Žiūrėkite, trys lyg ir visai nesusiję dalykai, o kaip gražiai parodo, kokie mes netobuli…
- Į Vilnių atvežta 100 kg gryno aukso moneta (lrytas.lt);
Paaiškinkite man, kam ją ir jos “drauges” reikėjo nukaldinti? Kodėl aš turėčiau važiuoti jos pažiūrėti? Kodėl tik 100 kg? Noriu tonos! Nes žmogaus tuštybei ribų nėra…
-
Šiandien buvau šokiruotas sužinojęs, kad kai kurie gimnazistai mano, jog “atsiverčiau” į katalikų tikėjimą. Nes nuo scenos citavau “Naująjį testamentą”. Nesvarbu, kad įspėjau, jog tai žmonių knyga žmonėms. Kaip lengvai patikima šiaudadūšiškumu! Kaip menkai vertinami įsitikinimai. Ko būtų vertas mano naujasis tikėjimas, jei jis gimtų ne skausmuose, dvejonėse, kančiose? Informuoju, kad kol kas Aukščiausiojo man skirta misija nepakeista…
-
Šiandien iš gimnazijos savo noru išėjo naujokas, kuris buvo pirmas priimtųjų “reitingų” sąraše. Išėjo todėl, kad: 1) jam nepatiko klasės draugai; 2) kad jis pats (16 metų) žino, kas jam geriausia. Tą patį pakartojo ir jo tėvas. Sprendimas priimtas išbuvus klasėje pusantros dienos… Koks šešiolikmečio įžvalgumas! Koks vertės matas…
***
Išvada: padaryti, atlikti kartais nėra taip sunku, kaip įvertinti tai, kas padaryta, atlikta. Kartais reikia laukti metų metus, kol supranti, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba, kol pajunti, kad negali pasikeisti, nors kiti to ir norėtų, ir kad labai pavojinga gyvenimo kelią grįsti nuostata “aš noriu”, “man nepatinka”… Geriau į pamatus mūryti “reikia”!
Atsakymai
Mokinė, 2009-09-03 16:15:23
Na ir moksleivis… Be abejo, galbūt jis turėjo kokių nors problemų, nors nemanau, kad klasės draugai – priežastis palikti mokyklą. Ir dar Tokią! Turbūt neįsivaizduoja, kiek žmonių norėtų būti jo vietoj… O gal tai puikybė? Vis dėlto manau, kad tokius sprendimus šešiolikmečiui (mano bendraamžiui) priimti turėtų padėti tėvai.
mama R, 2009-09-03 16:17:55
“kad jis pats (16 metų) žino, kas jam geriausia. Tą patį pakartojo ir jo tėvas”. Pavojinga leisti “vaikų svajonėms” isbujoti.
“„aš noriu“, „man nepatinka“… Geriau į pamatus mūryti „reikia“!” – visada taip sakau, tik rusiskai “nado”.
Kolegė psichologe karta man sake “ar jus nepasvajojate kartais, kad noretumete isbandyti kita profesija?” Atsakiau “reikia pasirinkta vaga varyti tolyn, o ne pavirsiui kapstinetis”. Taigi, va cia tas Jusu poziuris, kuris man patinka.
chemikas, 2009-09-03 17:31:22
na, tas vaikis , ko gero, skaito burgis.lt, tai galėjo būti svari priežastis
ewal, 2009-09-03 17:46:16
katalikų tikėjimas juk nėra blogas? tas žodis “buvau šokiruotas”… tarsi rašytumėte apie tai, kad Jūsų studentai pagalvojo Jus tapus suteneriu.
Gurskis, 2009-09-03 17:50:58
Manau sutiksit, kad visais laikais buvo mažesnis ar didesnis žmonių tikėjimas/pasitikėjimas stabais/daiktais. Auksas – gražu, didinga ir tuo pačiu tuščia – bet tai dauguma žmonių daro laimingus! Na ir puiku 🙂
Gyvenime svarbu norai (man tai svarbiausia). “Reikia” – reikia (privaloma) viską daryti, kad tie norai išsipildytų. Lietuviams būdingas požiūris, kad viską “reikia” daryti ir darant kentėti. Problema, kad nedaugelis susimąsto kodėl “reikia” – ar tas “reikia” veda į jų norų išsipildymą ir ar išvis yra kokie norai/tikslai?
Vladas, 2009-09-03 18:23:18
Kas per žinia, kur turinys? „Man nepatinka! Pats man nepatinki!“ Kas nepatiko, ko tikėjosi, ką pamatė ne taip, kaip įsivaizdavo? Kur motyvas, koks buvo neišsipildęs noras, koks pasiaiškinimas? Gal dar sakysit, kad atsisakė be pasiteisinimo? Ko tada rašinėti, kelti jausmus, kurstyti aistras — reikia aklo užtarimo, tuščios paguodos?
Jovita, 2009-09-03 18:28:01
I viska galima ziureti kitaip:
-
Auksu isreikstas pasididziavimas Kanada.
-
Man labiau keista, kad keista, jei zmones keistai masto.
-
Pavojinga gyvenimo kelia grysti ziurint po kojomis – o ne i toli. Keturi ar trys metai nepatikusioje mokykloje? Kaip ta patirtis bus panaudota uz 30 ir 40 metu?
GZ, 2009-09-03 19:25:26
Trečias punktas skamba pasidavėliškai, jei nepatikę klasės draugai yra vienintelė priežastis. Juk galima pasiprašyti perkelt į kitą klasę ?
