Baltijos kelio pamoka

Dabar jau visi parašė apie Baltijos kelią, parodė 20 metų senumo vaizdus, leido paklausyti to meto dainų. Tiesa, šiai progai parašyta ir naujų, bet pastebėjote, kad jos visai ne tokios įtaigios, kaip senosios? Kažkas negerai su ta istorija…

Vaikystėje negalėjau suprasti: laikraščiai rašo apie milijonus tonų prikultų grūdų, primelžto pieno, o tie kaimynai kolūkiečiai vis prieš valdžią ir prieš valdžią… Vyresnėse klasėse pajutau, kad esu nekaip patriotiškai išauklėtas. Nors moku mintinai:

_**Menas Puškino, Džambulo

Laukiamas svetys,

Ir kišlako, ir aūlo

Atveria duris.**_

bet negaliu įsijausti, kad Kirgizija – irgi mano tėvynė. Nors tu ką…

Be to, niekaip negalėjau suprasti, kam reikia taip kvailai rašyti:

_**Mylėki Partiją, vaikuti,

Mylėk kaip motiną myli…**_

Šiomis dienomis grįžta panašus jausmas… Kaip atrodo ta 20 metų senumo istorija dvidešimtmečiams, jei vėl reikia kalti: “Mylėki partiją…”?

Prisiminkime… Sąjūdžio aktyvistai kalbėjo “darbo kolektyvuose”:  1) mes atkursime Lietuvos nepriklausomybę (nuo Rusijos, žinoma!); 2) mes panaikinsime privilegijas valdžios žmonėms; 3) mes panaikinsime nomenklatūrą; 4) perėmę valdžią, mes ją perduosime profesionalams; 5) … Gana. Vien tų keturių pažadų užteko du milijonus sustatyti į vieną grandinę. Ir aš ten buvau, stovėjau, džiaugiausi ir tikėjau: XXI amžius, tai ne Bastilijos ir ne Žiemos rūmų šturmas, po kurių pavyko panaikinti tik monarchiją – ne daugiau. Gal pagaliau istorija bus rašoma kitaip, gal pagaliau bus paneigti tūkstantmečius žinomi dėsniai, kad pažadai nuo darbų labai skiriasi, kad visuomenės prigimtis tokia – valdžia gera tik sau. Gali klysti vienas žmogus ilgai, gali klysti daug žmonių trumpai, bet negali klysti daug žmonių ilgai.

Dabar atsakau: gali. Visuomenės dėsnių neįveiksi. Gražiai tai iliustruoja faktas, kad visos “Baltijos sesės” po “Baltijos kelio” gyvena labai panašiai. Taigi ne Landsbergis, ne Brazauskas kalti, kad nė vienas esminis pažadas nevykdomas. Nė vienas Akto signataras viešai nepasmerkė kolegų, paskyrusių sau privilegijas. Nomenklatūra yra “kietesnė” nei sovietmečiu. Nepriklausomybė nuo Rusijos užpilta nafta, dujomis… Valdžioje profesionalas su žmona profesionale…

Taigi dabar jauniesiems turėtų būti aišku, kodėl taip atkakliai esame verčiami pripažinti “Baltijos kelio” didybę. Lyg kas nors ginčytųsi! Taip, tai buvo nepaprasta, didinga, reikšminga, bet … buvo. O norima nutiesti lieptą nuo tų dienų į šias. Nepavyks.  Pasidžiaugsiu, kad niekas iš mūsų, stovėjusių toje grandinėje, negali atimti to jausmo, bet priminsiu Julijaus Fučiko žodžius: “Žmonės, būkite budrūs!”

Atsakymai

V.R., 2009-08-23 10:53:17

Ne dėl pažadų žmonės važiavo į Baltijos kelią, o dėl laisvės troškimo.

Keistos jūsų intonacijos. Ar manote, kad šiandieniniam jaunimui nėra reikalo žinoti apie Baltijos kelią?

O dėl Nepriklausomybės, tai ne vien “nafta ir dujos”. Tik pamąstykite apie atsivėrusį VISĄ pasaulį ir dabartines galimybes.

