Atsakymai į klausimus apie švietimą

Pririnkau uogų. Nupjoviau žolę. Prisipirkome daiktų už porą tūkstančių (!) litų. Turiu teisę į poilsį. Parašysiu atsakymų žmonėms, kurie su manimi (?) diskutuoja žiniatinklio platybėse…

Pratarmė

  1. Aš nesu arogantiškas. Bet aš žinau savo vertę ir to neslepiu. Tuo stengiuosi padėti kenčiantiems nuo nevisavertiškumo kompleksų.

  2. KTU gimnazijos rezultatai ir šiemet, ir per visą penkmetį nekelia jokio nerimo. Atvirkščiai, gali būti, kad šiemet rezultatai pateks į „prizinę vietą“. O tai reiškia, kad mano pastabos žiniasklaidoje niekaip nesusijusios su KTUG rezultatais.

  3. Ne aš žiniasklaidą, o žiniasklaida mane suranda. Nesiruošiu į jokią valdžią, visai nieko savo gyvenime neketinu keisti, viešaisiais ryšiais nesirūpinu. Tiesiog manęs paklausia – aš atsakau, kalbu, ką galvoju. Tai netipiška šiais laikais, tiesa? Gal todėl mane dažniau klausinėja nei kitus.

  4. Nesu tobulas, bet gyvenu su pirmąja žmona, vaikai mano – ne kalėjimuose, nevagiu, todėl aštriadančių komentatorių nebijau.

  5. KTU gimnazija yra labai pavykęs projektas. Geriausias iš tų projektų, kuriuos gyvenime realizavau (išskyrus žmoną ir vaikus). Todėl nesikankinkite, pažeminti gimnazijos nepavyks.

Tema: kas blogai su Lietuvos mokykla?

Teorinė dalis

I. Mokykliniai metai

  1. Mokykla politizuota. Deja, daug šviesuolių, įskaitant Gerb. dr. Meilę Lukšienę, gal net patys to nesuprasdami, politizavo mokyklą, leido įsigalėti principui „Mes jums pasakysime, ką jūs turite mėgti ir ką kaip turite vertinti.“ Su sovietiniu vandeniu patriotai išpylė ir vaiką – mokslinį požiūrį į dalykus.

  2. Mokytojai nebėra ta šviesa, tiesa ir jėga, kuri galėtų pasipriešinti slinkimui žemyn nuo mokslų viršūnių. Taip yra dėl daugelio priežasčių, bet svarbiausios yra šios: a) seniai, labai seniai buvo apleista gerų mokytojų parengimo sistema; b) daug gerų mokytojų jau baigė savo karjerą, o tinkama pamaina neatėjo; c) švietimas suryja labai didelę dalį biudžeto, todėl politikai bijo šioje srityje ryžtingiau veikti; d) tėvai yra ta karta, kuri jau negali įvertinti savo vaikų išsilavinimo, išprusimo.

  3. Mokykla korumpuota, komercializuota. Verslininkai per politikus sukūrė sau rinkas atestacijoms, akreditacijoms, auditams, vadovėliams, mokymo priemonėms, vardams ir laipsniams.

II. Abitūros egzaminai

Yra trys pagrindinės moksleivių pasiekimų vertinimo sistemos: olimpiadinė, kriterinė ir norminė.

  1. Olimpiadinė sistema. Tinka įvairių lygių ir įvairių dalykų olimpiadoms, konkursams, bet visai netinka nei baigiamiesiems, nei atrankiniams egzaminams. Deja, olimpiadinių renginių organizatoriai kartais net patys to nepajusdami perkelia kai kuriuos olimpiadinės sistemos elementus į kitas dvi sistemas. Olimpiadinei sistemai būdingos galvosūkių tipo, labai originalios, nelengvos užduotys. Jos labai dažnai yra ne iš mokyklinio kurso, bet pateikiamos su nuostata, kad labai gabūs ir gerai pasirengę moksleiviai gali jas atlikti. Olimpiadoje gali nė vienas dalyvis neatlikti tam tikros užduoties – tai numatyta. Vertinimas, žinoma, yra norminis – dalyviai išrikiuojami pagal pasiekimus.

  2. Kriterinė sistema. Įvertis rašomas už atliktas užduotis. Užduočių ir laiko joms atlikti turi būti tiek, kad egzaminavimui pasirengęs žmogus galėtų visas užduotis kokybiškai atlikti. Įvertis yra absoliutus, nesusijęs su kitais įverčiais, nesusijęs su ankstesnių metų, kitų šalių siūlomais ir pan. įverčiais. Užduotys turi tiksliai atitikti programą, pagal kurią žmonės buvo mokomi (mokėsi). Ši sistema yra vienintelė, kuri tinka įvertinti ką nors baigusius: vairuotojus, pilotus, operatorius, šaltkalvius, elektrikus, kepėjus, aktorius, chirurgus (etc., etc.), baigusius mokymo programą ir norinčius gauti teisę kuo nors užsiimti. Klaida, baisi klaida jos atsisakyti vertinant baigusius mokyklą arba gimnaziją!

  3. Norminė sistema. Ji surikiuoja vertinamuosius pagal atliktų užduočių skaičių ir atlikimo kokybę. Užduočių gali būti daugiau, o laiko – mažiau nei reikia tinkamai pasirengusiam žmogui jas atlikti. Egzaminuojamieji turi mokėti pasirinkti užduočių atlikimo tvarką, įvertinti konkurentų galimybes ir pan. Šis sistema puikiai tinka atrankai, ypač kai yra didelis pretendentų į tam tikrą poziciją konkursas. Šiuo atveju galima sutaupyti egzaminavimo laiko, tinkamai manipuliuojant pateikiamų užduočių eile ir laiku pašalinant nepasirengusius pretendentus. Pasimokyti galima iš techninės diagnostikos sistemų (jei iš benzino bako laša, vairo galima ir nebetikrinti…).

Praktinė dalis: ką daryti?

(Nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją. Teoriją išdėsčiau, todėl „ką daryti?“ jau aišku!)

  1. Partijos, politikai, patriotai ir nacionalistai vadovavimą švietimui turi patikėti vadybininkams ir dalykų specialistams. Bet ne tiems „specialistams“, kurie be konkurencijos nori pasakyti – aš žinau, ko reikia mokyti, kaip reikia egzaminuoti. Švietimo bendruomenė turi teisę rinktis ir mano siūlomą kelią, ir Suomijos kelią, ir Tailando…

  2. Nedelsiant turi būti sukurta objektyvi, švelni mokytojų dalykinio (o ne politinio; o ne ideologinio; o ne edukologinio!) pasirengimo dirbti patikrinimo ir pasitikrinimo sistema. Labai pravers žiniatinklis. Visus moksleiviams pateikiamus egzaminus kasmet pirmiausia turi išlaikyti visi atitinkamų dalykų mokytojai.