Man Gimnazija buvo pats reikšmingiausias gyvenimo žingsnis, nulėmęs ateitį. Dėl to sunkiai suprantu tėvų poziciją, kai leidžiama priimt tokius svarbius sprendimus vien dėl kokių poros dienų. Tokios linijos besilaikant, gali tekt ilgai laimės ieškot po visą pasaulį, kol neatrasi jos kokioj negyvenamoj saloj.
Keistai tas trečias punktas atrodo. Gal čia kas nors gilesnio pasislėpę…
Burgis, 2009-09-03 19:41:20
Atsakysiu:
ewal: katalikų tikėjimas tikrai nėra blogas katalikams, bet mano pozicija religijos klausimais daugeliui gerai žinoma, todėl šokiravo manymas, kad galiu nemirktelėjęs išversti kailį; atrodo, kad būtų nenustebusių, jei priimčiau ir islamą…
Andriui: 1) Reikėjo matyti ir girdėti, kokiu rimtu tonu TV diktorius ką tik kalbėjo apie tą monetą… Pateiktų kaip pokštą – aš už! Bet pateikdami kaip vertybę, sumenkina kitas vertybes.
- “Reikia” man nesukelia kančių – aš pripažįstu, kad gyvenimas turi teisę reikalauti ir su entuziazmu paklūstu jo reikalavimams.
Vladui: negaliu patikėti – ar čia tas pats Vladas – tolerancijos pavyzdys man? Kas supykdė? Galbūt tas pats, kas, neslėpsiu, supykdė ir mane: sūnus ir tėvas leido sau kalbėti su manimi ne ilgiau 10 minučių, jokių rimtų argumentų, faktų, išskyrus mano paminėtus, nepateikė. Parašiau apie tai, kad būtų pamoka mums visiems…
Jovitai: per pusantros dienos nepatiko mokykla, kurios žmogus siekė penkis kartus laikydamas “Mokslo lyderių turnyro” testus, keturis stojimo testus, už viską mokėdamas pinigus, matydamas šalia būsimuosius bendraklasius? Pokalbiuose su kolegomis sutarėme: jis nepatiko klasei, būdamas įžvalgus tai pajuto, tada jam nepatiko klasė… Nors ką daryti, kad situacija pasikeistų (geriausiai parašyti kontrolinį darbą, “blykstelti” atsakinėdamas pamoką, pajusti bent vieno (vienos) dėmesį) jis atsisakė…
Susirupines, 2009-09-03 19:54:35
Per metus jau trys žmonės paliko Gimnaziją. Kas toliau?
Burgis, 2009-09-03 20:12:10
Susirūpinusiam: užsidarome, žinoma, užsidarome… :-))). Bet dar negreit: į išėjusių vietą jau priimti kiti, įveikę konkursą ir užmokėję nemažus pinigus… Aš taip galvoju: ar geriau kasmet mokėti po 1000 Lt už mokslą gimnazijoje, ar po 5000 Lt – už studijas universitete?
Rasa, 2009-09-03 20:24:02
Visų pirma, būna šešiolikmečių, net jaunesnių, kurie sugeba rinktis. Na, mano dukra buvo pasirinkus mokyklą, į kurią patariau jai neiti, numatydama, kad jai ten bus sunku. Buvo sunku. Bet ji nuėjo. Ir ją baigė 🙂
Visų antra, kiekvienas žmogus turėtų turėti galimybę rinktis. Man patiko Gurskio mintys. Nuo mažens mokiau savo vaikus RINKTIS. tiesiog pasistengdavau paaiškinti vieno ar kito pasirinkimo pasėkmes ir reikalingumą.
Gyvenime yra labai mažai dalykų, kuriuos būtinai “reikia” daryti.
Dėl palikusio gimnaziją berniuko nelabai galima ką nors pasakyti, nes, manau, tikrų priežasčių nežinom, tik spėliojimai. Šiek tiek keista, kad labai trumpai pabuvo. Na, matyt kažkas kaip reikiant užkniso… O dėl testų laikymo ir to “vargo” :), manau, kad tai daug kam įdomus išbandymas, kiek jie gabūs. Tarkim, kai mano sūnaus pažymiai pakankamai suprastėdavo, aš jį vis pagąsdindavau, kad priversiu eiti į gimnazijos turnyrą ir jis pamatys,koks jis glušas… Labai bijodavo :))) Kartais dar pagąsdindavau (atsiprašau pono Burgio :), kad paprašysiu pas Burgį, kad jį matematikos privačiai pamokytų 🙂
Padėdavo…
Aš labai gerbiu poną Burgį, manau, kad gimnazija- puiki mokykla, tačiau nematau nieko blogo, jeigu kažkas dėl kažkokių priežasčių persigalvoja.
Negerbiu tėvų,kurie verčia ten stoti savo vaikus ir numato jiems tik tokį tikslą jau prieš kelis metus.
Nepritarsit. Žinau, žinau 🙂 Na, kiekvienas auklėja savo vaikus taip, kaip jiems atrodo teisinga.
sonata, 2009-09-03 20:34:27
Naip mano kaime sako, neskubėkim “dyvintis” iš to vaikinuko ir jo tėvo – gal tiesiog jiems buvo skaudu ir sunku įvardint tikrąsias priežastis. Gal šioj situacijoj jiems lengviausia buvo “nuleisti garą” apkaltinant aplinką. O gal tikrai netiko kas nors tokio, kas visiems likusiems atrodo nereikšminga aplinkybė. Mano sūnus irgi prasitestavo tik jam vienam reikšmingą klasės mikroklimato dalį. Niekas nesityčiojo, kai išsitraukė savo sumuštinius per pertrauką. Pasirodo, kai kam tai irgi labai svarbu:)
audra, 2009-09-03 21:20:51
Dar apie auksinę monetą: karalius Saliamonas, kadaise laikytas išmintingiausiu žmogumi žemėje, yra pasakęs: “Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo, nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso. Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti…” Ir t.t. (Patarlių kn. 3 sk.)
agniuska, 2009-09-03 22:27:37
Apie 3 punktą: kai pasižiūri iš šono, tai daug kur klasėse atmosfera nekokia būna, manau, kad ktug irgi neišimtis. Tad gal nereiktų kritikuoti ir to žmogaus – nepatiko, tai išėjo (jo pasirinkimas), o gimnazijai gi didelių pretenzijų nereiškė.