Burgis, 2009-08-23 11:58:24

V.R.: taigi ir parašiau, kad jaunimas žinotų…

Burgis, 2009-08-23 13:05:47

Perskaitęs V.R. komentarą pagalvojau, kad dar reikia patikslinti. Aš gėriuosi Baltijos kelio akcija, aš džiaugiuosi atgauta Nepriklausomybe (ir V.R. prasme, ir žymiai plačiau…), man patinka mano šalis. Geriausias to įrodymas – mūsų šeima (aš su žmona, uošve, marčia, žentu, anūkėliais) – su darbais, kelionėmis, gyvenimo sąlygomis: prieš 20 metų apie tai nebūčiau išdrįsęs net svajoti! Maža to, aš sutinku, kad visiems signatarams, Sąjūdžio aktyvistams kasmet būtų mokama po milijoną – mes galime jiems taip padėkoti ir valstybė pajėgi tai padaryti.

Bet tema ne apie tai: 1) nepakenčiu veidmainystės; 2) naiviai tikėjau, kad visuomenės dėsniai pasikeis, todėl noriu, kad jaunesnieji nebūtų tokie naivūs; 3) gaila tų, kurie kaip ir aš tikėjo, o dabar kenčia dėl nesugebėjimo pakeisti savo gyvenimą. Tik tiek.

Rimas, 2009-08-23 19:35:24

p. Burgi, tai gal primintumėt jaunimui, kas buvo J.Fučikas?

Burgis, 2009-08-23 20:32:37

Rimui: testas pavyko! Aš čia vis dar laisvalaikiu kaupiu medžiagą “autorinei” knygai, kurią dabar jau nutariau pavadinti “Akcentų knyga”. Bet vienas šios svetainės lankytojas supeikė idėją sakydamas, kad dabar viską galima rasti internete. Bet aš galvoju: galima tai galima, bet reikia žinoti, ko ieškoti, ir reikia ieškoti… Taigi rašydamas šią pastraipą tyčia neparašiau, kas tas J. Fučikas. Užsakykite paiešką ir bematant rasite: “žymus Čekoslovakijos komunistų veikėjas Julius Fučikas savo knygoje „Reportažas su kilpa ant kaklo”…” Aiškiau? Vargu! Kas komentuos? Kas bekomentuotų – komentuos tendencingai, autorizuotai. Tai gal tai ir gali būti knygos pagrindinė idėja?

Rimas, 2009-08-24 09:22:35

sveiki, aš tai žinau (sužinojau dar mokiniu būdamas), kas tas “komunistų veikėjas”, bet nesupratau, kam jį cituoti, kalbant apie BALTIJOS KELIĄ? Ar čia Jūsų tikslas – provokuoti, erzinti, versti ginčytis (kai kada, deja, tik kai kada, ginčuose galima rasti krislelį teisybės…).

Dainora, 2009-08-24 13:24:54

Aš irgi sunkiai suprantu, kas čia bendro – Fučikas (buvau kadaise jo vardo pionierių stovykloj) ir baltijos kelias. man atrodo, šventvagiška gretinti tokius dalykus.

O dėl “mylėki partiją”, tai ar jums neatrodo, kad “mylėki komunistų partiją” ir “mylėk tėvynę” yra labai didelis skirtmas?

Rimas, 2009-08-24 13:51:21

trinkite, Broniau, po pokalbio aš tikrai supratau, kodėl …. Kauniečiai yra išrinkę Šustauską metu 😀

Rimas, 2009-08-24 13:52:02

meRRRRu

Burgis, 2009-08-24 13:52:15

Dainorai (ir šiek tiek Rimui): Gerb. Dainora, dviejose temose Jūs spėjote pavartoti žodžius “šventvagiška”, “arogantiška” ir tuo atsakėte į klausimą, koks ryšys tarp J. Fučiko ir Baltijos kelio: visada atsiranda tokių “mokytojų” kaip fučikai, dainoros, rimai, kurie imasi kategoriškai reikalauti: tu turi rašyti, kalbėti, elgtis taip, o ne kitaip! Stulbinantis sutapimas: man berašant šias eilutes, iš Vilniaus paskambino… Rimas! Norėjo dar ir telefonu mane pamokyti, ką ir kaip turiu daryti savo svetainėje! Matote, kas darosi…

Pakartosiu: jau nieko gyvenime nebebijau, bet fanatikų bijau…

LT, 2009-08-24 14:53:11

Jei nebūtų Bltijos kelio, būtume Rusijos Federacijos dalis. pasižiūrėkite, ar ten kas nors geriau tiek ekonomikoje, tiek politikoje. Socializmo neliko nei ten. O kad valdžioje “profesionalai”, galime kaltinti tik tuos 60 proc. rinkimuose nedalyvaujančių rinkėjų.