  3. Nacionalinis egzaminų centras nedelsiant norminę vertinimo sistemą turi pakeisti kriterine. Skausmingi bus pirmieji 3-4 metai (žr. tarptautinį skandalą dėl lenkų egzaminavimo), todėl pereinamuoju laikotarpiu turi būti „pakeltos girnos“…

  4. Egzaminų turinį, užduotis, struktūrą, laikymo metodus ir formas turi parengti egzaminavimo specialistai, o ne egzaminavimo rezultatais suinteresuoti žmonės. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos egzamino parengimo komisijoje dirbs matematikos, gimnazijos direktorius (jūs žinote, kuris…), sėkmingas verslininkas, filologas ir lietuvių kalbos mokytojas ekspertas. Mes padarysime! (Kitoje temoje, kitą dieną parašysiu, koks bus tas egzaminas.)

*******

Gana… Kam tai rūpi? Man nerūpi! „Man rūpi tik tai, kad ji myli mane…“. Bet aš žinau – mano anūkėlių taip neegzaminuosite! Taip, tai grasinimas.

Atsakymai

Burgis, 2011-07-02 17:31:39

Reitinguokite, aš rašiau visą pusvalandį… 🙁

Žydrūnas, 2011-07-02 19:07:14

100balų

Indija, 2011-07-02 19:20:35

Geriausiais prieš paskutinis sakinys, apie anūkelius… Trumpai ir aiškiai – viso Jūsų parašyto teksto išvada ar santrauka. 🙂

Vaidas, 2011-07-02 19:23:54

Man įdomu, ar įmanoma apjungti kriterinę ir norminę į viena? Ar tas pats testas, egzaminas gali pasakyti, jog moksleivis pasiekė mokyklos baigimui reikalingą brandą, turi pakankamą sukauptų žinių kiekį, yra pasiruošęs stoti į aukštąją (ir sėkmingai studijuoti), o tuo pačiu ir palyginti jį su kitais?

laisvamanis, 2011-07-02 19:55:07

…gali būti, kad šiemet rezultatai pateks į „prizinę vietą…

tai negi per pastarąjį penkmetį kada nors nebuvo patekę???

nesuprantu, matyt

ST, 2011-07-02 20:36:13

Su teorine dalimi sutinku, o praktinės dalies kai kurie punktai diskutuotini.

Mano nuomone:

  1. Vadybininkai neturėtų spręsti koks švietimas bus Lietuvoje – tai politikų darbas. O įgyvendinimą vadybininkams galima būtų patikėti.

  2. Valstybiniai egzaminai atsirado vietoj stojamųjų ir jų paskirtis yra atrinkti geriausius iš stojančiųjų į universitetus, tad norminis vertinimas tam tinka.

D., 2011-07-02 20:40:40

Neturiu prie ko prikibti, o plačiau nesigilinsime. Dedu Burgiui riebų pliusą 🙂

laisvamanis, 2011-07-02 20:45:19

pritariu ST dėl norminio vertinimo, kai VBE keičia stojamuosius.

Petras Ražanskas, 2011-07-02 21:00:10

VBE stojamųjų keisti iš esmės negali, nes ne visi žmonės tais mačiais metais stoja į universitetą. 80 pernai nėra tolygu 80 šiemet. Tegul VBE suteikia objektyvų įvertinimą, ką žmogus žino, o konkursines eiles ir rangavimą universitetai gali nesunkiai pasidaryti ir patys.

Burgis, 2011-07-02 21:47:22

laisvamaniui: gali būti, kad šiemet rezultatai bus geriausi per penkmetį.

Burgis, 2011-07-02 21:51:02

Dar į galvą šovė toks palyginimas: dabar egzaminų rezultatai, daktarų, profesorių vardai ir laipsniai yra kaip rūšinis vynas – reikia klausti, kuriais metais ir kurioje šalyje gauti… O žinoti, kas kiek per pirmuosius 18 gyvenimo metų išmoko matematikos, kalbų, geografijos, dainavimo, šokių, oratorinio meno ir pan. neleista. Antikoje buvo kitaip.

ST, 2011-07-02 22:06:26

Jei VBE egzaminų vertinimas būtų kriterinis, o užduotys orientuotos patikrinti kaip abiturientai įsisavino mokymosi programą, tai gali būti, kad labai daug abiturientų visas užduotis atliktų kokybiškai ir universitetams vėl tektų įvesti stojamuosius, kad galėtų išranguoti gerus įvertinimus gavusius abiturientus. O kai vertinimas norminis, o užduotys orientuotos į geriau besimokančius, tai stojamųjų nebereikia. Aišku, tokiu atveju, įvertinimas (balai ar “batai” 🙂 ) nieko nesako apie abituriento žinias. Vat tai man ir yra keista – kodėl universitetams nesvarbu ką būsimi studentai yra išmokę? Tad padariau sau išvadą, kad aukštasis mokslas yra viena iš verslo rūšių – nesvarbu, ką ‘klientai” (būsimi studentai) moka, svarbu tik atsirinkti reikiamą “klientų” skaičių – kad “biznis” nežlugtų. “Biznis” bus didesnis, jei bus daugiau “klientų” su savo “krepšeliais”. Todėl tiek daug universitetų ir tiek daug “studijuojančių”.

ST, 2011-07-02 22:12:11

Susidėliojo toks kalambūras:

Nesvarbu ką studentas moka, svarbu, kad laiku susimoka! 🙂

Burgis, 2011-07-02 22:14:11

ST: galite patentuoti!

Andrius, 2011-07-02 22:47:15

O kaip gi buvo Antikoje?

laisvamanis, 2011-07-03 07:55:54

prisiminiau B.B. – arba moki, arba moki.

Burgis, 2011-07-03 08:52:30

Andriui: nuo Antikos iki bent XVIII amžiaus žmones vertino (atestavo) taip: labai gerai fechtuojasi, blogai šaudo, gražiai siuvinėja, neblogai piešia, šiaip sau dainuoja… Ar mums reikia išrikiuoti į eilę P. Čaikovskį, J.S.Bachą, W.A.Mocartą ir kt.? Bent man to tikrai nereikia! Kriterinis vertinimas buvo, kriterinis!

nv, 2011-07-03 10:43:47

ST:,,Vadybininkai neturėtų spręsti koks švietimas bus Lietuvoje – tai politikų darbas”??

Tik viena ,,smulkmena”-Lietuvoje nėra politikų,yra tik buvę politrukai,puikiai prisitaikę paraizituoti laukinio kapitalizmo džiunglėse …..

nv, 2011-07-03 10:45:36

atsiprašau,parazituoti

Audrius, 2011-07-03 14:56:47

“Prisipirkome daiktų už porą tūkstančių (!) litų. Turiu teisę į poilsį.” – ?

