Prisimenate pasaką apie caraitį Ivaną, kurio žmona buvo varlė? Ir daugybę kitų panašių pasakų, kuriose aiškiai išreikšta svajonė: o, kokia puiki jos (jo) dvasia, siela! Jei tik pavyktų pakeisti odą, kūną…
***
Ta mintis dažnai šmėsteli, kai per TV ar gyvenime matau moteris ir vyrus, besielgiančius taip, lyg jiems trukdytų senas, storas, ar kitaip negražus kūnas. Aišku, kad daugeliui iš mūsų didžiausia grėsmė – greičiau už jausmus, norus, mintis senstantis kūnas. Tie, kuriems nervai neišlaiko, imasi tiesiog chirurgiškai jaunintis, kiti paslapčia ar viešai jauninasi sportuodami, dažydamiesi.
***
Tikra bėda su sveikuolių kultu. Jei žmogus neblogai atrodo po 3-5 sunkių operacijų, ligų, jis vis tiek nieko vertas prieš tą, kuris visiškai sveikas fiziškai, bet, pavyzdžiui, kvailas per visą pilvą. Išimtis – mūsų Prezidentas: dar pernai jo privalumas buvo ideali sveikata, o jau šiemetinis privalumas – puikiai veikiantis širdies stimuliatorius. Nieko naujo: ir Mao prieš mirtį reklamavosi plaukdamas per upę…
***
Bet galvokime apie mus, eilinius. Man patinka mano senas kūnas… Mažiau įsipareigojimų. Raukšlėmis lengviau įsibėgėja mintys. Gali pasimėgauti, kad siela, esybė gerokai jaunesnė už apvalkalą – negi norėtum, kad būtų atvirkščiai? Taip, aš dūsauju, stenu, krenkščiu – ir man negėda. Tai tik rodo, kad prastovų organizmas turėjo nedaug… O nejauku matyti tas (tuos), kurie nemėgsta savo kūno.
Atsakymai
VV., 2009-02-11 00:22:01
Kodėl taip nemėgstate Adamkaus? Sugretinimas su “maudzedūnu” – taip mano senelis sakydavo – aiškus to įrodymas.
Vainius, 2009-02-11 04:43:42
Jo, tas mao šalia Adamkaus ir man gerokai užkliuvo. O šiaip tai labai gražios mintys. 🙂
O bėgti nuo savo kūno tikrai nereikia, bet sveiko kūno reikia, nes vis dėlto kūnas – sielos namai. Ir šiaip man kažkodėl atrodo, kad nemažos dalies šitos svetainės lankytojų problema (na, bent jau mano..), kaip tik per mažas rūpinimasis savo kūnu.
aušra, 2009-02-11 08:59:17
Jūs gal koks aiškiaregis, nes vakar mano kosmetologė pasakė, kad man reikėtų labiau rūpintis savo veido oda, kadangi vakarais kartais norisi tik prigulti, visai negalvojant apie kažkokius ten kremus ar mažas atsirandančias raukšleles. Tačiau šianakt sunkiai sekėsi užmigti (tikriausiai dėl pilnaties) tai vis masčiau gal, kai tau 40 tai jau ir reikėtų to dėmesio daugiau skirti sau. Tai va galvojau galvojau, atsidarau Jūsų svetainę o čia tarsi man patarimai:)))
burgis, 2009-02-11 09:11:00
Nei aš mėgstu, nei nemėgstu V.Adamkaus – problema ne žmogus, o sistema. Sutikite, kad toks veidmainiavimas, kai vienu atveju amžius pateikiamas kaip privalumas, kitu – kaip trūkumas, viena atveju ilga emigracija – kaip privalumas, kitu – kaip trūkumas, vienu atveju gera sveikata – kaip privalumas, kitu atveju – stimuliatorius kaip privalumas, Prezidentui netinka. Pagaliau naujausias prezidento pokštas: “Aš neskaitau laikraščių, kurie blogai rašo apie mane, todėl mano nervų sistema gera…”.
Prezidentas?
Ir dabar, kai šalis kapanojasi krizės duobėje, prezidentūra išdidžiai praneša: Prezidentas, kaip visada, atostogaus Meksikoje.
Prezidentas?
