Baltoji mirtis E621

Pamenate šios svetainės temą “Kas yra kalakutas?” Tada sužinojote, kad kalakutieną sudaro tik 75 proc. mėsos…

Dabar prieš mane dokumentas “Konservantų žalingumas žmogaus organizmui”. Manau, kad mums visiems šį dokumentą reikia nešiotis kišenėse…

Pateikiu tik keletą ištraukų:

E621 – “baltoji mirtis”;

Gali sukelti vėžines ligas: E131, E142, E210, …

Didina cholesterolio kiekį: E320, E321.

Didina kraujo spaudimą: E250, E251, E252.

Labai pavojingas: E123.

Sukelia odos ligas: E232, E233.

Naikina vitaminą B12: E220.

Sukelia išbėrimus: E311, E312.

***

Jums pasirinkti. Yra ir paprastesnių nusižudymo būdų.

Atsakymai

Rimas, 2009-05-28 09:38:13

sveikasvaikas.lt 🙂

laisvas, 2009-05-28 09:58:07

Aš visuomet galvojau, kad pakelti ranką prieš save(nusižudyti), reikia arba stiprios valios, arba praskydusių smegenų. Aš visuomet galvojau, kad užmušti, arba pavergti savo artimą(mylimą) žmogų siaubingoms kančioms, reikia tik praskydusių smegenų.

Dabar aš taip nebegalvoju…

Vakar su žmona, prekybos centre “iki”, ieškojom mėsos produktų be E. Tikriausiai jau spėjot, kad mums nepavyko rasti nei vieno…

http://beta.sveikasvaikas.lt/spring/productList?execution=e1s1

Justas Butkus, 2009-05-28 11:02:28

Pats gyvenimas yra ganėtinai žalingas procesas.

Čia net nekalbant apie siaubingo intensyvumo Žemėje natūraliai egzistuojantį radiacinį foną.

Di-vandenilio-mono-oksidas sukelia erozijas, keičia žemės veidą ir kasmet jame pražūsta ne vienas ir ne du žmonės. Keista kad šiai pražūtingai medžiagai neskirtas atskiras maisto priedų klasifikatorius…

Atleiskite, už sarkazmą.

Tiesiog kiekvieną medžiagą galime pavadinti keliais skirtingais būdais.

Nemaža to, kas dabar žymima Exxx kodais buvę ir anksčiau. Tos, arba tapačios medžiagos, naudotos ir iki įvedant vieningą žymėjimų sistemą, kuri leidžia atpažinti medžiagas nesimokant pavadinimų. Tai aktualu tiems žmonėms, kuriems vienų, ar kitų produktų reikia vengti, dėl kylančių reakcijų. Statistiniam piliečiui visi šie pažymėjimai tėra informacija, kad kumpis atvežtas iš Ispanijos dar nesugedęs, nes mirkytas vandenyje, kuriame buvo ištirpusi druska. Oi, tai yra E211, natrio benzoatas.

Gal ir ne vietoje aš čia. Tiesiog esu pratęs namuose matyti stiklainį, ant kurio parašyta “NaOH”, o jame tuo tarpu elementariai krakmolo pripilta. Ir greta sėdintys kolegos labiau bijo šaltos ir lietingos vasaros, nei suvalgyti ką nors, ko sudėtyje matomas E***.

Man atrodo, jog kai kuriais atvejais tai nežinojimo problema. Vienas požiūrio taškas nėra tvirta atrama…

petras, 2009-05-28 11:26:55

Vitaminai E valdo !!!

laisvas, 2009-05-28 14:39:21

Justui Butkui:

E 211 Natrio benzoatas Dirbtinis konservantas Gali sukelti vėžinius susirgimus, kenkia kepenims

Justas Butkus, 2009-05-28 15:23:15

laisvam:

E211 dirbtinis konservantas tuomet, kai kalbame apie pramoninę gamyba. Kartais uogienėse, ar dar kur, ši medžiaga gali būti natūrali, nes atitinkamai pažymėta rūgštinė medžiaga yra randama ir gamtoje.

