Pažiūrėkite, koks naujakurys apsigyveno mūsų terasoje. Bet mudu manome, kad jis neišgyvens…
*
Anądien per TV pamačiau vieną iš dabartinių švietimo vadovų ir tikrai žinau – šitie jokių reformų nepadarys! Gal net nespės pradėti, gal juos pakeis kiti. Taip būtų geriau, nes jei jie pradės reformą, tai švietimo nuostoliai bus milžiniški…
*
O jei pradėti, tai pradėti reikia ne „nuo to galo“, ne nuo universitetų jungimo. Ir ko laukti 3-5 metus? Pradėkite dabar, šiemet!
***
-
Drastiškai sumažinti studijų programų skaičių. Šiemet.
-
Ryžtingai pakelti stojamąjį balą. Šiemet.
-
Priimti bent dvigubai mažiau studentų. Šiemet.
-
Tuščias universitetų patalpas parduoti. Šiemet.
-
Už gautas lėšas ženkliai pagerinti studijų bazę, padidinti dėstytojų (tų, kurie sutiks atestuotis; realiai atestuotis!) atlyginimus. Šiemet.
***
Lygiagrečiai (šiemet!) atlikčiau keletą neįprastų manevrų, pavyzdžiui:
-
Visuose universitetuose pradėtų veikti parengiamieji kursai – stacionare ir nuotoliniu būdu.
-
Didesniuose miestuose (Utenoje, Alytuje, Mažeikiuose ir pan.) universitetai įsteigtų jungtinius pirmųjų bakalauro studijų metų centrus; studentai pirmaisiais metais į savo universitetus galėtų atvažiuoti tik prailgintoms sesijoms.
*
Ir vėl sau sakau – stop! Ar tau rūpi? Juk anūkėliai dar negreitai studijuos. Prinstone? Sorbonoje?
Atsakymai
Daiva, 2017-05-03 11:28:55
Labai geri pasiūlymai, kokybės link, pagal esamą švietimo sistemos padėtį šiuo metu. Paviešinkite juos.
Sokolovas, 2017-05-03 11:56:47
Visiškai pritariu.
Dar reikėtų atkurti stojamųjų egzaminų, stojant į aukštąsias mokyklas, praktiką. Tuomet ir parengiamieji kursai įgytų realios prasmės.
Beje, būtent tuo laikotarpiu, kai buvo (1990 metais) panaikinti stojamieji egzaminai ( o valstybinių egzaminų dar nebuvo visą dešimtmetį), ir prasidėjo moksleivių (būsimų studentų) žinių nuosmukis. Universitetai pradėjo priimt (ir priima) visus norinčius studentauti ( bet ne studijuoti).
Ir dar. Jokia “reforma” nepadės moksleiviui, nenorinčiam mokytis.
Random, 2017-05-03 14:59:53
Sokolovai, teisinga nuo pagrindų reforma padės ir dar kaip. Jei dabar mokymasis ir valstybės prioritetai yra tokioj prastoj stadijoj, kad atgraso nuo bet kokių pastangų, tai būtina viską keist nuo pamatų. O tokios įstaigos kaip ŠMM ir yra nuo ko turbūt reiktų pradėt.
Sokolovas, 2017-05-03 15:40:32
Random:
Kaip suprast-“…prioritetai…atgraso nuo bet kokių pastangų”?
Reikia leisti gaut atestatą, ir, (juo labiau) studijuoti tik tiems, kas nori ir gali mokytis.
Jei mokinys nesiteikė išmokti apskaičiuot aritmetinį vidurkį (klasikinis pernykščio egzamino pavyzdys),- tai tegu gatves asfaltuoja…
Nereikia norėt stebuklų. Gyvename tam, kad mokytumės ir dirbtume, o ne atvirkščiai…
Random, 2017-05-03 16:03:08
Na, pavyzdžiui prioritetai gražiai atrodyt, gerai sportuot, būt sumaniam, tai būsi rodomas per televizorių, būsi gerai apmokamas ir t.t. Mokytis tam nereikia, o su mokslais retai kada bent kažką panašaus pasieksi. Ir visa tai yra brukama per visus galimus kanalus vaikams.
