Ryt poryt „pribaigs“ B. Vėsaitę… Nei ji turi atsitraukimo variantų, nei jai kas nors suteikia jų…
*
O štai aš, jei susipykstu su anūkėliais, visada jiems palieku atsitraukimo variantų. Nes mūsų anūkėliai išdidūs, kaip senelis, nenoriu mokyti juos prarasti išdidumą. Bet mokau ir mokau garbingai atsitraukti… Ir šiandien Mildutei, mano saulutei, reikėjo tokios pamokėlės…
*
Rytoj studentai tikėsis mano atsitraukimo variantų, o aš tikėsiuos jų garbingos pozicijos. Niekai ta matematika, bet garbė, orumas, taisyklės, socialinis teisingumas – ne niekai! Ar jau moka studentai bent šiek tiek aukštosios diplomatijos? Abejoju, abejoju…
*
Aš dabar jau labai retai susipykstu su savo artimaisiais. Anksčiau žymiai dažniau susipykdavau! Tada, žinoma, norėdavau susitaikyti, bet, kaip ir tinka, – neprarasdamas orumo. O, kaip norėdavau, kad artimieji suteiktų man tą šansą! Kaip norėdavau, kad paliktų garbingo atsitraukimo variantą, kad nepaniekintų mano bandymo susitaikyti, neatmestų, nepažemintų manęs… Bėgo metai, mes išmokome to meno! Dabar bandau mokyti kitus. Bet reikia, kad tie, kurie nori išmokti, suprastų problemą ir – tai dar svarbiau! – stengtųsi pažinti žmones. Nes kitaip gali patirti siaubą ir neviltį, kai tos durys uždaromos, ir tos uždaromos, ir tos uždaromos – vienas! Izoliuotas! Pasmerktas!
*
Prašau – nedarykite taip!
Atsakymai
Burgis, 2013-05-26 22:05:52
Įverčiams…
Dainius, 2013-05-27 09:10:11
Oi, nesakykit taip. Visi visada turi atsitraukimų variantų bent keletą. Aišku, jeigu jie nėra kietakakčiai ožiai. Pavyzdžiui, Vėsaitė nuoširdžiai pasakiusi “supratau, kad turiu per mažai kompetencijos ūkio ministro darbui, todėl užleidžiu vietą kitiems labiau patyrusiems ekonomikoje”, susilauktų ne paniekos – kaip dabar – o pagarbos.
Kažin ar tokiems dalykams reikia aukštos diplomatijos. Labiau reikia drąsos ir elementariausio sąžiningumo.
Dažniausiai niekas nieko pažeminti nenori, apie mus net nemąsto, nes papraščiausiai aplinkiniams mes esame mažai įdomūs, kadangi kiekvienas paskendęs savo buitinėse smulkmenose. Žmogus pats sau yra didžiausias priešas – su savo ambicijomis, įsivaizdavimais ir egoizmu.
Pats kelis kartus esu savo noru pasitraukęs iš esamų pareigų (beje, irgi susijusių su mokslu), kai tik pamačiau, kad reikalai krypsta ne ta linkme, kuria turėtų (ne vien dėl mano kaltės). Šiandien, praėjus daug metų, manau, kad pasielgiau teisingai.
ak, 2013-05-29 13:33:01
Na, mat, aš manau, kad taip kaip jūsų nuomone turėtų pasakyti Vėsaitė, turėtų pasakyti visi dabartiniai ministrai. Tas jos lėktuvas nieko bendro su darbu neturi. Ir kainavo vos kelis tūkstančius. Per mažai. Kas pavagia milijardą – tas yra gerbiamas.