Jo galimybė sukelti vėžinius susirgimus atsiranda tik reaguojant su askorbo rūgštimi. Santykiai ir galimybės – kitas klausimas.

Žalingas poveikis kepenims – nuo kiekio priklauso.

Elementari maistinė druska taip pat gali nužudyti žmogų. Nors ir vietoje, jei bus įsisavintas pakankamas kiekis.

Dar viena eilutė apie konkretų priedo E211 panaudojimą: pasirinkau pirmą medžiagą, kuri atitiko kriterijų “išsaugojimas”. Dabar dėl visa ko pasižiūrėjau: pasirodo šis priedas veikiau sutinkamas padažuose, ar vaistuose, nei mėsos apsaugoje nuo gedimo.

Pateikta informacijos eilutė, mano požiūriu, yra žalinga dėl kitos priežasties: pateikiama tik dalis informacijos.

Aš ne be reikalo pasitelkiau pavyzdį su vandeniu. Galima parašyti “Vanduo yra žalingas. Susidūręs su vandeniu žmogus gali mirti”. Ir tai bus tiesa. Tačiau čia trūksta tokių kruopelių: mirtį sukelti sąlytis su vandeniu gali tik tuomet, jei žmogus bus neapdairus, arba vandens bus labai jau daug.

Taip ir visos kitos cheminės medžiagos (vanduo taip pat cheminė medžiaga!).

Vienos jų yra žalingos ir žmogui reikia vengti net menkiausios jų koncentracijos. Ne tik valgyti, bet ir lytėti.

Kitos yra žalingos tuomet, kai viršijami tam tikri kiekiai.

Trečios gali būti žalingos, tačiau žmogus fiziškai tokių kiekių jų nesuvartoja (vėl elementarus vandens pavyzdys).

Žymėjimas “produkte jokių E” kur kas dažniau reiškia, jog tai produktas, kurį gaminant nebuvo pridėta medžiagų, kurių negalima sutikti tose gamtinės kilmės produktų, iš kurių jis pagamintas. Deja, bet absoliuti dauguma gamtinės kilmės produktų savo sudėtyje turi medžiagų, kurioms skirtas ir E*** žymėjimas.

Jei kaime rudeniop ruošdamas pomidorų padažą žiemai į jį pridėsiu truputį cukraus, dar truputį druskos, jau nebegalėsiu rašyti, kad tai produktas be E priedų…

Man kliūna ne pats noras aiškintis, ką valgome. Tai yra puikus noras.

Kliūna tie atvejai, kuomet pateikiama tik dalis informacijos, kyla neteisingos baimės.

Yra manančių, kad tręšiant laukus tuo, kas per žiemą susiformuoja tvarte, kuriame stovi galvijai, valgysime sveikesnį maistą, nei nusipirkę maišiuką trąšų iš ūkinių prekių parduotuvės. Tačiau jei to pirmojo, natūralaus, produkto pabarstysime daugiau, nei dera – bus kur kas blogiau, nei pabėrus nurodytą (svarbu ne per daug! per mažai čia tik derlius sumenks) kiekį trąšų iš parduotuvės. Deja, bet magijos nėra nei vienoje medžiagoje, o pabaigoje viskas tik cheminės medžiagos. Ar tai šiaudai ir gyvulių išmatos, ar baltos granulės mėlynais taškučiais – medžiaga, kuri daro poveikį mūsų augančioms daržovėms gali būti tokia pati…

Vainius, 2009-05-28 15:56:07

Man tai pirmos asociacijos buvo su auditorijom, o ne konservantais. O pasirodo čia visai ne ironiška 🙂

Vega, 2009-05-28 17:37:31

Kadangi aš iš kaimo,tai sėkmingai išvengiu papildomų E valgydama savo auginto gyvulio mėsą.Pirkite maistą iš ūkininkų,jei norite mažiau E…skanaus:)

Burgis, 2009-05-28 19:27:53

Vegai: pasiūlykite, pirksime! Mes jau perkame iš ūkininkų medų, pieną, norėtume pirkti ekologiškų braškių, retkarčiais – mėsos, šviežios ekologiškos žuvies, jei mūsų sode neužderės – obuolių, aviečių. Dėl kainos nesiderėsime.