Vėl jūs kalbat apie atestacijas žmonių, kurie jau per X laiko nieko neišmoko. Aš kalbu apie tai, kad reikia keisti, jog jie per tą X laiko iki atestacijos išmoktų viską ko reikia ir dar daugiau. Ir sutinku, kad iš studijų UAB’o daryt nereiktų. Tačiau nesutinku, kad nemokant aritmetinio vidurkio tu privalai tik gatves šluot ar asfaltuot. Labai jau žeminančiai čia pasakėt ir tų, ir tų atžvilgiu. Yra daug prasmingos veiklos kuria galima užsiimti. Ir vėl, ką aš siūlau, tai būtent tai, kad net nebeliktų tokių neišmokusių. Jei žmogui sunku perprasti aritmetinį vidurkį – greičiausiai jau dar lengvesnėse temose buvo spragų. O šiaip, siūlyčiau D. Dzindzalietos paskutinį feisbuko postą paskaityt. Tiesiog pasaka, gal geriau suprasit ką turiu minty sakydamas keist iš pamatų 🙂
Gyvename tam, kad mokytumės ir dirbtume, o ne atvirkščiai…
O čia jau labai griežti ir visiškai nepagrįsti pareiškimai išsivystę jūsų mąstyme. Jei tai jūsų tokia gyvenimo prasmė: puiku. Bet tai nėra vienintelė tiesa. Labai lengvai galima išreikšti atvirkščią ryšį. Užtenka pažiūrėti į pirmykštį žmogų ir tada įvesti šias sąvokas į jo tokį gyvenimą ir palyginti kaip iš tikrųjų šios sąvokos atėjo į žmoniją.
Karolis, 2017-05-03 21:38:52
Random, tavo komentaras tai kaip koks makaronų kabinimas. Nepagrįsta kritika. Tai paskaičius, krenta motyvacija, norisi miego. Išties – komentaras atitinka slapyvardį.
Karolis, 2017-05-03 21:42:54
Ir dar: frazė “užtenka pažiūrėti į pirmykštį žmogų”.
Jūs įsiskaitykite į šią frazę.
Nu? jau pažiūrėjote į pirmykštį žmogų? Ar užteko?
Rasa, 2017-05-03 23:23:23
Oi tas švietimas švietimas… 😀
Kartais galvoju, kad reikėtų kuo daugiau alternatyvių mokyklų. Kitokių. Įvairių. Kad galima būtų rinktis ir namų mokymą kaip alternatyvą, kas šiuo metu yra tik išskirtiniais atvejais. Nors, žinoma, tikiu, kad daug kas nepritartų, nes yra toks žodis “socializacija”, kuriuo remiasi tie, kurie mano, kad visiems reikia išmokti būti tokiais kaip visi.
Šiais informacijos prieinamumo laikais viskas turėtų keistis. O Random nurodytas “postas” išties puikus.
Mokyklos, universitetai, diplomai- štampai štampai štampai. Pakišk diplomą, tada tik teiksis pažiūrėt apskritai į tave. O juk diplomai tai toks niekis kaip pagalvoji…
Štai mergaitė buvo gabi, bet taip susiklostė, kad universiteto ji nebaigė. Bet žinių ji turi kur kas daugiau net už kai kuriuos dėstytojus, o eilinį jos kursinį vėliau dėstytojai davė kaip tobulą pavyzdį rašančiam magistinį darbą, kuris juo ir tapo… Štai vyrukas, kuris bakalauro tik diplomą turi, bet jo išsvajotoms pareigoms reikia magistro diplomo kažkodėl. Kodėl? Nes darbdavių nuomone net magistrai labai sunkiai susitvarko su tuo darbu. Bet jis žino, kad gali! Nes yra tokie dalykai kartais, kai mes jaučiam, kad tai MŪSŲ! 🙂 Ir jis įsidarbino paprastesniu darbininku, o jo grupiokas, besimokantis toliau buvo priimtas į jo išsvajotą vietą. Jis vis eidavo rodyt paskui tam grupiokui klaidas, nes jos nešdavo labai nemenkus nuostolius firmai. Magistrantas darbo atsisakė, tada vaikinas paprašė- leiskit pabandyt. Pabandė. Iki dabar visi neatsistebi- taip gerai toje firmoje tose pareigose dar nedirbo niekas.
Žmonės tokie nevienodi, o mes vis norim visus suklasifikuot, sulygint, suštampuot, sužymėt, kad visi būtų kaip visi. tik prireikus kažko ypatingo patiems paskui imam karštiliškai ieškoti tų, kurie kitokie, ne tokie kaip visi, išskirtiniai ir kūrybingi 🙂
***
Štai žinot apie Foreli šeimą? Nei vienas Foreli vaikas nebaigė mokyklos, daugelis jų net nepradėjo lankyti. O va devynmetis- filosofas, Akiane puiki dailininkė. manot pasaulio pabaiga, kad jie nemokės tikimybių teorijos?
***
Mano sūnus anadien paklausė: “Mama, kaip čia gaunasi? Jaunimas baigia mokyklas beveik aukso medaliais, šimtukininkai, bet… Jie neskiria beržo nuo ąžuolo!!! Koks tikslas žinot kaip susidaro žvaigždės, jei tu panosėje žvirblio nuo varnos neskiri?”
Taigi… Auga kitos kartos. KO REIKIA MOKYTI MOKYKLOSE?! Ir kaip reikia mokyti? Va šitai reikia pergalvoti iš naujo, mano manymu. Viskas turi keistis. Nebe sausos žinios turi būti prioritetai, bent jau daugelyje sričių.
