– Direktoriau, nebarkite manęs šiandien! Tik ne šiandien!…
– Bet kodėl tu, aktyvistė, šaunuolė, pirmūnė, vis dažniau užkliūvi mokytojams?
– Ar jūs žinote, kiek mano tėčiui metų?!
– <.1.>
Kelyje jokio garso, tik tyla. Ir berniuko kūnas ant žemės. Ir klūpantis vyras. Kol užges paskutinis dienos blyksnis.
Alessandro Baricco. „Šilkas”
– <.2.>
– Ar tu žinai, kurie mūsų mokyklos mokytojai sunkiai serga?
– <.3.>
– Jūs ne paguosti mane norite. Spektaklį surengėte.
<.4.>
Perskaitėte? Nieko nesupratote? Žinoma, reikia dirbti bent 20 metų mokykloje, kad suprastum, todėl įterpsiu komentarus (žr. pažymėtas vietas).
-
Diskusijoje su moksleiviu būk pasiruošęs netikėčiausiems, skaudžiausiems vingiams. Jei tėtis sunkiai serga, koks gali būti pokalbis apie lankomumą, drausmę?
-
Bet būk pasiruošęs ir “dirbtiniams efektams”… Citata iš daugelio moksleivių mėgiamos, beveik jų amžininko parašytos knygos. Tie 18 žodžių – visas knygos skyrius, kulminacinis skyrius. Bet ir ši, ir kitos A. Baricco knygos man primena greito maisto restoranus: greitai perskaitai, greitai gauni įspūdį (kartais – gana stiprų; tokį duoda ši citata), bet po dienos kitos tas įspūdis išblėsta.
O diskusijoje moksleivis gali griebtis gana aštraus ginklo… ir čia pat jį numesti.
-
Mokytojų problemos moksleivių nejaudina. Tikrai. Niekada. Ir tai teisinga. Jie jauni – jiems gyventi, mes seni, kaip galime jiems rūpėti?
-
Būk atsargus, atverdamas širdį mažai pažįstamam žmogui. Gali prispjauti. Liksi kaltas vien dėl to, kad nekalbėjai “kaip priklauso”.
***
Ir vėl dirbi kaip mokėdamas…
Atsakymai
Aurelija, 2009-04-20 15:48:49
Aš nežinau ar Jums kada nors tai sakiau, bet jaučiu Jums didelį dėkingumą, kad bent jau pagalvojate apie tai. Tikriausiai jei Jūs būtumėte buvęs mano mokytojas aš tikrai nenorėčiau visų mokyklų pasodinti na bent jau ant parako statinės. Dar kartą dėkoju. Labai nuoširdžiai.
Andrius, 2009-04-20 17:28:05
Atsiprašau už nukrypimą nuo temos, bet svetainės svečiams gal bus įdomu
http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=21766336
N’esta, 2009-04-20 21:09:26
Taip, dėl tokio mokytojo, šis žodis įgautų didingesnę ir daug gerbemesnę prasmę. Tikriausiai tik dėl tokių žmonių lietuvos švietimo ateitis dar nepasmerkta. Su didele pagarba.
Rasa, 2009-04-21 09:01:53
“Perskaitėte? Nieko nesupratote?”
Perskaičius dar be komentarų, t.y. dar skaitant, su kiekviena pastraipėle šmėsteli iš karto mintis. Paskui, perskaičius Direktoriaus pakomentavimus, pagalvoju, kad labai skirtinga skirtingų žmonių patirtis, jų mintys… 🙂
Prisiminiau:
- Tėčio toks jau amžius- vidurio… Mergaitė buvo gabi ir pirmūnė, o paskui… Jis kabinėdavosi prie jos kasdien, viskas ką ji darė buvo blogai: valgė, rengėsi, tvarkėsi. Kasdien jis rėkė ir rėkė, ji stengdavosi nesimaišyti jam po kojomis, atsiriboti, užsidaryti kitam kambary, bet tada jis priekaištaudavo, kad ji nebendrauja su juo, kad ji ne mergaitiška. Kai pasipuošdavo į klubą, jam tapdavo “kekše”. Paskui jis tiesiog išėjo… Niekas jo nelaikė. Tik tada- tylus skausmas mamos akyse. O mokykloje… Ten viena mokytoja po praleistų pamokų pasakė: manai, esi kam nors čia reikalinga? Esi niekas. Jei nepatinka, nueik, pasidaryk galą…
Nekalta ta mokytoja, vėliau ji atsiprašė. Tiesiog ji nežinojo… Juk žinodamas žmogus taip tikrai nepasakytų…
- “Mokytojų problemos moksleivių nejaudina”. Netiesa. Mačiau vaiką, verkiantį dėl Jūsų, Burgi. Kai buvo nekokia situacija 🙂 Gal jie apie tai nekalba, jiems sunku apie tai kalbėti, bet jei jie myli mokytojus, jie žino. Jie pergyvena. Gal kalbasi su kažkuo kitu.
Apie kitus punktus negaliu parašyti, į darbą vėluoju :))))
Rasa, 2009-04-21 20:08:13
Gal reikėtų pabaigti pakomentuoti, jei jau ryte pradėjau 🙂
- Dėl mano mėgstamo Baricco. Galbūt jis neliks klasiku :), gal po jo perskaitytų knygų efektas trumpalaikis, bet žinot, kas pas jį puiku? Jis moka svajoti! Kartais keistai ir nenormaliai, bet mano supratimu, gana puikiai, gana stipriai 🙂 Gal todėl ir jaunimui jis patinka? O jei kas nori realistiškos ir nuogos efektingos literatūros, kuri paliktų ilgesnį įspūdį, gal turėtų skaityti Jurgą Ivanauskaitę, bent kai kuriuos jos kūrinius (nes visų aš pati neskaičius). O man gražu, pav. iš “City”:
“…Ji papasakojo jam istoriją apie upes, tą pačią istoriją, kurioje upė, norėdama pasiekti jūrą, vingiuoja į kairę ir į dešinę, nors neabejotinai greičiau ir PRAKTIŠKIAU būtų tekėti tiesiai į tikslą, neapsunkinant sau gyvenimo visais tais vingiais…
…-Tarsi jos būtų priverstos vingiuoti, suprantate? Atrodo kvailystė, pagalvojus atrodo tikra kvailystė, tačiau jos PRIVALO tekėti kaip tik taip, vienas vingis po kito, ir tas kelias nėra nei kvailas, nei logiškas, nei teisingas, nei klaidingas, tiesiog toks jų kelias, jų kelias ir tiek…”
4)”Jūs ne paguosti mane norite. Spektaklį surengėte”- pirma mintis, man kilusi, kad taip gaunasi, kai suaugę bando pagal savo supratimą padėti spręsti paaugliškas problemas, ypač konfliktus tarp paauglių. Tikrai, jaunimo supratimu, suaugę idiotiškai sugeba savo trigrašiu galutinai viską sugadinti… 🙂