Rūta, 2009-05-28 19:46:28

Nėra pavojingų medžiagų, pavojingas tik jų kiekis.

:}

Adomas, 2009-05-28 21:33:14

Justui Butkui 10 balų!

Aš esu vaistininkas, tad tokiomis temomis diskutuoju kasdien. Kartais iki pirkėjų isterijos.

Dažno vitaminų preparato sudėtyje yra mikrokristalinės celiuliozės. Tai E 460. Baisu. Bet tu gali gultis ant prekystalio kryžiumi ir įrodinėti, kad celiuliozė – tai ląsteliena, mediena, kad ta celiuliozė dedama tablečių sukibimui pagerinti. Bet ne – vitaminai su nuodais. Iš tikro, daugeliui trūksta elementaraus išprusimo.

Kodėl spanguolės išsilaiko per žiemą pelkėse iki pavasario? Jose gausu benzoinės rūgšties – E 210. Štai dėl ko jos nesupūva. Kadangi benzoinė r. yra netirpi vandenyje, į limonadus deda jos tirpias druskas. Ir tada mes internetu siuntinėjame nuorodas draugams su viršuje jau paminėta “nuodingo maisto” puslapio beta versija. Be spanguolių tas pats yra su šermukšniais. Jo lot. pavadinimas yra Sorbus. Štai iš kur ištraukta sorbo rūgštis ir sorbatai.

O vitaminas C? Tai juk E 300. Kai vaikystėje neturėdavome iš ko nusipirkti saldainių – pasiskrudindavome cukraus, įkišdavome pagaliuką ir… Taip! Tai juk karamelė. Bet kai ji atsiduria kokakoloje, žmonės šaukia – tai E 150, mus nuodija. Galima tęsti ir tęsti… Jei norite maisto be E, jo galima rasti. Bus dvigubai-keturgubai brangesnis (aš ne apie kaimo daržoves, nors jose nitratų gali būti kelis kartus daugiau, nei leidžia įstatymai). O esate matę prekybos centruose šviežių grilio dešrelių be E? Pilkai šviešiai rusvos. Be sodriai raudonos nitritų įtakotos spalvos. Atrodo nelabai estetiškai. Kitas dalykas – įsivaizduokite, koks prekybos centruose būtų kvapas, jei šį vakarą iš visų produktų stebuklingai dingtų konservantai.

Vega, 2009-05-28 21:45:54

Yra tokia svetainė http://www.manskanu.lt ,o apie mėsą-mūsų kiaulės ir karvės pjaunant sveria virš 100kg,būtų sudėtinga išpildyti norą “retkarčiais-mėsos”,bet obuolių šiemet tai bus laaabai daug 🙂

Jūratė, 2009-05-29 07:50:41

Galima “susimesti” keliems tai vienai kiaulei nusipirkti :). Mes, dvi šeimos, “susimetėm” metų pradžioje, tai iki šiol dar turim savo rūkytų dešrų, lašinių. Tokių parduotuvėje nesusipirksi :). Aišku, ne viskas baigiasi nusipirkimu. Bet atsipirko su kaupu tiek maisto kokybės, tiek kainos klausimu. Iš viso, didieji prekybos tinklai blogina mūsų gyvenimus :D. Nekalbu apie nesveiką jų produkciją, kuri vilioja pirkėją dirbtinai sukurtais kvapikliais. Įsivaizduokite, jei kiekvienas daržovę užsiaugintumėte nuosavam sode, tai ir sveika, ir gamtoje pabūtumėm :). Pažiūriu į savo 80-metį kaimyną. Duok Die tiek sveikatos, kai būsim 60-mečiais. Pats didžiausią arklio vežimą per kiemą pervelka, daržus apeina, kaimynams padeda. Palyginu su savo miestiečiu seneliu – vargas vargelis… dejuoja, kai mašina sugenda, dejuoja, kai naują nusiperka, dejuoja kam pirko. GRYNO ORO REIKIA!

