio punkto smagumais – tai tikra palaima mums, didiesiems.
Kai savi pertekliuje, galima ir kelis svetimus pradžiuginti – http://vaikusvajones.lt. Jiems sunkiau, bet užtai svajonėms vietos daug. Tik deja, čia jau trečio pukto svajonėms vietos neatsiranda…
Rasa, 2014-11-11 17:26:48
Dėl trečio punkto dovanų… Man tai va tokios visokios mintys kilo dėl to, kas jų nori ir kas nelabai. Yra turtingi ir užsiėmę žmonės, biedni ir dar snobai. Tai štai, pirmieji vertina (ne visada) “namines” dovanas, nes jie neturi laiko jų gaminti patys, o ir nemoka dažnai. Todėl tie spalvoti imbieriniai sausainukai, nameliai, naminis medus ir t.t. jiems primena ramią šeimos idilę, jaukumą, močiutę ir bla bla bla… 🙂 Su biednais sunkiau, mat jie visi tai įpratę gauti dažnai. Tuos naminius agurkėlius, grybukus ir sausainius. Nes biednos mamos visa tai gamina nuolat, juk taip pigiau. Taigi tokie žmonės svajoja apie ypatingą pirktą daiktą. Čia prisiminiau dukrą, kai ji kartą grįžo iš pasimatymo su vienu turčiuku ir sako: nuėjom į kavinukę ir, tu gali patikėt? Jis užsisakė naminio pyrago! Ir kad valgo apsilaižydamas… O mes va kaip ir neturtingi, bet jau tokį paprastą tai kas savaitę valgom 🙂 Man tai torčiuko norėjosi. Tai vat kaip. O dar yra snobai. Tai jie tuos naminius daikčiukus vertina tik dėl snobiškumo, tipo jų skonis labai rafinuotas, tipo čia jau beveik egzotika, tie naminiai dalykiukai.
Aš esu prieš perteklių. Todėl net savo leliukui šiemet tik prisidėsiu prie to, kad ji gautų VIENĄ gerą žaisliuką. Jei kas iš svetimų ko pridovanos, neišmesim, bet aš esu labai prieš vaikų užvertimą šlamštu, t.y. milijonu žaislų.
sonata, 2014-11-11 18:29:57
Knygas galima dovanoti, tik jei tiksliai žinomas skonis. Mėgstu detektyvus, bet kartais gaunu ne to autoriaus, “nesiskaitančius” ir tada būna kiek liūdna. Atiduodu darbe į bibliotekėlę, kažkam patinka. Jau tada geriau knygyno čekis, dar prisideda malonumas ir išsirinkti, o perskaičius paskui jau neliūdna ir atiduot bendram naudojimui. Tai čia man gal tik taip. Su koncertais (renginiais) kiek paprasčiau – žinant, kad mėgsta operetes, galima padovanot bilietus į Muzikinį arba į būtent tą spektaklį Dramos teatre, kur vaidina mylimas aktorius. Arba koncertas, kur orkestrui diriguoja Katkus. Krepšinio fanams – narystė Žalgirio klube. Laikantiems formas – narystė kuriam nors sporto klube. Ir daug visokių variantų:)
Amber, 2014-11-11 18:45:14
Pertekliniais laikais su dovana nelabai ką nors benudžiuginsi. Dabar žmogui reikia žmogaus. Jūs ir pats čia ieškote žmonių. (: Gal geriau padovanoti ką nors dvasinio? O gal visiems parašyti po trumpą teigiamai nuteikiantį laiškutį? Vieną gavėją pagirti, antru pasididžiuoti, trečiam padėkoti, ketvirtam pažadėti ką nors, penkto atsiprašyti, šeštam parašyti kas jums jame patinka ir panašiai. O gal geriau ne rašyti, o tiesiog paskambinti, pasidomėti kaip laikosi ir išklausyti?
Rasa, 2014-11-11 18:46:24
Sonatai: va būtent, kad bet ką dovanojant reikėtų atsižvelgti į to žmogaus poreikius ar pomėgius, o ne į tai, ką mes mėgstame ar ką mėgstame dovanoti 🙂 Todėl nelabai ir aktualu patarinėti.
