Šiandien atėjo gimnazistai derėtis dėl informatikos egzamino. Kam jo reikia? Vyrukas sako: aš jau žinau, koks mano tikslas, aš jau žinau, kad informatikos man nereikės. Antroje gimnazijos klasėje jau žinojo!
*
Ir aš jau pasirinkau: žmoną, darbą, gyvenimo šalį, miestą, išsilavinimo lygį, kelis gydytojus (dėl odontologų dar yra abejonių…). Dar galutinai nepasirinkau automobilio, kostiumų spalvos, kompiuterio programų, mobiliojo telefono tipo…
*
Jūs, moksleiviai, skubėkite pasirinkti tik esminius dalykus: sąžiningumą, darbštumą, kūno kultūrą, kalbų mokėjimo lygmenį, nuostatas dėl šeimos… Viso kito nesirinkite per anksti! Ką studijuosite? Kur gyvensite? Kuo dirbsite? Kaip pramogausite? Kuo tikėsite? Kuo pasitikėsite? Nežinote ir neskubėkite atsakyti nei man, nei sau, nei kitiems! Būkite pasirengę permainoms kaip greitojo reagavimo karinės pajėgos. Kaip budintis gydytojas. Būkite fiziškai, techniškai, psichologiškai ir moraliai pasirengę iškart čiupti tai, ką gero likimas jums pasiūlys: meilę, darbą, vietą…
*
Ko tau tikrai nereikės? Nežinau!
Atsakymai
Dovile, 2010-09-10 00:23:12
Ačiū! Man to reikėjo 🙂
Andrius, 2010-09-10 11:29:15
Kaip gali kažko nereikėti?? Apčiuopiamos naudos gali kai kas neduodi. Bet nereikėti… Nežinau nežinau. Žinios – jėga! 🙂
M11, 2010-09-10 13:08:01
Močiutei nereikia žinoti, kas yra Kauno “Žalgiris”, tam, kad numegztų gražų šaliką. Kad sėdint su nesubrendusiais anūkais prie arbatos nebūtų najaukios tylos, tai žinoti patartina.