IS, 2009-08-24 17:21:14

LT: “O kad valdžioje „profesionalai“, galime kaltinti tik tuos 60 proc. rinkimuose nedalyvaujančių rinkėjų.”

Atsiprašau, o kandidatai, matyt, patys tinkamiausi? Tiesiog 40 proc. išrenka ne tuos?.. Sveikinu Jus, LT, sužibėjus 🙂

Dainora, 2009-08-24 17:53:05

Na, atsiprašau, jei mano paprastas pasamprotavimas jums reiškia “kategorišką reikalavimą” – cituoju jus: /tokių „mokytojų“ kaip fučikai, dainoros, rimai, kurie imasi kategoriškai reikalauti/- tai šnekėkite sau vienas savo svetainėje. Niekas nieko jūsų nereikalauja, bet, kaip matyti, diskusija jums irgi nereikalinga, jei oponuoja jūsų nuomonei. TIkriausiai buvote labai geras komjaunuolis.

Beje, mano vardas rašomas didžiąja D, kaip ir jūsų vardas ir pavardė.

Burgis, 2009-08-24 18:58:02

Vis dar Gerb. Dainorai: aš nežinau, nei kokio Jūs amžiaus, nei kokio išsilavinimo, bet drąsiai tvirtinu – žodžio “skonio” nejaučiate. Gal apibrėžtumėte, ką man, laisvamaniui, turėtų reikšti “šventvagiška”? Kuriam žmogui suteikta teisė apie kitą, nepažįstamą, sakyti “arogantiškas”? Kas yra diskusija? Pagaliau: gal Jus mokykloje mokė, kuriais atvejais pavardės, vardai rašomi mažosiomis raidėmis? Panašu, kad nemokė…

Taip, aš buvau labai geras komjaunuolis, net Lenino stipendiją institute gaudavau. Tai privalumas ar trūkumas?

Neskubėkite įsižeisti ir įžeisti, paskubėkite pasimokyti. Bet gal jau ne iš manęs…

Eglė, 2009-08-24 20:15:58

Dainora, bet jūs nesupratote teksto. p. Burgis ne už komunizmą ar tarybų sąjungą, bet prieš veidmainystę. O žmonės buvo pasiryžę galvas padėt vardan tos Lietuvos… Baltijos kelio jau niekada nepakartosi, bent jau su tais pačiais žmonėmis.

Egidijus, 2009-08-24 21:11:46

Laba diena, matau fanatizmas vis dar neisnyksta is musu galvu… turiu omeny ir Fucika ir Lietuvos nepriklsausomybe… Puolam visus kurie tik bando ka nors pasakyt pries politine santvarka. O ar ne panasi sitaucija buvo ir pries 30 metu zinoma as dar buvau per jaunas kad tai suprasciau….

Burgis, 2009-08-24 21:54:35

Tfu, tas Fučikas, kaip jis čia man ant seilės užėjo! Galėjau pats pasakyti tai, ką ir norėjau pasakyti: “Žmonės, būkite budrūs!” Kas iš lankytojų būtų prisiminęs, kad tai jau kažkas pasakė? Kas parašė politinį veikalą “Ką daryti?” Ogi visi, kas netingėjo, parašė po politinį veikalą tokiu pat pavadinimu! Neįtikėtina, bet faktas. Tuoj ir aš tokį veikalą parašysiu…

Nejuokingas anekdotas:

***

Išgėriau butelį vyno ir parašiau eilėraštį:

“Mūs lūšnelėj jau sutemo

Liūdna čia ir nejauku…

Ko gi taip, senute mano,

Nutilai šįvakar tu?”

Kitą rytą išsipagiriojęs prisiminiau, kad kažkas tai jau buvo parašęs…

***

Skaitytojau – kas?

Dainora, 2009-08-24 22:12:04

Puškinas.

Atsakau Eglei. Baltijos kelią pakartotų tie patys žmonės. Tikrai pakartotų- ar nejaučiate skirtumo, gyventi SSSR ir Lietuvos valstybėje?

Pats svetainės šeimininkas rašo, kad apie tokį gyvenimą, kokį turi dabar, “prieš 20 metų apie tai nebūčiau išdrįsęs net svajoti!”

O valdžia – jojkia – niekada ir niekam nebuvo ir nebus gera.

