Kai tik nuvažiuoju į kokį nors seminarą kaip lektorius, įdėmiai žiūriu į klausytojus: ar jie tikrai nori išmokti? Ar jie tikrai nori išmokti to, ko aš juos galiu pamokyti? Ar jie moka išmokti?
***
Bendresnis klausimas: koks mokymosi būdas dabar efektyviausias? Seminaruose? Skaitant knygas? Per žiniatinklį? Iš kolegų? Staigiai ir intensyviai, ar lėtai, pamažu, po žingsnelį, pasikartojant?
***
Kiti klausimai: Kodėl tu nori to ir to išmokti? Kokie motyvatoriai? Ar jie stiprūs?
***
Dar klausimų: Kiek tu pajėgus išmokti? Kiek tu pasirengęs išmokti? Kokie tavo išprusimo ir gebėjimo mokytis pagrindai?
*****
Pateiksiu pavyzdį. Vaikai man padovanojo „iPad mini“. Šio to išmokė vaikai. Šio to išmokė sumanus gimnazistas. Bet aš vis tiek daug ko nemoku! O kam man mokytis? Ar yra būtinybė? O gal galėčiau greitai išmokti? Šiaip sau, be jokio konkretaus tikslo. Vargu, nes kažkaip pajuntu, kad jau nemoku taip sparčiai mokytis, kaip mokėdavau…
*****
Liūdniausia, kai matai imituojančius mokymąsi… Kai matai, kad klausytojai atėjo pažymos. Ją panaudos kvalifikacinei kategorijai pakelti. O, Santa Barbara!
Atsakymai
Burgis, 2014-10-06 20:24:15
Klausk savęs…
Aš, 2014-10-06 22:24:56
Smalsu: kiek per 25 gyvavimo metus KTUG išugdė dabar sėkmingai dirbančių mokytojų? Ne profesorių ar docentų, dėstytojų, o puikių mokytojų? Stebėdama paskutinių poros metų statistikas kažkaip nepamenu, kad kažkas būtų pasirinkęs pedagogikos studijas. O gal klystu? Tai nėra blogai, tiesiog smalsu…
Giedrius, 2014-10-06 23:17:15
Į visus klausimus galiu nesunkiai atsakyti. Geriausia mokytis intensyviai, bet ne staigiai, geriau lėtai ir po žingsnelį – pasikartojant, kaip tai aiškino Dekartas. Dominanti sritis – kompiuterinė rega (angl. computer vision), šaltiniai – žiniatinklis ir knygos. Tiesą sakant, knyga viena, kaip ir visos geros knygos: apie 1000 psl., kiek jau iš patirties žinau, norint sutalpinti tokį kiekį informacijos, nekartojant nepavyks. Tai kas išmokta, turi būti nuolat pakartojama, kitaip per ~2 metus išmoktos teorijos ir smulkesnės žinios nueina užmarštin. Lieka tik kažkoks intuityvus dalyko suvokimas. Kodėl būtent kompiuterinė rega? Kartą praradęs kryptį, aš ištisus metus savęs klausinėjau, ką daryti toliau? Be vizijos ir vidinės motyvacijos negaliu mokytis. Tada natūraliai, bet ir su nemažai pastangų, visos informatikos ir technologinės žinios, kartu su išmokta matematikos teorija, suėjo į šią sritį. Būtų idealu, tik laiko nedaug. Jau universitete patyriau, kad mano produktyvumas individualiai mokantis yra beveik 60% didesnis, nei būnant paskaitoje, nors dėstytojai pas mus geri. Realiai visada turėdamas galimybę mokiausi iš knygų, nelabai gražu, bet turiu labai individualų mokymosi stilių, pvz.: galiu porą valandų praleisti prie trijų sakinių apibrėžimo; tris dienas prie tolygaus tolydumo. Tik esu pastebėjęs, kad kai kurie dėstytojai savo dalyką mato kaip visumą, kas nauja nusako iš esmės ir tuo pačiu pateikia bendrą vaizdą, tada struktūros ne statomos viena ant kitos, o liejasi tarpusavyje – tada mokymasis tampa lyg kažkoks pasąmoninis procesas, dėl šių dalykų lankydavau paskaitas. Man toks mokymasis natūrali būsena. Nevertinu to pinigais. Toks mokymasis yra tikslas ir priežastis pats savaime. Tiesą sakant, svarbi ne pati sritis, o tobulėjimas, tačiau kryptis tobulėjimui yra būtina. Tad dar reikia nuspręsti, ką toliau daryti su savo laiku, nes savo gebėjimus ir polinkius naudoju ne visai taip, kaip turėčiau.
