– Varge tu, mano vargeli, kada aš viena tave išvargsiu? Auklė Monake pas naujuosius rusus sakosi po 2000 eurų per mėnesį „į rankas“ uždirbanti, o aš savo sesutę auginu… Svetimam auginu. Gerai, jei mylės, kaip aš ją myliu. Bet žiūrėkite, senelis visiems aiškina, kad mus myli, o kur dabar tas senelis?! Šiandien skambinau į Kauną, prašiau atvažiuoti, „pyjago“ atvežti ir dar sulčių… Kažin, kažin ar atveš. Sakosi darbo turįs. Koks, po galais, darbas savaitgaliais?
– Negaliu sakyti, močiutė dažnai pyrago iškepa, senelis sulčių nuperka, bet buteliukai mažyčiai – aš greitai išgeriu. Ir vėl su sesute laukiame – nesulaukiame. Visas kalnas žibuoklių už lango – galėtų atvažiuoti! Supraskite, teisingai pasakiau: kalnas žibuoklių reiškia ir tai, kad žibuoklės kalną nutūpusios, ir tai, kad jų galybė – visas kalnas!
– Seneli tu, seneli, mesk visus darbus, važiuok greičiau į Vilnių, juk matai – Laurutė verkia!
Atsakymai
Rasa, 2010-04-23 22:33:51
Turit vežti pyjago, jei mergaitės prašo 🙂 Kaip malonu Jums turėtų būti, kai žinot, kad tokių gražuolių esat laukiamas…
O gal tas pyjagas ypatingas ir močiutė pasidalytų receptu? 🙂
Rasa, 2010-04-23 22:57:51
Gyvenimas gražus… Anūkėliai laukia senelių, laikas lekia. Anūkėliai auga auga…
Šiandien kai grįžau iš darbo, sūnus susikaupęs kepė… pyjagą… Ryt susitarė su pussesere važiuot į kaimą pas senelius 🙂 Veš pyjago iš senelių obuolių (jie puikūs iki dabar, ne kokie užsienietiški!), kurį pats iškepė…
neringa, 2010-04-24 08:17:01
neapsakomas jausmas,kai esi laukiamas ir mylimas…