Ar jūsų vaikas gabus?

Vos vaikutis gimsta, tėvai ir seneliai pradeda domėtis (nė neabejokite!) – gal jis kam nors gabus? Gal jis geriau nei kiti „jaučia“ muziką, ritmą, gal jis geriau ką nors pastebi, prisimena ir pan.

*

Vaikas auga – susidomėjimas jo gabumais didėja. O, kaip anksti jis pradėjo vaikščioti! O, kaip anksti jis pradėjo kalbėti, dainuoti, deklamuoti, lipdyti, piešti, rašyti, skaičiuoti, skaityti… Galo nėra! Bet nerimas lieka – ar jis gabus, gabesnis už kitus? O jei taip, tai ką daryti?!

*

Jaunas , energingas vilnietis, trijų vaikų tėtis, įsteigė „Gabių vaikų akademiją“ ir mokyklą vaikams „Žiniukas“. Tėtis atvyko į Kauną, kalbėjome apie pusantros valandos, o man vis knietėjo paklausti: „Ar jūs manote, kad jūsų („asmeniniai“) vaikai gabūs? Labai gabūs? Visi gabūs? Viskam gabūs?“ Negali būti! Užteko man vienai mamai pasakyti, kad tas tėtis baigęs VDU, ir mama vienu brūkšniu nubraukė visas viltis, kad jo vaikai gabūs…

*

Bet jūsų vaikas tai tikrai gabus, tiesa? Ar jums tai nerūpi? Jei rūpi (o man rūpi…), tai gal pravers šios kelios mano mintys:

  1. Pradėk nuo savęs. Sau pačiam lengviau atsakyti, kiek ir kam esi gabus. Juk lygini save su kitais, turi patirties – atsakyk sąžiningai. Nepamiršk – savęs neapgausi! Kita vertus, nereikia dirbtinai savęs menkinti.

  2. Aš tikiu paveldimumu! Pasidairyk, iš ko vaikai kokį gabumą galėjo paveldėti. Bet nepamiršk – galėjo ir nepaveldėti! Mano senelis buvo vargonininkas, o aš muzikoje… Na, jūs žinote. Kita vertus, senelio šeima užaugino 11 vaikų, o apie mano hobi jūs irgi žinote…

  3. Yra labai nedaug žmonių, gabių skirtingose veiklos srityse. Todėl labai aktualu išsiaiškinti, kam tu, tavo vaikai ar anūkėliai yra gabūs, o kam – negabūs arba „neutralūs“.

  4. Mes turime nemažai vargo su tėvais, kurie perdėtai rūpinasi savo gabiais (o gal ir negabiais…) vaikais. Galvokime logiškai: žolė ir pro asfaltą prasikala. Jei vaikas gabus, tai jis geriau tegu pats randa savo kelią. Labai sunku tėvams į akis pasakyti, kad tas jų vaikas niekuo nėra išskirtinis…

  5. Pagalvokime: gabumas – džiaugsmas ar našta? Ypač gabumas kažkokioje siauroje srityje. Pavyzdžiui, aš visai negebu dėlioti „Lego“, Rubiko kubų – ir tuo džiaugiuosi! Bet gebu daug ką išmokti mintinai – ir tuo džiaugiuosi! Nevykusiai atsakinėju į IQ testų klausimus – ir tuo džiaugiuosi! Įgyvendinau daug originalių idėjų – ir tuo džiaugiuosi!

***

Pasidalykite savo patirtimi…

Atsakymai

Burgis, 2011-04-21 13:11:34

Temos reitingams…

Nepris, 2011-04-21 14:15:03

Viską parašėte “gabiai”.

Pritariu, kad kažkaip pernelyg raginam tuos vaikus augti kuo greičiau, skubinam, kad greičiau skleistųs, greičiau visus priblokštų talentais ir įgūdžiais, o ir gebėjimu tvarkytis gyvenime…

Žinot manau kas tai yra? Tai pačių tėvelių nesugebėjimas gyventi savo greičiu, savo laike. Tai noras plačiu mostu, pilnu glėbiu pasisemti tos žmogiškos laimės. Kartu tai ir skubėjimas rodytis, kokie jie pilnaverčiai visuomenės nariai, sutvėrę ir išauginę tuos mažus (ar didelius) stebuklėlius. Tai ir noras pasimaudyti šlovės spinduliuose… jei ne nuosavo triūso, tai atžalų vaikystės sąskaita… Tai prastai maskuojamas dvasinis apsirijėliškumas.