Burgis, 2009-05-29 08:39:42

Gerb. Adomui ir Justui: nuoširdžiai Jums dėkoju už psichologinio komforto padidinimą! To ir norėjau: nerimo turi būti, bet ne paranojos, panikos. Profesionalų žodis ypač svarbus. Tačiau apskritai norėčiau, kad grįžtume į tuos laikus, kai ne pelnas už parduotą maistą buvo svarbiausia, o pasididžiavimas, kad pardavei gerą, sveiką produktą. Ta proga rekomenduoju silkes pirkti Kauno Zanavykų turgaus parduotuvėlėje “Žuvis”. Tikra silkė!

laisvas, 2009-05-29 08:47:16

Juozui Butkui, Adomui.

E 210 Benzoinė rūgštis Dirbtinis konservantas Gali sukelti vėžinius susirgimus, alergiškiems nevartoti

E 150 b,c,d Sulfitinė, amoniakinė karamelė Rudas dirbtinis dažiklis Abejotinas, iki galo neištirtas

Kitų jūsų paminėtų Exxx juodajame sąraše nėra.

Ponai, aš suprantu jūsų profesionalumą chemijos srityje. Aš neturiu tokių chemijos žinių. Gal galit man paaiškinti kodėl atsiranda tokios lentelės? Aš bandau suprasti, kad vartojant įvairius Exxx (ypač atsiradusius natūralioje gamtoje) nedideliais kiekiais, organizmui nepakenksim. Bet kai jie visur…? Ir randasi dirbtinai? Kaip paaiškinti faktą, jog pirkta parūkyta dešra Lenkijoje be Exxx, šaldytuve išsilaiko 3 dienas? O Utenos mėsinės serveladinė išsilaikė mėnesį mašinoje, prie temperatūros 30-35c ir nepagedo. Kodėl giminaičiui pradėjus dirbti mėsinėje, vien pamačius mėsos produktus, pykina? Kaip paaiškinti faktą, kai iš 100kg ekstrakto gaunama 20t limonado? Kaip paaiškinti faktą, jog tonomis vežamas tirpalas kuriame po paros laiko mėsos kilogramas virsta 1,5kg? Ir svarbiausias klausimas: kodėl NEBEGIMSTA sveiki vaikai? Alergijos, nutukimai, išsekimai, širdies ydos ir daugelis kitų aiškiau matomų, ir ne iškart pastebimų negalavimų? Kodėl iš 24 trečiokų dėl įvairių negalavimų, 15 atleisti nuo fizinio krūvio? Pagaliau pasižiūrėjus dokumentinius filmus apie amerikiečių išvaizdą, savo akimis pamačius anglus, vokiečius, danus ir t.t. jums bus sunku įtikinti mane, kad visi tie Exxx nekenksmingi.

petras, 2009-05-29 09:49:37

Laisvam: viskas paprasta, keičiasi gyvenimas, tuoj po 50 metų įmesi tabletę į mokrobangę ir patiekalas bus paruoštas visai dienai :DDD Kaip bekenktų mums užterštas oras, nesveikas maistas ir t.t. gyvenimo ilgumas tik didėja (gal kompensuoja geresnė medicina).