Burgis, 2011-07-04 10:13:14

Audriui: mūsų metuose „šopingas“ – tai didelis iššūkis! Aš labai pavargstu… 🙁

jurgis, 2011-07-04 12:05:07

manau, daugiausa painiavos gaunasi, kad

tėvai yra ta karta, kuri jau negali įvertinti savo vaikų išsilavinimo, išprusimo.

nes šiaip gi tėvai turėtų būti atsakingi(ausi) už savo vaikų ugdymą… ar ne?

Kodėl nesiūlote švietimo patikėti ir tėvams?

kiek žinau, pvz, tėvų forumas bando įtakoti mokyklų pertvarkos vėjus, bet juos gan “sėkmingai” ignoruoja http://www.facebook.com/notes/lietuvos-t%C4%97v%C5%B3-forumas/atviras-lai%C5%A1kas-d%C4%97l-%C5%BEalos-valstybei-ir-visuomenei/228589893837690

Martynas, 2011-07-04 12:12:26

Manau, kad politikų įtakos mokyklose išvengti nepavyks, nes tai veikiausiai ir nelabai įmanoma. Ypač turint omeny tai, kad švietimo tikslas yra žmogui ne tik sugrūsti į galvą žinias, bet ir suprasti bendruomenę ir išmokti jooje elgtis (kad būtų užtikrintas bendruomenės tęstinumas), ir pastarasis mokyklų vaidmuo, nykstant šeimoms, tik stiprėja. Tai viešas reikalas. Ir mokyklos tą daro. Prisimenu, gimnazijoje taip pat buvo idėja sudaryti sąrašą vietų (teatrai, restoranai, kt.), kur gimnazistas turi apsilankyti ir šio to išmokti.

Už viešųjų reikalų tvarkymą yra atsakingi politikai. Net jei į jų vietą stotų vadybininkai, ekspertai, ES specialistai ar dar kas, tai vis vien galėtume vadinti juos politikais, nes jie užsiimtų politikos sferai priklausančių dalykų darymu. Jie reguliuotų švietimo tikslus ir jų pasiekimo priemones. Tik tarp jų ir dabartinių politikų būtų vienas skirtumas – į švietimo valdžią jie būtų parinkti nedemokratiškai, juos ir jų propaguojamus tikslus gaubtų mistinė ekspertinė aura, – todėl juos pakeisti būtų daug sunkiau nei dabartinius politikos kūrėjus. Man tai nepatiktų, manau daugumai kitų žmonių taip pat.

Martynas, 2011-07-04 12:21:06

Pridėsiu dar šiek tiek.

Mano galva, visai gera idėją būtų, kad vidurinės mokyklos dalykų branduolį (ką mokinys turi mokėti baigdamas pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą) sukurtų ekspertai ar vadybininkai. Ideologiniai dalykai (lietuvių kalba ir etika), jų metodai ir atsiskaitymas už juos turi būti palikti politikams. O pačios mokyklos turėtų plačią autonomiją kurti savo vidines taisykles (būti licėjiškomis, KTUGimnaziškomis, montesoriškomis, katalikiškomis ar dar kokiomis joms tik patinka būti) pačios. Tai būtų teisinga, nes tai labiau atitiktų bendruomenės lūkesčius. O dabar to daryti neleidžiama. Šiek tiek ironiška – liberalas ministras siūlo kirpt valstybinį finansavimą šiek tiek daugiau liberalumo parodžiusioms mokykloms: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-06-27-smm-siulo-kad-savitu-ugdymo-krypciu-mokyklos-negaletu-buti-valstybines/65011

Burgis, 2011-07-04 12:23:56

Jurgiui: kaip tik ir siūliau ne kartą švietimą patikėti tėvams! Bet tik ne forumams… Tie forumai, draugijos, bendrijos, partijos, asociacijos yra arba keistai mąstančių, keistai gyvenančių žmonių arba karjeristų, dykaduonių sambūriai. Atsiprašau visų priklausančių, bet ką daryti, jei aš taip galvoju?…

Audrius, 2011-07-04 13:32:28

Ir tėvų, ir vadybininkų, ir ekspertų, ir sėkmingų verslininkų tarpe taip pat pilna “keistai mąstančių, keistai gyvenančių arba karjeristų” Švietimo sistemos kūrimą patikėčiau tik išmintingiems žmonėms. Tik išmintingi žmonės gali aprėpti Visumą.

laisvamanis, 2011-07-04 14:56:53

Audriau, kaip atrinkti tuos už išmintingumą vertus tikrų 100 balų, ne batų?

Smokas, 2011-07-04 15:33:07

Laisvamani, sklinda kalbos, kad kaime dar ir dabar galima rasti vieną kitą žilagalvį labai išmintingą senolį, dalgį bepustantį. Be to visada galime remtis sukaupta senovės išmintimi palikta mūsų poetų, rašytojų. Trečia, nenurašykim “pasaulio lietuvių”, kurie daug kuo gali padėti šiuo klausimu. Ketvirta – Burgis !

laisvamanis, 2011-07-04 16:25:26

Smokai, rašai linksmai, bet tai nepadės rasti išmintingų žmonių. Na nebent dalgių pustymas taptų jei ne lemiamu, tai bent svarbiu brandos kriterijumi 🙂 o Burgis – viskas labai gerai, jei jis būtų bent truputį diplomatas. Jo elgesys man primena Laisvės Lygą – tiesa sakoma, bet nuo to niekas nesikeičia, nes visiems aišku, kad realios valdžios A.Terleckas nebūtų gavęs.

Smokas, 2011-07-04 16:40:35

Dabar kai suskelsiu, tai mažai nepasirodys. Beveik kaip Burgis, nors ką čia man lygintis… 😉

Mokėjimas ir galėjimas tai neatskiriami išminties bruožai ! Te užsičiaupia “išminčiai”, kurie turi tik po vieną iš šių savybių !

Nieko asmeniška, tiesiog šūkis ant bet kurios mokyklos, savivaldybės, žinijos draugijos, seimo ir kitų fasadų. Bandau

laisvamanis, 2011-07-04 16:48:06

Puiku, Smokai! Tikrai ne per maža, kaip tik!

Nepris, 2011-07-04 18:06:21

Tik nereikia išradinėti dviračio. Pagal Vedų tradiciją, įstatymus turėtų leisti brahmanai (išminčiai, žinių ir vertybių sergėtojai), o įgyvendinti turėtų kšatrijai (administratoriai, kovotojai, lyderiai).