Reikia skirti, kas yra grūdinimas, mankšta, charakterio ugdymas, o kas tiesiog bukas forsavimas iš egoistinių paskatų.

Agresija prieš Gamtą ir natūralų Gyvenimo ritmą visada vožia antru galu.

Margarita, 2011-04-21 14:35:58

Mane tai visada stebina žmonės dievai, kaip ta moteris vienu sakiniu, net nepažįstamą žmogų nurašiusi į negabius. Ne vienas pavyzdys iš Didžių žmonių gyvenimo yra, kai apie juos buvo sakoma – negros,nedainuos,nešoks,nepasieks ir t.t. Ir ne vienas iš jų yra pasakęs -1% talento ir 99% darbo . Ar tenka tokių 1/99 atvejų sutikti KTUG ?:)

Nepris, 2011-04-21 14:36:11

Be Jaunystės kulto iš Amerikos atsirita dar ir Vaikystės kultas. Ką turiu omenyje? Kad dabar jau negana, kad kažko pasiekei būdamas 29 ar 33 metų, ar 40-ies. Dabar jei 25-rių dar nesi įžymybė, milijonierius, ar bent kokios korporacijos viceprezidentas, tai kažkas su tavim ryškiai negerai…

Tai dar vienas požymis, kad žmonės visiškai praradę nuovoką apie amžiaus tarpsnius, ir ką kada pridera daryti. Vienintelis svarbus dalykas — ar sugebėjai žaibiškai prasigyventi (“to strike it big”).

Greit turėtų rastis ir kūdikis, pirmus milijonus uždirbęs, pvz. žavingu pirstelėjimu, stebint kokiems 500mln. žmonių. Skamba neįtikėtinai? Prisminkim, kad už savaitės tuokiasi Anglijos princas, ir kiek žmonių seka kiekvieną jų pirs… atsiprašau — žingsnį.

jurgis, 2011-04-21 14:40:26

man tai liūdna, kad ne gabumai, o gan elementarūs gebėjimai dabar dažnokai neišlavinti… (kad ir PISA tyrimo duomenimis…)

Burgis, 2011-04-21 14:43:45

Margaritai: daugelis jau žino mano pokštą: kiekvienais metais gimnazijoje yra 10 proc. genijų, 10 proc. broko, o visi kiti – normalūs žmonės. Būtent tie normaliai gabūs, darbštūs, imlūs, smalsūs yra mūsų atrama, bazė. Gabiausieji yra mūsų žvaigždės, rodančios kelią į dangų, jie yra mūsų reklama. Bet be tų, normaliųjų, mes neišgyventume nė dienos!

*

Kodėl man atrodo, kad ir aš buvau, esu normalus?

Nepris, 2011-04-21 15:02:18

Nenormalus tarp nenormalių — normalus. Normalu.

Tomas, 2011-04-21 15:14:22

Įgimtos pranašumo tendencijos visiškai nublanksta prieš gabumus įgytus praktika.Gal turi įgimtą tendenciją dėlioti lego šiek tiek geriau nei kiti, bet jei kitas padirbs prie tos srities, tavo pranašumas kaip dūmas dings.Tad visiškai nėra tikslo vaiko išbandinėti kur jis ten galbūt daro kažką geriau:net jei atrasi klausimas ar tai jam patiks.Jei patiks šaunu, bet vėlgi – greičiausiai ne, kadangi tie patinkantys yra procentų trupinėliai iš visų.Taip, kad tas vaikų gabumų ieškojimas ne kas daugiau, kaip dar vienas būdas priversti kvailius atiduoti savo pinigus

D., 2011-04-21 15:34:32

Nepri: Viena žinių rūšis: Tai, ko nežinome, bet nežinome, kad to nežinome, arba turime žinių apie kažką, bet jos yra neteisingos, tačiau to nežinome. 🙂

Baisuoklis, 2011-04-21 15:51:43

Kuo, įdomu, autoriaus paminėtai mamai neįtiko VDU??

