Ar tu kapitalistas?

– Ar jūs kapitalistas? – vakar paklausė vienas studentas.

– Žinoma, kapitalistas! – neabejodamas atsakiau aš.

Neimsiu čia aiškinti, kodėl jis taip paklausė, nors tai irgi kai kam galėtų būti įdomu, bet pagalvojau, kad verta paaiškinti, kodėl aš kapitalistas.

*

1. Aš mėgstu savo vertę, savo idėjų, savo darbų vertę pasitikrinti rinkoje. Nekenčiu socialistinio apdovanojimo ir apsidovanojimo.

2. Aš mėgstu užsidirbti ne tiek, kiek man valdžia leido, o tiek, kiek pats sugebu, įstengiu ir noriu. Pinigais irgi pasitikrinu savo galias.

3. Aš mėgstu stresą, įtampą, kurią kapitalizmas sukuria žmonėms taip pat, kaip gamta sukuria žvėreliams ir paukšteliams. Gera jausti, kad ir tokiomis sąlygomis sugebi išgyventi – kaip kiškutis miške…

4. Norėčiau, kad kapitalizmas būtų visur ir visur išnaikintų padlaižūnus, korumpuotus valdininkus, „švogerius“, nevykėlius „menininkus“, žioplus neišmanėlius ir tinginius – išnaikintų visose įstaigose bei organizacijose.

5. Man patinka, kad gamintojai ir prekiautojai turi konkuruoti tarpusavyje. Žinoma, norėčiau „skaidresnės“ konkurencijos!

6. Man patinka, kad kapitalizmas neriboja nei mano kapitalo dydžio, nei realizacijos būdo: noriu – pasistatau namą, noriu – nusiperku automobilį, noriu – pramogauju bet kuriame kurorte…

7. Esu toks kapitalistas, kuris gali ką nori materialiai paremti, kaip nori atsilyginti ir taip paskatinti kitus gyventi kapitalizme – nebijoti gyventi kapitalizme.

8. Man patinka kitiems sukurti darbo ir atlyginimo už darbą. Darbas yra visko matas kapitalizme! Bent jau turėtų būti, juk taip aiškino K.Marksas…

***

Taigi – aš kapitalistas! Ir mano vaikai kapitalistai. Vienintelis rūpestis – kad tas kapitalizmas būtų tikras, teisingas, ne žiaurus, skatinantis ir apginantis, klestintis, o ne pūvantis…

Atsakymai

Burgis, 2012-03-23 15:32:00

Įverčiams…

Vladas, 2012-03-24 08:08:02

Super. Aš irgi kapitalistas:)

Audrius, 2012-03-24 16:27:25

“2. Aš mėgstu užsidirbti ne tiek, kiek man valdžia leido, o tiek, kiek pats sugebu, įstengiu ir noriu. Pinigais irgi pasitikrinu savo galias.” – Kai pinigais pradedi tikrinti savo galias, vadinasi, jau nesi laisvas.

“3. Aš mėgstu stresą, įtampą, kurią kapitalizmas sukuria žmonėms taip pat, kaip gamta sukuria žvėreliams ir paukšteliams. Gera jausti, kad ir tokiomis sąlygomis sugebi išgyventi – kaip kiškutis miške…” – Gamta yra VISUMA, o paukšteliai ir žvėrialiai yra tos VISUMOS dalis. Gamtos sukurta aplinka paukšteliams ir žvėreliams nekelia įtampos ar streso, tai jų gyvenimo terpė.

“4. Norėčiau, kad kapitalizmas būtų visur ir visur išnaikintų padlaižūnus, korumpuotus valdininkus, „švogerius“, nevykėlius „menininkus“, žioplus neišmanėlius ir tinginius – išnaikintų visose įstaigose bei organizacijose.” – “Išnaikintų”… bloge pastoviai deklaruojat meilę, o čia, še tau…? Kapitalizmas – viena iš terpių, kurioje panašūs subjektai sėkmingai dauginasi ir tarpsta.

“5. Man patinka, kad gamintojai ir prekiautojai turi konkuruoti tarpusavyje. Žinoma, norėčiau „skaidresnės“ konkurencijos!” – Konkurencija skatina mūsų ydas ir besaikį vartojimą.

“6. Man patinka, kad kapitalizmas neriboja nei mano kapitalo dydžio, nei realizacijos būdo: noriu – pasistatau namą, noriu – nusiperku automobilį, noriu – pramogauju bet kuriame kurorte…” – Išmintingam žmogui daug nereikia, jis mažiausiai apie tai galvoja. Kuo daugiau tavyje noriu, tuo stipriau esi laikomas už pavadėlio.

“7. Esu toks kapitalistas, kuris gali ką nori materialiai paremti, kaip nori atsilyginti ir taip paskatinti kitus gyventi kapitalizme – nebijoti gyventi kapitalizme.” Norint ką nors remti ar skatinti nebūtina gyventi kokioje nors konkrečioje santvarkoje.

8. Man patinka kitiems sukurti darbo ir atlyginimo už darbą. Darbas yra visko matas kapitalizme! Bent jau turėtų būti, juk taip aiškino K.Marksas… – Mes vieninteliai sutvėrimai šioje planetoje, kuriems darbas vertybė. Gamtoje darbas nėra visko matas.

Burgis, 2012-03-24 17:40:15

Audriui: įdomiai čia Jūs… Ar ne geriau buvo pateikti savo požiūrį, o ne manąjį „apvertinėti“? Gal bėda, kad nėra ką pateikti? Gal Jūs ne kapitalistas, o socialistas? Neaišku…

*

Suprantama, kad aš nė vieno savo teiginio neatsisakau. Man patinka taip gyventi.

jurgis, 2012-03-24 21:32:21

man įdomu, kaip kapitalizmas dažniausiai įtakoja žmonių moralę/sąžinę?

man atrodo, kad priprantama daug ką matuoti (beveik tik) pinigais ir tai pasiteisina trumpalaikėj perspektyvoj… bet ilgalaikėj gali sukelt problemų…

Vladas, 2012-03-24 22:25:04

Jurgiui: Manau žmonių “greit priprantančių daug ką matuoti (beveik tik) pinigais” yra kiekvienoje santvarkoje, tik gal kitose santvarkose geriau filtruojama žiniasklaida ir matantiems pasaulį tik per žiniasklaidos akinius pradeda atrodyti, jog greit “ant kiekvieno medžio tupės po papūgą”:).

