... kaip tolsta laivas,
Nuo ūkuose panirstančių krantų.
Po pirmo apsvaigimo išsiblaivęs
Aš viską kuo puikiausiai suprantu.
(Algimantas Baltakis)
***
Dabar aš dar geriau suprantu, kokia galinga ta laiko srovė…
Visi tie mieli, geri žmonės Kaune yra ir bus mieli, geri, bet jie jau nebėra artimi…
Aš jau niekada auditorijoje nebūsiu dėstytojas…
Aš jau niekada nebebūsiu gimnazijos direktorius…
*
Įmesk šapelį nuo tilto į upę ir stebėk. Ką tik tas šapelis buvo tavo rankoje, o dabar jis tolsta, tolsta… Jau nebesimato…
Supranti, kad jis yra, kad jis nelabai pakito, bet tu jo jau nebematai – tai esmė.
*
Ar yra būdas, priemonė įveikti tą šiurpinančią laiko tėkmę?
Yra! Tai meilė.
Prisimeni, kai labai labai mylėjai, tai kuo toliau buvai, tuo mylėjai stipriau, o ne mažiau. Prisimeni, kaip meilė toje laiko srovėje išryškino, vis labiau išryškino tai, kas buvo.
Ir šiandien savimi matuoju meilę…
Atsakymai
Aitvaras, 2015-11-20 18:00:43
Prašome nemėtyti į Nerį jokių šapelių, nuorūkų ar kitų šiukšlių. Ačiū!
***
vitalis, 2015-11-20 18:26:28
Galbūt meilė, tai tokia būsena, gyvenimo akimirka, nepavaldi laikui ir vietai. Dėl to mylintys gerai jaučiasi čia ir dabar, kur jie bebūtų.
qwerty, 2015-11-20 20:09:55
“…Aš jau niekada nebebūsiu gimnazijos direktorius…, – kokia tragedija, kaip gaila tinklaraštininko! Verkiau visą valandą…
Burgis, 2015-11-20 20:26:20
qwerty: Dauguma čia rašančių yra normalūs žmonės, bet kai kurie čia rašantys yra truputėlį trenkti. Kai kurie čia rašantys yra gerokai girti. Yra piktų. Yra niekšelių.
*
O štai koks esate Jūs – aš neperprantu…
Na, paanalizuokime, ką norėjote, kodėl norėjote pasakyti pastaruoju savo komentaru: norėjote man „įkąsti“? norėjote pasišaipyti iš mano nemokėjimo gyventi? iš mano nemokėjimo čia rašyti? norėjote pasišaipyti iš mano atvirumo?
*
Jei būtumėte kvailys, tai būtų viskas aišku, o dabar – neaišku…
Random, 2015-11-20 20:40:33
Dešimt procentų kuria gerą […] įvaizdį, ir dešimt procentų kuria blogą […] įvaizdį. Kiti aštuoniasdešimt procentų yra eiliniai.
Tie dešimt procentų blogųjų daugiau matosi, bet nieko 🙂
Aš jau niekada nebebūsiu moksleivis, bet gal dar kada nors mokysiuos. Gal būt tai galioja ir jūsų teiginiams?
Dalius, 2015-11-20 20:58:25
Jūs Bronislovai buvote rąstelis toje laiko upėje… o dauguma mūsų esame tie šapeliai. Na bet ne kiekvienas gali/nori būti tuo rąsteliu. O gal nelemta? Bet čia jau filosofavimai, gyvenimo prasmės paieškos. Bet kuriuo atveju didis džiaugsmas jausti, kad išmokei, pamokei, išugdei, užauginai, padėjai, sugalvojai, išradai, sukūrei. Jūs beveik viską (nežinau tik ar ką išradote?) iš paminėtų punktų padarėte, kiti vieną, kiti kelis, o dar kiti iš vis “slysta” per gyvenimą lyg ir be naudos.
Burgis, 2015-11-20 20:59:23
Random: tikriausiai aš esu per jautrus, bet ką darysi, kad kai kurie dalykai man visai nesvarbūs, o kai kurie – gyvenimo esmė. Trumpai nepaaiškinsiu, kuo skiriasi, pavyzdžiui, pabūti Afrikoje ir žinoti, kad jau niekada nepabūsi, ir pabūti savo gimnazijos direktoriumi bei suprasti, kad jau niekada nebebūsi…
*
Pirmą kartą tą skirtumą pajutau paskutinę studijų dieną KPI – net bandžiau parašyti eilėraštį „Šiandien aš paskutinę dieną studentas…“.