Beja, vienas mokytojas papasakojo tokį nutikimą.

Kartą vienai mamai sumanė pagirti jos vaiką. Sako “ot protingas vaikas, visai kaip jo tėtis…”. Mama, pasakojo, amą ir spalvą atgavo po gero pusvalandžio.

Manfredas, 2011-04-21 15:52:28

Tomui: turės pranašumą tik tol, kol tas “su tendencija” nepradės dirbt. Ir aš, galėčiau metų metus gitara skambint, o Paco de Lucia nebūsiu… 🙂

Nepris, 2011-04-21 15:53:25

D., jei kažko nežinome, ir nežinome, kad nežinome, tai jau nėra žinojimas. Bet apie ką čia mes?

Burgis, 2011-04-21 15:59:41

Baisuokliui: o kam įtiko VDU? Kuo?

Baisuoklis, 2011-04-21 16:37:30

Cituoju: “Užteko man vienai mamai pasakyti, kad tas tėtis baigęs VDU, ir mama vienu brūkšniu nubraukė visas viltis, kad jo vaikai gabūs…”

D., 2011-04-21 16:38:29

Gabumams svarbi ir technika. Pvz.: vaikus galima pamokyti skaičių, kurie baigiasi penketu, kėlimą kvadratu iš atminties – http://www.youtube.com/watch?v=JXG99b-MBXI

Nesudėtinga, bet kas nežino tiems įspūdį padaro. 🙂

Tomas, 2011-04-21 16:46:23

„Ir aš, galėčiau metų metus gitara skambint, o Paco de Lucia nebūsiu…“

Na muzika yra kūryba, jei tik atkartosi kitų kūrinius ir savo nieko nedarysi tai jo.Kitu atveju būsi ir dar daugiau gali

attente, 2011-04-21 17:05:59

na, manau, bet kur reikia talento, ne tik muzikoje. tame pačiame taip lietuvių mylimame krepšinyje oi kiek yra buvę “amžinai perspektyvių” atvejų. kai kur talento reikia daugiau, kitur galima viską sėkmingai mechaniškai padaryt, bet, mano kuklia nuomone, talento ir polėkio reikia visur.

Tomas, 2011-04-21 17:10:10

Talento nėra, yra motyvacija ir darbas

Tomas, 2011-04-21 17:13:46

Arba kitaip sakant talentas = motyvacija + darbas

(nebe)svarbu, 2011-04-21 18:14:39

Talenta geriausiai apibudino seras Ken Robinson: “People have very different aptitudes. I was given a guitar at about the same time that Eric Clapton got his first guitar – it worked out for Eric. It didn’t for me. I couldn’t get this thing to work, no matter how often or how hard I blew into it.”

“žmonės visiškai praradę nuovoką apie amžiaus tarpsnius, ir ką kada pridera daryti”

Sam Pointon

Daiva, 2011-04-21 18:24:12

Kai as buvau labai jauna, kaimynas pasipuikavo – koks jo anukas gabus ir talentingas. Anukui buvo 5 metai ir jis man isreke valstybiu sostines ir kelis sakinius anglu kalba (jis man tada atrode ne kaip smagus vaikas, o kaip jau rimtas, dirbantis vaikas be vaikystes). As buvau sukresta ir pagalvojau, kad mano vaikas tures tureti nerupestinga, linksma, skaiscia, sauleta, grazia, tyra jaunyste – kuria prisimins visa gyvenima, nes visa likusi gyvenima teks “dirbti”.