O kokias pasekmes tos kitos santvarkos turi ilgesnėje perspektyvoje dar daugelis esame patyrę savo kailiu.

Burgis, 2012-03-25 07:22:31

Jurgiui: tai teisinga pastaba! Todėl mes kasdien po kelis kartus sau turime priminti: kapitalizmas už lango – būk atsargus!

jurgis, 2012-03-25 13:54:07

o kokia santvarka yra Skandinavijos šalyse?

Vladas, 2012-03-25 15:57:16

Kiek suprantu, klausimas autoriui, bet sunku neįsiterpti.

Manau Skandinavijos šalyse santvarka ta pati “pavojingoji” – kapitalizmas, bet yra dar viena labai svarbi visuomenės gyvenimo kokybės dedamoji. Tai tautos mentaliteto tipas.

Skandinavijoje jis labiau demokratinio-egalitarinio tipo, o Lietuvoje labiau hierarchinio-autoritarinio (lyginant su Skandinavija). Baltarusijoje, juo labiau Rusijoje pastarasis mentaliteto tipas pasireiškia dar labiau, todėl ten ir reikalinga “valdžios vertikalė”. Ypač ryškus hierarchinio-autoritarinio tautos mentaliteto pavyzdys būtų Šiaurės Korėja, gal dar kai kurios Afrikos ar Arabijos pusiasalio šalys.

Burgis, 2012-03-25 17:20:21

Jurgiui ir Vladui: aš pasakysiu paprasčiau: Skandinavijoje (bent Švedijoje…) kapitalizmas – su žmogišku veidu… Tai istorinio vystymosi rezultatas. Žmonės nepuola didžiuotis namai, automobiliais, valdžios postais. Žmonės stropiai augina vaikus. Žmonės nevagia (beveik…). Žmonės sutinka pasidalyti – mokesčiai nežmoniški…

Bet gal ten nėra dūmų? Yra…

jurgis, 2012-03-25 17:28:48

kapitalizmas neriboja nei mano kapitalo dydžio, nei realizacijos būdo

mokesčiai nežmoniški…

manau, kad mokesčiai riboja kapitalo dydį (ypač progresiniai) bei jo realizacijos būdą (juk surinktus mokesčius realizuoja valstybė, o ne uždirbęs žmogus)

Vladas, 2012-03-25 19:17:07

Jurgiui: Atrodo praleidai keletą žodžių:). originale buvo:

Žmonės sutinka pasidalinti – mokesčiai nežmoniški…

Manau, tai labai svarbūs žodžiai. Svarbesni už mokesčių procentus ir konkrečias sumas.

Burgiui: Sutinku dėl “žmogiško veido” ir kad tai istorinio vystymosi rezultatas, bet jei pabandytume kiek “išskleisti” kas slypi po tais žodžiais gal ir atrastume, kad ten žmonės nesistengia pabrėžti ir įrodyti savo aukštesnės pozicijos hierarchijoje “namais, automobiliais, valdžios postais”, bei nemano, jog užimdami aukštesnę poziciją už “runkelius” turi visas teises juos apgaudinėti ir apvaginėti.

jurgis, 2012-03-26 00:36:57

“sutinka pasidalinti” ir “nori pasidalinti” yra ne tas pats 😉

Vladas, 2012-03-26 08:34:07

Na, ir…?

jurgis, 2012-03-26 11:06:16

Na, ir riboja 😉

Audrius*, 2012-03-26 11:25:08

Prašau, neapsigaukite, čia kitas “Audrius”. Ir jei sumaišysite, labai nepyksiu:). Savo vardo keisti nenoriu, todėl prie jo prirašau žvaigždutę *. Vladas turbūt prisimins mane iš diskusijų apie vertikaliuosius ir horizontaliuosius santykius, gerb. direktorius gal atleis už diletantišką bandymą įvardinti aposteriorinę tikimybę:)…

Ketvirtasis punktas. Po nepriklausomybės atkūrimo praėjo ne tiek ir daug. Kapitalizmo tradicijos šalyje kaip reikiant dar nesusiformavo. Trumpas laiko tarpas…Manau, kad tai ne vien laiko trūkumas. Daug kur savo postuose liko senoji nomenklatūra. Čia vėl “savas” mentalitetas, o tokie dalykai taip greitai nepasinaikina. Išsisėjo…Besivystančio kapitalizmo sąlygomis daug kam pasidarė striuka, nes išgyvenimas, šeimos išlaikymas ir t.t. tapo pagrindiniu tikslu, į antrą planą nustumiant moralę ir teisingumą. Dabar mažiausiai dvi kartos įpratusios gyventi “senoviškai”, be puoselėtinų žmogiškųjų vertybių, kurios iš esmės pakeistų požiūrį į kapitalą – ne kaip į tikslą, bet kaip į įrankį visapusiškai teigti žmogiškąsias vertybes. Spėju, kad anuometinio mąstymo žmonių Lietuvoje yra dauguma, todėl būtent tokius žmones kapitalizmas dar labiau skatina būti padlaižūnais, korumpuotais valdininkais, „švogeriais“ ir t.t. Ką daryti? Taip, pirmiausia reikia apie tai kalbėti. Pirmiausia buvo žodis…

Vladas, 2012-03-26 11:38:35

Jurgiui: Niekas neribojo tik Robinzono Kruzo, kol jis saloje buvo vienas. Gal gali paminėti kokią santvarką, kuri riboja mažiau nei kapitalizmas?

petras, 2012-03-26 11:49:57

Vladai, norėčiau paantrint 🙂 individą riboja jo socialumas (bet kuri santvarka). nes akivaizdu, kad susibūrus krūvon ir atsiradus tarp žmonių interesams, atsiranda ir tam tikros taisyklės (ribojimai).

Vladas, 2012-03-26 13:07:04

Audriui (su žvaigždute:)): Gerai, kad apsireiškei, nes jau norėjau klausi kaip tu gali šitaip užbristi ant savo geradario gerb. direktoriaus. Dabar tapo aiškiau:).

