Jei tu dar nešventei savo dvidešimtmečio – neskaityk! Geriau paskaityk skyriuką “Ar moki mokytis?” Su nerimu galvoju ir apie vyresnius – ar perskaitys E.Hemingvėjų taip, kad kada nors ir jiems žemė pajudėtų ir nuplauktų iš po jų? Skelbiu tai kaip testą, kaip priesaką – nesupurvinkite meilės!
Atsakymai
Mantas, 2007-03-18 13:46:04
Hemingvėjus yra super, nieko geresnio ir tikresnio dar skaityt neteko 🙂 Tik man asmeniškai labiau patinka tai daryt originalo kalba..
Dima, 2007-03-19 00:51:18
Niekada neskaičiau E.Hemingvėjaus, sužavėjo…Ir V. M. Putino “Altorių šešėly” palieka šešėly prieš E.Hemingvėjų… Galbūt bent vienas studentas, neišlaikęs matematikos egzamino, prisipažins, kad pavasarį skaitė E.Hemingvėjų…
Rasa, 2007-03-19 13:21:27
Visu pirma, tai taip grazu, kad net giliai giliai atsidusau ir… pagalvojau, kad nesveika skaityti tokius dalykus ir dar pavasari! O tai sirdis ima tirpti kaip ledai karsta vasaros diena, subega i pilvo apacia ir ten ima skrajoti spalvoti vaniliniai drugeliai :)))
Kai perskaiciau (aiskiai per anksti) ” seni ir jura”, pagalvojau, kad Hemingvejus pats nuobodziausias rasytojas pasauly! Kai (man buvo 14-15) vienas toks 25-eriu vyrukas tada pasake, kad Hemingvejus pats megstamiausias jo rasytojas, tyliai sau nusprendziau, kad jis beviltiskai senas ir atsilikes nuo gyvenimo :)) Bet kadangi jo darbai man buvo gana idomus ( jis buvo svieziai iskeptas architektas 🙂 pagalvojau, gal dar ir ka idomesnio tas Hemingvejus raso… Taigi dar paskaiciau, paskui po keliu metu dar… Dabar juokinga prisimint, aisku, nes kaip tikra beviltiska sene galiu irgi pasakyt, kad Hemingvejus nuostabus! 🙂 Vis tik sios knygos dar neskaiciau, bet tikrai paskaitysiu, o is tu, kur skaiciau ” fiesta” puiki labai, “atsisveikinimas su ginklais” ir apsakymai. Beje, musu visu gedai turiu pasakyti, kad ” kilimandzaro sniegynus” nusipirkau “knygu skuduryne” uz pora litu… O uz senus zurnalus su dietomis ir paaiskinimais kuri izymybe su kuo permiegojo prase panasiai!
marius, 2007-03-20 22:29:24
O gerai, ponas Burgi, kad Švietimu užsiimat:) tokiems kaip aš neapsišvietėliams pravartu kartkartėm užsukt pas jus ir paskaitinėt „The raven“ ar ištrauką iš tokios gražaus pavadinimo ir turinio knygos kaip „Kam skambina varpai“.
Ignas, 2007-03-23 15:01:47
Na pasakysiu ir aš porą žodelių. Skaičiau Hemingvėjų būdamas mažesnis, skaičiau ir kai paaugau, paskaičiau ir dabar… bet žinot jokio efekto…jokių jausmų nekelia net toks meilės atvaizdavimas kūrinyje (kaip rašytojas Hemingvėjus tikrai geras – rašyti žmogus tikrai sugebėjo gražiai). Gal todėl efekto nėra, kad mano mąstymas yra perdaug realistiškas, o gal todėl, kad aš nebetikiu ta visur taip jau aprašoma ir apdainuojama idealia meile? Gal.. gal mane kas pavadins žlugusiu žmogumi, bet manęs tie žodžiai nepasieks.. Nepasieks todėl, kad aš tikiu jog gyvenu taip kaip man patinka, gyvenu taip kaip galiu gyvent ir jaučiu tik tai kas man reikalinga jausti, atmesdamas (blokuodamas arba malšindamas) tai kas man vėliau gali tik pakenkti..