Vaišijų kasta (pirkliai, verslininkai, ūkininkai) pirmiausiai rūpinasi savimi, o šudros — daro kas pasakyta (samdiniai, patarnautojai).

Mūsų valdžioj pagrinde vaišijai, na ir dar vienas kitas plėšrus kšatrijas. O liaudies didžioji masė savo gyvenimiška laikysena aukščiau šudros neužkopia.

Tai ir turim patarnautojų visuomenę, valdomą gaujos versleivų.

Smokas, 2011-07-04 18:26:26

kokią baisią naujieną pasakėtė, Nepri. Prieš pat atominės elektrinės statybą. Nežudykite… O kaip Maironis, Kudirka, Marcinkevičius, Basanavičius ir kt. – kokie jų kilmės dokumentai ?

Burgis, 2011-07-04 18:29:30

Laisvamaniui: taip, realios valdžios aš jau negausiu, tai kam man ta diplomatija… :-). Bet nejaugi viską daryti, sakyti reikia tik tam, kad ką nors gautum?!

Nepris, 2011-07-04 18:31:32

Dar kelios pastabos.

Grynam brahmanui nepriklauso nieko “daryti”, ir jis neprivalo nieko “galėti”.

—

Net ir kšatrijai prieš svarbius žygius tariasi ir prašo palaiminimo iš brahmano.

—

Šiais laikais gerai apmokami profesionalai širdimi daugelis yra šudros. Kitaip tariant, geras uždarbis anaiptol nėra vidinės kultūros ženklas. Greičiau atvirkščiai.

Smokas, 2011-07-04 19:34:52

Burgi, ar galėtumėte būti sąžiningas ir pripažinti, kad pačiam dėmesys yra vienas iš būtiniausių gyvenimo dalykų, kurį Jūs šitokiu būdu ir prisiduriate ? Štai tą ir gaunate, o mes Jums tai duodame. 🙂

Žydrūnas, 2011-07-04 19:45:50

Smokai, ką nuo to geriau pasijusi? :))) koks tau skirtumas?

Smokas, 2011-07-04 20:42:04

Žydrūnai, kaip mokesčių mokėtojas tikrai geriau pasijausiu pažindamas mokesčių naudotojus. O su pačio mokesčiais viskas tvarkoje ?

Žydrūnas, 2011-07-04 21:05:43

Jop :] moku (tiksliau pasiima kam kiek reikia:))

ką aš žinau…..kažkaip labai jau žema ir abstraktu Smokai 🙂

Burgis, 2011-07-04 21:41:04

Smokui: hmm… Dėmesys? Taip, kartais man jo reikia, bet kartais aš už jį moku nemažą kainą. Iš esmės – balansas. Žinoma, pripažįstu, kad kartais mintyse modeliuoju, kaip gyvensiu, kai būsiu (jei būsiu…) pensininkas ir jokio dėmesio nebesulauksiu. Bet vienatvė negąsdina, aš mėgstu vienatvę.

giedrius_m, 2011-07-05 00:06:17

Apie Kriterinį vs Norminį įvertinimą:

Jei 2 būsimi studentai egzaminuose gavo tiek pat balų, visi kiti rodikliai vienodi (pvz dalyvavimas olimpiadose, vidurkiai*mokyklų reitingas) NĖRA jokio skirtumo, kuris iš jų pateks į universitetą, kuris ne.

Tuo tarpu studentai, kurie išlaiko 4, 5-tui dalykus neturėtų studijuoti ten, kur šių dalykų tikrai reikia. Žinoma, humanitariniuose dalykuose egzistuoja tam tikras vertinimo subjektyvumas.

Aukštasis neturi būti prieinamas žmonėms, kuriems išsilavinimo nereikia, reikia tik diplomo.

giedrius_m, 2011-07-05 00:29:13

Nepris: nesi visiškai teisus. Yra ir pas mus brahmanų. Tik jų reikia ieškoti nebūtinai Seime, kuris yra labiau kšatrijams skirta vieta (kaip ir vyriausybė). Tam, kad patekti į seimą nebūtina būti brahmanu ar kšatrija, bet tam, kad atvesti ten savo partiją – taip. Tam yra reikalinga lyderystė arba sugebėjimas pritraukti lyderius.

Lyderių (net ir moralinių lyderių) įsitikinimai nebūtinai turi sutapti. Jie nebūtinai turi būti geri visiems. Ir daugeliu atveju jų yra pakankama.

Ko trūksta – elementarios VALIOS priimti skausmingus sprendimus. Priimti sprendimą, kad tik GERAI besimokantys ir GERAI išlaikę egzaminus turi teisę į (nemokamas) studijas, o ne N subjektyviai geriausių. Priimti sprendimą nebemokėti už neperspektyvių Lietuvoje specialybių ruošimą, galbūt sumažinant universitetų skaičių. Elementariai suskaičiuoti žmones, dirbančius pagal gautą universiteto diplomą ir išvažiavusius/dirbančius ne pagal specialybę.

Nepris, 2011-07-05 12:50:54

Tai aš tą ir turiu omeny — keli į kšatrijus panašūs prastūmė į Seimą šudrų ir vaišijų klanus.

Seime, ministerijose, valstybės įstaigose vadovauja savim patenkinti technokratai, aklai sekantys statistika ir vyresnių dėdžių iš ES nuleistom normom. O tarpe jų nardo apsukrūs machinatoriai, plaunantys ES fondus ir visais kitais įmanomais ir neįmanomais būdais grobstantys liaudies turtą.

Tie, ką galėtume vadinti brahmanais, nustumti į visuomenės paribius. Brahmanas ar nebrahmanas — kas pabando ginti kokias nors vertybines nuostatas ar bent apeliuoti į ūkiškumą, sąmoningumą, būna apšauktas netolerantišku atsilikėliu ir viešai išvoliotas į purvą.

Supratimas apie išmintį iškrypo tiek, kad daugelis ją apibrėžtų kaip sugebėjimą mažai dirbti ir daug uždirbti. O jei nesi turtingas, įtakingas (ar bent matomas ir populiarus), tai esi silpnas ir durnas (būtent tas žodis), ir su tavim nėra apie ką tartis.

Tai gal ir nieko nuostabaus, kad daugelis valdžios nurodymų neturi filosofinio/istorinio pagrindimo, yra strategiškai be perspektyvos, o neretai prasilenkia net su elementaria logika. Apie meilę žmogui net nėra ką kalbėt.

jurgis, 2011-07-06 00:08:40

o man įdomu, kokie šansai apskritai *išminčiai* nugalėti/paveikti *savanaudiškumą*?

Nepris, 2011-07-06 13:13:40

Išmintis yra matyti nunustojantį virsmą — niekas nestovi vietoj, ir niekas netveria amžinai.