Andrius, 2009-09-03 23:37:06
Jam nepatiko klasė. Jis nepatiko klasei.
Gal ne visai į temą, bet šiandien visai įdomiai žiūrėjosi LNK laida “Valandas su Rūta”. Žiūrėdamas pamaniau, kad visai įdomu būtų buvę toje laidoje pamatyti B. Burgį.
mama R, 2009-09-04 00:39:48
Mielai Rasai: žmonės visada turi galimybę pasirinkti, bet tik protingi gali bandyti pasirinkti teisingai, ismintingi pasirenka teisingai. Turbūt būsiu iš tokių, kurių galvojate, kad negerbiate. Kuomet sūnus buvo 5erių, supratau, kad su menais bus beviltiška, muzika, ritmas nevilioja, technika – irgi ne jo sritis. Kitų mamų vaikai kažką “puikiai” darydavo ar išmanydavo (ir pelėdai savas vaikas…). Darželyje buvo sporto varžybos kai atėjau pasiimti, pamačiau žibančias sūnaus akis. Tada supratau, kad sūnaus sritis – sportas. Po 7m. jis pats susirado trenerį ir paklausė ar galėtų lankyti. Sportuoja, džiaugiuosi, kai suprastėja pažymiai, kalbame, kad gal treniruotės trukdo. Suveikia.
Paprastas pavyzdys apie “reikia”. Kai baigė 4 klases, parinkau kitą mokyklą. Na, tą birželį atsimenu iki šiol ir sūnus atsimena, pasijuokiame. Bet tada man juokinga nebuvo: sužinojo auklėtoja, kad žadame išeiti ir prasidėjo spaudimas vaikui, kitos mokyklos juodinimas. O vaikas šiaušėsi prieš mane siaubingai. Kartą net pasakė, kad jis nusižudys, jei pervesiu į kitą mokyklą. Aš buvau per plauką iki nusileidimo. Bet prasidėjo atostogos, vaikas, negaudamas karingosios ikrovos mokykloje, aprimo. As neįsivėliau į diskusijas, bet išklausiau auklėtojos, med seseles, pavaduotojos ir net raštinės darbuotojos (per visas reikėjo pereiti, kad galėčiau atsiimti pradinio ugdymo pažymėjimą) nuomones apie kitą mokyklą. Prisipažinsiu, prieš rugsėjį kelis kartus kamavo abejonės ar teisingai pasielgiau. Bet buvo taip: dvi rugsėjo savaites sūnus vaikščiojo euforijoje ir “svaigo” nuo naujosios Mokyklos. Turėjome gerą pamoką abu. Jam patiko posakis “nebijok prarasti, nes galima atrasti dar geriau”. Aš (mama) supratau, kad reikia iš anksto nuteikti šį vaiką. Todėl jis žino, kad, 9 klasėje gali tekti vėl keisti mokyklą. Vėl į geresnę. Ir kaip aš nustebau, kai jis kalbėjo savo tetai, kad šiais metais jam reikia stipriau pasimokyti. Rasa, ar Jūs sutiksite su manimi, kad medį reikia lenkti kol jis jaunas? Tikslas labai svarbu, bet ne mažiau svarbu ir ėjimas link jo. Taigi pasaulis nesugrius jei nebus įstota KTUG.
Aurelija, 2009-09-04 09:08:47
Och nepatinka man tas trečias punktas. Tai net nepasidavėliškumas, o hmm…nebrandumas! Pagalvoju apie tą žmogų kuriam galbūt pritrūko šiek tiek iki įstojimo į Jūsų gimnaziją, gal jis to norėjo labiau už viską. Nebrandu mokslą vertinti pagal mokslo draugus ir suolus 🙁
ewal, 2009-09-04 09:24:33
Kai kurie komentarai dar keistesni (ir įdomesni) už Autoriaus pateiktus pavyzdžius.
Apie Jūsų požiūrį į religiją aš nieko nežinau – nebuvau nei Jūsų studentu, nei pažįstamu.
Man pačiam yra tekę tąsytis po Vilnių su 10 kg gryno aukso (999…) lydiniu striukės kišenėje ir Švitrigailos gatvėje prie kioskelių “šaudyti” užrūkyti. Nieko ypatingo, pasakysiu. Tik kad aukso tankis palyginti didelis, jis kompaktiškesnis negu koks nors tokio pat svorio gelžgalys.
O dėl vaikinuko… Ar ne blogiau būtų buvę, jeigu jis būtų pasilikęs? Gimnazijai, kolektyvui, turiu omeny.
Rasa, 2009-09-04 10:40:26
mamai R: aš negaliu Jūsų gerbti ar negerbti, nes nepažįstu Jūsų 🙂 Bet kol kas man atrodot gana puiki moteris 🙂
Paplepėkim… “išmintingi pasirenka teisingai”- kodėl daugelis tėvų įsitikinę, kad jie tikrai išmintingi? 🙂
Vis kalbam apie būtinybę jauniems žmonėms būti sąmoningais ir išmokti rinktis, bet… Kaip dažnai mes išverčiam skūrą, kai jaunas žmogus sąmoningai pasirenka NE TAI, kas mums atrodo teisinga :))) Jis staiga tampa neprotingas ir nebrandus (čia neturiu galvoje to vaikinuko, kuris išėjo, kalbu apskritai).
