Jūs neįsivaizduojate, kaip atkakliai aš stengiausi neberašyti apie rinkimus… Ir, matote, neišlaikiau… Nes kas gali išverti tą idiotizmą?! Per visus kraštus, per visus kanalus, gatvėse ir aikštėse, internete ir laikraščiuose kala ir kala: „Ateikite! Išsirinkite! Išsirinkite tuos, kurie jums tinka. Neateisite – pasigailėsite. Bus išrinkti tie, kurie jums netinka!“
*
Paskutinis mano kantrybės lašas baigėsi, kai vakar per TV pamačiau dviejų valandų eilėse stovinčius jaunus žmones, norinčius išrinkti tuos, kurie jiems tiks. Ne, netiks! Aš jums, jaunieji žmonės, garantuoju, kad vėliausiai po pusmečio pamatysite – jie jums netinka! Atsipeikėkite! Kas taip stulbinančiai pasikeitė po ankstesnių rinkimų, kad jūs dabar tikite permainomis? Niekas nepasikeitė! Tie patys veidai (vos neparašiau – snukiai…). Tie patys žmonės, kurie turi kiaulės akis ir vėl save išsikėlė (o dar ir su „partijų“ priedanga…), jau tuo ir parodė – jie nesikeis, jie viską drįsta, žmonių, kurie juos keikia, nuomonė jiems nerūpi. Jau vien tai, kad valdantiesiems, kurie turėtų būti ant rankų nešiojami už tai, kad gerai valdė, kurių turėtų būti maldaujama, kad tik pasiliktų valdžioje, nei iš šio, nei iš to meta milžiniškus pinigus, kad pasakytų, kad parodytų, kokie jie tinkami valdžiai! O juk turėtų bėgti ir slėptis iš gėdos.
*
Nusivyliau aš jumis, rinkėjai, nusivyliau… Na, tu pagaliau atsisėsk prie stalo, atsiversk brošiūrėlę „Rink Seimą atsakingai!“ (štai ji, ant mano stalo; spalvotai išspausdinta, ant kreidinio popieriaus; už mano pinigus) ir pagalvok, kaip aš galvoju.
*
Aš norėčiau balsuoti už Remigijų Šimašių, už Mykolą Majauską, už Liną Linkevičių, už Ingridą Šimonytę ir dar ne mažiau kaip už tuziną kandidatų. Bet jie skirtingose partijose. Ir jų nėra mano rinkimų apylinkėje! Tai kaip aš už juos balsuosiu?!
Aš norėčiau juodai išbraukti Bronių Bradauską, Dainių Pavalkį ir dar bent 100 kitų „kandidatų“, bet kaip aš tai padarysiu?!
O jūs sakote, kad aš turiu laisvo apsisprendimo teisę!
*
Girdėjau per TV, LLP atstovas Audrius Nakas nedrąsiai užsiminė, kad prieškario Lietuvoje buvo kitokia rinkimų sistema. Bet ar jūs girdėjote, kad galią turintieji ar ją gausiantieji žadėjo pakeisti rinkimų sistemą? Aš negirdėjau…
*
Išvados:
-
Jie niekada neleis, kad mes galėtume išrinkti tuos, kurių norėtume, o ne juos. Tokia valdžios prigimtis.
-
Aš balsuosiu! Kaip? Slaptai…
-
Aš žinau, kaip pakeisti valstybę. Kaip? Taip, kaip darau…
Atsakymai
Sokolovas, 2016-10-07 13:44:19
Ateikite, kitaip gailėsitės. Jei ateisite- irgi gailėsitės….
Butaforinė kryžkelė tiesiame kelyje, vedančiame į niekur…
Į niekur? Gal geriau į niekur, negu į prarają…
Taip, vienas rinkėjas negali rinkt viso Seimo. Bet ir vienas Seimo narys ( ar keli) nepadarys visiškai nieko. Jie ten „ištirps“, jie bus pamiršti visų, išskyrus už juos balsavusius, ir todėl dar labiau nusivylusius…
O koalicijų sudarymas? Per šiuos rinkimus tai ypač svarbu. Kas sudarys valdančiąją daugumą, kai naujoji politinė jėga dar yra katė maiše, mojuojanti išaugusiais reitingais ? Ir čia jau tikrai ne rinkėjai spręs. Vadukai spręs. Nes….Jie tikrai nenorės būti „vieniši pievoje“.
Tai…Ar verta teptis rankas ?
