Kiek čia tų metų liko… O kiek dar nepadaryta! Tai gal nors į porą klausimų iš anos temos atsakysiu…
*
28: Jeigu užsimerkę nebematome kėdės, ar reiškia, kad jos nebėra?
Čia – amžinasis klausimas apie pasaulio pažinumą. Agnosticizmas – pažinimo teorijos kryptis, neigianti galimybę pažinti objektyvią tikrovę. (Wikipedija) Gnosis graikiškai reiškia žinojimą, taigi agnosis – nežinojimą.
*
Apie tos kėdės nepažinumą išsamiai rašė Imanuelis Kantas, trumpai jo terija įvardijama posakiu „daiktas savyje“: mes negalime sužinoti, ar kėdė, stalas objektyviai egzistuoja, nes matydami, liesdami, kalbėdamiesi mes gauname tik pojūčių visumą, bet ne kėdą, ne stalą…
*
Ne kartą esu susimąstęs apie tai, ką mato kiti, kai aš matau, pavyzdžiui, raudoną spalvą? Ir jiems, ir man nuo vaikystės pasakyta, kad tokia spalva vadinasi raudona, bet ką mes iš tiesų matome?
*
Dar vienas amžinas klausimas 7-12 metų vaikams – kodėl tie daiktai taip vadinami? Man vaikystėje žodis „kėdė“ buvo labai juokingas, nes aš tikrai žinojau, kad tas daiktas yra krasė!
Tik pažvelkite: švediškai
stol – kėdė,
o rusiškai
стол – stalas!
Ką švedų studentams reiškia „semester“? Atostogas! Tokia to žodžio reikšmė. Mūsiškiai tai sužinojo, todėl irgi keturis mėnesius atostogauja…
*
Kiek tu agnostikas? Aš tai gerokai… Bet ne tiek, kad patikėčiau, jog kėdės nėra.
;;;;;;;;;;;;;;;;;;
14. Kas geriau: nenusižengti savo įsitikinimams ar pasiekti tikslą?
*
Nenusižengti savo įsitikinimams yra geriau ir svarbiau! Žinoma, būtina prisiminti visuotinį priesaką: „Viskuo abejok!“ Tie, kurie degino raganas, nenusižengė savo įsitikinimams, bet ar mes tuo gėrimės? O ar Džordanas Bruno pasielgė geriau už Galileo Galilėjų? Yra apie ką pagalvoti!
*
Dar verta pagalvoti, kad įsitikinimai ir tikslas dažnai yra labai susieti. Antano įsitikinimas, kad jam reikia būti Seime, labai susijęs su jo tikslu būti Seime… Patarti galiu tik taip: savo įsitikinimus pamatuok istoriškai ir struktūriškai, taip mane mokė puikus filosofijos dėstytojas Gasiūnas. Tai reiškia, kad būtina pagalvoti, kaip įsitikinimai keitėsi bent per 3000 metų ir apžvelgti, kokie įsitikinimai vyrauja bent dvidešimtyje pasaulio šalių. Tada tavo įsitikinimai gali gerokai pasikeisti…
*
O kas yra tikslas? Apie tai jau ne kartą rašiau, kalbėjau, citavau K.Džibrano „Pranašą“ ir kitus autorius, bet pakartoti verta: nėra jokio globalaus tikslo! Mes negalime žinoti net tarpinių tikslų, kol nežinome, kas mus siuntė į Žemę, kodėl siuntė ir kokią paskyrą davė. Visi tarpininkai, kurie aiškina, kad žino ir savo, ir mano tikslą, man panašūs į tinklinės prekybos agentus… Kvaila ir pavojinga susiformuluoti kokį nors tikslą ir užsispyrusiai jo siekti! Žinau, jūs pasakysite – tik tokie žmonės daug ir pasiekia. O aš atsakysiu – ko daug pasiekia? Turtingi tampa? Profesinėje srityje pasiekia? O dvasinėje? O žmogiškosios palaimos srityje? A. Pugačiova puikiai dainavo, vikriai keitė vyrus – ar ji laiminga? A.Einšteinas nebuvo laimingas…
Man labiau patinka E.M.Remarko nuoroda: „Gyvenimą reikia gyventi.“ Žinoma, kasdien, kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį žinau, kuria kryptimi noriu gyventi, ką noriu nuveikti, bet vadinti tai tikslu? Ne! Aš pasirengęs šiandien pakeisti visus tikslus ir gyventi kitur, kitaip, kitkam. Bet gyventi taip, kad ir man būtų smagu, ir kitiems nuo mano gyvenimo būtų gera.