Iš tikro Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pasikeitus santvarkai neįvyko valymai ir liko nemažai ankstesnės nomenklatūros (gal kas tik susikeitė postais). Nežinia kaip būtų buvę kitu atveju. Bet mane neramina, jog ir į valdžią atėjusi “naujoji karta”, jaunimas ar prie sovietinės valdžios nebuvusi profesūra momentaliai įsisavino “gerąsias patirtis”. Bandymas visas problemas paaiškinti nomenklatūros liekanomis valdžioje man labai primena sovietmečio negerovių aiškinimą buržuazijos liekanomis sovietinės liaudies savimonėje. Ir taip visus 50 metų:(.

jurgis, 2012-03-26 23:32:08

Gal gali paminėti kokią santvarką, kuri riboja mažiau nei kapitalizmas?

Kapitalizmų būna įvairių – su skirtingu reguliavimo laipsniu… O direktorius, atrodo, pateikia radikaliai liberalų variantą. Tačiau to liberalumo klasta, kad pranašesnieji/gabesnieji, kai įgauna daugiau galios, gali įtakoti politiką, kad rinkos sąlygos jiems pataptų lygesnės negu kitiems… ir tada yra ribojamos atsiliekančiųjų galimybės (pvz, mokesčių našta santykinai didesnė tiems, kurie mažiau uždirba, nors jie suneša didžiumą biudžeto..).

Neesu spec’as, bet jei tikėt Maldeikiene, iš kart po karo JAV buvo daug daugiau reguliavimo ir dėl to JAV visuomenė jautėsi geriau.

o apie skandinavus – http://en.wikipedia.org/wiki/Nordic_model

irgi sako, kad jie turi “mixed market economy” (Most mixed economies can be described as market economies with strong regulatory oversight)

Vladas, 2012-03-27 10:01:48

Jurgiui: Pakartoju klausimą: Kokia santvarka riboja mažiau nei kapitalizmas?

Aš neabejoju, kad kapitalizmų būna skirtingų, kaip ir kapitalistų.

Taip pat tikiu kad JAV visuomenė iš kart po karo (kaip ir bet kurios iš karą laimėjusių šalių visuomenė) jautėsi labai gerai. Ar tuomet buvo daugiau reguliavimo ir ar tai bent kiek galima susieti su pergalės euforija – drįsčiau abejoti, kaip ir pastovius vėjus šnekančia Maldeikiene.

Audrius*, 2012-03-27 10:58:48

Vladui: Laba diena:)… Malonu vėl čia susitikti. Dėl “nomenklatūros liekanų”. Taip, santykinai prabėgo nemažai laiko. Spėjo užaugti ir nauja karta. Anų laikų “blogoji patirtis” silpsta, tačiau spėjo stipriai įsišaknyti. Anuometinės (blogąja šio žodžio prasme) valdininkijos atstovai pradėjo taikytis į jaunus perspektyvius, bet patiklius žmones, taip įteikdami menamo pasitikėjimo trispalvę gairelę su visiškos kontrolės “blake”. Nesakau, kad visi buvo “įsūnyti”, bet, deja, dalis jaunų bei vidutinio amžiaus žmonių atėjo ir į vadovaujančius postus, į kuriuos ir pasiūlė “anuometiniai”. Tokiame poste nesinori apvilti buvusio savo “geradario”. Tad “žaidimas marionetėmis” vis dar tęsiasi. O geradario “saugumas” vėl užtikrintas. Pasinaudota psichologinėmis jaunimo spragomis, kurios “nelauktai užgriuvusio” kapitalizmo sąlygomis ėmė rastis besiblaškant tarp siektinų žmogiškų idealų, moralės principų ir … kasdienės buities. “Persikūnijimui” reikia laiko ir tinkamai sudėliotų prioritetų… Ir kas čia naujo?-paklausite Jūs. Atsakysiu: Nieko. Bet ar tai galėtų būti mūsų siekiamybė? Taip. Ir visi šie pašnekesiai ir yra pirmasis žingsnis. Jei kartais šiandien kur “nuklysiu”, tai noriu palinkėti Visiems geros kloties!:)

jurgis, 2012-03-27 15:48:06

pastovius vėjus šnekančia Maldeikiene

šiaip pasidarė įdomu, kokių jos _konkrečių_ vėjų pastebėjote?

Vladas, 2012-03-27 16:20:59

Jurgiui: Na neišsisukinėk nuo klausimo:), negi jį reikia pakartoti trečią kartą?

Negi manai, kad socializme mažiau ribojimų? Tikiuosi nepradėsim čia aptarinėti feodalinės, vergovinės ar gentinės-bendruomeninės santvarkos.

O apie Maldeikienę… Gal gali paminėti ką nors ką ji yra pasakiusi protingo? Konkretus šustauskas, tik pasireiškia ne Lietuvos politikos, bet ekonomikos klausimais.

Pasižiūrėk video http://saviugdosklubai.lt/?s=maldeikien%C4%97&submit.x=10&submit.y=8&submit=Search

Ypač patiko paaiškinimas koks ryšys tarp jos patarimų kitiems ir jos pačios asmeninių finansų tvarkymo, bei teiginys, kad kiekvienoje visuomenėje yra tas pats, fiksuotas procentas žmonių, galinčių užsiimti verslu (kaip turinčių teigiamą rezus faktorių, matyt). Ir ne daugiau:(. Bei paaiškinimas, kad visuomenė turinti daugiau verslių žmonių neišgyventų.

Gaila, jog jai neteko girdėti, kad JAV žmonių, sugebančių sau (ir kitiems) sukurti darbo vietas (verslininkų), procentas yra penkis kart didesnis nei Lietuvoje ir Amerikos ekonomikos dėl to neištinka jokie kataklizmai. Gal netgi atvirkščiai.

Vladas, 2012-03-27 17:00:29

Sveikas Audriau*, man irgi malonu tave susitikti:).

Sutinku, kad mūsų pašnekesiai yra bent jau žingsnelis vedantis į didesnį aiškumą, o gal netgi į progresą:),

Tačiau man atrodo jo tavo komentaras atkartoja ankstesnį leitmotyvą: Neigiamus dalykus (nesąžiningumą, korupciją ir t.t.) į dabartinę Lietuvą atneša “anuometinė” nomenklatūra ir įskiepija tai priaugančiai kartai.