Rasa, 2009-02-11 10:24:29
Mhm, gražus straipsnis 🙂
Bet pasportuoti reikėtų. Ne dėl jauninimosi, dėl sveikatos. Man labai nepatinka, kad aš tingiu ir nemėgstu sportuot. Ir vaikai bara 🙂 Sūnus sako, kad jei padrebintum mano bicepsus, tai po savaitės dar drebėtų… Ir vis paknaibo kai būnu su trumpom rankovėm :))) Bet aš pasakau, kad ir tokių užteks jam prilupt, jei jis erzinsis 🙂
Pagal formuojamą visuomenės nuomonę, moterims tikriausiai užtektų suvalgyt du salotos lapelius per dieną… O aš mėgstu riebokus kaimiškus šonkauliukus, riebią kaimišką vištą, riebią kiaulės ausį ir dar visokius skanumynus. Ir tortus laaaaabai mėgstu. Aišku, jei viso to atsisakyčiau, gal vyrai daugiau į mane žiūrėtų, bet labai sąžiningai manau, kad joks vyras tokios aukos nevertas 🙂 O draugai mane visokią myli. Tiesą sakant, kai norėjau suliesėti ir numečiau 14kg., manot be manęs pačios labai kas nors pamatė? Tikrai ne. Mes kartais per daug susireikšminam ir galvojam, kad visi į mus labai žiūri, stebi ir skaičiuoja mūsų kg. 🙂
Bet, save prižiūrėti reik. Ir tikrai kartais prisiverčiu nusirauti tuos prakeiktus plaukus nuo kojų, nors jie man visai patinka ir nemaišo. O rauti visai ne ypatingas malonumas.
O šiaip, geras ir tvarkingas atrodymas moteriai tikrai daug kainuoja. Laiko, pinigų ir nervų. tai tik iš šalies atrodo, kad JI TIK TVARKINGA. Geras kirpėjas, kosmetika, manikiūrai pedikiūrai ir t.t. kartais nematomi nesuprantančia akimi, bet priduoda tą tiesiog tik tvarkingumo įvaizdį. Ne visiems duota gamtos daug.
Laisvas, 2009-02-11 10:27:54
Visiškai nenutuokiu kaip moterys įsivaizduoja gražų vyrą. O pagaliau negi tai turėtų man rūpėti? Žinau, kad patinku savo žmonai, toks koks esu. Žinau, kad jai patinka tie keli mano papildomi kilogramai, o labiausiai prakaito kvapas. Žinau, kad man ji – pati gražiausia. Natūralaus grožio, Balzako amžiaus moteris. “Vyro grožis pagrįstas jo siela, o moters siela remiasi jos grožiu.” (Arabų išmintis)
Žinau, kad niekada nebučiuočiau silikoninių lūpų, niekada neliesčiau dirbtinų krūtų…
Rasa, 2009-02-11 10:40:25
Bet vis vien pirmą įspūdį mes susidarom pamatę žmogų. Matom pirmiausiai išvaizdą.
Dabar prisiminiau, kai darbo ieškojau. Kas antram skelbime buvo: “reikalinga reprezentacinė išvaizda” ir “reikalinga respektabili išvaizda” Mus verčia būti gražiais. Rinka.
O aš nesu graži. Tai ką, aš kalės vaikas? (čia toks priežodis yra, jei kas nesuprastų :))))
Laisvam: abejoju ar atskirtum moterį, kuri susileidus botulino nuo raukšlių. Aš neatskyriau.
Aurelija, 2009-02-11 11:01:26
O taip…šiais laikais moteriai labai daug spaudimo dėl jos išvaizdos. Man asmeniškai tai vienas iš sunkiausių moteriškumo aspektų (man 23 metai). Labai aukštai kartelė ta iškelta, labai …
Rasa, 2009-02-11 11:39:37
Burgiui: “Taip, aš dūsauju, stenu, krenkščiu…”- svarbiausia pasistenkit garsiai nebezdėt prie žmonių. Negalima.
Pamiršau pirmai pridurti (apie save užsigalvojau :))), kad Jūs esat gražus, puikus, simpatiškas, labai tvarkingas ir visai nesenas (tik pagyvenęs) nei kūnu, nei siela 🙂 Taigi tegul ir toliau laksto tos mintys raukšlėmis ir su mumis pasidalinkit 🙂
vyr, 2009-02-11 20:13:59
čia kaip su ta Juvenalio sentencija – “sveikame kūne sveika siela”. Iš tikro sentencijos prasmė visai kita – “o, kad sveikame kūne būtų tik sveika siela…”
Laisvas, 2009-02-11 20:50:28
Rasai: atskirčiau!