O paskutinė viengungio diena man visai nereikšminga…
Rasa, 2015-11-20 21:37:21
Burgiui: čia tik tarp kitko, bet mano giliu įsitikinimu, Jūs visada būsite tos gimnazijos Direktoriumi. Visiems, kurie ten mokėsi 25-erius metus. Ir dar daugeliui kitų. Tiesiog dabar nedirbate to darbo ☺ Bet juk kai užauginame vaikus ir išleidžiame juos į gyvenimą, vien todėl, kad jie gyvena atskirai, mes nepaliaujame būti jų tėvais, ar ne? Nesakome, kad mes tapom “buvusiais tėvais” jei dabar jiems nebereikia nušluostyt bėgančios nosies ☺ Tai taip ir čia. Paprasta ☺ Jūs visada būsit Direktorium daugeliui žmonių.
qwerty, 2015-11-20 22:14:17
Tinklaraštininke, aš juokauju, o Jūs rimtai. Nesusikalbam.Atsiprašau. Daugiau taip nedarysiu.
Aitvaras, 2015-11-20 23:10:53
Aitvaras Burgiui: o tai prie kurių mane priskiriat – prie trenktų, girtų ar niekšelių?
*
Aitvaras Rasai: Nepiktnaudžiauk tom šypsenėlėm, nes Burgis deaktyvuos šitą funkciją savo serverio motininėj plokštėj.
*
Aitvaras Burgiui: O kodėl jūsų svetainės ženklelis yra kaip ir lrytas.lt. Ar lrytas remia šitą svetainę? Jie ir yra tikrieji savininkai, tiesa?
Burgis, 2015-11-21 09:11:35
qwerty: tada ir aš atsiprašau! Po visų tų antpuolių šiek tiek praradau gebėjimą jausti… Ir vis tik – aš jau ne kartą rašiau Jums komplimentus, tuo ir guodžiuosi. Noriu būti su Jumis!
Burgis, 2015-11-21 09:13:48
Rasai: taip, aš kiekvieną kartą kylu į dangų, kai kadenciją baigusieji (jokiu būdu ne buvusieji!) gimnazistai kreipiasi į mane „direktoriau“. Ačiū ir Jums, ir visiems, kurie pasiliko mano Gimnazijos bendrijoje.
Burgis, 2015-11-21 09:16:09
Daliui: turiu keturių (o gal penkių?) išradimų liudijimus… Kartu su bendraautoriais išradau keturis ledo ardymo agregatus. Tokia buvo anų laikų komedija su tais išradimais…
*
Ačiū Jums už gerus žodžius!
Burgis, 2015-11-21 09:17:09
Aitvarui: matote, šįryt atsakiau trims komentatoriams, o Jums neatsakysiu… Kodėl?
Loreta, 2015-11-21 13:26:47
Nes Aitvaras juokdarys, o į juokdarį valdovas rimtai nežiūri 🙂 Bet jo klausosi ir girdi 🙂
Aitvaras, 2015-11-22 10:10:09
Šiandien noriu atsisveikinti. Dėl tam tikrų asmeninių priežasčių ilgą laiką nebegalėsiu čia rašyti. Ačiū, kad leidot rašyt, išklausėt, atsakinėjot, nepykot… Atleiskit, kad nevisada elgiausi maloniai ir mandagiai. Tai tik mano internetinė kaukė. Viduje esu (tikiuosi, kad bent šiek tiek) geresnis.
*
Sudie!
qwerty, 2015-11-22 23:02:23
Regina, dramatiškai tu čia…
qwerty, 2015-11-22 23:02:38
nors, jau ne pirmą kartą)
vitalis, 2015-11-23 19:39:44
Aitvarui: šitiek laiko rašinėjote kvailystes ir dabar tokia dramatiška gaida, anot qwerty, bandote reabilituotis?
Nėra jokios internetinės kaukės.
Yra tik refleksijos trūkumas.