🙂 Bet vis vien man labai juokinga, kai merginos dovanoja įrėmintą savo fotografiją vaikinui… 🙂 Ir įsivaizduoja, kad padovanojo geriausią daiktą pasaulyje 🙂 Merginos, geriau taip nedarykit! 🙂
Ema, 2014-11-11 19:44:01
Gyvenimas kupinas netikėtumų. Štai sykį vienas turtingų tėvelių vaikas, paklaustas, ką gavo gimtadienio dovanų, abejingai vardino prašmatnias mašinėles, konstruktorius, o po to stabtelėjo, jo akys sužibo, ir tarė… ,,labai gražią atvirutę”. Jis buvo 4-okas. Istorija tikra.
O štai aš vienais metais pripirkau eilinių kasdienių dovanų ir ,,neteisingai” supakavau. Taip ,,basagalvis” vyras gavo plaukų šampūną, senelis knygą ,,Vienos krūties istorija”, anūkėlis – dideles vilnones kojines, kad žiemą nesušaltų, močiutė žurnalo ,,Miškai” prenumeratą ir t. t. Prisijuokėm. Mūsų buvo 12. Po to svarstėm, kam ir kas priklauso . Smagu buvo.
Giedrius, 2014-11-11 20:11:34
O kaip mes ieškome idėjų, paslėptų minčių, palaidų galų. Taip spaudžiame mintis, kad paskui stebimės, kad taip trapu, kad taip sausa, kad taip nieko nėra, net šiaudo griebiamės. Bet paskui atleidi ir viskas vis tiek stoja į savo vietas. Ir vieną gražų rytą viskas nepraeina, tik darosi dar blogiau. Pirmyn, aš neabejoju, Jūs rasite. Jau beveik.
Taip nenorėjau rašyti tokiu tonu, bet kažką per ilgai savyje laikau. Kiti irgi mato, jaučia. Gana!
P.S. Turbūt šiandien per daug dirbau… 🙂
MK, 2014-11-11 21:51:31
Emai: aha… Turbūt knygos ir prenumeratos pakuotės atrodė labai panašiai? Uždavinys Burgio studentams: Ema supakavo keturias dovanas, bet užmiršo kam kuri supakuota dovana yra skirta. Kokia tikimybė, kad įteikus dovanas paaiškės, jog nė vienas negavo jam skirtos dovanos?
MK, 2014-11-11 21:54:43
Emai: senelis gavo vibratorių, močiutė – prezervatyvų pakelį, o anūkėlis – maisto papildų prostatai…
pwl, 2014-11-12 09:02:09
Dovanos šiandien ir dovanos prieš 30 metų – visai skirtingi dalykai. Tada buvo apskritai sunku kažką gauti, tai daiktas buvo savotiška parama gyvenime. Dabar visko yra daugiau nei reikia, o trūksta žmogiškų santykių. Todėl brangi dovana nebūtinai pati geriausia. Aš renuosi moralines dovanas – bilietus, su sveikata susijusius malonumus.
Šiais metais gali būti, kad teks rankdarbiais užsiimti – nuo baldų pervilkimo liko nemažai odos… tai keletas “darbščių rankų” vakarų praleistų kartu su vaikais bus naudingi visokeriopai.
Rasa, 2014-11-12 10:18:27
pwl, kai kam ir dabar daiktas- tai parama. Paskaityk vaikų svajones- kai kas nori lovos, kad galėtų miegoti vienas, o ne su vis kitu broliu ar sese, pagal eilę 🙂 Suprantu, žinoma, kad kalbi apie savo artimus žmones,kurie nejaučia nepritekliaus.
Šiaip vaikams, kurie visko turi pakankamai, siūlyčiau padovanoti dovanojimo džiaugsmą, va būtent suteikti progą nuvežti dovaną kam nors iš http://vaikusvajones.lt. Jei tiki dar vaikas Kalėdų seneliu, tada reikia užrašyti ant dovanų kam jos skirtos ir papasakoti vaikučiui, kad Senelis adresą sumaišė ir reikia nuvežti atiduoti (aš taip darydavau, kai reikėdavo kažką pamirštą mažiuką apdovanoti 🙂
Nors aš tai ir dabar tikiu Kalėdų seneliu.