Nenoriu, o gal ir nemokėčiau čia perteikti šleikštulio, kuris apima žiūrint į plastiko sudarkytą kūną.
GZ, 2009-02-11 21:30:32
Direktoriau, jums puikiai tinka dabartinis amžius, balti plaukai, ir tas pats aštrus žvilgsnis (gal net paaštrėjęs ?) Kažkada neseniai mačiau jus mūsų klasės nuotraukoje su juodais plaukais. Palyginus, atrodėt kaip darželinukas (būtų kastuvėlis rankose tikęs :))) Pagaliau priaugote iki solidaus, direktoriui tinkamo amžiaus. Jokiu būdu ne per senas Prezidento pareigom. Čia gal jums tik žmona taip sako, besirūpindama sveikata.
Nu, einu savo soskės ieškot, pienuko gert, ir į lovytę.
Burgis, 2009-02-11 21:41:33
O, tu miela lape Gediminai, kaip Tu moki įtikti… Pasisekė Tavo vaikams, girsis ir girsis tokiu tėčiu.
Juokas ima, koks aš senas: Gedimino komplimentai man mielesni nei Rasos… Gal dėl to, kad Gedimino vaikams gal dar būsiu naudingas, o Rasa gražius žodžius turėtų sakyti vyrui, o ne seniui…
Rasa, 2009-02-11 21:56:52
Aš sakau gražius žodžius visiems, kurie jų verti, jeigu ką… 😀 Ir tai nuo amžiaus nepriklauso. Net savęs neužmirštu retkarčiais pagirti 🙂
Nors kartais aš pati jaučiuosi senesnė už seniausią senutę. Ir tai nuo amžiaus nepriklauso. Pav. šiandien. Mane taip sunervino, kad net vemt pykina 🙂 Jaučiuosi pavargus, negraži, sena ir kvaila.
VV., 2009-02-11 22:34:17
Labai mėgstu ginčytis su direktorium, nes jis, tiesiai sakant, užknisa savo nuolatiniu TEISUMU! Tai žinoma, kad viskas reliatyvu -vienu atveju žmogaus amžius gali būt privalumas, o kitu – trūkumas, žiūrint kokia veikla tas žmogus užsiima – sportu, saviveikla, politika, ecc….
Ir su emigracija panašiai. O jei žmogui XXI-am amžiui medikai padėjo geriau jaustis (vaistais, protezais, implantais, ecc.)-tai valio! O Meksikoj Adamkus atostogauja už SAVO uždirbtus, o ne pavogtus pinigus. Ar labiau gerbtumėt jį jei “taupydamas’ atosotgautų kokioj Šventojoj?!
Na, nepavydėkite prezidentui, nepavydėkite, kaip vaikas žaisliuko…
Rasa, 2009-02-11 22:35:02
Laisvam: aš irgi nenorėčiau ką nors dirbtino daryti savo kūnui 🙂 Kai kartą per televizorių pamačiau, kaip nusiurbinėjami riebalai, man akys ant kaktos vos neišvirto 😀 Žiauru. Bet gal aš atsilikus nuo gyvenimo? Jeigu kažkas nebegali ištverti savo nuosavam kūne ir save apgaudinėja, kad viskas pasikeis, kai kažką prisilipins arba nusilipins, jų teisė rinktis. Gal tai jiems tikrai pakeičia gyvenimą į gerąją pusę? Nors man gana sunku tuo patikėti.
Burgis, 2009-02-11 22:49:39
VV.; prezidentui nėra ko pavydėti, yra dėl ko užjausti…
Dalius, 2009-02-12 01:35:31
Dalykų, dėl kurių galima būtų užjausti, galima pripaišyti kiekvienam…
Laisvas, 2009-02-12 09:34:51
Rasai: laiminga mūsų karta galėdama gyventi nuosavam kūne. Ne už kalnų dienos kai kūdikiai bus moduliuojami genetiškai. Dar būdami motinos įsčiose! Ar jie turės savo kūną?