Karolis, 2017-05-03 23:57:06
Labai smalsu pasidarė, o kurie čia šimtukininkai neskiria ąžuolo nuo beržo? Arba varnos nuo žvirblio?
Rasa, 2017-05-04 00:34:33
Karoli 🙂 gal pirmiausia turėčiau pažvelgti į save, ar ne? 🙂 Taigi. Kažkada man iki raudono diplomo pritrūko 0,0… balo. Bet niekada nesigailėjau, kad jo negavau. Bet man tikrai būna gėda dėl to, kad kartais sumaišau lakštingalą su strazdu. Ir nepažystu tikrai daugelio daugelio augalų ir paukščių. Ir gėda už tėvus, kurie giriasi, kad jų vaikučiai jau kažką moka angliškai, tačiau… Jų vaikučiai mano, kad pienas yra tiesiog perkamas parduotuvėje. Čia pamąstymai po neseno pokalbio su kolege apie jos mergytę 🙂
AŠ, 2017-05-04 08:57:08
Darbo grupė paskelbė gaires, numatančias aukštojo mokslo Reformai. Teigiama, kad Lietuvoje turėtų likti du technologijos universitetai:
VGTU ir Klaipėdos. Šiuo metu Lietuvoje yra tik vienas technologijos Universitetas: tai KTU. Vilniuje gi yra technikos universitetas.
Tokiu būdu, KTU sujungus su kitais universitetais į Kauno universitetą, Lietuvoje
neliks technologijos universiteto. Vadinasi, turėtų likti tik technikos universitetas
VGTU ir Klaipėdos jūrų inžinerijos institutas.
Klausimas: ar darbo grupė skiria terminus:
Technologija ir technika? Galima daryti aliuziją „į miltus ir tiltus“.
Tai visiškai skirtingi dalykai.
P.S. ar sporto universiteto veikla nėra artimesnė LSMU nei KTU?
Darius, 2017-05-04 09:33:53
Pritariu, jog sporto universitetas turėtų jungtis su LSMU.
Amber, 2017-05-04 18:59:06
Pritariu Rasai.
Mano nuomone, universitetai yra tokia uždara įstaiga, kad juos baigę studentai nesiorientuoja realiame pasaulyje. Negana to, jau visi skundžiasi, kad švietimo lygis yra kritęs, o kas bus tada, kai daugelis negalės gauti išsilavinimo ar žinių tik dėl to, kad neturi pinigų ar trūksta 0,1 balo? Universitetų jungimas pranašauja apie artėjančius tamsius laikus. Kalbant apie darbdavius, susidaro įspūdis, kad jie priiminėja diplomus į darbą, o ne žmones.
Karolis, 2017-05-04 20:25:55
Švietimo lygis yra kritęs, nes žmonės, įstoję į universitetus, tingi mokytis. Be to, tie patys žmonės net neketina pasitempti moksle, nes žino, kad vistiek universitetą baigs.
O baigs univeristetą todėl, nes
dėstytojai už belenką parašo penketą,
tie patys dėstytojai egzamino metu mėgsta išeiti už durų,
niekas gi netikrins studento ilgais plaukais, kuris egzamino metu yra įjungęs ausinukus ir klauso savo pačio įrašytos šperos audio pavidalu.
Dabar universitetuose (ir ne tik) žmonės moka manipuliuoti, gudrauti, spekuliuoti. Būtent šiuos gebėjimus šiais laikais kažkaip įprasta laikyti normaliais, priešingu atveju būsi palaikytas trečiuoju broliu Jonu t.y. durniumi, kuris pats kaltas dėl savo sąžiningumo.
Bet be sąžiningumo moksle nieko nebus. Taigi kalbėdami apie mokslą, galome išgirsti, kad daiktai ne savo vardais vadinami ir aš nebetikiu, kad situacija kada nors taps geresnė, nei kad dabar. Kaip tik įžvelgiu tolesnį smukimą.
Giedrius, 2017-05-04 22:36:11
N.K. Rerichas apie mokyklas: “Kiekviena mokykla, nuo pačios pradinės iki pačios aukščiausios turi būti gyva grandimi tarp visų mokymo įstaigų. Pažinimas turi vykti visą gyvenimą. Reikia mokyti taikomųjų žinių, neatplėšiant jų nuo istorijos ir filosofijos mokslų. Menas mąstyti turi būti išvystytas kiekviename…”
Štai ko reikia mokyti – meno mąstyti!!! O žinios ir informacija yra tik priemonės tam tikslui pasiekti.
ddd, 2017-05-05 20:50:07
O ka veike SKVC, kai leido registruoti visas tas programas? Pirmiausia reiketu isvaikyti tokias kontoras, jeigu per dvidesimt metu nieko nepadare.
Auras, 2017-05-05 23:47:23
ddd, diskutuojate apie švietimą Lietuvoje pats darydamas grubias rašybos klaidas…