– Laisvę kūdikiams! – skelbia Mildutė. – Mes patys turime raktus nuo savo laimės pilies. Leiskite mums bent atostogų metu ramiai pailsėti!
Šeštadienį susirinko tėvai, dvi poros senelių, prosenelė, tai Mildutė taip nusiplūkė su tais laimės ištroškusiais giminaičiais, kad vakare užmigo per tris minutes…
Prisimenu, kaip pernai šios svetainės lankytojai buvo sukėlę nerimo, kai su penkių mėnesių Mildute išvažiavome į Italiją. Pailsėti?! Sunku nuspręsti, kaip pailsėti visiems – ir tėvams, ir vaikams, ir seneliams.
Prisimenu ir tai, kaip mes savo jau paaugusius vaikus per atostogas “tempėme” į Maskvą, Leningradą – “kultūrinome” per prievartą. Bet ar jie dabar už tai pyksta?
Dabar madinga klausti: “Kur važiuosite poilsiauti?”
– Niekur nevažiuosime! – atsakau lyg būčiau kaltas. – Pas mus atvažiuos anūkėliai, tai mes ir pasidžiaugsime, ir pavargsime. Ko dar norėti?
O jūs atostogaujate ar verčiami atostogauti?
Atsakymai
Gurskis, 2009-06-22 19:30:10
Atrodo už savaitės pavyks prisiversti paatostogauti (visuotinai suprantama prasme).
O asmeniškai (jau ir diskutuota čia kažkada buvo) – kai mylima veikla – atostogos visas gyvenimas 🙂
sonata, 2009-06-23 11:17:35
sutinku su p. Gurskiu – eilinį karta atsisakiau atostogų- vis tiek į darbą atvažiuoju kone kiekvieną dieną ir kolektyvą “kraupinu” – galvoja, kad tikrinu:) tai kam žmonėm papildomas stresas 🙂
Vita, 2009-06-23 17:05:48
Ar galima džiaugtis būsimom atostogom, kai žinai, jog po jų lauks dvigubas kalnas darbų?.. Plius savaitėlė nemokamų 🙂 Darbų kalnai lieka tie patys, stūkso sau … A, dar alga su minusu laukia 🙂 Bet čia menkniekis, ar ne?
Gerų švenčių!
IS, 2009-06-24 15:55:11
Bandžiau prisiminti, kada buvau verčiama atostogauti. Turbūt niekada 🙂 Mielai atostogauju, net jeigu į klausimą:
“Kur važiuosite poilsiauti?” tenka atsakyti:
“Niekur.”
Deja, šiandien dirbu, nes moka dvigubai 🙂 Be to, viena diena savaitės vidury – argi tai atostogos?
Na, o tiems, kas šiandien “atostogauja”, – gero poilsio 🙂
O., 2009-06-25 00:46:30
Nieko gero “atostogauti dirbant” – nors jums ir atrodo, kad ilsitės mėgstamam darbe. Jei ne šiandien, tai po kažkiek metų brangus organizmas jums tai tikrai primins.
Atostogauti reikia visiškai pakeičiant aplinką ir visiškai “atsijungiant” nuo darbinių reikalų. Medikai pataria bent 14 dienų.
Sonata, ypač jums tai parašiau.
sonata, 2009-06-25 11:19:41
Gerb. O: taip, aš pati taip visiems patarineju:)) ir DK įrašyta, kad viena atostogų dalis turi būti ne mažiau 14 dienų… bet ką man daryt, jei neturiu įgūdžių atostogaut – man tas priverstinis dykinėjimas yra visai nemažas stresas, o puikiausiai pailsėt užtenka savaitgalių… ir gerai, kad švenčių sumažino kažkiek- o tai pusę metų dirbam, pusę metų švenčiam:)
O., 2009-06-25 12:17:36
Sonatai
Išvažiuokit kur nors, kur dar nebuvot. Net jei tingisi. Nieko nėra geriau.
sonata, 2009-06-25 13:00:24
Gerb. O, tai va, kad labai nekenčiu kelionių… Europa išvažinėta, nusbeldus buvau iki Pieų Afrikos – na “neveža” manęs tie dalykai… o pliusą užsidėt mežiagos jau turiu 🙂 geriausias relaksas – ryte sporto klubas, vėliau lovoj visa diena su knyga ar kokio nors Blije filmais – bet tam ir savaitgalio užtenka.
IS, 2009-06-25 14:30:46
Sonata, kelis kartus skaičiau Jūsų atsakymą, bet vis tiek nesupratau, kaip taip galima, kaip taip įmanoma, kaip taip gali būti. Kokie mes, žmonės, skirtingi… 🙂
Galvoju – relaksas, relaksas… gerai, sportas, knyga ir TV tinka. O jeigu Jūs norite ne relakso, o stiprių įspūdžių, apversti savo pasaulį kuriam laikui, “apversti” save pačią galų gale, atsiverti kitiems dalykams, įsileisti juos į savo patogią būtį?.. Aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kad to galima būtų nenorėti. Argi Jūsų nežudo rutina?
sonata, 2009-06-25 15:25:21
IS: na kažkaip kvėpuoju dar:)) lyg ir nenužudyta:) o šiaip – man darbe ir reikaluose, nesusijusiuose su poilsiu, toks “ekstrymas”, kad norisi pabūt su savim ir be adrenalino:). Ir labai gerai, kad visi skirtingi. Mane “užmuša” užstrigę lagaminai Milano aerouoste, kai aš jau Romoj, ir nespėja paskui į Veneciją. Man kelia šleikštulį “greitas maistas” kažkur pakeliui, nepatinka valdiškos viešbučių tarnautojų šypsenos. Man nepatiko atstovėti eilę Filadelfijos Dailės muziejuje, kad pamatyti Mone paveikslus. Ir šeip, jei skaitėt Dž.Klapką Džeromą (“Tryse valtimi neskaitant šuns”) į pikniką išvykusioms poniutėms “…medžių kamienai atrodė gerą šimtą metų nevalyti”. Na nepatinka man taip… kodėl turėčiau taikytis ir krykštauti, kad kelionės – tai kažkas tooookio:)
Gurskis, 2009-06-27 12:19:52
Asmeniškai, man kelionės yra kažkas toooookio 🙂 O susijusias problemas sprendžiu paprastai – lagaminų neimu, tik maža kuprinę 🙂 Po kelių metu verslo ir šiaip kelionių supratau, kad ir poros savaičių kelionės daiktus galima sutalpint į 8kg. Muziejų nelankau (nebent kokius tikrai vertus dėmesio), bet va draugų – nelabai visus ir spėju pakeliui aplankyt per kartą. Todėl grįžtu į tas pačias vietas vėl ir vėl…
Šiandien linkėjimai iš karšto ir saulėto Londono 😉
Burgis, 2009-06-27 14:21:12
Gurskui (Andriui): “Tai kas, kad mes nieko neturim / kad mūsų keliai po dangum, / Kad mūsų namai – po kepurėm…” – jaunystėje mėgau šią dainą. Bet dabar jau nebe viskas telpa į kuprinę…