Toks teiginys suponuoja keletą klausimų: Kokie faktoriai socialistinėje Lietuvoje lėmė neigiamų nomenklatūros savybių atsiradimą? ir Kaip pasikeitė tie faktoriai Lietuvai tapus kapitalistine?

Kiek suprantu kai kurie komentatoriai mano jog būtent kapitalistinė sistema labiau pavojinga žmonių sąžinei ir moralei. Pvz. Jurgis:

”man įdomu, kaip kapitalizmas dažniausiai įtakoja žmonių moralę/sąžinę?

man atrodo, kad priprantama daug ką matuoti (beveik tik) pinigais ir tai pasiteisina trumpalaikėj perspektyvoj… bet ilgalaikėj gali sukelt problemų…”

Tokiu atveju gal būt tik ta neišnaikinta sovietinė nomenklatūra ir palaiko paskutinius sąžinės likučius Lietuvoje? Gal be jos kapitalistinis jaunimas dar ne tokių eibių prikrėstų?

Audrius*, 2012-03-27 17:33:13

Sutinku, Vladai, kad socializmo laikais eibių buvo mažiau, o gal mažiau jas viešindavo… Bet tikrai labiau gerbėme mokytoją, pagyvenusį žmogų, moterį… Nors anuomet buvo kita santvarka, bet pagarba bendrosioms žmogiškosioms vertybėms (išskyrus tikėjimą) buvo išlikusi. Galbūt, samprotauju, viską kas geriausia iš “smetoniškųjų” senelių perėmė mūsų tėvai ir mus šio to išmokino. Gaila, kad mokinosi ne visi… kiti, gi prasigėrė… Ar tu dirbai žmogau, ar nedirbai, bet vis tiek turėjai uždarbį… juk visi lygūs, net ir niekdariai. Tam tikrą procentinę dalį, kaip neatsiejamą dėmenį iš anuometinės socialistinės pagarbos, sudaro baimės elementas. Ne iš vieno girdėjau, kaip buvo tvarkomasi – vienus į psichinę ligoninę, kitus milicija taip išvelėdavo, kad mažai nepasirodydavo. Vat ir turime kažkokį praeities ir ateities mišinį. Nepaisant visko, kiekvienas tebegyvenantis Lietuvoje tikrai atranda kažką gero, nes nori tikėti…gražia ateitimi… gal konkrečia, nekonkrečia ar idealizuota, bet gražia. Malonu. Iki:)

jurgis, 2012-03-27 17:45:22

Jurgiui: Pakartoju klausimą: Kokia santvarka riboja mažiau nei kapitalizmas?

Ką riboja? 🙂 Burgis kalbėjo apie “kapitalo dydį bei realizacijos būdą” – tuos reikalus kapitalizmas turbūt mažiausiai riboja (bet daugumoje atveju visgi riboja, o aš kabinėjaus prie pasakymo “neriboja” ;). Ir socializmo neminėjau…

Bendru atveju, persipina ekonomika su politika…. dažniausiai ribojamos galimybės tų, kurie ne valdžioje… kiek žn, SSRS laikais gi kai kas turėjo daaaug kapitalo ir realizuot galėjo (beveik) kaip tinkamas… Su Chodorchovskiu irgi įdomiai (nors jau kapitalizmas buvo?)… Singapūras 2-oje vietoje pagal “ekonominę laisvę” (http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_economic_freedom), bet ribojimų ten tikrai sočiai.

jurgis, 2012-03-27 18:33:05

O apie Maldeikienę… Gal gali paminėti ką nors ką ji yra pasakiusi protingo?

Man patinka, kad jinai linkus pateikti įv. reikalo puses, o ne tik, kad vienas dalykas gerai ir baigta. Kiek bandau susigaudyti, ekonomiką ji nuosekliai bei remdamasi faktais OK paaiškina. šiaip keli momentai:

http://www.youtube.com/watch?v=ACsolbBza7A#t=35m0s

http://www.youtube.com/watch?v=j-u5u65vDQw&feature=BFa&list=PL740958C9FADF97B2&lf=player_embedded#t=61m3s

Vladas, 2012-03-27 19:55:43

Jurgiui: Apie ribojimą. Kiek suprantu, pats nesi gyvenęs SSSR laikais, todėl turim kiek skirtingą supratimą kas yra ribojimas. Tai kad uždirbdamas mažiau pinigų gali mažiau nusipirkti dešros ar tik prastesnę mašiną, nėra ribojimas. Lygiai taip pat tai, kad daugiau uždirbdamas turi sumokėti daugiau mokesčių (nesvarbu mok. sistema proporcinė ar progresyvinė) taip pat nėra joks ribojimas. Susimokėjęs mokesčius gali kaupti savo kapitalą iki begalybės. Ar kurioje nors kapitalistinėje šalyje yra nustatyta riba nuo kurios viskas kas virš jos – konfiskuojama.

Ribojimas kai kolektyviniame sode negali statyti didesnio namelio nei 15 kv. m., kai gyvendamas kaime negali laikyti dviejų ir daugiau karvių (tik karvę ir prieauglį), kai priesodybinis sklypas kaime negali būti didesnis nei 60a., Kai negali išvažiuoti netgi į Lenkiją, jau nekalbant apie kapitalistines šalis, kai negali turėti nuosavo sunkvežimio ar traktoriuko, kai negali turėti jokio savo verslo (net batų taisyklos). Ribojimas, kai bet kurios konvertuojamos valiutos ar investicinio aukso turėjimas (nekalbant apie pirkimą ir pardavimą) yra kriminalinis nusikaltimas ir t.t.

Sakai “kiek žn, SSRS laikais gi kai kas turėjo daaaug kapitalo ir realizuot galėjo (beveik) kaip tinkamas… ”

Vaikiškos fantazijos. Greičiausiai painioji socializmą su perestroikinio balagano laikais.

O apie Maldeikienę, tai tikiu, kad jaunimui, realiai nesusidūrusiam su ekonomikos problemomis gali susidaryti įspūdis, jog ji kalba argumentuotai ir teisingai. Deja, man atrodo kitaip.

Saulius, 2012-03-27 20:41:19

Turi 500m² vilą susimokėk,

turi katė, šunį susimokėk,

turi 150ha susimokėk,

turi BMV 3,0 TD susimokėk,

turi UAB susimokėk….