Išmintis yra matyti visa ko cikliškumą, ir suprasti, kad kas jau buvo — bus ir vėl.

Išmintis yra matyti visa ko susietumą, ir suprasti, kad negali paveikti vieno, nekliudydamas kito.

Išmintis yra matyti visa ko panašumą, ir suprasti, kad gyvenimas imituoja gamtą, o gamta fraktališkai atsikartoja pati savyje.

Galima būtų tęsti. Bet, išliekant prie klausimo esmės, galima sakyti, kad, kas stebi sistemas, visuomenes, civilizacijas, tas mato, kokius etapus jos pražengia savo gyvavimo cikle.

Iš jų matosi, kad išminčių yra klausomasi tada, kai esama giliausioj duobėj. Kai apsukrumas ir gudrumas nebepadeda. Kai nebeturi kur dėtis, net stipriausi ir plėšriausi klauso išminčių.

Į šminčius kreipiamasi tada, kai reikia naujo matymo. Jie visada žino, kas turi vykti toliau. Bet atskiru reikalu paprašyti, jie gali parodyti, kur link verta traukti.

Tada drąsiausi ir šauniausi pionieriai veržiasi į parodyta kryptimi, į naujas žemes. Paskui juos kalatojasi visokie gyvenimo nuskriausti laimės ieškotojai. Paskui juos smelkiasi visuomenės atmatos, plėšikai, aferistai, vagys. Kai jau tie pirmeiviai šiaip ne taip įsitvirtina, tada pajuda didžioji masė eilinių. Ir tada prasideda kilimo ir klestėjimo laikas naujoj vietoj. Bet kai užauga karta, kelios kartos, kurios nematė vargo, prasideda moralinis nuosmukis. Tokia jau žmogaus natūra. Ir tada seka visos įmanomos socialinės, ekonominės, sveikatos ir kitokios problemos. Kurį laiką viskas važiuoja žemyn. Ir kai jau atrodo, kad blogiau nebėra kur, tada atsitinka kažkas dar blogesnio. Va tada ir prisimenami išminčiai.

Išminčius tuo ir išminčius, kad gyvena lyg ir nieko nelaukdamas, bet kartą ar du gyvenime sulaukia, kai kažkas jo paklauso. Ir tada vėl viskas nuo pradžių…

jurgis, 2011-07-06 16:19:18

Ačiū, Nepri – įdomus atsakymas. Bet apima istorinės “statistikos” jausmas – viskas cikliška ir tiek…

Aš (naiviai?) tikiuosi, kad žmonės galėtų tobulėti ir be didelių krizių… bent jau šiame (informacijos!) amžiuje, nebūtina patiems daryt krizių, kai yra žinoma istorija?..

Dar pamislijau: jeigu paprasti žmonės daugiau mąstytų/analizuotų – pakiltų bent jau iki verslinykų (tarkim vaišijų) susigaudymo, tai ir valdžioje vyktų teigiami pokyčiai, nes nepavyktų taip mulkinti liaudies?..

Nepris, 2011-07-06 17:28:32

Jausti cikliškumą yra būtina sąmoningo buvimo sąlyga.

Prieš 2500 metų Talis iš Mileto, neretai pavadinamas Vakarų filosofijos tėvu, pasinaudodamas būtent įžvalgomis apie gamtos cikliškumą parodė, kad iš mokslo gali būti realios naudos. Kai kurie istorikai būtent nuo laiko skaičiuoja Vakarų mokslo pradžią.

Kaskart, kai kažkas pokalbyje ištraukia Cicerono šūkį “O tempora, o mores” taip pat mintis sukasi apie istorijos atsikartojimą. Apie tą patį yra pasakymai “nauja — tai užmiršta sena”, “kas nežino istorijos, tas bus priverstas ją pakartoti”… frazės tiek nuvalkiotos, kad net nebemąstom, į ką jos nurodo.

O visgi įsisąmoninti cikliškumą tai nereiškia nuleisti rankas ir tūnoti, kol viskas aplink galutinai supus ir pasmirs. Jausti istorinį ritmą būtina tam, kad laiku ir vietoj pridėję pirštą išgautume rezonanso efektą. Kitaip tai dar vadinama revoliucija.

Nepris, 2011-07-06 17:46:16

Informacija neveda į tobulėjimą. Duomenys padeda orientuotis aplinkoje. Informacija padeda užsiimti palankesnę vietą aplinkoje. Žinios padeda valdyti aplinką.

Bet kai aplinkos balansas tiek sutrikdytas, kad jos suvaldyti neįmanoma, informacija ir žinios lieka jei ir ne bevertės, tai tiesiog menkai naudingos. Proto visagalybės sapnas eina į pabaigą. Pavyzdžiui, kas mums bus naudos iš visų pasaulio faktų, kai nebeliks nei kąsnio sveiko maisto, nei gurkšnio tyro oro?

Norint išgyventi, teks gyventi harmonijoje su savimi ir su aplinka. Tam pasiekti reikalinga išmintis.

loreta, 2011-07-06 19:51:29

O jeigu paprasčiau, t. y. moteriškai, išmintis kol kas laimi prieš savanaudiškumą, nes kol kas dar esame.

jurgis, 2011-07-06 23:01:18

manau, kad išmintis nenukrenta iš dangaus, bet atsiranda iš informacijos, patirties (patirtis irgi kaip informacija) bei žinių. – tad informacija veda į tobulėjimą… bet vienpusiška informacija gali vesti ir į debilėjimą (pvz, kai kurios TV ar pan) 😛

Pavyzdžiui, kas mums bus naudos iš visų pasaulio faktų, kai nebeliks nei kąsnio sveiko maisto, nei gurkšnio tyro oro?

na, galima gi vandenį išvalyti/distiliuoti, orą filtruoti, maistą manau irgi daugeliu būdų paruošti (manau, pvz, kosmonautai susiduria su itin ribotų maisto išteklių reikalais ir kažkaip juos sprendžia…)

Norint išgyventi, teks gyventi harmonijoje su savimi ir su aplinka.

manau, dauguma (o gal ir visi) su tuo sutinka, tačiau nori ne tik išgyventi, bet dar ir įv malonumais gundosi… (bet čia jau atskira tema gali prasidėti..)

Nepris, 2011-07-06 23:15:45

jurgi, aukščiau pusiau retoriškai klausei, ar negalėtų žmonės imti ir patobulėti, o dabar sakai, kad maisto problemą žmonės net kosmose kažkaip išsprendžia.

Aš į tai galėčiau atsakyti klausimu — o kokia yra atomo temperatūra?