O šiaip tai buvo kažkada įvykis anglijoj, kai žmogas išgėrė man rods apie 5-6 litrus vandens ant sykio ir mirė tą pačią dieną. pasirodo išpliovė kažkokias druskaas iš organizmo :DDDD ir beja taip pat nesenai, JAVuose žmogų perlaidoti bandė, atkasė, o tas visai nepagedęs ir nepairęs beveik :)) ekspertai nusprendė, kad dėl konservantų taip galėjo atsitikt :DD nors tiksliai neaikšu.

Adomas, 2009-05-29 12:19:46

Konservantai ir kiti priedai – civilizacijos išdava. Blogai, kad dešra sugenda per tris dienas, juk padidėja rizika apsinuodyti. Limonadą be konservantų padaryti galima tik jį sterilizuojant – padidėja energijos sąnaudos, limonadas bus brangesnis. Pomidorų padažas be tirštiklių (nors jie išimtinai augalinės kilmės) bus skystas, neestetiškai atrodys, nelabai kas pirks – nuostoliai gamintojui. Juk patys suprantame, kad dešra be konservantų, ypač virta ar lengvai rūkyta, kol pasieks parduotuves iš gamyklos, jau gali būti sugedusi. Gamintojas bus priverstas gaminti mažais kiekiais, vežti lyg akis išdegus į parduotuvę… O dešros koks jonas ar antanas nenupirks. Viskas, metam lauk. Regresas, maisto pramonei būtų liūdna, o ir vartotojas tikrai būtų nepatenkintas. O jei galiojimas – kelios savaitės ar mėnesiai, gamintojas gali planuoti, modeliuoti savo verslą.

laisvam

Benzoinė rūgštis sukelia vėžį, hmm… Galėčiau su Tamsta lažintis iš solidžios sumos, kad man nepateiktumėt jokio mokslinio straipsnio ta tema (na, iš Science direct ar “bleckwelų”, tik ne iš Kauno dienos). Jūs tik skaitot tą, ką rašo kiti internautai, bet tai nereiškia, kad vien tik pasakymas vertas fakto. Vardan teisybės pasakysiu, kad netiesioginės rizikos vėžiui atsirasti tikrai yra – mėsoje esantys hormoninių augimo stimuliatorių likučiai gali (gali!) skatinti krūtų vėžio augimą, visokias miomas, fibromas etc. Ilgai vartojami konservantai stabdo naudingos mikrofloros augimą žarnyne – didėja rizika viduriams užkietėt ir susidaryt palankioms sąlygoms susirgt storosios žarnos vėžiu (bent teoriškai). Ir t. t.

Bet… Kas, mielieji, trukdo dabar nulėkt į pievas ir per pusvalandį viesiems metams prisirinkti kiaulpienių lapų? Tai galingas detoksikatorius! Jei manome, kad teršiame visokiais E organizmą, tai juk galima jį ir apvalyti.

Reziumė: jei parduotuvėse rinksimės prekes vien pagal E skaičių – vėžį pasigausime nuo streso ir įtampos. Jei randame galimybę – valgome be E mėsytę, obuoliukus, kopūstus iš bobutės daržo, jei nerandame – valgome daugiau ląstelienos turinčio maisto, sėlenų (absorbuoja teršalus), geriame pačių prisirinktas detoksikuojančias žoleles (pilna, patikėkit; žydi dabar kaip Edeno sodai ir mūsų laukai), nenusisukame vaistinėje nuo gyvų bakterijų preparatų (kad atstatytų, ką nužudė konservantai)… Bent jau streso išvengsite ir galėsite sau pasakyti – aš taip pat rūpinuosi savimi. Yra dalykų, kurių išvengti negalime – negalime nevalgyti. O jei ieškosime tik be E, kada gyvensime?

Justas Butkus, 2009-05-29 18:05:09

Rūta, gal galima paklausti kokia frazės kilmė? 🙂

Adomui: dėkoju. Man, informatikui pagal specialybę, tai malonus pagyrimas. 🙂

Ir džiugu žinoti, jog yra žmonių, kurie dirba ir stengiasi paaiškinti žmonėms.