Juk šiandien- „katė maiše“, o vėliau- „yla iš maišo“…:)
Vilkas Pilkas, 2016-10-07 15:13:41
Gerbiamas autoriau, leiskite Jums priminti apie sąvoką “iteracija”. Nežinau, kiek prireikė Visagaliui iteracijų, kol buvo sukurtas Adomas ir Ieva (sutikite, galop sutvėrimai taip ir liko netobuli), tačiau didėjant demokratiškų rinkimų iteracijų kiekiui, labai tikėtina, kad ateities parlamentuose kiaulės akių skaičius konverguos link nulio. Greičiausiai netolygiai, bet konverguos (spėju, nepraeis nei keturiasdešimt metų). Net jei gerb. komentatoriaus Sokolovo žodžiais tariant, gėris “ištirps”, jo “koncentracija” su kiekviena iteracija didės. Asmeniškai žinau tik vienintelį komunistą, kuriam negalioja posakis “dulkės į dulkes” (guli jis pašarvotas jau kuri laiką Maskvos centre), o visi likę neverti net paminėjimo komentaruose.
Burgis, 2016-10-07 17:55:00
Vilkui: absoliučiai sutinku! Kaip tik dėl to ir rašau, kad niekas kol kas nedžiūgautų – tai dar tik tolima iki geros iteracija. O vietoj visokių skaičiavimų, dėliojimų, aikčiojimų, ūkčiojimų, spėlionių, pagyrimų ir papeikimų reikėtų kuo geriau dirbti savo kasdieninį darbą, nepadlaižiauti valdžiažmogiams, „spausti“ juos, kad jie negalėtų lepintis, vogti, o svarbiausia (svarbiausia!) pamatyti pagaliau, kad rinkimai prasideda ne rinkimų dieną, o tada, kai jie, vis tie patys, patys save išsikelia ir užblokuoja demokratiją partijų sąrašais…
Rasa-kita, 2016-10-07 22:29:23
Išties prastas pasirinkimas agitaciją spausdinti ant jūsų nupirkto kreidinio popieriaus (aš taip brošiūrėlės ir neatsiverčiau); geriau jau būtų ant tualetinio, tai informacija būtų pasiekusi daugelį rinkėjų.
Burgis, 2016-10-08 19:55:40
Sokolovo komentaras:
NOSTALGIJA. BET…”NE APIE POLITIKĄ”
Taip vis tiek nebus.
Tad nesmerkite,
bet ir vilčių neturėkite…
Ar bloga plaukti jūra, kai joje niekas neužsako bangų? Ar negera lakūnui, žinančiam vėjo kryptį? Ir…Ar palinkėsite orlaivio kapitonui permainingų oro srovių?
Kažkada…Išeini į Laisvės Alėją- “Tulpė” ( įžymioji Konrado kavinė). Galėjai išvykt keleriems metams, grįžęs vis tiek rasi ją….
“Laumė”… Stovėdami ten gerdavome rytinę kavą. “Vakar, šiandien, ryt…”
O dabar? Pakanka savaitei neturėt laiko apsilankyti Laisvės Alėjoje, ir vietoj pamėgtos kavinės surasi batų taisyklą.
Tai- normalu?
Ar žmonėms nereikia elementaraus pastovumo?
Žiniasklaida nuolat liaupsina šeimyninę neištikimybę. Tai padoriems žmonėms šlykštu. Bet…Kapitalo širdžiai neįsakysi. Ji vis tiek klyks- “reikia permainų! ” .
Gal todėl šie permainų “diegėjai” taip įgrista padoriems žmonėms, kad jie ir vėl balsuoja “už tuos pačius”. Rudeninių lapų grožis trokšta rimties, kai vėjai siaučia…
Tas pats ir švietimo sistemoj. Sąžiningi pedagogai maldauja- “nieko nekeiskite, tai bent galėsime dirbti”. Ne, “vanagai-reformatoriai”, už Judo sidabrinius sielą pardavę, vis tiek kasmet suranda “naujovių”. Nes sidabriniams yra būdinga savybė virsti parsidavėliškai žibančiu auksu…
Nesakau, kad nieko nereikia keisti. Kalbant apie Švietimą, tiesiog…REIKIA GRĮŽTI. Be veidmainiškų politinių šūkių (esą “mūsų ten nebuvo). Iš kiekvieno laikotarpio ( įskaitant net Senovės Egiptą) būtina paveldėti tai, kas buvo per jį gero ir tobulo.
Švietimo sistema sulauks pažangos tik tada, jei ir vėl bus rimtų egzaminų 10 bei 12 klasėse. Be pritempimų prie “reformatorių” suplanuotų rezultatų, be “Gudyno trikampių”. Ir sąvoka “privalomas” neturi pripažinti išlygų…
Dar ne viskas. Kiekviena save gerbianti Aukštoji mokykla turi rengti stojamuosius egzaminus. Semestro (sesijos) egzaminų neišlaikę studentai turi būti nedelsiant šalinami iš studentų sąrašų. Aukštasis mokslas turi būti prieinamas gabiems bei darbštiems, ir privalo būti jiems nemokamas.
