Pailsėkime nuo poilsio… Pyragas baigia iškepti, bet dar spėsiu parašyti tema, kurią „pakišo“ vienas komentatorius.
*
Jūs esate pastebėję, kad daugybė sveikintojų, lektorių, apdovanojamųjų į savo viešas kalbas įterpia frazę „aš labai jaudinuosi…“. Bet jūs jį stebėkite – visai nesijaudina!
O kitas, žiūrėk, jaudinasi, aiškiai matyti, kad jaudinasi, bet visai nesako: „aš labai jaudinuosi…“
Kuris tikresnis? Kuris jums mielesnis?
*
Jei aš pykstu, tai jau pykstu taip, kad neturiu apie tai pranešti… Žodžiais, gestais parodau tiek, kad nekiltų abejonių – labai pykstu!
O jis, švelnusis klausytojas (skaitytojas), norėtų, kad aš ramiai, atsargiai pasakyčiau: „Gerbiamieji, aš labai pykstu…“
***
(Nespėjau parašyti… Pyragas iškepė! O, kad jūs žinotumėte, kokį skanų varškės pyragą kepa mano mylimoji! Bet aš ją ne vien už tai myliu… Pavalgiau ir rašau toliau.)
***
Kitas aspektas – gimnazijos direktorius negali taip kalbėti! Noblesse oblige – padėtis įpareigoja. Va, va, kaip tik mano padėtis mane ir įpareigoja neveidmainiauti! Mano kolegos, mano moksleiviai kiekvieną dieną mane turi matyti, girdėti natūralų, tikrą, gyvą!
*
Na, bet sakyti „pasikarkite!“ gal tikrai nereikėtų? Čia Rasa gerai komentavo: jei tave siunčia „ant trijų raidžių“, tai juk tu neini? O tas komentatorius rašo: „mokyklos direktorius viešai siūlo suicidą („pasikarkite“)…“. Tas komentatorius turbūt niekada nebandė išsiversti rusiškų keiksmažodžių… Ir lietuvių dainos žodžių nesuprastų: „O tų kraujelių – iki kelelių, o ašarėlių – lig pažastėlių…“
*
Ir pagaliau priminsiu, kad dabar – riksmo amžius. Kiek kartų aš kalbėjau, rašiau apie tuos egzaminus? Dešimtis kartų! Kas išgirdo, kas iš valdžios bandė su manimi diskutuoti, analizuoti? Niekas! Kai tikrai „matu“ pradėsiu keiktis, gal išgirs? Gal jie kitokios kalbos nesupranta?
Atsakymai
Burgis, 2014-06-07 20:17:37
Tik nepamanykite, kad teisinuosi… 🙂