Štai mama R nukreipė sūnų link sporto, nes MATĖ jo žibančias akis. O kita mama vertė mano draugę lankyti ir baigti muzikos mokyklą, tai dabar draugė ir po 20-ies metų nė karto daugiau nebepaėmė akordeono į rankas… Jau ištekėjus paklausė rimtai mamos- “Kodėl?”. Mama labai argumentuotai atsakė, kad muzika naudinga visiems, o be to, norėjo, kad būtų užimta ir nesitrainiotų gatvėj ar kokioj blogoj kompanijoj. Ar tai buvo išmintinga? Mano kita kolegė baigė studijas, nuostabi mergina. Ją irgi vertė lankyti muzikos mokyklą. Buvo rami gera mergaitė, bet nebeištvėrė ir ėmė neiti. Kai mama sužinojo, aišku, privertė. Dabar ji sako: “Nuo tada nebegaliu mamos apsikabinti. Ji manęs nesugebėjo suprasti pačiu man sunkiausiu metu. Vienintelį kartą, kai man to reikėjo. Myliu ją, bet nebesiguodžiu, tik išklausau. Ir daugiau niekada jos neapsikabinau. Tiesiog negaliu. Neliko ryšio.”
Vienas dalykas nustatyti ribas mažiukui. Jam to reikia. Kitas dalykas, kad pamirštama, kad vaikai auga ir manoma, kad mes, vyresni VISADA geriau žinom, kas jiems geriau. Kai kas norėtų beveik visą gyvenimą pavadovauti 🙂
Dar mamai R: keista, kad mokyklos darbuotojai taip prieštaravo. Mano dukra senojoj mokykloj buvo tikrai mėgiama. Labai. Bet, kai ji nusprendė išeiti į geresnę, visi palinkėjo sėkmės, klasės vadovė (nuostabi Mokytoja) pasiūlė, kad jei ko nesuprastų, visada yra laukiama ir jai padės nemokamai. Sūnui ten likusiam sunkiau, daugelis mokytojų jį “pjauna” dėl to, kokia buvo jo Sesė :))))
Aurelijai: tai galbūt dabar kaip tik ir atsirado galimybė tam, kuriam buvo pritrūkę nedaug, užimti ano vietą? Kas gi čia blogo? Gal tik į gerą?
Burgis, 2009-09-04 11:02:33
Turiu šį tą patikslinti. Pirmiausia, gimnazijai tik į naudą, kad tas, kuris nori išeiti, išeina. Bet man, žmogui, o ne direktoriui, – ne tas pats. Vakar tą vaiką ir tėvą įkalbinėjau DAR neišeiti tik kartodamas, kad mano, žmogaus, manymu vaikas daro klaidą, dėl kurios gali graužtis visą gyvenimą. Tiesiog neišgirdau JOKIO to apsisprendimo argumento, išskyrus “nepatiko”, todėl siūliau PALAUKTI, o ne apskritai laikytis nuostatos, kad išeiti jau nebegalima. Vakar ir šiandien klausiau klasėje, KAS galėjo nepatikti. Niekas nieko neaiškina… Bijo? Nėra įpratę atvirauti?
Šiandien į klasę jau ateis kita moksleivė. Prašiau moksleivių ją sutikti draugiškai, prašiau moksleivių kuo anksčiau man pasiguosti, jei kyla minčių išeiti. Nes man, žmogui, tėvui ir seneliui rūpi ne tik savų vaikų ir anūkų likimas, nes kitų vaikų likimas bus ir mano palikuonių gyvenime…
?, 2009-09-04 12:41:35
Aš nestojau į KTU gimnaziją, visi klausinėjo, kodėl, bet iš valstybinių egzaminų gavau mažiausiai 95 proc. Taigi nieko baisaus be KTU gimnazijos neatsitiko ir universitete neatsilikau nuo KTU gimnazistų.
ewal, 2009-09-04 12:52:21
Man ima patikti šitas blogas. Autorius kiek per tobulas man, bet užtat yra iš ko mokytis. Savo kailiu patyriau įdomų dalyką – kada žmogus aukščiau už tave, jo kalbos ima atrodyti arba kaip nuobodus pamokslavimas arba kaip kažkokia paviršutiniška šventeiviška vaidyba. Žinoma, čia mano ribotumas taip šneka. Tiek aš suprantu jau.
Burgis, 2009-09-04 13:14:51
Klaustukui: o jei būtum baigusi (baigęs?) KTUG – būtum gavusi keturis po šimtą… :-))).
ewal: aš nesu tobulas, tiesiog man jau 59 metai…
Neprisistatantysis, 2009-09-04 15:46:56
Norėti, ko reikia yra tiesiausias — ir gal vienintelis — būdas nugyventi šedevrą.
Bet tai yra menas, reikalaujantis didelio jautrumo įsiklausant į subtilius sielos virptelėjimus, gilios išminties – tą vedimą teisingai suprasti, ir tyro nuolankumo – jam atsiduoti.
Aurelija, 2009-09-04 16:12:48
Neprisistatantysis…pakomentuokit man jūsų pasakyme “Norėti, ko reikia”. Kas tai galėtų būti?
ewal, 2009-09-04 16:36:41
Neprisistačiusiojo išaiškinimas man pasirodė labai išsamus. Dėkui.