Rasa, 2007-03-23 15:40:28
Ignui. Zinai, as tai kartais galvoju, kad vat tokie rasytojai, kaip Hemingvejus, japonu haiku, paveikslai geru dailininku, tai tokie dalykeliai, kurie neturetu buti aiskinami, nes juose parodoma maza dalele, o daugiau zmogus izvelgia pats… Ir kuo daugiau turi savyje, tuo daugiau izvelgi tame kurinyje. Pav. as galbut niekad nesugebesiu kazko izvelgti, ka pamatytu emocingesnis ar jautresnis zmogus 🙂 Neseniai per televizoriu vienas neblogas dailininkas kalbejo. Jis taip ir pasake, mazdaug ” nekomentuoju savo paveikslu, nes menotyrininkai kartais ten pamato tokiu dalyku, kad as pats nustembu, kaip man pavyko tai nupiesti… Jei as pasakyciau ka nupiesiau, butu paprasciau ir nebutu erdves pasvajojimui” Arba haiku:
Sviesus menuli
Tavim ejau ir ejau,
O tu vis toli.
Jei esi labai realistas 🙂 tie keli zodziai nereiskia nieko, jei butum panasesnis i mane, reikstu daugeli dalyku, tik gal neaiskinsiu cia kokiu 🙂 Bet tai nereiskia, kad nesu pakankama realiste, tik kartais reik paleist tiesiog save paskraidyt… 🙂 O tu susigadinsi sirdi su laiku, jei visada bandysi kontroliuot savo emocijas, cia 100 proc. tau sakau, klausyk protingu patarimu! :)))))
Ignas, 2007-03-23 21:04:08
Rasa, ačiū už patarimus, bet kad ji jau sugedus 🙂 Na bet gal ne tiek dar daug… nes haiku man dar šitą reiškia…
O kontroliuoti emocijas privertė gyvenimas… tiesiog daugybę kartų nukentėjau dėl nekontroliuotų emocijų ir man tas atsibodo…
Rasa, 2007-03-24 14:45:39
Ignui. Tai kad taip jau yra, nuo nekontroliuojamu emociju nukenciam ir nuo kontroliuojamu, vistiek tada kitaip nukenciam 🙂 Visi mes turim turet proto, bet as tai tikiu meile ir viskas. Visada tikesiu. Meile- su visomis jos prasmemis… As nesvaigstu cia kvailai, as tik zinau, kad moku mylet ir man del to gera, gera, net jei skauda 🙂 Juk taip fantastiska, kai nori kazkam pasakyti:
Kai zvelgiu i tave, manyje atsidaro akmuo
ir pasirodo zolele- glezna, bet gyvybes pilna.
Imu uz rankos tave, ir mes einame jos paziureti.
(J.Marcinkevicius)
Ir net jei to nepasakai, nes pav. ” neva kontroliuoji savo emocijas ” :)))) , vistiek, baisiausia butu, jei niekada niekada neturetum kam taip pasakyti!