Šituo noriu pasakyti, kad ne visos charakteristikos, kurios galioja visuomenei, galioja vienam individui, ir atvirkščiai. Kompleksinių sistemų teorijoj yra sąvoka emergence, be kita ko teigianti, kad iš paprastų dalykų kartais gaunasi nepaprasti, netikėti ir sunkiai nuspėjami.

O jei grįšim prie žmonių, tai reikia atskirti dalykus, kuriuos daro kažkokia grupė (pvz. sveikuoliai sveikai gyvena, tolimosios Azijos kaimiečiai minta vien ryžiais, milijonai kiniečių daro Falun Gong), nuo to, ką darom kiekvienas atskirai (pvz. aš maratono distancijos niekada nebėgau ir nebėgsiu).

Nepris, 2011-07-06 23:23:20

Taip pačiai mums niekas nedavė ir greit neduos kosmonautų maisto, nes bent mano meniu sudarinėja ne NASA…

Lygiai taip pačiai nei budistai, nei induistai, nei viso pasaulio krikščionių vienuoliai nepadarys už mane to, ką aš pats turiu padaryti.

Todėl aš ir sakau, kad vienas žmogus tobulėti gali ir be kančios, bet masinis poslinkis įmanomas tik sulaukus masinių kataklizmų. Kurių jau nesuskaičiuojama galybė buvo, ir būtų nelogiška manyti, kad nebebus.

Bet kuriuo atveju, konkrečiam žmogui išminčiai visada linkėjo: gyvenk taip, lyg rytoj mirtum; gyvenk taip, lyg gyventum amžinai.

Žydrūnas, 2011-07-06 23:28:30

tu taip gyveni?

jurgis, 2011-07-07 00:08:22

aukščiau pusiau retoriškai klausei, ar negalėtų žmonės imti ir patobulėti, dabar sakai, kad maisto problemą žmonės net kosmose kažkaip išsprendžia.

aš sakiau apie _paprastus_ žmones (pagal tavo analogus – šūdras), bet jie nebūtinai vien iš savęs gali tobulėti – gi galima ir padėti jiems būtų (švietimas, www ir pan)

o kosmoso sprendimus tai jau savotiški proto brahmanai (mokslininkai) išmąsto…

bet masinis poslinkis įmanomas tik sulaukus masinių kataklizmų

ar to užtenka? pvz, kiek karų buvo (masinių kataklizmų, sakyčiau), bet ar daug per juos (paprasti) žmonės patobulėjo? Kad “karas – blogai” turbūt jau ir prieš pasaulinius karus daug kas manė…

vienas žmogus tobulėti gali ir be kančios

man tuomet lieka klausimas, kodėl individualiai žmonės nusprendžia tobulėti? kažkas įkvepia?

Audrius, 2011-07-07 10:18:24

“gyventi harmonijoje su savimi ir su aplinka. Tam pasiekti reikalinga išmintis.”

Tai pajėgūs padaryti tik atskiri individai. Tik ar tai pasiekiama visiems?

Nepris, 2011-07-07 10:36:36

jurgi, suplaki per viena lavinimąsi ir tobulėjimą.

Pasikartosiu — prisikišti galvą faktų — tai joks ne tobulėjimas. Nulūžo nagas, įsipjoviau į pirštą, nusibrozdinau kelį — tai joks ne skausmas.

Norint pradėti suprasti dvasios alchemiją, kuri vyksta kančioje, reikia būti bent kartą gyvenime alpus iš sielvarto.

Nepris, 2011-07-07 10:41:22

Audriau, visiems pasiekiamas tik vienas dalykas. Tiksliau Ji pati mus anksčiau ar vėliau pasiekia — net stengtis nereikia. 🙂

O šiaip aukščiau jau bandžiau pasakyti, kad yra dalykų, kurių už mus niekas nepadarys, ir kurie masiškai įvyksta tik esant milžiniškam aplinkos spaudimui. Kad pasikeistų visi ir iš karto tai tikrai neįmanoma, nes nemaža dalis renkasi verčiau mirti nei pasikeisti.

jurgis, 2011-07-07 11:46:15

Pasikartosiu — prisikišti galvą faktų — tai joks ne tobulėjimas.

pritariu (na nebent “enciklopedinis” tobulėjimas), bet aš už tai, kad švietimas ar kas ne tik faktai būtų, bet ir jų analizė… be to, sakiau, ir *patirtis* (kas yra ir jausmai).

be to, pats sakei “vienas žmogus tobulėti gali ir be kančios”…

ps.: o įdomu – kai dantį skauda – skausmas ar ne? :]

Audrius, 2011-07-07 12:43:26

“yra dalykų, kurių už mus niekas nepadarys, ir kurie masiškai įvyksta tik esant milžiniškam aplinkos spaudimui.”

Paradoksalu, kad reikia “laukti” tokio spaudimo visuotinei sąmonės transformacijai atlikti. Nors esminis problemų sprendimas visai čia pat – tik kelių “smagračių sukeitimas” mūsų pačių smegenyse.

lt, 2011-07-09 10:27:53

Tikrai, ta lietuviškoji keturių gauja (Lukšienės, Zaborskaitės, Tervidytės ir Kuolio) vieni kitus garbino, kūrė kažkokią koncepciją, monopolizavo tiesą ir po 20 metų matome, kad … nieko nesigavo.

Smokas, 2011-07-09 12:15:56

ir abejoju, kad gausis koks nors žymus kokybinis protavimo lūžis mūsų regiono (nuo Baltijos iki Juodosios jūrų) sociumui, tol kol bus toks didžiulis sugebėjimo objektyviai pamatyti save iš šalies nebuvimas. Sugebėjimo įsisąmoninti savo privalumus ir trūkumus nebuvimas. Blaškomės nuo mazochistinės saviniekos iki maniakinio savęs aukštinimo vis nerasdami atsakymo į klausimą – kas męs esame pasaulyje, kokie mes esame jame ? Ieškome atsakymų savo buvusių ir esamų moralinių autoritetų palikime ir nerandame jų. Randame atsakymus tik į buvusius kažkada klausimus, bet jau nebeaktualius šiandien. Visuomenė jau nebe triejų metų vaikas, kuris ieško atsakymo kaip sąveikauti su gamta, su tėvais, su kalba. Dabar visuomenei reikia atsakymo kaip sąveikauti asmeniui su asmeniu, asmenų grupei su kitomis asmenų grupėmis, kaip vertinti svetimus ir kitokius, kokiu pagrindu kurti naujas žmonių grupes ir kas turi jas vienyti. Šitų atsakymų dėja mes savo pavelde neturime. Ir vargu ar tautiškai, kultūriškai, tradiciškai išgrynintas sociumas pajėgus juos surasti. Per daug gryni ir archaiški esma. Mano galva tik kultūriškai, tradiciškai svetimas žvilgsnis gali padėti pamatyti save iš šalies, draugiškai pasijuokti iš savų mitologinių šventenybių, moralinių dievybių ir tuo pačiu surasti unikalių stiprių savybių, apie kurias iki šiol net neįtariame ir nerandame šiuolaikiniuose savuose autoritetuose.

