Jie važiavo pas močiutę, mamos mamą, į kaimą Užgavėnių švęsti. Dešimtmečiui vaikui patikdavo pas močiutę, bet kaip ištverti tą kelionę? Mama už vairo sėdi niūri kaip debesis, tėtis visą kelionę tyli, ir vaikas ant galinės sėdynės susigūžęs tyli, nes prakalbęs gali tik suerzinti tėvus…
*
Kelinti jau metai taip? Nuo tada, kai tėtis neteko darbo. Jis – geras ir jautrus žmogus, kaip ir jo sūnus, o jautresniems sunkiau… Geras rankas turintis meistras pradėjo išgėrinėti. Buvo sulaikytas neblaivus už vairo, dabar vairą perėmė mama. Pasikeitus gyvenimui, mama pasidarė pikta. Po to – verkdavo. Dabar vėl pyksta, nesikalba.
*
Automobilis posūkyje slystelėjo ir trenkėsi į pakelės medį. Nestipriai, bet trenkėsi. Mama iššoko iš automobilio ir pirmiausia puolė prie vaiko. Įsitikinusi, kad tas nė išsigąsti nespėjo, nuėjo apžiūrėti avarijos pasekmių. Štai stovi ji po medžiu lyg statula ir tyli…
*
Tėtis išlipo iš automobilio, nuėjo prie mamos ir, nė žodžio nesakęs, apsikabino ją. Vaiko širdelė krūtinėje šoktelėjo iš džiaugsmo! Kaip ilgai jis laukė tokios šventės! Kaip gerai, kad kelias yra slidus! Nosytę prie stiklo prispaudęs, žiūri jis į savo tėvus ir mėgaujasi kiekviena palaimos sekunde…
Atsakymai
Burgis, 2013-02-11 08:45:50
Reitingams…
Rokas, 2013-02-11 09:28:11
Avarijos neretai priverčia susimąstyti – ar visi tikrai sveiki, ar viskas gerai.
Deja, kartais atsakymų ir nepavyksta sulaukti…
Situacija įraše – pavydėtina. Džiugu, kad bent sunkiomis akimirkos nesėdi visi rankų sudėję ir nebando padėt vienas kitam.
petras, 2013-02-11 10:31:51
Tokiom akimirkom šokas ištinka trumpam. toliau gyvens kaip gyveno.
Arvydas, 2013-02-11 12:23:18
Na – būkim optimistais-tėtis išvažiuos iš Lietuvos,uždirbs daug pinigėlių (juk auksines rankas turi).Pasijutęs žmogumi mes tuos išgėrinėjimus.Pasistatydins namelį (tik ne Lietuvoje,žinoma),pasodins medį-ir visi gyvens gražiai ir laimingai, o sūnelis paaugęs galės Kembridže studijuot.Visi prisimins tą avariją su dėkingumu,kartais pats Dievas žmogų turi sukratyt.Toks mano optimistinis scenarijus-galima ir dar kokių sugalvot,bet mano -realistinis-pats tokių mačiau-Lietuvoje -baudžiauninkas -alkoholikas,o ten gerbiamas specialistas,kad tave kur degutienė su bačkiu-matyt prakeikta esam šalelė.
Adomas, 2013-02-11 16:23:17
Arvydui
Nustokim dergt ant tos Lietuvos.
Man rodos, kad baudžiauninkų ir alkoholikų yra daugiau būtent tarp emigrantų. Ir nereikia kaltinti degutienių ir bačkių, jei pats esi liurbis ir nesugebi/nenori/nemoki pats tvarkyti savo gyvenimo.
Vladas, 2013-02-11 16:53:31
Avarija, kaip ir bet koks kitas rimtas sukrėtimas “nutrina” kasdienybės drumzles ir padeda žmonėms netikėtai suvokti kas jiems iš ties labai svarbu ir kas nelabai. Deja, kartais realybė pasirodo ne tokia šauni kaip kasdieninis fasadas, o kartais – kaip iš šį kart – atvirkščiai:)
Aušrius, 2013-02-11 20:51:43
Žingsniavom su žmona Akropoliu. Ėjom sparčiai, tylėdami – buvom apsipykę. Dukra paskui trepsi nespėdama… Paėmiau ją už rankos. Ji ištraukė savo ranką ir sukabino mūsų su žmona rankas. Mama išsišiepė, aš irgi!
Mūsų vaikai irgi žino, kur slypi mūsų šeimos stiprybė: visą gyvenimą mus sieja nežemiška meilė. Kaip ir visiems, man irgi pasitaiko sunkių momentų. Bet pasitikėjimas mylimais žmonėmis padeda nugalėti nepasitikėjimą savimi.
Be visko šeima gali gyventi. Bet be meilės negalėtų.
Arvydas, 2013-02-13 08:13:21
Adomai-sutikit ,pavardės gražios,sakyčiau simboliškos-Bačkis ,Degutienė,Kubilius…na ir Grybauskaitė-ji taipogi tinka-atspindi ,taip sakant situaciją (padėtį-lietuviškai tariant).Pats Dievas mums pirštu rodo-nuodėmė nematyt.Kas dėl tos Lietuvos….Neapdergiama ji-derk nedergęs,tačiau iš mūsų kolūkinės realybės pasišaipyti galima (net reikia)-kolūkiečiai labai jau nuvaryti,o ‘pirmininkų” aiškiai per daug (tie nedergia ir neemigruoja-tik ėda ir ėda-grynas kirmėlynas).Taigi mylėkim Lietuvą tik nepersivalgykim…,bemylėdami (ir nepersivokim).Patriotizmo mokykla,pirma klasė.
miklis, 2013-02-14 03:02:28
Komedijų komedija ;D Net anekdotų ieškot nereik, jie ir patys netikėtais sutapimais išlenda ir sugeba prajuokinti.