Vladai apie ką tu čia? Jei jau taip tiesmukai, tai kapitalizmas taip pat riboja, tik ne akivaizdžiais draudimais, o įvairiais mokesčiais 🙂 Nepastebėjei ?

jurgis, 2012-03-27 21:08:33

“kiek žn, SSRS laikais gi kai kas turėjo daaaug kapitalo ir realizuot galėjo (beveik) kaip tinkamas… ”

Vaikiškos fantazijos. Greičiausiai painioji socializmą su perestroikinio balagano laikais.

Negi partijos vadai nevaldė turtų?

Vladas, 2012-03-27 22:25:13

Sauliui: Nori užsipilti benzino – susimokėk, nori dešros susimokėk, nori nusipirkti katei “VISKAS” – susimokėk.

Neatidžiai skaitei ir net nesuvoki ką reiškia ribojimas. Ribojimas kai to negali turėti už jokius pinigus. Na, kaip šio metu negali nusipirkti atominės bombos ar tanko su visa ekipuote. Tai yra ribojimas.

Nemokamai viskas turėjo būti komunizme (Chruščiovas žadėjo, kad taip bus 1980 metais).

Aš pats turiu UAB ir tikrai norėčiau mažesnių mokesčių, bet tai nėra ribojimas, ta prasme kaip aš tai suprantu.

Jurgiui: aš tais laikais nebuvau partijos vadu ir nežinau kiek jie turėjo kapitalo. Net ir žinoti negalėjau. Žinau, jog pats neturėjau nieko, gyvenau gamyklos bendrabutyje, o mano tėvas paskyros “Moskvičiui” pralaukė 30 metų, bet negavo.

Skaičiau “Aukso veršyje” apie pogrindinį milijonierių Koreiką, kuris tais laikais turėjo aukso, bet kalbėkim apie realius žmones ir ką jie turėjo.

Mokesčiai už 500 kv. vilą, 150 ha ar BMV 3,0 TD tuomet tikrai niekam nekėlė problemų. Niekas net nesapnavo, kad tokių dalykų aplamai būna.

Vaikučiai, net neįsivaizduojate kaip lengvai tais laikais galėjo tave ar tavo vaikus išvežti paskerdimui į Afganistaną ar į Černobilio avarijos likvidavimą.

Liejat ašaras kad už BMVą mokestį reik susimokėti.

Šiuo metu socializmas panašioje formoje belikęs gal tik Šiaurės Korėjoje, bet pabandykit bent keliom dienom nuvažiuoti į Baltarusiją ar Kaliningrado sritį. Jau kirsdami sieną suprasite ką reiškia nebūti laikomu žmogumi.

Pentium100, 2012-03-27 23:18:04

Vladui:

Jei, vietoj ribojimo turėti 150ha, SSRS valdžia būtų tiesiog paprašius 100k rublių (suma, kurios paprastam žmogui beveik neįmanoma turėti), tai viskas būtų gerai?

Taip, dabar nedraudžia (neriboja) beveik nieko, išskyrus pinigų gavimo galimybes (dideli mokesčiai, didelės kainos, maži atlyginimai), o be pinigų nieko turėti neišeina.

Vladas, 2012-03-28 00:23:21

Pentiumui:

Negirdėjau, kad Lietuvoje ar kur kitur už 150ha tektų mokėti 100k rublių (juo labiau LT) mokestį. Nežinau kas tau draudžia užsidirbti čia arba kitur. Jei mano jaunystės laikais būtų buvę galima taip paprasčiausiai išvažiuoti į užsienį ir ten legaliai įsidarbinti, čia būtų likusi plika žemė.

Ar bent įsivaizduoji, kad tais laikais Brazinskai norėdami vien pabėgti į užsienį nuvarė Aerofloto lėktuvą ir incidento metu nušovė stiuardesę.

Vaikinai, atrodo jums neįmanoma net suprasti ką reiškia gyventi už “geležinės uždangos”. Manau šiuo metu zekui sėdinčiam griežto režimo zonoje, Pravieniškėse, yra paprasčiau susiorganizuoti pachaltūrinti statybose Kaune, negu tada “laisvam” žmogui nuvykti į Varšuvą, nekalbant apie Londoną.

Nesiginčysiu, dabar dideli mokesčiai, didelės kainos ir maži atlyginimai (lyginant su Airija), bet lyginant su sovietmečio Lietuva dabar gyvename komunizme. Aš savo pirmąjį auto (buvo toks patobulintas Zapas – Taurija) nusipirkau jau perestroikiniais laikais, man buvo 30m. Ne tik automobiliui, bet ir televizoriui, kilimui, šaldytuvui ir daugeliui kitų “pigių” prekių reikėjo gauti taloną. Žmonės kartais to laukdavo ne vienus metus. Atsimenu, kaip vestuvių proga gavome talonus nusipirkti frotinius rankšluosčius, patalynės komplektą, batus ir kostiumą. Dar degtinės, žirnelių ir majonezo. Dabar atrodo neįtikėtina.

Atrodo viena iš rimčiausių dabartinio kapitalizmo problemų, kad kiti gyvena dar geriau nei mes (Lietuvoje ir ypač Londone ar JAV). Sovietmečiu visi gyveno panašiai biednai, o apie užsienį tai žinojome tik tiek, kad ten muša negrus o sušalę bedarbiai miega ant metro ventiliacijos grotelių ir apimti nevilties šoka nuo San Francisko tilto.

Saulius, 2012-03-28 08:34:17

Vladai Vladai, tu taip paviršutiniškai į viską žiūri… Sakai reikėjo talonų rankšluoščiams, batams ? Apsidairyk ! Dabar žmonės laukia algų, tele loto prizų, akcijų kuponų ir pan. tiems patiems batams nusipirkti. Kitaips sakant, laukia tų pačių “talonų” tik dabar jau litų ar kitu pavidalu pavidalu 🙂 Esmėje nieks nepasikeitė, – pavidalas tik. Nejau nepastebi ?

petras, 2012-03-28 08:42:07

Somalyje vaikai išpūstais pilvais vaikšto. o pasauly meleonai žmonių gyvena daug prasčiau nei vladas sovietų laikais. tai ką ?

nepriklausomai nuo santvarkos ar laikotarpio, žmonės niekada negyveno ir negyvens socialinėj lygybėj, nes tai yra neįmanoma atsižvelgiant į žmogaus būdą ir įvairias aplinkybes.

dažniausiu atveju bus mažuma, kuri valdys ar vienaip kitaip išnaudos daugumą.

todėl vieni mano, kad jiems priimtinesnė viena santvarka, kitiems kita. senesni visada prisimins kas buvo ir sakys: “o mūsų laikais …” jaunesni galvos apie ateitį. ir ginčytis kam geriau gyvent buvo ar yra tai tik asmeniškai nuo individo priklauso.