Rasa, 2009-09-04 16:56:37
Labai malonu vėl pamatyti Neaiškų poną :))) T.y. jo raideles ir minteles pamatyti 🙂
Neprisistatantysis, 2009-09-04 17:02:38
Daugelis mąsto, kad tarp to, ko nori, ir to, ko reikia, būtinai turi būti atskirtis. Panašiai supriešinamas darbas ir žaidimas, pasitenkinimas ir tarnystė, išsižadėjimas ir turėjimas, meilės sau ir atsidavimas kažkam. Bet esmių esmė yra tuose dalykuose rasti, pamatyti bendrumą, pravesti bent vieną siūlą, bent siaurutę giją… ir tai jau plykstels didis džiaugsmas viduje. Tai ir bus vienas iš tų virptelėjimų. Pabandykit…
vvv, 2009-09-04 17:07:17
Neprisistatančiajam:
Kad išgirstum sprogimą, gali ir neprigirdėti. kad išgirstum virpesius, vien jautrios klausos gali neužtekti.
Ar turite patarimą, kaip reikia sutelkti pastangas, kad jautriam įsiklausymui netrukdytų kasdienybės triukšmai?
Neprisistatantysis, 2009-09-04 17:10:11
Miela Rasa, o Jūs visada tyro vandens lašelis dulkėtoj pievoj 😉
Andrius, 2009-09-04 17:11:13
O man patinka kitas posakis: Tu turi daryti tai, ką privalai, tam, kad galėtum daryti tai, ką nori
ir aš kažkada perėjau iš vienos mokyklos į gimnaziją. Niekieno neverčiamas. Sunku buvo ir daug kartų norėjosi grįžti atgal. Bet pripratau ir nuėjau iki galo. Deja, jokios apčiuopiamos naudos iš gimnazijos nejutau gavęs. Gyvenime jaunam žmogui dar bus daug apsisprendimo momentų, kurie bus daug svarbesni už buvusius. Ir vienu keliu nuėjęs šiandien, rytojaus sankryžoje vėl gali sukti kur tinkamas.
Rasa, 2009-09-04 17:19:07
Neaiškiam: oi…. net šiek tiek susigėdau… 😛 Ačiū 🙂
Neprisistatantysis, 2009-09-04 19:07:28
Andriau, daug sparnuotų posakių yra, tarpe jų ir visai teisingų pasitaiko. Bėda tik, kad žmonės juos tik kartoja, o ne pagal juos gyvena. Bet čia tik tarp kitko, nepriimkite asmeniškai.
vvv, pirma, kasdienybę reikia sutaurinti, įprasminti, tada nebereikes su ja tiek kovoti. dalykus kurių sutaurinti neįmanoma (politinis cinizmas, visuotinė korupcija, moralinis pakrikimas, ar tiesiog pikti tamsūs žmonės), juos reikia apeiti, neįsileisti į save.
Antra, jei jau taikomės įsiklausyti į save, tai turim susitelkti į save, stebėti save, pažinti save, valyti save. Tada išorybė atsitraukia. Plečiasi vidinė erdvė, kurioje sielos ir dvasios virpesiai įgauna tokio skambesio, kokio nebeišeina ignoruoti.
Burgis, 2009-09-04 20:01:30
Nu, ne, nesutinku taip: “Nepris…” rašo geriau už mane! Rašo tiesiog kaip Dalai Lama ir Buda kartu sudėjus… Pavydas ima.
sonata, 2009-09-04 20:16:20
Paskaičiau gerb. Neprisistatančiojo mintis ir prisiminiau, kaip susirašinėjau su budistų vienuoliu- iš jo laiškų dvelkė panaši nuotaika ir buvo gera juos skaityti. Išmokė, kaip neįsileisti pykčio, kaip transformuoti neigiamas emocijas į teigiamas, kaip padidinti energiją, kai jos reikia, kaip ją sumažinti, kai reikia užmigti… stengėsi žmogus… ir aš stengiausi… bet epistoliarinių pamokų finalas buvo gana netikėtas – savo mąstymu (o gal- nemąstymu) sugebėjau “užknisti” net budistų vienuolį… taigi, kaip toj senoj reklamoj -“kiekvienam savo”.
ewal, 2009-09-04 20:42:07
Na, aš nebūčiau prieš, jeigu Nepris…-tikrai-labai-ilgas-nickas paimtų ir pakurtų savo paties blogą, kur būtų rašoma apie tuos visus gražius ir taurius dalykus. Arba duotų linką, jeigu toks jau egzistuoja. Dabar kažkaip nefasonas prieš šito blogo autorių.
Burgis, 2009-09-04 21:21:09
ewal: fasonas, fasonas, nenorėkite pervilioti “Neprio…”!
Manfredas, 2009-09-04 21:54:17
Negi man vieninteliam žmonės, žinantys penkių eilučių atsakymus į amžinuosius klausimus, kelia nepasitikėjimą…
Jūratė, 2009-09-04 23:10:55
Andriau, o kokios apčiuopiamos naudos tikėjotės, kai stojote į KTUG? Labai įdomiai skamba pats pasakymas :). Kas tai turėjo būti? Išėjus iš Gimnazijos kas nors turėjo dalinti laimingus loterijos bilietus? Kiekvienas pasiimame tiek, kiek norime ir įstengiame. Pagaliau kaip jūs galėtumėte palyginti, kokią naudą gavote su “kokią naudą būtumėte gavęs nestojęs į KTUG”?
Gerb.Burgi, žaviuosi Jūsų neblėstančiu entuziazmu ir išmintimi. Tikrai ne kiekvienas norėtų kurti gražią ateitį, kai darbo vaisiai apvainikuojami: “ai, nieko ten gero…” . O ten buvo tiek gero, kad mes ex’ai ir po dešimt metų dar norėtume sugrįžti 🙂
rimas, 2009-09-05 01:58:41
Direktoriau,
as zinau 100% tikslu atsakyma i klausima nr1.
