Prisimenu ankstyvą vaikystę. Per Velykas močiutė giedodavo: “Linksminkimos ir džiaukimos, Dievui garbę duodami giedokime!” Aš klausydavau, žiūrėdavau močiutei į veidą ir stebėdavaus: jokio linksmumo, jokio džiaugsmo… Kodėl nuotaika taip neatitinka žodžių, šventės prasmės? Bet močiutė turėjo “alibi”: vienuolika pagimdytų vaikų, penkerius metus Sibire…
***
Šiandien vėl Velykos, krikščionišku požiūriu – antroji džiūgavimo dėl Kristaus prisikėlimo diena. Tai mes irgi sumanėme save ir kitus pradžiuginti – Vilniuje, Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje kas kaip mokėdami krikštijome Mildą Mariją Burgytę. Močiutė Albina ją atnešė visą išpuoštą, su rankinuku, dalyvavo užsienio svečiai (Luką Erikssoną atnešė senelis).
Tėtis Elijus jaudinosi, kad svečiai nepavėluotų:
Žmonės rinkosi į pamaldas, o mes katalikų bendruomenei perdavėme naują narį – Mildą Mariją. Bet kodėl aš nemačiau džiaugsmo tos bendruomenės akyse? Atvirkščiai, mačiau daug niūrių pagyvenusių žmonių. Dauguma – abejingi, o kai kurie net agresyviai pikti. Matyt, todėl, kad mes jiems trukdėme pradėti melstis? Ar jie tokie tik todėl, kad seni, gal ligoti? Bet juk ir mes – ne jaunuoliai, ir skausmo skonį žinome…
Bet neįsivaizduoju, kad supykčiau radęs savo darbo krėslą pamainos užsėstą:
Šventėje dalyvavo dvi Mildos Marijos prosenelės – linksmos ir žvalios! Po to šią saulėtą dieną visa govėda važinėjome po miestą, sėdėjome restorane – Lukas “neatlipo” nuo prosenelės:
Tai va – aš ir sakau: linksminkimos ir džiaukimos! Visiems visiems, tikintiems Aukščiausiuoju ir netikintiems, linkiu melstis, kad bent švenčių proga galėtumėte džiaugtis, linksmintis, įveikti skausmą ir gyvenimo nuovargį, linksmai sutikti į šią žemę atėjusius!
O visoms, kurių vardas Milda, leidžiu pasidalyti šia ode (oracija? ditirambu?), kurią sukūriau Mildai Marijai Burgytei:
Milda
Vėjas pašėlęs rėksnį kiekvieną bematant nutildo,
Vėjas – pavasario balsas.
Žalias jau nugali baltą.
Meilės dievaitė ateina karališkai žengianti Milda!
Siūbteli aistros ir potvyniai nuneša tiltus…
Greitas gyvenimas, greitas!
Moterų užgaidos keistos.
Vienija mus ir prie židinio suburia Milda.
Rūmus valdovei – ne praeičiai statosi Vilnius,
Rūmus valdovei širdžių,
Linksmą jos juoką girdžiu,
Seną ir jauną pradžiugina saule nušvitusi Milda.
2009 03 30
Atsakymai
Ronaldas, 2009-04-13 19:46:38
labai džiugu dėl p.Burgio. Kad tik daugiau tokių akimirkų 🙂
Rasa, 2009-04-13 19:47:10
Kas begali būti gražiau, negu kelios kartos, laimingos, gražios ir sutariančios?
Man jau šiek tiek gėda kvarksėti, kad tai labai gražu, bet dar kartelį pasigėrėsiu garsiai :)))) o paskui jau pasistengsiu patylėti 🙂 Daug džiaugsmo ir sveikatos Jums visiems!
Poetui daug gražių akimirkų, kad dar ilgai užtektų įkvėpimo kurti (manau augant tiems pipiriukams jo tikrai bus 🙂
Ką dar galėčiau gražaus Jums visiems pasakyti… Esat netikintis, tai biblijos necituosiu. Pacituosiu iš Neaiškaus mėgstamos Egziuperi “Citadelės”:
“…Viešpatie, pririšk mane prie medžio, kuriam priklausau. Aš būsiu niekas, jei liksiu vienas. Leisk kitiems atsiremti į mane. Leisk man atsiremti į kitą…”
Jūs visi vieno giminės medžio šakos… Tegul būna tas medis stiprus, kaip ąžuolas…
Siesta, 2009-04-13 22:58:33
kažkaip net sujaudina tokios akimirkos.
krikštynos toks gėris ir labai įdomu stebėti tą ceremoniją…
Mantas, 2009-04-14 13:10:54
jei būtų buvus B.Burgio valia, spėju jokių krikštynų nebūtų buvę, o pasirinkti religiją (arba nesirinkti) būtų pasiūlyta pačiam vaikui – šiek tiek vėliau 🙂
Burgis, 2009-04-14 14:01:31
Taip, Mantai. Gal todėl Mildutė verkė, kad iš jos atimta pasirinkimo laisvė? Bet nieko tokio, aš irgi krikštytas, o visai neblogai gyvenu…
Dovydas, 2009-04-14 15:15:57
Ar galetumete savo svetaineje ideti ne tik straipsniu RSS prenumerata, bet ir komentaru RSS prenumerata?
