Perskaičiau. Man rūpi. Thomas Harris mane domina tiek pat, kiek ir jo detektyvo „Avinėlių tylėjimas“ (The Silence of the Lambs) herojai Hanibalas Lekteris bei Džeimas Gambas. Per kelias dienas perskaičiau tokią šiurpią, tokią šiurpią knygą, bet mano avinėliai tyli… Manęs neveikia lakios fantazijos vaisiai. Kuo daugiau smurto, lavonų, „šiurpių“ situacijų, tuo ramiau visa tai priimu.
*
Bet mane domina autoriai, profesionaliai ar beveik profesionaliai bandantys atskleisti psichikos sutrikimų turinčių žmonių pasaulį. Nes tas avinėlių netylėjimas šiais laikais jau ne vieną vargšiuką nukėlė nuo bėgių – paskaitykite komentarus žiniatinklyje… Domina ir tokių knygų, tokių filmų autoriai – gal ir jų avinėliai netyli?
*
Pritariu autoriaus pastangoms parodyti, kad daugelio žmonių psichikos problemų šaknys – vaikystėje. Mums, dirbantiems mokyklose, šis detektyvas turėtų būti mokymosi knyga… O gal tai mokymosi knyga tiems, kurie arti pamišimo? Būkime atsargūs! Jautrus vaikas siužetus gali užfiksuoti pasąmonėje, o kritiniu momentu jie gali sukelti sunkias pasekmes.
*
Kitoje temoje parašysiu apie tuos, kurie šios knygos neturėtų skaityti…
Atsakymai
Burgis, 2013-05-18 13:42:04
Įvertinkite nuostatą…