Ta moneta yra investicinio aukso reklama. Kanada yra viena didesniuju aukso eksportuotoju, ir vienas pagrindiniu produktu yra vienos uncijos auksines monetukes. Paziurekite www ebay com , paieskokite “1 oz Canada gold coin”, ir suprasite ka reiskia nemokama reklama.
Burgis, 2009-09-05 09:16:47
Ačiū, miela Jūrate!
Tu teisus, Rimai, teisus!
Manfredai, išbandyk ir mane – pateik man vieną amžinąjį klausimą, pabandysiu vienu sakiniu atsakyti. Gal liksi patenkintas? Aš visiems sakau, kad paklausti žymiai sunkiau nei atsakyti…
Andrius, 2009-09-05 13:03:33
Jūrate, Jūsų įvardintos gimnazijos aš neminėjau. Toliau nematau prasmės atsakinėti į klausimus.
Intergalaktinis Pimpalas, 2009-09-05 14:02:28
Gerb. Burgi, o iš kur tas šventas įsitikinimas, kad tam vaikiui be gimnazijos bus blogiau? Ar viską gyvenime lemia tik 100’kai? Argi Jūsų gimnazija yra tokia nepakeičiama?
Burgis, 2009-09-05 14:50:42
Nesmagu Pimpalui atsakinėti, bet padarysiu išimtį, nes tokį slapyvardį pasirinkęs žmogutis gyvenime dar daug ko nesupranta…
Ne KTUG čia svarbu ir ne šimtukai! Žmogus, kuris linkęs pabėgti, atsitraukti, bandyti gyventi “kur geriau”, bet nebandyti nei pakeisti, nei pasikeisti, nei bent jau suprasti, perprasti, įsigilinti – laimingas tikrai nebus. Kapitalizmas yra žiauri sistema, ji tokius skaudžiai baudžia. Todėl ir gaila vaiko…
I.P., 2009-09-05 15:32:53
Atsiprašau, jei įžeidžiau. Prisitaikydamas prie šeimininko, pasivadinsiu I.P. Na, o aš pateiksiu pavyzdį iš savo gyvenimo. Savo laiku aš irgi pabėgau. Tiesa, ne iš KTUG, o tiesiog iš KTU. Ir hey, tai buvo vienas geriausių mano sprendimų. Ir nors įstojau ne į tokią prestižinę (beveik ironiškai skamba) aukštąją mokyklą, tai atnešė vien tik pliusus visose srityse. O kalbant apie kitą konkrečią situaciją – vaiką, išėjusį iš Jūsų gimnazijos – argi jaunas = kvailas? Negi žmogus pats negali žinoti, kas jam geriau? Juk kažkur turi būti ta riba, kai reikia nustoti vaikus vedžioti už rankytės. Aišku, ji labai individuali, bet mano atveju, studijos KTU buvo tiesiog išbraukti metai…
Burgis, 2009-09-05 17:22:30
I.P. Nesu spėrus įsižeisti, bet dabar nustebinote: galvojau, kad Jūs tikrai moksleivis… Prisiminiau epizodą iš rusų kino filmo “Sėkmės džentelmenai”: pernelyg nevykusiai pasielgusio nusikaltėlio kitas nusikaltėlis klausia: “Ar tu tėtį, mamą turi?” Kaip turėtų jaustis tėtis ir mama, užauginę “Intergalaktinį Pimpalą”? Ar tik ne Ričardo Gavelio prisiskaitėte?
Antruoju klausimu pasakysiu tik tiek: spėju, kad iš KTU Jūs išėjote ne antrąją studijų dieną… Jei tas vyrukas būtų sugalvojęs išeiti po poros savaičių ir būtų tai motyvuotai pasakęs – būčiau pagyręs.
Jūratė, 2009-09-05 22:04:22
I.P. o aš tik norėčiau pasidžiaugti už jus, jei jūs išėjote ir dėl to labai jaučiatės laimingas. Daug blogiau, kaip kad jau ne vienas (dėl to labai gaila!) KTUG moksleivis, apie tai, kad KTUG “nieko ten gero” supranta ją pabaigęs. Didelis praradimas galimiems kandidatams, kurie gal labai norėjo įstoti ir mokytis Gimnazijoje, bet dėl tų prieš juos įstojusių atsirado už brūkšnio. Visiems neįtiksi, kiekvienas galim turėti savo reikalavimų. Gal pvz., tasai trumpalaikis gimnazistas tikėjosi daug dėmesio jam, gal dar kažkokios priežastys. Man irgi būtų labai gaila savo įdėto darbo, jei finale sužinočiau, kad viso to nereikėjo, kad tai nebuvo įvertinta. Iš savo bokšto tokį greitą išėjimą iš Gimnazijos lyginčiau kaip neatsakingą žingsnį kandidatuojant į prestižinį darbą vien tam, kad išbandyti save. Praėjus atrankas, antrą dieną išeiti iš darbo. Nekalbu apie tai, kad kažkam gal atėmė galimybę dirbti, kažkam sugaišino laiką rengiant atrankas. Bet turėtų būti labai svarios priežastys, juk ir savo laiką darbuotojas sugaišo.
p.s. smalsu, kodėl I.P., jūs save taip pavadinote? Gražu? Šmaikštu? Brangu? Nostalgiška? Kitos priežastys?