Dabar nera jokiu galimybiu sugaudyti naujus komentarus senuose straipsniuose.
GZ, 2009-04-14 15:56:04
Ar yra koks ryšys tarp jumoro jausmo kiekio ir tikėjimo stiprumo ? Kartais pagalvoju, kad gal jie priešingai proporcingi (prajuokino paskutinis Burgio atsakymas…)
Čia turbūt labai ne į temą ir labai nelaiku, bet va nesusilaikiau:
http://www.youtube.com/watch?v=MeSSwKffj9o
Ką labai žeidžia antireliginiai komentarai su necenzūriniais žodžiais, geriau nežiūrėti.
Jau dabar pradedu gailėtis, kam aš čia jį įdėjau… Na bet bus proga patikrinti mano spėjimą post’o viršuje. Tiesa, pats aš tikintis (labai stipriai) ir krikštytas, mano vaikai irgi.
VV., 2009-04-14 17:03:10
Mano jaunėlis brolis – jam dabar 28-eri – nebuvo krikštytas. Kai užaugo iki 12 metų, pats nutarė ir tėvų paprašė, kad jį pakrikštytų. Tėtis pasakė: va šitaip tai aš suprantu – žmogus pats turi žinoti, ką su juo daro.
GT, 2009-04-14 17:20:36
Tiem, kas nori pasišnekėti su Dievu:
http://www.titane.ca/concordia/dfar251/igod/main.html
Raimundas Zabarauskas, 2009-04-15 14:06:31
Smagus pašnekovas:
Neprisistatantysis, 2009-04-15 16:36:31
Dovydui: komentarų RSS.
Neprisistatantysis, 2009-04-15 16:41:19
Mildutė pasirinko gimti katalikiškame krašte, todėl verkė ne dėl pasirinkimų ribojimo. Kai užaugs didelė, galės bandyt kažką kito. O kol kas — gerai padarėt, kad pakrikštijot.
Aurelija, 2009-04-15 18:33:40
Man patinka neprisistatančio mintis 🙂
Raimundas Zabarauskas, 2009-04-15 19:07:21
O man ji kelia abejonių.
VV., 2009-04-15 20:28:17
Jei vaikas auklėjamas katalikiškai – jis gali tapti kataliku. Bet kažkaip neteko girdėti, kad laisvamanių vaikai atsiverstų į katalikybę…
Šiuo atveju, manau, buvo tik duoklė tradicijoms, močiutėms… O ne dovana pačiai Mildutei.
matematikos mokytoja, 2009-04-15 20:42:18
VV.,:Visaip būna. Ir katalikų vaikai tampa laisvamaniais, o laisvamanių katalikais.
Burgis, 2009-04-15 20:58:10
Gyvenimo esmė – žaidimas, kurio prasmė – meilė, o tikslas – laimė.
Šį apibrėžimą prieš keletą metų pasiūliau gimnazistams. Jis tinka ir Mildos Marijos krikštynoms.
Vilija, 2009-04-16 18:37:03
DievoBAIMINGAS žmogus atėjo į dievo namus. Ar būsi laimingas, atėjęs į namus to, kurio bijai? Kodėl tikintieji akcentuoja ne MEILĘ, o BAIMĘ?
Aurelija, 2009-04-16 19:31:29
“”Argi išmintingas žmogus turėtų atsakyti vėjų kalba
ir save pripūsti rytų vėjo?
Argi jis turėtų įrodinėti tauškalais,
jokios vertės neturinčiais žodžiais?
Tu net Dievo baimę atmeti
ir nuo maldos Dievui susilaikai.
Tavo kaltė moko tavo burną,
užtat tu ir renkiesi suktą kalbą.
Ne aš, bet tavo paties burna tave pasmerkia,
tavo lūpos prieš tave liudija.”
Kad taip atsiminus iš kur…? Bet iš Senojo Testamento atrodo…
VV., 2009-04-16 20:51:54
Vilijai
Manyčiau, “Dievo baimė” tik tam, kad žmogeliai bijotų nusikalsti, blogai elgtis – nes JIS viską mato… O meilė kaip tik visur akcentuojama, kartais net iki saldumo…