Smokas, 2011-07-09 13:03:44

be to, vienų tokių svetimų, kurie gludino atsakymus į mus šiandien kamuojančius klausimus tūkstačius metų, kaulai guli Paneriuose ir daugybėje kitų vietovių miškuose.

shalikas, 2011-07-11 02:52:20

Taip, direktoriau, atskleisiu ir aš Jums paslaptį – dėl ko studijuoju informatiką, o iš informatikos valstybinio egzamino gavau 20%. Gaila buvo galbūt tik dėl to, kad Gimnazijai gėdos padariau… Puikiai žinot mūsų Gimnazijos 10-os klasės egzaminą – turėdamas ten kiaurą dešimt, be jokio vargo išlaikysi brandos egzaminą, nes tai tas pats… Bet kartojau ir kartosiu: mokykla yra ne tik tam, kad mokytų principus, bet ir tam, kad mokytų gyventi. Laikiau egzaminą 2008 metais ir man pakišo Turbo Pascal’į, kuris buvo sukurtas 1968 metais. Lygiai 40 metų – jokio progreso. Ir aš atsistojau, pasakiau savo “prievaizdam”, kad aš atsisakau laikyti tokį egzaminą, išėjau. Ir lai laikas, bei gyvenimas būna mano teisėjas, bet laikysiuos savo šitos pozicijos.

  1. Informatikos egzaminas apskritai niekur Lietuvoje nereikalingas – kodėl jį turime?

  2. Pasiruošimas informatikos egzaminui neduoda absoliučiai jokios praktinės naudos – kodėl jį tokį turime?

Bet čia tik kaip pavyzdys. Kas yra dar juokingiau, kad “savo laiku” su 20% iš informatikos VBE galėjau įstoti į bet kurią IT specialybę bet kuriame Lietuvos universitete + į nemokamą vietą. Aš nesu vergas. Tikslui pasiekti yra begalės būdų – nevergausiu sistemai. Bet čia tik mano – paprasto aptingusio žmogaus nuomonė.

Ir žinau dešimtis turbūt informatikų Lietuvoje vergaujančių kapitalistam. Ir tokia mokyklos, egzaminų, universiteto sistema pratina žmones būti paklusniais darbuotojais. Ir dėl to verslininkai skundžiasi, kad tarp tūkstančių logistikos ir dešimčių tūkstančių vadybos “ekspertų” neįmanoma rasti nei vieno kompetetingo darbuotojo. Mokykla užkrauna didelį krūvį, todėl studentas ar moksleivis jaučiasi, kad jis daug dirba sugebėdamas “įveikti” tą krūvį. O tai yra absurdas. Jis galbūt išmoksta būti kruopštus, išmoksta dirbti, bet neišmoksta tobulėti. Ir tai yra labai liūdna. Be galo liūdna. Dar liūdniau, kad materialūs veiksniai labai smarkiai pradėjo kištis į mokymosi procesą, kuris turėtų būti idėjinis – iš noro ieškoti ir atrasti, iš noro tobulėti… O tai pavirto “nenoru mokėti” ir “noru pasipelnyti”. Šneku idealistiškai, nes atradau savo kelią ir jis pasiteisino. Ir jau 4 metai, kaip jaučiau, kad jis teisingas. Ir viską lemia ne pažymiai, o žinios. Nes mokausi ten, kur gavęs 5 iš egzamino, gaunu pasiūlymą dirbti, o kitas gavęs 10, gauna paplekšnojimą per petį ir malonų “iki susitikimo”. Ir nežinau ar teisinga taip sakyti, bet iš Jūsų taipogi pasisėmiau labai didelio pasitikėjimo savimi, ypatingai, kai eina kalba apie tikėjimą, kad gali apeiti supuvusią sistemą. Iš idėjos. Nes idėja yra viskas.

Pentium100, 2011-07-11 21:34:15

shalikui:

O kuo blogai Turbo Paskalis? Net jei ir 1968 metais sukurtas. Tikslas mokykloje nėra iš mokinio padaryt programuotoją, kuris galėtų po to eit dirbt į Microsoft ir kurt/taisyt OS branduolį. Tikslas yra išmokyt kas yra algoritmas ir suprogramuos nesudėtingų uždavinių sprendimus. Tam tinka ir Paskalis, o ir painiavos tenai mažiau, nei naujesnėse programavimo kalbose, kur reikia užsiimt su objektais, jų kūrimu, naikinimu ir t.t.

O po to, kai mokinys išmoksta suprogramuot paprasto uždavinio sprendimą (ne iš atminties surašyt tekstą, bet sukurt naują programą ar pakeist seną), tai gali pasirinkt jam labiausiai patinkančią programavimo kalbą.

Pavyzdžiui, aš nesu programuotojas, bet kartais ką nors susiprogramuoju naudodamas Delphi7. Gal ir mažai kas ją naudoja, bet man suprantamiau, ir programos veikia net ant Windows NT4.

shalikas, 2011-07-12 00:03:01

Na, čia kaip žvejyba… Turėti meškerykotį neužtenka. Nes pradėsi galvoti, kad užtenka įmerkti plūdę į vandenį – ir tai jau viskas. Kalbu apie galimybes. Tu verčiau palik tą žmogų iš vis ramybėj dėl tų techninių dalykų – bet suteika jam žinias apie tai, kokį pasirinkimą jisai turi, kad jam vargšui nereiktų kapanotis pačiam. Juk visur akcentuoja: gyvenam informacijos amžiuj. Tai ar geriau duoti kruopelytę informacijos, ar išmokyti kaip atsirinkti tai, ko Tau reikia?

Pentium100, 2011-07-12 10:09:38

shalikui:

Pirma reikėtų pramokt programuot, bent šiek tiek, kad tas pasirinkimas turėtų prasmę. Žvejyboj irgi reikia, pavyzdžiui, išmokt slieką ant kabliuko užkabint, meškerę užmest ir žuvį nukabint, po to galima aiškintis kuo skiriasi įvairios meškerės.

Uždavinys: Duotas sveikų skaičių (tarkim telpa į 16 bitų) masyvas, reikia surast jo didžiausią bei mažiausią reikšmes ir apkeisti jas vietomis.