Jūratė, 2009-09-05 22:13:47
dar truputis, I.P. …
O ar tas vaikis suprato ko nori tik įstojęs ir išbuvęs pusantros dienos pamokose? O ar Jūs į KTU stojote labai aiškiai motyvuotai žinodamas ko norite? O gal visgi tai buvo iš inercijos: reikia stoti, nes visi stoja. Kai išėjote iš KTU ir įstojote ten kur norėjote, pasijutote laimingas savo vėžiose. Gal tiek to buvusio gimnazisto, tiek Jūsų paties atveju problema buvo netikslus išsiaiškinimas su savim KO NORITE GYVENIME? Tai juk labai dažnas variantas. Pažystama, baigusi konditerijos specialybę, sėdi be darbo, nes ji tiesiog negali pakęsti maisto gaminimo.
I.P., 2009-09-05 23:53:06
Gerb. Burgi. Ne, ne Gavelio. Šinkariuko. Bet ne knygose esmė. Greičiau būtent auklėjime. Ir manyčiau, kad svarbesnis klausimas, ne kaip turėtų jaustis mano tėvai, bet kaip turėčiau jaustis aš, jei mano vaikis sektų mano pėdomis. 🙂
Jūrate: į KTU aš stojau, nes buvau įsitikinęs, jog tai yra geriausia vieta Lietuvoje, į kurią gali patekti su kompiuteriais savo gyvenimą susieti pasiryžęs jaunuolis. Manyčiau klydau. Ir taip, aš atėmiau kažkam vietą bei stipendiją. Kaltas. Bet visgi, susiejau savo gyvenimą su kompiuteriais ir dabar iš to valgau duoną. O dėl slapyvardžio – akimirkos idėja, kuri man ir mano aplinkai pasirodė gana šmaikšti ir iššaukianti. Bet tai yra skonio reikalas. Jei atkreipia dėmesį – tai jau yra neblogai.
GZ, 2009-09-06 12:48:19
Prasidėjo nuo taurių metalų, pasibaigė kažkokiom dešrelėm. Man paprasčiau — su pimalais bendrauti nereik.
i.p., įėjęs į salę pilną nepažįstamų jūs turbūt pirmiausia garsiai paperdžiate ? Kad atkreiptumėt dėmesį. O jei jūsų vaikis neseks jūsų pėdom ir viešai nesmardins — tai jau pergyvensit ?
Burgis, 2009-09-06 13:01:14
Griežtai čia, Gediminai… Aš galvoju taip pat, bet bijau būti mušamas, todėl rašau atsargiau.
sonata, 2009-09-06 15:30:05
o man pasidarė gaila tos dešrelės:( paprovokavo žmogus nelabai vykusiai ir gavo… paprašysiu kaip katinas Leopoldas – “Vaikai, gyvenkim draugiškai”:) toks gražus puslapis…
I.P., 2009-09-06 22:38:09
Gediminai, ne griežtai, o banaliai… Ir netgi įsižeist galima. Laimei Jūs klystate 🙂
I.P., 2009-09-06 22:39:58
Sonata, netgi provokacijos nebuvo, tiesiog žmogiškas smalsumas. Ir ne dešrelė aš.
sonata, 2009-09-07 07:28:46
I.P. na atsiprašau, bet nelabai ranka kyla įvardinti Jūsų tikrąjį niką :))))
I.P., 2009-09-07 10:58:52
Sonata: galite ir nesuvulgarintai vadint, pvz. Intergalaktiniu Peniu. Bet galbūt baikime šią temą, nes gaunasi visiškas off-topic. 🙂
Burgis, 2009-09-07 12:09:33
I.P. Jūsų slapyvardį dar galima suvulgarinti???!!!
Netrukus atversiu naują temą apie slapyvardžius, bet Jums ji mažai padės…
Jūratė, 2009-09-07 12:18:42
I.P., apie ką mes čia kalbame??? Banalu? Įsižeisti galima… Kol kas aš tik tyliai pamasčiau: “kvailas išsišokėlis”. Bet užvedėt dar su tokiais paauklėjimais GZ ir paskutine žinute… GZ komentaras, net jei ir aštrus, labai taiklus. Galiu ir kitą palyginimą. Ateinate į auditoriją nepažįstamų žmonių su trečios dienos kojinėmis. Smirda visiems, o jūs vis tvirtinate: tai tik mano reikalas, nieko tai neliečia… Liečia. Jei tos “trijų dienų kojinės” yra tik jūsų asmeniniame bloge, kuris kaip suprantu, atspindi tikrąją jūsų kultūrą ir žodyną, tai čia jūs kaip ir mes visi esate svečias. Tad mažiausiai ką galite daryti, sulaukęs kritikos, įsižeisti. Kažkodėl labai abejoju ar garbingoje aplinkoje leidžiate sau tokias kalbas.
Sutinku dėl vieno, jei yra dar noro diskutuoti kultūros klausimu, reikėtų prašyti gerbiamo šeimininko sukurti specialiai tokią temą. Mes juk galime diskutuoti, net ir ne visai skaniom temom, ar ne?
I.P., 2009-09-07 15:25:39
Burgi: Nuoširdžiai smalsu būtų pamatyti naująją temą. O dėl pagalbos – ačiū, bet ne 🙂
Jūrate: mes apskritai gyvename nelabai skaniame pasaulyje. O aš tikriausiai jaučiuosi panašiai, kaip ateistas, atėjęs į bažnyčią… Bet juk neužlipau su purvinais kerzais ant altoriaus. Ar užlipau?
Jūratė, 2009-09-07 15:29:42
I.P., tai kad užlipote. Ne pirmas jau čia tą ir norime pasakyti…
I.P., 2009-09-07 15:41:31
Ou. O man vistiek smalsu – kaip? Vien tik niku, ar ir kažkuo daugiau?