Vladas, 2012-03-28 14:10:42

Sauliau Sauliau, tu tai p naiviai ir paviršutiniškai į viską žiūri… Sakai žmonės dabar laukia algų batams nusipirkti… Tokių batų kokiems mes kažkada laukėme talonų šiandien labdaryne žmonės neima net už dyką.

Ar buvo sovietmečiu kad kas kam dykai dalintų kruopas ar miltus?, Labdarinius rūbus vaikams? Džiaugeisi už pinigus gavęs šlapenkės galą ir dar po darbo dėl jo stovėjai eilėje.

DIDŽIAUSIA DABARTINIŲ LAIKŲ PROBLEMA, KAD DAUG ŽMONIŲ GYVENA GERIAU NEI MĘS. TODĖL SKAUDA ŠIRDĮ IR LABAI PIKTA. Sovietmečiu, ypač pokario laikais, tas kuris neturėjo batų ar ką paduoti vaikams valgyti, lygino save su tais kurių vaikai Sibire mirė badu ar kaimynais, kurie buvo suimti ir sušaudyti Lietuvoje.

Kažkodėl tais laikais į kapitalistinį “pragarą” nieko neišleido, o norinčių buvo. O dabar į socialistinį “rojų” (Baltarusiją, Rusiją, Turkmėniją, Kubą) vartai plačiai atkelti tik kažkodėl dauguma išvykstančių veržiasi į “supuvusius vakarus”.

Įdomu ar tu pats, Sauliau, esi patyręs sovietinio gyvenimo privalumus, ir ar tikrai dabar vaikštai basas?

Saulius, 2012-03-28 15:24:49

Siūlau nuo rydienos persikelti į dar anstyvesnius laikus, – pvz. Romos imperiją. O tai užstrigom čia dviejų santvarkų pasikeitimo momente ir nė iš vietos…

Pentium100, 2012-03-28 16:00:49

Vladui:

Taip, žmonėms labai nepatinka nelygybė. Atliktas tyrimas:

Yra du žmonės, jie gauna tam tikrą pinigų kiekį ir turi juos pasidalinti. Pirmas žmogus pasiųlo dalinimos santykį (man 80%, tau 20% ar pan.), o kitas su juo sutinka arba ne. Jei sutinka, pinigai padalinami kaip pirmasis pasiūlė, jei nesutinka, abu negauna nė cento. Derybų nėra.

Rezultatas: dauguma “antrųjų” žmonių nesutiko dalintis (“prarasdami” ir savo dalį), jei pirmasis pasiūlė dalintis labai savanaudiškai.

O šiaip, kalbat apie tai, kaip reikėjo visko laukti ir t.t., bet ar, pavyzdžiui, buvo tiek po konteinerius besirausiančių (ar išvis benamių) žmonių kiek dabar?

Vladas, 2012-03-28 22:13:25

Sauliui:

Nežinau, kodėl tau taip mieli tie sovietiniai laikai. Nors žinoma Romos laikai buvo dar geresni. tada kiekvienas pribuišėlis buvo bent jau vergas ir turėjo savo šeimininką, kuris paskirdavo vietą kokiam tvartuke kur miegoti ir kasdien duodavo kokio srėbalo. Tiesiog gyvenk ir norėk:)

Vladas, 2012-03-28 22:44:10

Pentiumui: iš tikro yra daugybė Šarikovo tipo žmonių ypač Lietuvoje ir visoje posovietinėje erdvėje kurie vis dar nori viską padalinti po lygiai. Atvirai pasakius tai mūsų visų nelaimė.

Tik moksliniuose eksperimentuose kažkas iš kažkur duoda pinigų, kuriuos reikia pasidalinti.

Per sovietmetį žmonės pamiršo, kad viską gyvenime reikia užsidirbti savo darbu ir protu.

Jei vienas ūkininkas savo bulves ir runkelius apkaupė, nuravėjo ir nusikasė laiku, o kitas prauliavojo ir jo delius sušalo ir supuvo ant lauko, Švonderiai skuba pareikšti jog viską reikia atimti ir padalinti po lygiai, nes “žmonėms labai nepatinka nelygybė”.

Man asmeniškai labai patinka nelygybė, o nepatinka nesąžiningumas ir neteisingumas.

Man labai nepatinka daugelis valdžios vyrų ir politikų nesąžiningų veiksmų dabartinėje Lietuvoje, bet taip pat ir nepatinka pasiūlymas (tegu ir humoro formoje) leisti visiems iš eilės padirbėti muitininkais ar kelių policininkais. T.y. leisti visiems “pasiganyti” po lygiai. Aš nenoriu tokios lygybės kaip sovietmečiu, kai visiems buvo leidžiamą kažką pasivogti iš savo darbovietės. Man geriau skandinaviška kapitalistinė nelygybė ir skandinaviškas sąžiningumas.