Mano supratimu vaikas turi tureti nerupestinga ankstyva vaikyste iki mokyklos (skatinti zingeiduma). Velesne vaikyste iki paauglystes – toliau skatinti zingeiduma plius bureliu, treniruociu ir kt. geru dalyku pagalba stebeti vaika – gal kam esas labai gabus. Paauglysteje jau praktiskai matosi visi vaiko gabumai – ar jis talentingas ar tik normalus. Nera taip labai kategoriskai – talentingas-normalus-netikes. Yra tarpsluoksniai – sunkaus darbo pagalba galima pasiekti sioki toki rezultata – bet talentu neblizgesi, bet gyvenimui ismokti dalykai pravers plius visi geri dalykai, darbai, mokslai – lavina pacia asmenybe.

sonata, 2011-04-21 20:59:04

Kiekvienai pelėdai savi pelėdžiukai patys gražiausi, o mamos jų vaikai patys geriausi. Aš tai esu pažiūrom nepataisoma miesčionė, nors esu gryniausia kaimietė. Man priimtiniausia, kad vaikas atitinka standartinį vidurkį – nei per šiltas, nei per šaltas – “drungnas”. Tokiems lengviausia gyvent. O tik to ir tenoriu savo vaikui. Va taip. Dabar barkitės:)

Lėlys, 2011-04-22 00:44:49

Na, kas čia dabar prieš VDU? :)))

Tai ir mano vaikai negabūs? Stengsiuosi, kad ir antras į KTUG įstotų :DDD

O paskui pasirinktų VDU 🙂

Kaip gerai kartais rasti tinkamą varžovą, progreso labui…

Audrius, 2011-04-22 07:06:08

o kokius gabumus reikia turėti, kad taptum išmintingu ar geru žmogumi? Geras išsilavinimas ar gabumai kurioje nors srityje nereiškia išmintį.

Pasaulis juk pilnas išsilavinusių žmonių, bet problemų

šiame pasaulyje nei kiek nesumažėjo…

Rasa, 2011-04-22 10:24:57

Jei jau galvojant protingai ir darant teisingas išvadas iš protingų žmonių kalbų, priėjau išvados tokios nedžiuginančios…

Burgis sako, kad jis normalus, Neprisius sako, kad nenormalus tarps nenormalių normalus. Tada palyginam Burgį ir mane… Jei Burgis normalus, tada aš šiek tiek protiškai atsilikus 😛 Tai geriau jau manyti, kad aš normali, o pav. Burgis ir Neprisius tiesiog labai protingi 🙂 Nes kitaip būtų liūdnoka, ane? 😀

O šiaip tai manau, kad visi gabūs savotiškai. Pav. aš gabi malti liežuviu belenką… Nes protingai tai galiu tik patylėti…

Nepris, 2011-04-22 11:17:08

Taip pažiūrėjus, vaikystėje, jaunystėje visi būnam dar gana normalūs. Kad atsiskleistų tikrasis nenormalumas, 1) reikia proto, 2) reikia laisvės, 3) reikia jėgos, ir 4) reikia griežtų apribojimų, suvaržymų, net kančios — kad visa tos galios įgytų kryptį ir formą.

Daug gabių vaikų neužauga į nenormalius suaugusiuosius, nes pristinga ar vieno, ar kito, ar trečio, o dažniausiai pasitaiko, kad — ketvirto. Pernelyg lengva baigus mokslus nuslysti į reikalingo darbuotojo, ar aprūpintos namų šeimininkės vėžias.

Tikrieji nenormalumai (kitaip dar vadinami talentais) pasireiškia su amžiumi, veikiami rimtų apribojimų. Tik po gyvenimo presu sužydi neatsigėrimieji poetai ir dainiai, nesuprastieji mokslininkai ir vizionieriai, nesugaunamieji aferistai ir maniakai…

Kestutis, 2011-04-22 14:55:52

Prisiminiau seną istoriją: 60 km iš Vilniaus, iš VDU ant motorolerio pas mus, įsimylėjęs iki ausų vėlai vakare atlėkė jaunuolis. Serenados prie pianino manę pritrenkė, nes aš buvau jau pradinukas. Bent jau mano vyriausioji sesuo taip negrojo. Šiaip ne taip vidurnaktį sesuo jį išprašė. Po to pirštu pasukiojo, lyg pasiteisindama prieš tėvus, mat jam ne visi namie. Tėvas net vynu pavaišino tokį gabuolį. Vėliau sužinojau, kad gyvenimą jis baigė beprotnamyje… Nuo talento iki psichinės negalios kartais labai netoli. Kažkur skaičiau, kad gabūs šauliai gali turėti kažkokią nejautrą, drebulį lengviau suvaldo.