Aš šiemet dovanosiu nemažai brangokų (man atrodančių labai brangiomis) praktiškų dovanų. Nes tik taip galiu kai kam padėti. Kitaip neimtų 🙂 Turtingiems dovanosiu “šiltų” savo kokių nors sugalvotų juokingų nesąmonių, nes nusipirkti jie ir patys visko gali.
Žinot kas dažnai mane stebina? Kad žmonės vargšams dovanoja pigesnes dovanas, o turtingiems brangesnes 🙂 Suprantu, taip jie supranta, kad vargšas apsidžiaugs ir kuklesne, nes jis vis vien nieko neturi, o va turtingas jau turi išrankų skonį, jį nustebinti kur kas brangiau kainuoja 🙂 Tai reikia kažko ypatingo jam- kelionės, meno kūrinio ar kažko stilingo ir tobulo. O aš tai galvoju lygiai atvirkščiai. Juk tiems, kurie prasčiau gyvena, kai kurie geresni daiktai gali suteikti tokią didelę laimę! Tokią didelę! O kitiems jie tik “dar vienas daikčiukas”.
Mano dovanos šiemet bus įvairios. Aš visada joms išleidžiu daug daug daug daugiau nei turėčiau išleisti. Jos manau bus nuo nešiojamo kompiuterio iki mano megztos kojinės Kalėdų senelio dovanoms susidėti, nuo Marcinkevičiaus eilėraščių knygos iki mechaninės žoliapjovės, nuo mano megztos mažytės suknytės iki gero butelio apdabinto, kad būtų panašus į eglutę 🙂 Ir, taip, atspėjot- tie, kurie jaučia nepriteklių gaus brangesnes praktiškesnes, o kurie visko turi, gaus originalias arba juokingas arba skanias gurmaniškas. Bet aš dar visų nesugalvojau 🙂
Gimnazisto mama, 2014-11-12 11:11:02
Rasai: nuostabi mintis – dovanoti dovanojimo džiaugsmą savo vaikams!
Rasa, 2014-11-12 19:32:25
Žiūriu va šiandien, žiūriu… Dar morka geriausia dovana 🙂
https://www.youtube.com/watch?v=S1x76DoACB8
GZ, 2014-11-13 13:01:55
Rasai: liuks pabaiga, dėkui už poros minučių pertraukėlę. Jei neklystu, šį Direktorius su anūkėliais žiūrėjo.
Burgis, 2014-11-13 13:29:19
GZ: taip, GZ, žiūrėjome! Primink man el. paštu apie savo gražiąją šeimą, būk geras. Žinoma, gali ir apie save kokį sakinį parašyti, bet mane labiau domina vaikai… 🙂
Rūta, 2014-11-13 17:04:29
Mano idėjos gana abstrakčios 🙂 Visada džiugino rankų darbo dovanos. Jos kažkaip primena, kiek dovanotojas į tai įdėjo širdies. Kitas be galo brangus dalykas šiais laikais – laikas. Su kai kuriais draugais susitariam nedovanoti nieko materialaus, tik šiek tiek savo laiko. Nuostabus jausmas susitikti su seniai matytu žmogumi ir pavaišinti jį skania vakariene / pietumis ir bendrauti, bendrauti… Ypač kai daugeliui iš mūsų susitikimai yra prabangos dalykas, nes gyvename užsienyje. Su viena bičiule susitarėm susitikę tiesiog pirmąkart kept sausainius ir iš širdies pabendraut. Man artimų žmonių kartu praleistas laikas – pati brangiausia dovana.
Indra, 2014-11-14 15:32:22
Didžiausia dovana – bendravimas. Tereikia sukviesti savo mielų žmonių kompaniją, išsinuomoti autobusiuką – ir pirmyn aplankyti brangių širdžiai vietelių. Iš anksto apgalvotas maršrutas ir nuoširdus bendravimas suteiks neįkainojamų, taip visiems reikalingų emocijų. Išbandyta. Ir norisi dar.