Benamių , besitrinančių apie konteinerius sovietmečiu tikrai buvo mažiau. iš esmė to tipo žmonės gyvveno “kaip ir visi” t.y. mes visi gyvenome panašiai kaip šiandieniniai benamiai. Apie juos pabandysiu įkelti keletą citatų:

„Oplia… trečią kart vartydamas knygą atradau, jog ir Skineris taip pat kaip ir aš galvoja apie žmones, pasirinkusius Antrąjį Voldeną: „Dauguma žmonių gyvena šia diena, arba jei ir kuria ilgalaikius planus, tai veikiau apie tai, kas savaime ateis. Jie laukia vaikučių, žiūri kaip jie auga, ir taip toliau. Dauguma žmonių nenori nieko planuoti. Jie trokšta būti laisvi nuo tokios atsakomybės, Jiems tereikia garantijų, kad jais bus tinkamai pasirūpinta. O tada jie tiesiog džiaugiasi gyvenimu. Tai paaiškina jūsų Dievą Tėvą; žmonės spiečiasi aplink tą, kuo galės pasikliauti ištikus bėdai.Tokie žmonės čia visiškai laimingi. Ir jie tai užsidirba. Jie nėra veltėdžiai, ir aš nesuprantu, kodėl į juos žiūrite su panieka“.(p. 195)

Čia kalbėdamas apie planus, Skineris greičiausiai turi omenyje tai, jog dauguma žmonių neturi noro ir ryžto kažką valingai keisti savo gyvenime, jie tiesiog linkę plaukti pasroviui, ir palankiai susiklosčius aplinkybėms (pvz. pakliuvę į Antrąjį Voldeną) jie gali visai laimingai nugyventi gyvenimą, valgydami „tuose valgomuosiuose nuo dabar iki pat mirties“. Na kaip dauguma iš tų, kurie šiandien Lietuvoje trinasi apie konteinerius arba gyvena Kariotiškių sąvartyne, tarybinėje santvarkoje gyventų bendrabučiuose, dirbtų pagalbinius darbus gamyklose ar kolūkiuose mėžtų mėšlą o gal netgi vairuotų traktorių. Nes iš esmės jie nėra piktybiškai linkę veltėdžiauti, tiesiog jiems reikia kad kažkas pastoviai nukreiptų jų gyvenimą teisinga linkme. Gal būt tarpinis variantas būtų mano grupiokės namuose gyvenantis pagalbinis darbininkas. Ji su vyru turi didelį namą ir užsiima medienos gaminių verslu, o kadangi gamyba jau senokai vyksta ne šalia namo esančiose dirbtuvėse, tai visokiems darbams prie namų turi pagalbinį darbininką, kuris suskaldo malkas, sukasa daržą, pašienauja ir t.t. Žmogus išgeriantis, bet pakankamai saikingai. Pusrūsyje jam skirtas kambarėlis kur jis gyvena. Jam duodama valgyti, o savaitgaliais žmogus gauna 30 litų ir eina išgerti alaus bei paieškoti nuotykių. „Mes jam siūlėme mokėti normalią algą, bet jis atsisakė, motyvuodamas, kad jam taip paprasčiau ir geriau“ – sakė grupiokė. Tiesiog konkretus, eilinis Antrojo Voldeno kolonistas, tik kad negroja Bacho simfonijų ir netapo paveikslų (ir, ačiū dievui, neskuba gaminti vaikų, kurios kažkas turėtų auginti kažkokiuose „akvariumuose“)

Aišku Skinerio nuomonė apie tokius žmones žymiai geresnė: „Jie yra bendruomenės stuburas – tvirtas, patikimas, būtinas“ (p. 195). Iš konteksto sunku suprasti ar turima omenyje Antrojo Voldeno bendruomenės stuburas (čia aš tikrai sutinku) ar Amerikos bendruomenės. Na kad tarybinės liaudies stuburas buvo tokie individai, tai tikrai neginčytina.

Negaliu nesutikti su Skineriu jog daugumai žmonių Amerikoje, (jau nekalbant apie posovietinę erdvę) bent jau širdies gilumoje, trokšta, kad jais kažkas deramai pasirūpintų. Tik leidžiu sau abejoti ar jie iš tikro yra „tvirtas, patikimas ir būtinas bendruomenės stuburas“. „

Ir dar viena citata:

“Trečias, daliai žmonių labai svarbus poreikis, kurio patenkinimo tikimasi iš bendruomenės arba greta esančių – tai hierarchnės priklausomybės ir kasdienio paklusimo poreikis. Šiems piliečiams reikia kasdien pasakyti kur eiti ir ką daryti. Daugeliui žmonių samdomas darbas „nuo aštuonių iki šešių“, tai ne tik būdas užsidirbti pinigų ir realizuoti save. Nustatytas darbo laikas sustruktūrina gyvenimą. Nebereikia galvoti ką veiksi rytoj, kada keltis, kur eiti? Tau aiškiai pasakoma iš kurios krūvos plytas reikia paimti ir kur nunešus padėti. Jei kartais žmogus nesusilaiko ir „užbaliavoja“, atėję bendradarbiai ragina susiimti ir vėl grįžti į darbą. Na, kartais apsvarsto kolektyvo susirinkime ar kolūkio pirmininkas išsitraukęs girtą kombainininką iš kabinos gerai „duoda ausų“, bet žmogus nenusirita iki konteinerio ar gyvenimo sąvartyne. O kas atsitiko Lietuvos kaime sunaikinus kolūkines bendruomenes – matėme patys. Nors kai visokie agrovilai supirko (ar išviliojo) žemės ūkio bendrovių pajus, ir iš miesto atvykę „treninguoti berniukai“ užgėrusiems traktoristams ar apsivogusiems darbininkams „išskalbia kailį“ (dukros uošvio kaimynas, Ingavangio kaime, Suvalkijoje, apie tai sakė: „Dar niekad nebuvau taip skaudžiai mušamas“) apleisti laukai vėl subangavo javais o fermos pakilo iš griuvėsių. Pasirodo iš tikro, bendruomenė – didelė jėga.

Aš nesiginčiju dėl to, kad kolektyvistinė bendruomenė daro teigiamą įtaką žmonių sveikatai ir mažina kardiologinių susirgimų riziką. Kai kurie asmenys be „išmintingos kolektyvo valdžios“ iš vis nesugeba savarankiškai išgyventi ilgesnį laiką (egzistavimą sąvartyne ar juodą gėrimą Lietuvos kaime, sunku vadinti gyvenimu)”

jurgis, 2012-03-29 00:02:28

Vladui: dėl sąžiningo užsidirbimo – pritariu (turbūt dauguma čia skaitančių irgi:). Bet dažnai žmonės užsidirbt mieliau važiuoja į svečias šalis (dalies kapitalistų požiūris tam turi įtakos, manau) …

jaunimui, realiai nesusidūrusiam su ekonomikos problemomis gali susidaryti įspūdis, jog Maldeikienė kalba argumentuotai ir teisingai. Deja, man atrodo kitaip.