Patiko klausiantis šio įrašo tonas. Patiko sekmadienio ramybė. Tai ir žodžių negaila. 🙂
skaitovas, 2014-10-07 08:59:32
Koks efektyviausias mokymosi būdas? Geriausiai išmoksti tada, kai mokai kitus.
Labai patiko klausimai „O kam man mokytis? Ar yra būtinybė?“ Atsakymuose į juos taip pat slypi mokymosi efektyvumo, išmokimo gilumo prasmė. Jei tau tikrai reikia, jei gyvenime reikia, jei matai prasmę to, ką reikia išmokti, tai ir išmoksti. Ir visai nesvarbu – klausaisi mokytojo, skaitai instrukcijas ar patiri atradimo džiaugsmą „mokslinio spaudinėjimo“ būdu (ši frazė geriau skamba nevalstybine kalba). Beje, pastarasis būdas – pats efektyviausias. Bent man.
Indre, 2014-10-07 09:26:51
o jei lektorė pasakoja, kokia arbata tinka kokiam zodiakui? arba, kad varomoji žmogaus jėga yra vienybė? tada suprantu, kodėl krikštamotė pedagogė nori padėt bombą ant visų “ppcupcprpc” įstaigų..
Kur rasti informaciją, apie Jūsų organizuojamus seminarus?
Burgis, 2014-10-07 09:28:59
Aš: gimnazijoje dabar dirba trys mokytojai – mūsų gimnaziją baigusieji žmonės. Manau, kad tai daug! Kiek jų dirba kitose mokyklose – nežinau…
Burgis, 2014-10-07 09:37:26
Indrei: Taip, ir aš esu pabėgęs bent iš penkių seminarų, kuriuose mane bandė mokyti arba „pilnaties žmonės“, arba godūs nemokšos pasipūtėliai…
*
Aš tai važiuoju, kur pakviečia… Nesisiūlau, bet ir neatsisakau. Ruošiuosi stropiai. Improvizuoju. Dabar dvi temos populiarios: „Skirtingų vaikų – skirtingas mokymas“ ir „Matematika kitaip: trumpiau, įtaigiau, aiškiau“. Seminarus rengia miestų bei rajonų švietimo tarnybos, „Šviesos“ mokymo centras arba bendrovė „Propartners“.
sonata, 2014-10-08 12:42:37
Šiandien kalbėjau su vienos menų disciplinos, kuri iki šiol tebelaikoma podukra, mokytoju. Pasibėdavojom kiekvienas savo sistemos bėdom, draugiškai sutarėm nepasiduoti ir staiga girdžiu: “Teko dalyvauti seminare, kurį vedė PATS Burgis, siauros temos taip ir nepalietė, nes aiškino apie visą švietimo sistemą, klausėm protarpiais net išsižioję”. Tai va Direktoriau, net ir garbaus amžiaus švietimiečiui, prieš pensiją priverstam mokytis pedagogikos, daro įspūdį Jūsų seminarai. Klauso tas, kas nori išgirsti. Kažin ar visos neakivaizdinės studijos kolegijoje tam mokytojui duos tiek peno apmąstymams.
Burgis, 2014-10-08 14:37:27
Sonatai: ačiū, Jūs mokate pagirti…
Regina A., 2014-10-29 22:46:26
Iš tokio trumpo aprašymo supratau, kad nelabai pagyrimas: garbaus amžiaus švietimiečiui nuvažiavote dėstyti „siauros temos“, o jos net „nepalietėte“ 🙂
Burgis, 2014-11-06 10:11:23
Reginai A.: am… 🙂