Vis dėlto, Egle, jei reiktų pakartoti Baltijos kelią, jei tektų rinktis – “sąjunginė” ar nepriklausoma Lietuva – neitumėte?

Aš ir ėjau, ir dabar eičiau. Beje, tada buvau 25-erių.

Viso gero visiems.

V.R., 2009-08-25 00:02:35

Lermontovas.

O aš pritariu Dainorai. Gretinti Fučiką ir Baltijos kelią nedera todėl, kad tai priešingi poliai – komunizmas ir antikomunizmas.

Dėl šventvagiškumo, tai, p. Burgi, jūs pats pirmas įsižeidinėjate – ir laisvamanis turėtų turėti šventų dalykų – tokių kaip (pvz.) Tėvynė, šeima, kai kam gal kiti dalykai.

Skatinimą mylėti tėvynę jūs net nesusimąstęs prilyginote skatinimui mylėti priešų partiją. Na, nesu fanatikas, bet suprantu Dainoros pasipiktinimą. Čia ir man jau “neskanu”.

Paieškojau, kur ji pavartojo žodį “arogantiška”. Radau. Apie jūsų ir kitų nuomonę, kad krizės nematyti. Na, atleiskite, nematyti krizės?… Apsidairykite ne tik savo ir savo turtingų draugų kiemuose. Padėtis žiauri. Taip pat ir mano šeimoje – žmoną atleido iš darbo, šeimoj du studentai, už vieno mokslą mokame. Perspektyvos ateinantiems mokslo metams nekokios. Bet mūsų vaikai bent jau mokosi. Pažįstu tokių, kurie bankrutavo ir smunka žemyn- su pagreičiu. Kalba apie emigraciją. Ne taip mažai tokių. Atsimerkite, pasiklausinėkite savo mokinių.

Rasa, 2009-08-25 09:20:51

V.R.:bėda tame, kad dabar toks laikas, kai dauguma piktoki ir labai priima bet kokius žodžius asmeniškai ir perdėtai. Dėl krizės- Burgis tiesiog paklausė, ar žmonės ėmė ką nors daryti teisingiau ir geriau krizės metu. Tai nereiškia, kad jis ar kitas NEMATO tų, kuriems sunku. Neseniai skaičiau psichologo straipsnį apie tai, kaip SUBRENDĘ žmonės krizės metu atranda daug puikių gerų dalykų tarpusavio santykiuose, paprastume, atranda naujų galimybių ir t.t. (dalis tikras “briedas”, dalis tiesos yra 🙂 Gaila, mūsų šaly subrendusių mažai.

Kalbant rimtai, suprantu, kad sunku, kai šeimoj lieka tik viena dirbantis, kai bankrutuojama ir t.t. Vis tik ar TAIP BLOGAI? VISIŠKAI? Ką reiškia smunka kai kurie žemyn su pagreičiu? Morališkai? Ar TIK kad nėra pinigų?

Žinot ką, mano sesė viena išlaiko du vaikus, ji prarado darbą, neturėjo pusę metų. Aš uždirbu nedaug, mama ne per daug turi pinigų, bet kas mėnesį sumesdavom kiek galim. Dabar ji vėl dirba.

Tai nėra pasaulio pabaiga, tai ne vėžys. Taip, atsisakymas, neturėjimas daugelio dalykų labai pykdo ir vargina. Bet tai laikina (tik man tai jau turbūt amžina- niekada nebūsiu turtinga :).

Tiesiog daugelis mūsų esam tikri ištižėliai. Žinot, vienas verkia, kad neturi pinigų, kai jo piniginėj lieka keli šimtai, o aš džiaugiuosi kad turiu, kai piniginėj (einu paskaičiuosiu :)- ogi 43,08lt. 🙂 Mano alga kito mėnesio 15-ą. Ir aš žinau, kad ką nors sugalvosiu. Na, vyras gal šiek tiek gaus, nes jį vakar irgi išmetė iš vieno darbo 🙂

Krizė man buvo tada, kai aš po operacijos negalėjau dirbti, nepaėjau, mane išmetė iš darbo, nes dirbau be knygelės, vyras buvo toli, mobilių nebuvo. Tada neturėjom su vaikais už ką nusipirkti valgyt. Buvau jauna ir labai išdidi, neleidau sau prašyti niekieno pagalbos. Dabar su liūdna šypsena prisimenu, kokia kvaila buvau. Net vyrui kurį laiką nesakiau, kad mane operavo, kad jis nesinervintų ir neparlėktų be laiko. Tada pasikepdavom skardoj bulvyčių (aliejaus irgi neturėjom), o vaikiukai maži džiaugdavosi, kai nusipirkdavom paprastą batoną. Pabandykit įsivaizduoti, kaip reikia žiūrėti į akis maždaug 4-ių ir 8-ių m. vaikučiams, kai nežinai, ką jiems duoti valgyt.