Neprisistatantysis, 2009-02-12 17:05:53
dehi nityam avadhyo ‘yam dehe sarvasya bharata tasmat sarvani bhutani na tvam socitum arhasi
vyr, 2009-02-12 18:45:34
“Ne už kalnų dienos kai kūdikiai bus moduliuojami genetiškai. Dar būdami motinos įsčiose!” Ten būtų jau šiek tiek per vėlu. Anksčiau reikia, dar lytinėse ląstelėse. Visai pvz. laisvai galima “sureguliuoti” būsimų palikuonių lytį. O kur dar klonavimas… Labai įdomūs dalykai.
Rasa, 2009-02-12 20:20:28
Neaiškiam: 🙂 Bet vis vien žmogus turi mylėti tokį kūną, kokį turi 🙂 Ne svarbiausia, koks jis.
yoga-yukto visuddhatma vijitatma jitendriyah
sarva-bhutatma-bhutatma kurvann api na lipyate
Burgis, 2009-02-12 20:46:49
Nepri…, Rasa, aš indiškai (?) silpnai moku, gal išverstumėte?
Rasa, 2009-02-12 21:01:40
Burgiui: Na, jūs prieš šamanizmus 😛
Neaiškus rašo taip (bent taip verčiama jau suformuota mintis, ne pažodžiui, lietuviškoje Bhagavad- Gitoje): ” O Bharatos aini, kūne esantysis- nenužudomas. Tad neverta liūdėti dėl gyvųjų būtybių.”
O aš parašiau: ” Kas dirba su pasiaukojimu, kieno siela tyra ir kas valdo protą bei jusles, tas brangus visiems, ir visi jam brangūs. Nors jis nuolatos veikia, veiksmai to žmogaus nepančioja.”
Tai vat, nes manau, kad ne išorė vis tik svarbiausia, ir, kokią turim, tokią ir reikia mylėti 🙂
Bet juokingiausia tai, kaip išsiverčiau neaiškaus parašymą. Internete lietuviškai nėra, tai pasiėmiau savo Bhagavad- Gitą ir atsitiktinai? atsiverčiau tiesiai tą puslapį su jo parašyta mintim :)))) Nes ieškoti būtų buvę neįmanoma, labai stora knyga…
Burgis, 2009-02-12 21:08:09
Ačiū, Rasa, tai judu su Nepriu… galėtumėte čia mus apšviesti tikrojo tikėjimo šviesa ir atvesti į laimę. Nuo Bhagavad-Gitos, per Kamasutrą ir toliau…
Rasa, 2009-02-12 21:36:00
Visų pirma, laikau save krikščione ir šiek tiek pagone :))) Visų antra, mano Kamasutrą sesė kažkada paslapčia nuo manęs sudegino, nes, jos nuomone, tai nepadori knyga ir nedera jos laikyti namuose… Žiauriai tada pasiutau! O mano Bhagavad- Gita irgi nukentėjus nuo mano vyro 🙂 Visų trečia nesijaučiu esanti verta ką nors mokyti gyvenimo tiesų ar laimės 🙂
Jūs mokat būti laimingas, va geriau Jūsų ir paklausysim (bent aš). O pati tiesiog būsiu laiminga taip, kaip moku ir suprantu. Nes mano supratimas apie laimę kartais skiriasi nuo kitų žmonių :)))) Nelinkiu kitiems tokios, kaip savo laimės 🙂
Neprisistatantysis, 2009-02-13 00:18:14
Kai kas mėgsta arbatą žalią, kai kas — juodą. Kai kas su cukrum. Kai kas — be cukraus. Turbūt rimtai ir nesitikite, kad aš imčiausi įtikinėti, jog, tarkim, tik Siue Mei yra vienintelė teisinga. Man, kaip gurmanui, svarbiausia, kad arbata būtų sodri, gyva, paruošta su meile ir atida. Pavadinimas ir kilmės šalis yra tik nuoroda, o tikrąjį aromatą reikia pajusti. Ar aš tikiu, kad Siue Mei yra skani arbata? O kam tas tikėjimas, jei aš galiu paragauti ir žinoti ar ji man skani ar ne. Bet net ir tada aš dar nežinosiu ar ji būtų skani Jums — Jūs gal nemėgstate Sakuros žiedlapių aromato… Todėl ir siūlau neapsistoti ties įprastu “Lipton” ar “Dilmah” mirkaliuku — bandykite ir kitas rūšis, daug rūšių! Juk ir pats Dievas mėgsta įvairovę!