Gal kur nors tai mokslo populiarinimu vadinama…

p.Burgi: mane išties pradžiugino Jūsų reakcija. Turiu pripažinti, kad panašios ir laukiau bei tikėjausi.

Jei kas Vilniuje vaikščiotų po Justiniškių rajoną – rekomenduoju užsukti į turgelį, jame esančioje mėsos parduotuvėje galima įsigyti šviežiai parūkytos mėsos… Ai, tik laikykime paslaptyje, nes ten parduotuvė vienam rajonui, o ne pusei miesto, kaip sykiais atrodo pažįstant žmones iš toliau atvykusius… Su šypsena.

Man suprantamas noras valgyti neapdorotą ir pažįstamą maistą. Tik ką nuskintas obuolys skanesnis už atvežtą iš sandėlio, kuriame praleido gerą pusę metų. Ir valgosi skaniau po ta pačia obelimi atsisėdus…

Tiek medaus sukimas, tiek vaisių, ar vaistinių žolelių rinkimas, o taip pat ir kiaulės skerdimas bei dorojimas man pažįstami ne iš teorijos, ar filmų procesai.

Tačiau dalyvaujant tokiuose procesuose paaiškėja, jog dauguma natūralių produktų, jei juos tiesiog surinksime ir padėsime į lentyną, neišsilaikys tokie kokie buvo.

Adomo komentaras apie civilizacijos traukinį gražiai pateikia esamos situacijos vaizdą…

Tiesa, gali likti nišos tiems gamintojams, kurie gamina produktus trumpalaikiam vartojimui ir juos parduoda didesnėmis kainomis. Bijau suklysti matydamas vaizdą tik aplink save, tačiau tokių nišose įsikūrusių pardavėjų-gamintojų netrūksta. Ir šviežio pieno, ir mėsos mieste galima įsigyti.

Tačiau tai nišos, o masinio vartotojo taip nepakeisime. Čia nutolstant: aš pats kartais, kai šviečia saulė už lango, susimąstau, kad kompiuteriai galėtų būti naikinami, tačiau civilizacijos tėkmės nepasuksime atgal.

Maistą parduotuvėje renkuosi atsižvelgdamas į gamintojo vardą (Krekenavos AG produktai yra patekę į sąrašą “NE”), o produkto kokybę ir jo tinkamumą vartojimui palieku vertinti už tai atsakingoms įstaigoms.

Pasitikiu kontroliuojančiomis institucijomis, nes bent jau šioje srityje žinau, kokie specialistai ten dirba.

Kiti gali patys atidžiai apžiūrėti pasirenkamą produktą. Vienok nuo savo sveikatos reikia pradėti rūpintis geresniu pasauliu…

Tačiau renkantis, man atrodo, svarbu suprasti tą sritį, kuri aptariama, o nesupratus geriau jau kliautis specialistu, nei padarius klaidingas išvadas kitą sykį prarasti daugiau, nei gauti.

Nepatarinėjame meistrui, kokio dydžio varžtą naudoti tvirtinant mūsų automobilio ratus, tačiau maisto pramoninės gamybos srityje perskaitę kelias pastraipas pasijuntame žinančiais daugiau už žmones, kurie toje srityje yra apgynę mokslinius laipsnius.

Prieš kurį laiką teko klausyti pranešimą (taip jau nutiko, kad pastaruoju metu bandau mokytis šios kalbos, kur žmonės sako “endonukleazė” ir tai turi omeny…) žmogaus dirbančio Danone korporacijos mokslinių tyrimų padalinyje. Jis ne vienus metu, prieš pereidamas į šią kompaniją, dirbo universitetų mokslinių tyrimų padaliniuose. Medžiagos, jų poveikis organizmui, atsparumas aplinkos poveikiu yra tiriamos dešimtis metų…

Geriau šiek tiek “sveiko supratimo”: neišgerti visos dėžės spalvotų-gazuotų vaisvandenių (apskritai vanduo ir/ar arbata geriau) vienu ypu, nesuvalgyti kumpio vienu prisėdimu, kurį kitas žmogus valgytų savaitę. Tiesiog gali netekti sulaukti, kol išsivystys kitos ligos.