Ir užauginom. Neprašiau jokių nemokamų maitinimų mokyklose (sūnus vieną trimestrą tik nuėjo), tiesiog man ir vaikams išdidumas neleido. Jei vaikus pasidariau, tai juos ir išauginsiu. Jei esu sveika, tai užsidirbsiu tiek, kiek man būtinai reikia. Taškas 🙂

petras, 2009-08-25 09:26:12

Komunizmas kaipo idėja visai smagus 🙂 bet aš viestiek už diktatūrą.

Rasa, 2009-08-25 09:30:50

Petrui: atvažiuok pas mane, aš tau padiktuosiu 🙂

Jau va bulvikes kaime kaip tik reik kast… Atlyginimo gausi kartą pavalgyt, tris kart per sprandą… 🙂

Eglė, 2009-08-25 10:46:54

Dainora, be abejo skirtumas yra. Lietuva – laisva šalis, žmonės gali laisvai migruoti ir laisvai reikšti savo nuomonę. Bet veidmainystė liko, liko tarp, tų kurie stovėjo priekyje ir kvietė tautą. Argi neskaudu. Už tai žmonės į rinkimus neina, nes nebetiki.

petras, 2009-08-25 13:11:06

Ok atlekiu, aš būsiu tas kur užprotokoluoja viską. o kasėjų rasim..

Rasa, 2009-08-25 13:20:22

Petrui: gerai. O dėl kasėjų, tai pagalvojau, tikrai, geriau paskambinsim ir pasakysim, kad minų radom, atvažiuos kareiviai, iškas 🙂 Turi būt kažkur kaime dar parako nuo karo likusio, pabarstysim…

naujokas Vytautas, 2009-08-25 13:39:14

Prieš 20 m. stovėdami Baltijos kelyje, mes kūrėm šviesios Lietuvos ateities planus,lyg sodindami vilčių sodą.

Šiandien daugelis mūsų stovi šioje neišsipildžiusių svajonių dykumoje, regėdami A.Baranausko Anykščių šilelio baisumus.

Kalbu ne apie lūžtančias prekių lentynas,rėkančias kaip kontrargumentas mano pesimistinėms mintims.Rašau apie dykvietes mumyse. Kas ir kada padarė klaidas ?

Mes,patikėję auksaburniams politrukams vaikų ir savo ateitį.

Visai nesvarbu,kas pasakė „Žmonės, būkite budrūs!“.

Pasakė žmogus,linkėdamas mums, ateities kartoms atsakingai valdyti savo ir vaikų likimus.

Šiandien per daug skiriama dėmesio rėmams,nematant paveikslo prasmės.

Burgis, 2009-08-25 13:57:23

Pasirodo, ne vien mano tokios akys… Rekomenduoju paskaityti lrytas.lt “Paprastučių valstybė…”. Ypač komentarus.

IS, 2009-08-25 14:02:54

Kokios metaforos, n. Vytautai, skaitau ir gėriuosi… Tuo pat metu stebiuosi, kaip kai kurie asmenys nesuvokė p. Burgio minties esmės.

Nejaugi jie ir Jūsų nesupras?!

Andrius, 2009-08-26 09:01:07

Perskaičiau visą Rasos komentarą (itin retas reiškinys) ir kilo dvi mintys:

1. Apie tai, kad ji niekada nebus turtinga. Pacituosiu O. Benderį: “Finansinė bedugnė yra pati giliausia iš visų. Į ją galima kristi visą gyvenimą…”.