Rimvydas, 2009-09-07 16:36:21
Pradeda darytis panašu į baltos varnos užkapojimą.
Tikrai yra apie ką pamąstyti.
Visiems 😉
Burgis, 2009-09-07 19:27:40
Rimvydui: gal Jūs ir tarp rupūžių gerai jaučiatės, o man prie svetimo pim…, nors ir intergalaktinio, apetitas dingsta…
Dainora, 2009-09-07 20:58:20
BB, O kuo jums kliūva rupūžės? Na, dievas grožio nedavė (žmogaus supratimu). Betgi tokie naudingi gyvūnėliai. Ir dažniausiai naktį išlenda kenkėjų naikinti.
Burgis, 2009-09-08 08:37:18
Dainorai: tai dėl to ir pasirinkau tokį palyginimą: pats savaime pim… nėra nė kiek blogesnis organas nei, pavyzdžiui, nosis, liežuvis ar pan., bet mūsų geografinėje platumoje ir kultūrinėje terpėje įprasta slėpti būtent pim…, o ne nosį… Tai jau taip nuo vaikystės ir įkala, kad pim… rodyti, apie jį kalbėti – negražu. “Išmušti” šią nuostatą labiausiai mėgsta populiarumo siekiantys rašytojai: kuo daugiau šokiruosi skaitytoją, jei ne, pavyzdžiui, išsamiu akto aprašymu, viešai nevartotinų žodžių kruša, žmogaus skerdienos nagrinėjimu ir pan.? Todėl atsiranda naivuolių (vadink ir kitu vardu…), kurie tai perkelia į buitį. Vaikų gaila – niekada romantikos nepatirs…
I.P., 2009-09-08 10:41:48
Burgi: o visgi Jūs esate toks visiškai tipiškas senosios kartos pedagogas, kuriam tai yra ne amatas, o gyvenimo būdas. Tik neįsižeiskite, vaikams tokie mokytojai atneša daugiausiai naudos ir palieka geriausius prisiminimus 🙂 Aišku, ir jie turi savų minusų, bet kas gi jų neturi? Ir nors žmonių nuomonės ne visada sutampa, aš gerbiu Jūsiškę (išlaikant mano stilių: nuomonės kaip užpakaliai – kiekvienas turi po vieną).
Jūratė, 2009-09-08 11:52:51
Įdomiai čia kalba pasisuko :). I.P. , o kaip atskirti naujos kartos pedagogą? 🙂 Padorumo ir kultūros išlaikymas nebūtinai turi reikšti seną kartą. Tiesa, atsakant į prieš tai jūsų klausimą, ar maža yra įžeisti savo niku. Aš nemanau, kad jūs savo darbe norėtumėte girdėti: pimpaliau, einame į susirinkimą, pimpaliau, jūsų užduotis turi būti atlikta iki penktadienio. Greičiausiai kad ten jūs norite būti gerbiamas, nes tai aplinka, kurią pats gerbiate. Aš visame šitame briede įžvelgiu tik žemą kultūrą ir skurdų žodyną. Kadangi neslepiate, “įlindau” į jūsų blogą. Ten irgi tokiu stiliumi dėstote mintis. BET ten yra jūsų namai, ten yra jūsų taisyklės. Čia užduotas šiek tiek kitoks tonas
Rimvydas, 2009-09-08 14:58:52
:)) Taip, aš visai gerai jaučiuosi tarp įvairių gyvių, ir jie man apetito negadina. Taip pat ir žmogaus organai :). Ir I.P. pirmasis nick’o variantas visai nešokiravo, o tik šiek tiek suintrigavo. Kaip jau išsireiškiau- kokia svetainė toks ir nick’as. Dažniausiai slapyvardžiai pasirenkami pagal aptariamas temas, svetainės bendrą temą ir pan. Čia gi temos gvildenamos kuo įvairiausios, ir beveik visos lygios (lygesnė tik matematika 🙂 ). Taigi asmeniškai aš nieko čia blogo nepamačiau- tik išsiskyrimą iš bendro konteksto. O laikas ir šio blogo šeimininkas viską po truputį atsijos :).
Visiems taikos ir gražaus rudens!
mama R, 2009-09-08 19:04:11
Tas keistasis slapyvardis – ne akimirkos išmonė. Nebrandusis (gal keistasis, kvailasis, drąsusis?) pasirinko slapyvardį sąmoningai. Ir gana ilgai atlaiko taktišką spaudimą (tik nesuprantu dėl ko jį spaudžia). Padarė žmogus cirką ten, kur nelabai tiko jį daryti. Kalba buvo apie auksą ir tuštybę, apie mokinuką, palikusį svajonių vietą, bet jūs, i.p., pasigrobėte visą dėmesį. Ka ten psichologai kalba apie žmones, kurie bet kokiom priemonėm stengiasi atkreipti į save dėmesį?
sonata, 2009-09-09 21:49:30
mamai R : histrioninio (isterinio) tipo asmenybės sutrikimas. Šiuos sutrikimu serga tik vyrai, nes moterims tai yra naturali būsena:)
sonata, 2009-09-09 21:52:21
atsiprašau : reikia rašyti “natūrali”- vėl atsinaujino įprotis rašyti be “lietuvybės”.
I.P., 2009-09-10 13:13:33
Sonata: ačiū už diagnozę 🙂 Na, bet aš ir pats savo bloge ganėtinai tiksliai save pavadinau. Kadangi čia negalima naudoti nepadorių žodžių, galiu pateikti gražų lietuvišką vertimą: dėmesio vergas. 🙂