Aš šitą uždavinį galėčiau išspręst keliomis kalbomis, o jei galėčiau paskaityt apie kokios nors kalbos sintaksę, tai tikriausiai ir ja galėčiau užrašyt sprendimą. Jūs, manau, taip pat. O yra žmonių, kuriems davus tokį uždavinį išeiną tik atkartot mintinai išmoktą tekstą ir, pavyzdžiui, pakeitus šiek tiek sąlygą (pvz, surasti antrą pagal dydį narį) jau nebemokės išspręst. Va juos galima mokyt tiek su Paskaliu, tiek su C tiek su Matlab, mažas čia skirtumas ir programų tekstai atrodys panašiai (svarbu, kad nebūtų galimybės pasinaudoti kokia esama funkcija, kuri visą tai iškarto padaro, nes gi norima išmokyti kaip tas veikia). Asembleriu irgi galima, bet sunkiau.

Čia tikriausiai norėjau pasakyt, kad svarbu išmokt sudaryt algoritmą, o po to jį realizuot kuo tai ne taip svarbu.

O kaip išmokyt atsirinkt? Man būtų 10 klasėj aiškinę, kad tokia ir tokia kalba palaiko, pavyzdžiui, objektus, o ten kitokia – ne, tai aš nebūčiau supratęs kas yra tas objektas ir jų palaikymas čia gerai ar blogai (tik vėliau išsiaiškinau, kad objektas tai čia kaip paskalio tipas “record” tik dar gali turėt savo procedūras ir funkcijas).

giedrius_m, 2011-07-14 14:23:52

Nepris:

Brahmano negalima išstumti į užribį. Jis gali tik pats save nusistumti degraduodamas. Taip yra.

Aš matau per daug tikėjimo mesijais, kurių nebėra ir nematymo kas yra dabar. O nėra viskas TAIP blogai. Yra taisytina, bet ne tragedija 🙂

shalikas, 2011-07-16 23:33:46

Jūs per daug į techninius dalykus gilinatės.

Aš daug paprasčiau kalbėjau… Žmogus, kuris norės išmokti programuoti – jis išmoks. Mums labai trūksta kūrybiškumo. Toje pačioje IT yra tiek daug specialybių, kuriuose programuoti apskritai nereikia.

Matematikoje, iš kitos pusės, yra tiek daug praktinės pusės. Kodėl aš nežinojau, kad aš vien tik iš matematikos galiu išgyventi? Kodėl man niekas nesakė, kad žmonėm sąmatą tiksliai skaičiuot yra sudėtinga ir aš galiu iš to uždirbti?

Kodėl man niekas nesakė, kad aš šiais laikais galiu programuoti iš vis nežinodamas, kas yra masyvas ir programuoti geriau už tuos, kurie šitą abėcėlę moka kone mintinai?

Iš šito letargo miego pabūdau tik prieš pusantrų metų, kai man dėstytojai pradėjo aiškinti, kad aš per daug stengiuosi. Norėjau viską padaryti pats, o rezultate atsispindėdavo tik dalelytė to, ką norėjau parodyti. Kodėl? Todėl, kad aiškiai man davė suprasti, kad specialistas šiais laikais yra ne tas, kuris turi didžiausią galvą, o tas, kuris geriausiai išmano abstrakčius dalykus. Ko reikia? Kam reikia? Ir svarbiausia – kaip tai pasiekti. O ne principu: “aš galiu bet ką, todėl iššvaistysiu pusantrų metų tam, ką galėčiau padaryti per dvi savaites.” Čia kruvinos pamokos buvo 🙂 Ir niekur to nemoko… Ir man labai apmaudu… Ir dar labiau apmaudu, kad daugybė moksleivių/studentų į mokslą pradeda žiūrėti kaip į naštą, nes kūrybiška jo dalis, kuri reikalauja žinių tam, kad galėtum pats sau padėti, išnyksta kažkur pakeliui tarp formuliarų ir liniuočių…

Ir būtent todėl paminėjau tą Turbo Pascalį. Nes IT srityje sutelkti mokslą ties koncepcija, kad esi gabus, nes žinai kaip suprogramuoti matricą, kuri jų įstrižaines sumas gražina – yra absurdas, kai Tu per penkias minutes gali pasidaryti laikrodį. Tai tampa nuobodu paprastiem (atitinkamu dalyku nesidomintiem) žmonėm.

Turiu paprastą klausimą: kiek moksleivių, gavusių aukštus rezultatus iš Informatikos VBE žino, kad turėdami šitos srities žinias, gali savo mintis ir idėjas perteikti milijonam žmonių? Kaip tapti matomais? Kaip išnaudoti idėjas, kurias turi? Kaip jas parduoti? Ką šiandien programuojantis žmogus gali pasiūlyti kitiems? Kaip įvertinti savo laiką tai darant? O visa tai ir yra programavimas, ne sausi masyvai ir sumos : ))) Masyvų gali ir iš vis nebūti.

Pentium100, 2011-07-18 04:46:06

Aš į techninius dalykus gilinuosi, nes kitokius nelabai suprantu :).

Laikrodį per 5min ir su Pascaliu išeitų padaryt, manau.

Na, o jei žmogus nesidomi tuo ir jam masyvai nuobodu, tai greičiausiai viskas bus nuobodu (kam man čia rašyt tiek, kad gaut laikrodį, gi galiu internete susirast ir atsisiųst?).

O dėl kūrybiškumo tai nelabai galiu ką pasakyt, nes pats jo nelabai turiu…

Nepris, 2011-07-18 10:34:34

Giedriau, aš brahmanų nestumdau. Tai amžiais alkanų ir be pagrindo savimi patenkintų visuomenė lipa jiems per galvas, rėkia, šaukia, machinuoja…

Ir tada jie pasitraukia į šoną. Nes išminčiui nėra reikalo grumdytis su visas, ir siekti to paties, ko visi. Išminčiui iš žmonių ir iš sistemos nereikia praktiškai nieko — tik kad būtų paliktas ramybėj. Nes tai daug didesnė vertybė, nei valdžia, šlovė, turtai, sugulovės… Išminčius pasaulį liečia taupiai.

Bent pusėtinai protingas žmogus supranta, kad visuomenė yra kokia yra, ir vienas pats jos visos nepakeisi.

Bent pusėtinai protingas žmogus supranta, kad Seimas ir partijos tai yra durnių laivas, kuriame tokie pjaunasi su tokiais.

Bent pusėtinai protingas žmogus supranta, kad didysis verslas pirmiausiai yra nežmoniška atsakomybė, o atgal gauni penkiais grašiais daugiau nei kiti, bet, priedo, visų pavydą, pyktį ir neapykantos tulžį.

Kaip jau sakiau, išminčius žino, kad viskas praeina, viskas kartojasi, ir viskas yra susiję, ir todėl užsiimti verta pirmiausiai tuo, kas priklauso nuo tavęs, kas naudinga ne vien materialiai, kas niekada neprapuola.