O žmona padūsavusi, kartą pasakė, žinai, bent vienas tavo vaikas nebus pirmūnas (turėjo būti – bus trejetukininkas). Na ir kas, teks truputi padirbėti su juo. Ir viskas toliau einasi gerai.

Su Šventėm, lauke žolė žalia!

Aušrius, 2011-04-22 16:29:36

Mano vyresnėlis gabus. Bet turiu tokią bjaurią istoriją… Kai buvo septynerių, jis vis kaulydavo kokių užduočių, kad galėtų pasismaginti. Kartą virtuvėj kažko krapsčiausi, tai idant ilgam paliktų ramybėj, padiktavau užduotį:

-Štai,lauke yra bala. 10:00 joje buvo 139 ltr. vandens. Per valandą išgaruoja po 8 ltr. 14:00 ėmė lyti. Per valandą prilyja po 16 ltr. 16:00 lietus nustojo. Kiek vandens baloje buvo 18:00?

Tai ką jūs galvojat? Muistėsi kampe, inkštė… Kelis kartus paraginau:

-Aivarai,rašyk! Atmintinai neišspręsi!

-Netrukdyk!

Po kokių dešimties minučių išpoškino:

-123 ltr!

Aš vos insulto negavau! Bet velnias patempė už liežuvio nurodyti klaidą, kad lietui lyjant, garavimas nenustojo, taigi reikia atimti dar 16 ltr.

Vaikas ėmė beviltiškai verkti. Kiek neguodžiau, neištaisė klaidos. Nuo to karto susidomėjimą užduotimis kaip ranka nuėmė.

Dabar praėjo jau penki metai. Klasėje vienas iš paskutiniųjų. Nesugebėjimas susikaupti vienas dalykas. Bet yra dar ir kitas įprotis: ką bedirbtų, kokią užduotį begautų, pirmiausia žiūri,kad nepersidirbtų, kad tik nepadarytų daugiau negu minimaliai užtenka. Žmona jį bara, o aš tyliu ir mąstau: ar tik nebūsiu kenksmingai prisidėjęs!

jurgis, 2011-04-23 00:36:46

apie talentų skleidimąsi http://vimeo.com/21195297

negabus iš VDU, 2011-05-13 18:35:38

Taip aš esu baigęs VDU, taip mano visi vaikai tikrai gabūs (ką daryti, kad ne mano tai fantazija?) – genetinių tyrimų nedariau, bet dabar supratau, kad tiesiog atsigimė ne į mane, o į senelius, kurie buvo išgelbėti nuo minčių apie akademinę ir sąžinės laisvę ir studijavo KPI ar Kapsuko valstybiniame.

Atleiskite, kad vis vien toliau stengsiuosi užauginti juos pilnus vidinės motyvacijos, valios, atkaklumo ir užsispyrimo siekti DAUGIAU – bet ne savimeilės, statuso, materijos …).

Keista čia skaityti tokias replikas ir “VBS” tipo komentarus apie nieką ir bet ką, bet tik ne apie pastangas, motyvaciją, iššūkius, mokymąsi iš savo klaidų (ir jų suvokimą), nesėkmes ir susikaupimą judėti pirmyn … – be ko nebūtų nei sporto, nei meno, nei mokslo.

Neklausiu gerb. Broniaus, iš kur jis ŽINO, nes dabar aišku, kad neteisingai supratau visą mūsų pokalbį.

Atsiprašau, jei mano entuziazmas ir sąmoningas žodžio “gabių” afišavimas Jus ir Jūsų skaitytojus žeidžia.

Tiesiog naudojuosi proga, kol dar šioje visuomenėje savo laiką ir pinigus galiu skirti tam, kas yra prasminga mano nuomone (ačiū Dievui, kad Renzulli, van Tassel-Baska, Freeman, Moenks, Betts ir co studijavo ne čia).

Kad būtų mažiau asfalto.