O galėtum kokias 3 pagrindines LT ekonomikos problemas įvardinti? (gali gautis offtopic’as, bet gal nepyks tinklaraščio šeimininkas 🙂

Vladas, 2012-03-29 07:26:21

Sveikas Jurgi, džiaugiuosi jog nesi lygiavos šalininkas, nors spėjimas, kad dauguma šios svetainės skaityto jų irgi tokie gali būti pernelyg optimistinis.

Tavo klausimas apie tris pagrindines mūsų ekonomikos problemas labai svarbus. Galvojau apie tai (šianąkt:)). ir kažką sugalvojau tik ne taip paprasta viską sklandžiai išdėstyti raštu ir šiuo metu striuka su laiku. Tad pabandysiu vakarop.

O trumpą anonsą galiu duoti tokį: Kalbėdamas apie namo projektavimą ir statybą Kaušpėdas kažkada sakė – “Yra trys labai svarbūs dalykai ruošiantis statyti namą. Vieta, vieta ir dar kartą vieta.

Taip ir kalbant apie Lietuvos situaciją galiu pasakyti: Yra trys labai svarbūs dalykai- ŽMONĖS, ŽMONĖS ir dar kartą ŽMONĖS.

Audrius*, 2012-03-29 10:56:44

Vladai, Jus jau reikia stabdyti, nes būsite per daug geras:)… o “racionalaus kvapo” nuomonė ne visdada pasiruošusi “lazerinei veriančios tiesos akistatai”. Tai taip pat gali reikštis ir slapto pripažinimo raudoniu jų veiduose:), o tai jau neblogai, nes tai yra seniai pripažintas šalutinis sveikos gyvensenos įrodymas:)))… Kaip supratau susitiko dviejų “anatominių dipolių” stovyklos : “Smegenys-Širdis” ir “Širdis-Skrandis”. Galiu tik pasidžiaugti, kad Širdis mus vienija. Džiugu, kad diskutuojantys turi ir savo nuomonę, juk kiekvienas esame kažką patyrę, pagalvoję…

O ta, Vladai, ilgoji kapitalistinio virsmo ontologija kai kam turi atverti akis. O kiek dar svarbių dalykų glūdi pačiuose ŽMONĖSE… kur, gi, baigiasi tie žmogiškojo racionalumo ar iracionalumo masteliai… Visiems linkiu geros dienos!

Vladas, 2012-03-30 22:47:09

Jurgiui:

Trys pagrindinės Lietuvos (ekonomikos) problemos:

1. Daugumo žmonių (politikų, verslininkų, valdininkų ir eilinių piliečių) mentalitetas gentinis- hierarchinis, o valstybės politinė sistema – demokratinė.

Gentinio- hierarchinio mentaliteto publika stengiasi kiekviename žingsnyje proteguoti savus gentainius (gimines, partiečius, draugus). Jiems atrodo natūralu apiplėšti silpnesnį ar apgauti stipresnį.

Tokia publika dažniausiai gyvena Egipte, Vidurinės Azijos respublikose ar Afrikoje. Juos suvaldyti gali tik monarchas ar diktatorius, be ceremonijų apsivogusiems ir prasikaltusiems kapojantis galvas.

Deja mes bandome gyventi pagal demokratijos taisykles, ir beveik kiekvienas apsivogęs valdininkas ar tarnautojas teismo keliu gražinamas į darbą ir dar gauna kompensacijas. Politikai, imantys kyšius ar otkatus – gerbiami. Kaip sakė vienos partijos vadas, išaiškėjus, kad jo partietis reguliariai gaudavo pinigus iš juodosios Rubikono buhalterijos: “Ko puolate ant žmogaus? Juk ne sau ėmė – Partijai”

2. Gentinio – hierachinio mentaliteto ir demokratinės politinės sistemos hibridas labai sparčiai augina biurokratinį aparatą, nes po kiekvienų rinkimų atėjusi nauja koalicija kuria papildomas darbo vietas valstybės valdymo aparate savo žmonėms. Niekas nesuinteresuotas mažinti išsipūtusios valdininkų armijos nes kiekvieni supranta, jog įvedus mažinimą po sekančių rinkimų gali būti sumažintas pats ar tavo artimieji. Taip pat kiekviena mažinimas reiškia labai didelę skriaudą konkrečiam žmogui, o įsteigtas naujas etatas nuskriaudžia kelis milijonus piliečių bet vienu, kitu litu.

Augančio aparato išlaikymui būtina didinti mokesčius, taip pat skolintis valstybės lygiu.

3. Istoriškai susiklostęs labai neigiamas daugumos žmonių požiūris į verslą ir verslininkus.

Tai mažina darbo vietų skaičių dar efektyviau nei augantys mokesčiai. Galiausiai toks požiūris ir augantys mokesčiai lemia tai, jog padoresni žmonės ilgai neišsilaiko versle, todėl turime atlyginimus vokeliuose, slepiamus mokesčius, vergiškus atlyginimus ir paplitusį tyčiojimasį iš samdomų darbuotojų. Tai labai dera prie hierarhinio – gentinio mentaliteto (bet kokiu būdu palipęs hierarchijos laipteliais kiek aukščiau, jaučiasi turįs teisę mulkinti likusius apačioje)

Prognozė tokia: arba tautos mentalitetas keisis link skandinaviško, demokratinio – egalitarinio tipo. (kas mažai tikėtina, nes panašaus mentaliteto žmonės, neapsikentę ištisinio tyčiojimosi ir mulkinimo emigruoja į šalis, kur žmogus laikomas ŽMOGUMI. Ir vargu ar čia padės tautos “išrinktųjų” mosavimas patriotizmo vėliava).

Arba sugrįšime prie “tvirtos rankos” valstybės politikoje. Kaip tai gali nutikti, prognozuoti sunku, bet manau Rusija nekantriai laukia JAV ir ES silpnumo akimirkos, kad galėtų susigrąžinti “prarastas istoriškai rusiškas žemes”, gal sulauksime naujojo Smetonos ir valstybės perversmo (savanorių maištą, pakaunės įvykius ir Bražuolės tilto sprogdinimą jau turėjome), arba švelnesnį perėjimą prie diktatūros demokratinių rinkimų keliu (Lukašenkos Baltarusijos ar Putino Rusijos variantas).

Kiekvienu iš šių atveju turėtume žingsnį į praeitį, bet deja istorija ne visada vyksta tiesialinijiniu keliu