Gėda mokslui pelnytis iš būsimųjų analfabetų šlamančiųjų, nes gėda kurt analfabetus “ant mūsų visų galvų”.
Bet taip nebus… Tad ir vilčių neturėkite .Jie mėgdžioja blogiausią didžiųjų kai kurių Vakarų šalių patirtį ten, kur ji nepritaikoma. Panašiai kaip N. Chruščiovas kadaise diegdavo iš svetur pamėgdžiotus kukurūzus.
Jie nemąsto, jie uždarbiauja.
Ir į Lietuvos ateitį jiems nusispjaut.
Rūta, 2016-10-09 10:33:12
Taip, jie uždarbiauja ir į rezultatą nusispjauti. Tiksliau – ne visai. Jeigu padarys – pabaigs darbą iki galo – ką gi jie toliau veiks, iš ko uždarbiaus? Todėl iki gyvo kaulo įgriso jų formos ir reformos – gal kartais juos vaikystėje tėvai baudė, liepdami perkasti smėlį iš vienos krūvos į kitą arba perkrauti plytų rietuves, kad priprato gyventi tokį gyvenimą? Jie susigalvoja darbų ir taip pateisina savo dyką buvimą. O reformos tam pati tinkamiausia forma – nuolat galima ką nors reformuoti – gadinti ar tobulinti – jiems tas pats, svarbu, kad už tai moka… Taip ir sukasi…
Sumažinti, sumažinti drąsiai kokia 70 proc. – likę turėtų ką veikti ir nebekurtų naujų dirbtinai įprasmintų egzistencijos formų patys sau…
Sokolovas, 2016-10-09 15:19:31
JIE IŠPAŽĮSTA VANDALIZMĄ
Pradžioje buvo Žodis…
Taigi, iš kiekvieno laikotarpio,-ar tai tarybinio, ar Senovės Egipto, būtina perimti tai, kas jį buvo gero ir pažangaus…Tie, kas elgiasi priešingai, išpažįsta tik vieną “tikėjimą”- vandalizmą.
Tarybinio laikotarpio švietimas…Devintoj bei vienuoliktoj klasėj- mokykliniai įvairių dalykų egzaminai. Aišku, visko būdavo. Ir “savos sienos” padėdavo. Bet…Pats prisimenu- net paskutinis chuliganas bijodavo egzaminų ir “konspektuodavo bilietus”.
Dalis egzaminų vykdavo ŽODŽIU. Žodinė apklausa,- būtent mokėjimas reikšti žodžiais (kalba) dalyko žinias lavina gebėjimą mąstyti. Stojant į aukštąsias mokyklas, reikėdavo laikyti stojamuosius egzaminus, dalis jų irgi vykdavo “žodžiu”.
Dabar žodinės apklausos iš viso nėra. Nei per egzaminus, nei per pamokas. Visi egzaminai vyksta raštu, pažymiai taip pat rašomi už raštu atliktus darbus (kontroliniai darbai, testai, rašiniai…). O tarybiniu laikotarpiu mus kviesdavo prie lentos- suformuluokite teoremą, įrodykite ją…
Ir…Net paskutinis dvejetukininkas mokėdavo (a plius b) kvadratu….
Dabar žodinė apklausa išmesta už borto. Pamėginkim duot gerai (pagal dabartinius kriterijus) besimokančiam vaikui “vidutinio sunkumo” uždavinį. Jis jį išspręs. Bet…Paprašykim jį papasakoti apie savo sprendimą, žodžiais pagrįsti savo veiksmų sekos logiką,- ir mes pamatysime, kas bus. Išgirsime nesuprantamų (net jam pačiam) sakinių kratinį…
Tai “kas iš tos laimės”? Iš kur tada bus gebančių mąstyti žmonių, iš kur galiausiai atsiras naujų mokytojų, gebančių gerai išaiškinti dėstomo dalyko paslaptis?
Taigi, “vanagai-reformatoriai” išpažįsta tik vandalizmą. Jie griauna. Jie negali kurti. Mokinių žinios tampa vis blogesnės, egzaminų rezultatai “pritempiami” prie “reformų” miražo, negali būti daugiau 10 procentų egzamino neišlaikiusių abiturientų.
Šalutinis efektas- augančiai kartai nėra diegiamas atsakomybės suvokimas, “kalti” būna visi, tik ne jie patys.
Tai kokia gi visuomenė formuojasi tokio modelio sąlygomis?
Giedrius, 2016-10-09 16:27:08
Sokolovui:
Pradžioje buvo Žodis…
Tai, kad pradedamos įvardinti tikrosios problemų švietimo sistemoje ir visoje visuomenėje priežastys, jau yra Pradžia. Gera Pradžia Kelyje į ką nors Geresnio ir Gražesnio nei yra dabar.
Su padėka ir pagarba. Giedrius.