Baisiausia kelionė prie jūros

Šįryt į Palangą išvažiavau 6.30, nuvažiavau 10.35.

Prie Kryžkalnio kelyje stovėjome lygiai pusvalandį – vilkikas įvažiavo į atitvarą ir skersai blokavo kelią…

Keliskart kelionėje galvojau: „Dabar tai jau tikrai žūsiu arba mirsiu. Ką pasirinkti?! Insultą, infarktą ar greitį?“

Pakeliui mačiau tris vilkikus griovyje, du nuo kelio nuslydusius automobilius …

Kaip matrą kartojau savo eilėraščio posmelį:

*

Turi gi būti salelė,

Ežeras, miškas, pilis…

Ten, kur nuėjusius kelią

Vėl pasitinka viltis.

*

Keikiau save, kodėl neklausiau žmonos. Dabar visada, visada klausysiu žmonos!

Dabar niekada, niekada gruodžio mėnesį nevažiuosiu toliau nei 100 kilometrų.

*

Bet aš nuvažiavau ir parvažiavau! Giriu save, kad nepasukau atgal…

Bet jūs taip nevažinėkite.

O seminaras buvo geras: vien moterys ir vienas vyras…

Atsakymai

Burgis, 2013-12-06 19:01:40

Pasiguodžiau…

Adefagija, 2013-12-06 20:13:19

Perspėju Jus, – jeigu dar kartą tokiu oru trenksitės į kažkokią Lietuvos š****skylę, kad pravesti niekam nereikalingą seminarą, – mažai Jums nepasirodys….

Jeigu kažkam trūks-pliš reikia to seminaro, tegul atvažiuoja į Kauną, išsinuomoja salę kokiam Europa Rojal, ir tada saugiai jiems viską išaiškinsit…

Bet daugiau pats nedrįskit važiuot!

Ką mes darysim, jeigu Jus iki pavasario ties Kryžkalniu užpustys?

Aš nepajėgsiu moderuot tris mėnesius tas pačias užvestas temas….Pagailėkit bent jau manęs 🙁

Kestutis, 2013-12-06 20:42:37

Jooo…Jau dabar pakelėj nuo Kauno iki Klaipėdos keletą pažystamų-polivarkų. Tikrai būčiau važiavęs ilsėtis iš vakaro, žinodamas meteo.lt ir eismoinfo.lt galimybes.

1, 2013-12-07 08:28:50

Sveiki, jei esu moksleive ir turiu keleta klausimu , is matematikos , ar galetumete y juos atsakyti, paaiskinti?

Burgis, 2013-12-07 09:49:48

1: moksleive tu, mieloji moksleive! Tu ne kelis klausimus turi, tu užtvindei mano el. paštą savo klausimais… Suprask gi, kad ne svetainei skirti tavo klausimai. Rašyk man asmeniškai (bronius.burgis@ktug.lt) – atsakysiu, bet ne į penkis klausimus per dieną, o tik vieną per dieną, ne daugiau. Juk aš turiu ir savo darbo…

ak, 2013-12-07 10:30:45

Na – nieko čia ypatingo – tiesiog ekstremali situacija ir tiek. Būna ir blogiau. Gaila, kad žuvo keli jauni idiotai. Bet gal ir gerai – kitiems pavojaus mažiau. Na o rimtas ir susikaupęs pasiruošęs kovai gali žūti nebent atsitiktinai. Kartą tokiame kuznecko Alatau kalnagūbryje mus ant viršūnių užkjlupo pūga. Ėjome nieko nematydami bene septynioliką valandų. Nežinau kaip pavyko susiorientuoti ir išeiti į miško zoną. O ten sniegą pakeitė lietus. Mūsų buvo devyni – aštuoni susmuko prie artimiausio maumedžio ir nebejudėjo. Aš likau vienintelis – spėju, kad mane užgrūdino bjaurus gyvenimas vaikų namuose. Taigi ištempiau tentą, sutempiau po juo ir passlėpiau nuo lietaus aštuonis kūnus, galiausiai sukūriau laužą, užkaičiau arbatą, primečiau į ją aukso šaknies (yra toks augalas “Rodiola rosa”) ir padaužęs per žandus prižadinau tokį Andrių tiek, kad jis pajėgė išgerti arbatos. Po to jau dviese žadinome kitus. Atgaivinome rupūžes. Mat aukso šaknis yra stiprus biologinis stimuliatorius. (Spirito irgi turėjau) Vėliau sužinojome, kad tą dieną ant tos pačios keteros sušalo vietinių turistų – sibiriečių grupė. Visi susėdo pasėdėti užuovėjoje už uolos viršūnėjė. Po kelių savaičių ten ir rado juos besėdinčius. Aš gi savo vaikinus keikiau bjauriausiais žodžiais , net antausius kelis skėliau, bet priverčiau eiti. Taigi kas yra pasiryžęs kovoti ir įveikti baimę bei savo silpnumą žūva itin retai.

1, 2013-12-07 14:28:23

atsiprasau

Burgis, 2013-12-07 20:13:55

1: šiandien du tavo uždavinius išsprendžiau! Būk sąžininga…

Adefagija, 2013-12-08 14:38:00

Šita miela, švepla Moksleivė, gal pagaliau užves Direktorių ant teisingo kelio. Ko gi Jums lakstyti su tais seminarais po visą Lietuvą, gaišti laiką, degint benziną, kad galim sėdėt šiltai namie ant sofutės ir spręsti moksleivėms uždavinius.

Kaip aš pavydžiu dabartinėms moksleivėms!

Mano moksleivystės laikais, tai nebuvo nei interneto, nei el. pašto; nepažinojau ir gerojo dėdės Burgio.

Aš buvau labai švelni mergytė, tai Direktorius man tikrai būtų išsprendęs ir matematiką, ir dailyraščiu parašęs, ir nupiešęs spaliukus nešančius balionus per Revoliucijos metines…Nemėgau šitų dalykų!

Dar labai nemėgau siūti ant uniformos tokių baltų kalnieriukų, kad tipo švariai atrodytum…O tos tamsiai rudos uniformos, tai buvo plisuotos, todėl nebuvo galima skalbti…Tai ir išvaikščiodavom visus mokslo metus pribezdėtomis, – svarbu kalnieriukai būtų balti.

Dar labai nemėgau kasų pintis….

Ai, apie ką aš čia dabar….

Norėjau parašyti, kad tiesiog gaila jaunystės be interneto.

Egidijus, 2013-12-10 00:42:50

Ponas B.B. sveiki, atvykę, į mano darbo kasdienybę, beje aš ne vilkikų vairuotojas, aš – inžinierius.