Rasa, 2009-02-13 10:52:31
Neaiškiam: Gražiai parašėt. Gana teisingai. Bet…
Ot ponas! Siue Mei jam skanu gerti! 🙂 Mes lietuviai (bent maždaug) , todėl tokių arbatų, įskaičiuojant ir “Lipton”, mums reikia tik paskanauti… O gerti (ir valgyti) sveikiausia organizmui savų kraštų arbatas: mums reikėtų nepamiršti čiobrelių ir mėtų, šalpusnių, aviečių, liepžiedžių ir kmynų… Arba stebuklingų žolių surinktų per rasas 🙂 Ar aš tikiu, kad jos ne tik skanios, bet ir gydo? Ne, aš tai Žinau! 🙂 O svetimom, gerai neišstudijavęs ir apsinuodyt gali…
O šiaip, pav. mane net mano vardas įpareigoja bent šiek tiek domėtis pagonybe ir pabandyti pajausti mūsų artumą gamtai 🙂 Vis tik Rasa (Rasytė) – buvo deivės Kaupolės dukra.
Aišku, vis vien kartais mėgstu gerti žalią arbatą su imbieru ir citrina, kartais su begermote ir rožių pumpurais… Bet ne viską, kas prieinama, reik bandyti, pav. kai ką užtenka pamatyti ar pauostyti. Jei paimtume sibiro tautas, nenorėčiau ragauti tų jų pakramtytų kukuliukų, užtenka pažiūrėt 🙂 Bet kad žinotum, kad to nenori, irgi turi žinoti, kas tai yra.
anupriute, 2009-02-13 21:06:49
Mielai Rasai siūlau tik ką išsprogusių beržų lapelių arbatos paragauti… Juos reikia surinkti nepatekėjus saulei…
mindaugas, 2009-02-19 15:31:32
sveiki, aš naršiau internete ir kilo mintis jog butu idomu perskaityti jusu autobiografija ar bent jau dali jos, bet deja niekur neradau. As jus kaip ne daug kas, gerbiu kaip destytoja ir jusu paskaitos yra su taip vadinama gaidele jose idomu o ne nuobodu kaip kai kur kalama sausa teorija.. Tad manau visiem idomu bus perskaityti jusu autobiografija. Gal ji kur nors ir yra tik as nežinau.
Burgis, 2009-02-19 17:45:38
Mindaugui: ačiū už gerą žodį. Trumpai biografija tokia (šioje svetainėje apie tai jau rašiau…): gimiau Plungės rajone, bet tos vietos neprisimenu, nes nė dviejų metų neturėdamas buvau pavėžėtas penkeriems metams į Sibirą – su tėvais, močiute, metais vyresniu broliu ir į pasaulį besirengiančiu ateiti jaunesniu broliuku. Pradinę mokyklą pradėjau lankyti Sibire, pirmą klasę baigiau Venckų pradinėje mokykloje (Klaipėdos raj.), vidurinę – Priekulėje. Turiu 10 metų jaunesnę sesutę – mano jaunystės džiaugsmą. 1972 m. baigiau KPI, esu elektroninės technikos inžinierius, kandidato (daktaro) disertacija (1978 m.) – iš mikroschemų gedimų diagnostikos. Taikomosios matematikos katedros docentas nuo 1984 m., KTU gimnazijos direktorius – nuo 1989 m. Buvau “Kompiuterijos” žurnalo vyr. redaktorius (11 metų), vertėjas Londone ir Taline (nuotoliniu būdu – septynerius metus), mano individuali įmonė yra išleidusi apie 15-18 knygų. Viena žmona nuo 1974 m., du vaikai (dukra ir sūnus), du anūkėliai (Mildutė ir Lukas – nuo 2008 m.). Turiu tik keletą fantastiškai gerų draugų, namelį, kiemelį ir kt. Nedirbu jau bent 30 metų, tik mėgaujuosi kažką veikdamas. Stažavausi Maskvoje, Danijoje, D. Britanijoje, JAV. Esu plepys, todėl mėgstu dėstytojauti. Ačiū, kad perskaitėte.