2. Apie vaikus. Tikriausiai nelengva laviruoti tarp ribos, kai vaikai visko pertekę ir nevertina to, ką turi. Ir tarp besiformuojančio kaltės jausmo, kad jie nori, o tėvai negali jiems to duoti. Jūs gal ir šauni motina, kad išlaikėt vaikus vargo sąlygomis. Bet kas pasakys, kar jie neliko traumuoti ir neišsivystė koki enors kompleksai dėl to?

naujokas Vytautas, 2009-08-26 11:42:37

Andriui:reiktų skirti dvi turto rūšis-materialines vertybes ir dvasines, moralines.Tavo duotu o.benderio pavyzdžiu nesižaviu,nes turto, brangenybių siekimas bet kokia kaina pražudo žmogiškajį pradą.Begalės tokių istorijų finalas vienas- praregėjimas paskutinėmis gyvenimo akimirkomis, žvangant giltinės dalgiui, kai nieko negalima pakeisti.

Pusiausvyros siekis tarp materialaus ir dvasinio turto turėtų būti privalomas šiuolaikiniam civilizuotam homus sapiens.

Vien mat. turtu grįsti tėvų ir vaikų santykiai – iš anksto užprogramuota naujos augančios kartos tragedija šeimos ir valstybės požiuriu.

Rasa, 2009-08-26 19:49:31

Andriui: 🙂 Kadangi mano išsamaus atsakymo manau nenori, neturėtum kantrybės skaityti :), atsakysiu trumpai dėl 2 punkto. Aš manau (ir jie mano), kad jie neliko DĖL TO etapo kompleksuoti 🙂 Bet… apsidairyk aplinkui, gerai pagalvok ir pasakyk, ar tu pažįsti bent 1-2 neturinčius kompleksų žmones? 🙂

Aš ramia sąžine galiu pasakyti (gerai, kad nemato mano mama 🙂 kad daviau savo vaikams ne mažiau (būtų negražu sakyti daugiau :), negu man davė mano mama, nors aš jau kokių penkiolikos vaikščiojau su man individualiai siūtais kailinukais. Tais laikais tai buvo brangu…

A, 2009-08-27 10:47:36

Kodėl Lietuva taip garsiai skelbiasi, kad yra laisva ir visiškai nepriklausoma, jei vistiek priklauso ES, NATO… Taip pat, Lietuvos “likimas” priklauso ir nuo kitų didelių valstybių…Sakote galima laisvai reikštis? Pasireiškei laisvai apie komunizmą, jau žiūrėk visi į tave kreivai žiūri…Nežinau, nežinau…

petras, 2009-08-27 13:23:53

Laisvė šiaip kažkoks keistas žodis, nieko neapibūdinantis. Juk žmonės pradžių pradžioj turėjo laisvę (tikrą) galėjo daryt ką norėjo. Bet jie sugalvojo susirast bendraminčių ir susigalvojo taisykles, normas ir t.t. lygtais ir nebeliko laisvės. Iš kitos pusės, mes esam absoliučiai laisvi. galim daryt betką, kątik norim (aišku tik fizikos dėsniams paklūstam) ir sugalvojam. tačiau darydamas tą ką nori, gali ilgai ir netempt. todėl belieka prisitaikyt prie susikurtų apribojimų, jei nori gyvent kaip kiti :D:)

sonata, 2009-08-27 14:58:18

petrui: visai neatsimenu, kas parašė (“kairys ar dešinys”) “Laisvė – tai suvoktas būtinumas”. Mane šita frazė daug kur gelbėja, kai sunku atsirinkti, kas dėl ko ir kam.

Rasa, 2009-08-27 21:01:45

Laisvė…

Įvairiai žmonės ją supranta 🙂 Kažkada mes ir čia kalbėjomės apie tai.

“Kai iš žmogaus atimate viską, negalite jo valdyti. Jis ir vėl laisvas.” (Solženycinas)

O gal “Laisvė- tai galimybė pasirinkti savo naštą” ? (Menuchinas)

Burgis, 2009-08-28 08:31:04

Rasai ir kt.: A.Solženycinas pasakė tai, kas man padeda jau daug metų…

GZ, 2009-08-28 15:58:55

V.R. – čia jums laikinas silpnumas, ar jūs skundžiatės ir kai jums pilvą skauda ? Bėdas reik spręst, o ne viešai dejuot, jūsų šeimai iš to tikrai nedaug naudos.

Dainora, 2009-08-28 21:07:37

GZ

Aš jums vietoj V.R. atsakysiu. Pirmiausia pacituosiu dr. Burgį (tema apie krizės “nepastebėjimą”.

“Vasara. Matyt todėl taip nepastebiu krizės požymių…”(BB).

