Leidosi saulė…
Buvo skaidru ir platu. Ir žalia, dar žalia, kur lijo, kur laistėm…
Bet saulė įspėjo: „Pakelk tik akis! Žiūrėk, jau paraudo…“
Priėjęs artyn, gerai pamatai tą raustantį žalio fone įspėjimą…
Gali pasiguosti – dar žydi! Bet gėlės tik bando pridengti ateinantį Laiką kitokį…
Ir liūdnos sūpynės tik primena – vasara baigės…
Ir žaltys negalėjo pabėgti nuo Laiko, tik sužeistas prigulė mirti po šia pušele, kuri liūdi pritemusi…
Bet tu neliūdėk! Juk raudona, geltona, žalia – vis dar pažadas būsimų gėrių…
Ir tamsesnė spalva – jau seniai puošmena, o ne liūdesio fonas…
Atsakymai
Darius, 2015-09-07 11:50:04
Aš netikiu, jog tokį grožį iškeisite į Vilniaus daugiabutį.
Burgis, 2015-09-07 11:53:08
Dariui: patikėkite…
Pirma, mūsų daugiabutis iškels mus iki pušų viršūnių, leis pamatyti Vilnių iš aukštai.
Antra, juk šį grožį Kaune mes žmonėms paliksime, nepražudysime…
M.s., 2015-09-07 12:12:37
Puiki vieta,ir naujoji VU biblioteka pėsčiomis pasiekiama. Gerai, kad namas išorinėje eilėje, prie pušyno, o ne viduryje kvartalo. Geras pasirinkimas.
dominykas, 2015-09-07 16:17:09
Tuo tarpu jūsų auklėtiniai darbuojasi 🙂 http://it.lrytas.lt/laboratorija/lietuviai-bandys-sukurti-efektyvesnius-sviestukus.htm
Burgis, 2015-09-07 16:27:28
dominykui: o, Audrius – mūsų žvaigždė! Vieną jo apsakymą, sugniaužiantį širdį, pristatinėju seminaruose…