Va, tai, ko gero, gali būti pavadinta tikslu…
Atsakymai
Burgis, 2012-12-29 14:08:40
Įvertinkite…
Rasa, 2012-12-29 15:00:39
Kad jau atsakinėjate į klausimus, be to senesnėje temoje linkėjote, kad baimių nereiketų neštis į Naujus metus, o aš kai kurias jų nešiuos 🙂 tai smalsu paklaust: kaip vis tik su tom baimėm? Ar baimės blogis? Kartais juk jos ir apsaugo, o kartais kenkia. Kuris žmogus drąsus- ar tas kuris nebijo, ar tas, kuris įveikia baimę? Aš drąsiu laikau antrąjį 🙂 Bet pati bijau. Šiuo metu labai kai ko bijau. Ir ramiai pati sau svarstau apie baimes. Daug nuostabiausių dalykų gyvenime patyriau tada, kai perlipau savo baimę kažkam. Kartais baimė suteikia jėgų, o kartais ji nusvarina rankas… Kartais ji net užgniaužia gerklę.
Dažniausiai bijom to, ko dar nepažįstam, bet kaip labai norisi pabėgti nuo kai kurių dalykų ir niekada jų nepažinti! 🙂 O kartais bijom ir to, ko labai norim, nes iš anksto bijom pralaimėti ar netekti.
Baimės baimės… Nemėgstu bijoti 🙂
Kaip kovoti su baime?
Burgis, 2012-12-29 15:22:55
Rasai: Jūs tokia pat kaip ir aš… Aš bijau. Dažniausiai bijau labiau, nei reikėtų. Mokausi įveikti baimę, bet išmokau nedaug. Kaskart, kai bijau, klausiu savęs: kas organizme dabar vyksta? kodėl negaliu to sustabdyti? kodėl protas neįveikia jausmo?
*
Protu tai suvokiu, kad mano metuose bijoti jau nieko nebereikia, nieko! Protu suvokiu, kad net didžiausios nelaimės nesumažės, nepasitrauks vien dėl to, kad bijosi.
Protu suvokiu, kad baimė mane saugo! O, labai gerai saugo, jei jos veikiamas nepadariau daugybės kvailysčių, kurioms buvau pasirengęs…
mj, 2012-12-29 21:32:24
beje, į temą 28-tam. Buvo tokia, berods, viduramžių laikų diskusija, ar gali nematantis žmogus tik lietęs daiktus, staiga praregėjęs juos atpažinti. Negali. Neseniai atliko tyrimą – tam tikrais atvejais pavyksta suteikti regėjimą nuo gimimo akliems žmonėms. Iš karto po operacijos jie negalėjo pasakyti ką mato – kubą, piramidę, rutulį…
Arvydas, 2012-12-30 20:05:57
O ,kad mane paimtu baimė…-šią frazę vis kartojo toks drąsus bernaitis iš brolių Grimų pasakos-o ,kad mane paimtų baimė-savotiška mantra (na ,bet žmonelė sugalvojo ,kaip drąsuolį išgasdinti-moteris gali -tą ,ko patys velniai nesugeba).Gerų metų “intelektualiam jaunimėliui” -nebijokit žmonų (na ,o žmonos -vyrų), , visa kita-smulkmenos.(kaip sakė Zaratustra).
D., 2013-01-02 15:00:21
Burgiui: dėkui už atsakymą!
Šiai temai taip pat gal tiktų – http://youtu.be/iRh5qy09nNw
Burgis, 2013-01-02 15:23:54
D.: nuoširdžiai dėkoju už gerą pavyzdį, kokių žmonių visuomenės kuriasi! Ar aš pasiduočiau minios įtaigai? Niekada gyvenime! Galite patikrinti. Tikiu, kad ir jūs nepasiduotumėte. Bet kiek kartų aš esu buvęs tokiose situacijose (dažniausiai – kitose šalyse, Vakaruose…), kai manydavau patekęs į Jūsų pateiktą eksperimentą. Kuo nebrandesnis žmogus, kuo jis prasčiokiškesnis, menkesnio išprusimo, išsilavinimo, tuo lengviau jis pasiduoda baimei išsiskirti. O, kiek tokių žmonių matome valdžioje!
Aš geriau sutiksiu 1000 kartų suklysti, apsijuokti, nei vieną kartą pasiduoti kitų valiai!