V.R. ir paaiškino, kad krizė taigi yra, ir akivizaizdi. Aš dar pridėsiu, kad nežinia kaip izoliuotam nuo visuomenės reikia gyventi, kad nematytum ryškiai pablogėjusio gyvenimo požymių. Na, kas vaikus jau užauginęs, tai gal ir gali “kaifuoti”.

Iš esmės, tai čia beviltiška diskusija. Taigi atleiskite.

hm…, 2009-08-29 10:43:10

Ne “kaifavime” esmė, o daryme to, ką darei iki šiol. Jeigu tavo veikloje niekas nesikeičia, tai krizė tavęs nepalietė. Jeigu tavo veikla keičiasi, bet ji keitėsi ir nesant krizei, tai krizė tavęs nepalietė. Na, galbūt palietė, bet ne ta baisiąja savo žodžio prasme, o tiesiog kaip dar vienas kintamasis, į kurį atkreipi dėmesį priimdamas sprendimus. Žmogui, kuris neturi asmeninės krizės ir bendra visuomenės krizė nė motais, na, o tam, kuris nesugeba susitvarkyti savo gyvenimo didžiausia krizė yra klestėjimas, nes jis sukuria iliuziją, kad viskas tvarkoje ir nieko keisti nereikia.

Dainora, 2009-08-29 20:04:57

hm

Jūs nesupratote.

Kaip gali nesikeisti veikla, jei tavo veiklą “pripjovė” krizė. Tiesiog ne visi darbai ir ne visi bizniai dabar “eina”, todėl kad ir kaip norėtum negali daryti to paties, ką darei iki šiol. Aš turiu tokią kuklią tarnybėlę už pusantro tūkstančio -tie pinigai buvo beveik vien tik mano moteriškiems reikalams… Dabar pamažino iki 1000. Visa šeima laikėsi ant vyro pečių – jis turi tarptautinių pervežimų firmą – na, žinote, “furos” maždaug nuo Ispanijos iki Uralo. Gyvenome, sakyčiau, gerai, nors vyras be atostogų, bet ir beveik be finansinių rūpesčių.

Sūnus studijuoja Britanijoje, nors ir dirba savaitgaliais, bet turėjome jam padėti mokėti už mokslą.

Ar patikėsite, kad nuo pernai metų rugsėjo vyras teuždirbo kelis šimtus litų. PER METUS. Bankrutuoja jo partneriai Prancūzijoje, Vokietijoje, liko didelės skolos, kurių niekas nebesugrąžins. Turėjome santaupų, atrodė, nemažai – bet per metus jos beveik ištirpo, juk reikia išlaikyti namą, mokėti paskolą, o esame 5 asmenų šeima. Mano varganas 1000 tapo aukso vertės – maistui dar pakaktų, bet mokesčiams – ne. Namui buvome paėmę paskolą, ją reikia grąžinti.

Vyrui 48 metai. Kokios pelningos veiklos jis galėtų imtis, jei pastaruosius 17 metų kūrė savo verslą?

Štai jums ir “krizės nebuvimas”. Aš dar laikausi, o jam – depresija.

Tai jums tik vienas pavyzdėlis. Aplink tokių daug. Sėkmės kūdikiams bepiga “nepastebėti”.

Atleiskite, kad išsiplėčiau.

Rasa, 2009-08-30 17:17:02

Dainorai: tikrai labai gaila, kad jums taip atsitiko. Manau, kad jums tikrai labai sunku. Laikykitės. Ir sėkmės.

roberto, 2009-08-31 08:47:47

Juk viskas buvo paskaičiuota iš karto. Manot jei po nepriklausomybės paskelbimo tarybinė armija būt nedelsiant išėjusi, tai kas tada? Bet dėja ji buvo tiek kiek reikėjo, kol anie neįsitvirtino. O įsitvirtinę pasakė, nio dabar mes patys vežėčias galim valdyt. Ir pavaldė, ne keliu, o šunkeliais, bėkele, po kemsynus 20 metų, jau visas krovinys išsibarstė, greit vežėčios tuščios liks, kol pagaliau užkliuvusios kur visai subyrės. O kas atsakys……..niekas. O kas kentės……….?

GZ, 2009-08-31 12:23:10

1. Aš – vyras – šeimos laivo kapitonas. Kapitonas panikoje – laivui šakės. Net jei padėtis nepavydėtina, kapitonas neturi jos bloginti, pats keldamas bangas. Tas pats ir sporte, ir bet kokios organizacijos ar valstybės valdyme. Jei gavai šeimos vairą, tai ir vairuok.