O “Kam skambina varpai” tai skaitau, jau ipusejau, bet kazko labai nuojauta, kad blogai baigsis… Jau tada tai apsibliausiu ir pyksiu, jei blogai baigsis 🙂
Ignas, 2007-03-24 22:25:57
Rasa, romantike esi 🙂 saunu, nes jei tokiu zmoniu nebutu ir visi butu kaip as – pasaulis butu niurus 🙂
O del to kad netureti kam pasakyti tokius grazius zodzius esi teisi, bet ka darysi jei taip jau yra, nesinori man net bandyti ka nors sakyti… tiesiog nesinori… gal dar ateis laikas kai leisiu protu nekontroliujamoms emocijoms parodyti kas is to iseina, bet kolkas to nebus 🙂
Rasa, 2007-03-27 00:18:12
Jau velu ir ka tik baigiau skaityt ta knyga. Labai grazi, net neturiu ka pasakyti, t.y. nenoriu nieko pasakyti . Norejau tik padekoti gerb. Direktoriui uz ta istrauka, nes kitaip buciau gal ir nenusipirkus ir neperskaicius dar ilgai. Aciu 🙂
Ignui 🙂 Kai jau nustosi buti toks gyvenantis ” taip, kaip tau reikia ” :))) paskaityk dar karta… Veliau, kai leisi kada nors sau suskysti 🙂
“… Paskui mes busim kaip vienas girios zverelis ir busim taip arti, kad neatskirsim, katras esam katras. Ar tu jauti? Mano sirdis- tai tavo sirdis…”
arba:
“…Dabar tu iskeliausi, zuikuti. Bet ir as iskeliausiu su tavimi. Tol, kol bus bent vienas mudvieju, mudu busim abu…”
Ai, ka cia ir bepridursi, vistiek apsiblioviau 🙂 Bet labai grazu…
Algis, 2007-03-27 22:51:59
Is tikruju, juk negali nieko skaityti, jei negyveni. Ta prasme, mes patys virpame skaitydami trylikta skyriu, jei teko patiems bent dalele pajusti kaip eina sroveles per susivijusias rankas. O tai nuostabu, kai kazkam pavyksta isguldyti ant popieriaus, delele to jausmo..
Rasa, 2007-06-10 00:51:17
Nesimiega… 🙂 Kazkaip pagalvojau siandien ar vis delto mes, zmones mokame gyventi? Tarsi mokame, gyvename… Bendraujame… Kalbame… Bet kartais ateina toks laikas, kai staiga imi ir pajauti- tavyje blaskosi nepasakyti zodziai. Jie tarsi benamiai sunys slankioja aplink sirdi, lekuoja istroske iskistais liezuviais, pralekia netycia idreksdami. Jie kaukia zvaigzdeta nemigo nakti negirdimais balsais ir net nustembi: kaip gi ju nieks negirdi? O jau tie nepasakyti zodziai! Gal but ju laikas buvo vakar, o gal rytoj? Bet zinai, kad ir rytoj ju nepasakysi, nes negali. Tie vargsai nepasakyti zodziai, suverze sirdi taip, kad ji dauzos, kaip plastake i lango stikla- atkakliai, skausmingai, beviltiskai ir beprasmiskai…
Noretus atidaryti langa ir juos isleisti, kad issibegiotu tais staugianciais sunimis, isskristu i zvaigzdziu pilna dangu klykianciais pauksciais, nukristu i zeme rasa… Noretus, kad jie pasiklystu ir nerastu kelio atgal… O gal but… Gal but…
Zinot, zmogeliai 🙂 , kai vakare atidare langa isgirsit vejo slamesi medziuose, kai klyktels praskrendantis paukstis, kai siltas lietus barbens i skardine palange- isiklausykit, gal tai kazkieno nepasakyti zodziai, paleisti i laisve, stengias pasibelsti i Jusu sirdi… 🙂
Kadangi man nesimiega, tai skaitineju- truputi “Izmaeli” (jau skaicius, bet dar vartineju), truputi eilerascius. Viena ir jums parasysiu:
Tu nuosprendis,
Tu dovana,
tu budelis,
neuzsimirsimas.
Erdve, kurioje nera jokiu sienu.
Jura, po kurios dugna galima vaikscioti
ir gydyti zaizdas.
Akmuo, kuris rankoje
tampa duona.
Viskas, ka as turiu,-
tai tu.
Lyg prakeikimo sekla
nesu tave savo kraujyje,-
bet pavirstu medziu,
kurio sakose
gyvena pauksciai ir zvaigzdes.
Grazus, ar ne? Atrodo, lyg apie meile butu, o vadinasi ” Vienatvei”… 🙂 Nepykit, kad cia susvaigau, tiesiog sianakt nesimiega 😀