2. Mano protėviai mušė vokiečius, rusus, ir kitus kurie kėsinosi į mūsų gerbūvį. Mano tėvai atlaikė Sibirą. Šita “krizė” – tik gėlytės palyginus su tikrais sunkumais. Man būtų gėda skųstis dėl bet kokių šios dienos sunkumų prieš tuos, kurie mane užaugino.

3. Pas mane dvi sveikos rankos, dvi stiprios kojos, ir galva ant pečių. Jų pagalba aš išmaitinsiu ir užauginsiu savo atžalas. Visos sienos atviros – važiuosiu, ieškosiu – kažkur kažką surasiu. Jokios vyriausybės, jokios partijos to nepadarys geriau už mane patį.

Ta daina – “Ko verkiam ir dejuojame…” – ne apie mane.

Burgis, 2009-08-31 13:05:59

Užjausdamas Gerb. Dainorą, vis tik pritariu GZ – trijų vaikų šeimos galvai. Nors nesiliauju galvoti, kaip čia padėti tokioms šeimoms, kaip Dainoros. Bet turiu gimnazijoje tokių šeimų – joms ir padėsime, kaip sugalvoję…

petras, 2009-08-31 16:23:16

Gyvenimas yra š*dų pyragėlis, nieko nepadarysi 🙂

Dainora, 2009-08-31 21:23:42

Aš nesiskundžiu. Mes toli gražu nebadaujame. Tik iliustruoju, kaip čia sakė, “krizės nepastebėjimą” šita paprasta, man gerai žinoma ir jaučiama gyvenimiška situacija. Tokių, kaip mūsų šeima – daug,ne vienas ir ne du mūsų pažįstami. O jūs čia čiulbate “krizė nepakeičia, krizė nepakeičia”…

Vyras mąsto apie laikiną emigraciją, bet nenori mesti verslo – tikisi, jog atsigaus, šiokių tokių požymių yra. Būtų neprotinga, tiek investavus, dabar viską mesti.

GZ

Mano uošviai taip pat iš Sibiro grįžo su vienu lagaminu. Viską užgyveno.

Bet Jūs neskiriate paprastos informacijos nuo skundimosi. Mano papasakota situacija skirta atmerkti akims tų, kurie NEMATO KRIZĖS.

Žinoma, kad išgyvensime. Bet krizė yra, ir ryški.

Burgis, 2009-08-31 21:29:44

Dainorai: prašyčiau, Jūs nepykite, bet nesupratote temos: aš MATAU krizę, nemažai žinau apie ją, bet aš klausiu, ar tik TAIP ir tik TIEK viskas ir visi turėtų pasikeisti?

Galite mane prakeikti, bet vis tiek sakysiu: karai, krizės, revoliucijos nėra vien blogis, bet yra ir gėris: kaip geležis žaizdre užgrūdinama, taip sunkmečiai, nelaimės pakeičia žmones, jų vertybes, gyvenimo prasmę. Tai aš ir sakau – ar ne per mažai, ar ne per lėtai keičiamės?!

Dainora, 2009-08-31 22:00:36

Taip, aš šiek tiek per irzli (dėl “krizės”). Pasižadu daugiau apie ją nešnekėti. Sūnus turės mesti mokslus Britanijoje (baigė 2 kursus) – nebeišgalėsime. Betgi ne į SIbirą ištremtas, ar ne?

Burgis, 2009-09-01 12:21:47

Dainorai: ne, jokiu būdu sūnus neturi mesti studijų Britanijoje! Nežinau kaip, bet turite rasti išeitį. Daug KTUG absolventų jau ne tik studijuoja, bet ir baigę studijas dirba Britanijoje – gal jie galėtų padėti? Paieškokite ryšių http://www.ktug.lt diskusijų lentoje.

Dainora, 2009-09-01 14:25:57

B. Burgiui

Ačiū už palaikymą. Aš suprantu, kad sūnaus studijos – pati didžiausia investicija. Vis dėlto šiandien nematom jokios išeities. Gal pavyks padaryti metų pertrauką studijose, jei ras darbą pagal būsimą specialybę. ten taip daroma.

Su Rugsėjo pirmąja visus su ja susijusius.

lio, 2009-09-01 23:42:49

Kodel, man, p.Burgio tekstai, pradejo priminti p.Kirkilo tekstus?