Tuo tarpu visas kitas maistas yra toks, koks yra ir vienas pats savaime nekeičia žmonių taip, kaip aprašyta. Kur kas daugiau veiksnių tampa žmonių sveikatos kitimo priežastimi. Kažkuriuo metu gal tiesiog nuo kalno numesdavo nesveikus visuomenės narius…

Apie pačia specializaciją: neseniai teko girdėti vienoje mokykloje chemijos mokytoją pavaduojančio žmogaus komentarą.

Pradėjus rašyti ant lentos homologinę eilę pradedant pagal programą priklausančią potemę (CH4, C2H6, C3H8, …) kažkas iš mokinių paklausė ką reiškia tie skaičiukai prie raidžių. Šį skirtumą jie turėjo būti išgirdę dar bent metais anksčiau…

Yra daug dalykų, kurie bendrojo išsilavinimo metu turėtų būti sužinomi. Kaip apskaičiuoti įvykio tikimybę, kaip pakeisti programą, kaip pastebėti argumentacijos klaidas, kaip nebūti apgautam “gudraus specialisto” paprastais klausimais…

Tuo tarpu apie klausimo galimą politinę kilmę yra geras pristatymas, tame tarpe ir iš pačių gamtos mylėtojų (green peace kūrėjo) lupų: http://www.youtube.com/watch?v=-OdnfwhiJOg (tikiuosi, kad bus matyti nuoroda).

Matilda, 2009-05-29 18:57:50

Laisvam – vaikų nutukimas ir dauguma kitų susirgimų dėl judėjimo stokos. Ką veikia daugelis- sėdi prie kompiuterio – ir ,,šaudo gaudo” , žaidžia kvailus smurtą skatinančius žaidimus. Sportuoti tingi, valgo ir geria visokį šlamštą. Matau , kaip mokyklloje mokiniai tėvų duotus pietums pinigus išleidžia kolai, kitokiems gėrimams, kiek teko diskutuoti su mokiniais dėl energetinių gėrimų žalos. Valgo traškučius, kramtukes, visokius nuodų prifarširuotus saldumynus. Čia tėvai turėtų aiškinti, bet ką jie aiškins, jei daugumos toks pat protelis kaip ir jų atžalų? Ir taip sukasi užburtas ratas. Ir tikrai ne varškė, dešra ar duona su E raidele yra dėl visų bėdų kalta. Kalti visi nemąstantys, greito maisto entuziastai, tingintys judėti, sportuoti.

Jūratė, 2009-05-29 19:57:38

Matilda, visiškai su jumis sutinku. Tėvelis, būdamas labai geras savo vaikui, duoda čipsų, užsigerti cola. Kad jis pats tą labai mėgsta, ar jei jo tėvai jį taip “lepindavo”, tėvelis nepagalvoja, kad ne tik nuodija vaiką, bet ir krauna jam maitinimosi įgūdžius. t.y., negalvojama, kad bet koks veiksmas gali padaryti įtaką ne tik tuo momentu, bet ir ateičiai. Pas mus šeimoje irgi tai gana dažni debatai čipsų klausimu. Juk vaikas nori. Tai aš visada pasidomiu: gal ir užrūkyt kartu su tėveliu nori, neklausei? O aš labai abejoju ar greito maisto restoranų įkūrėjai “tručina” savo atžalas tokiu maistu. Juk puikiai žino visą virtuvę

Pentium100, 2009-05-30 21:21:35

Dėl greito maisto, Cocacola’os ir t.t. :

kodėl negalima “paskanint” “normalaus” maisto? T.y. aš sutinku, kad įvairaus greitos maisto skonį pagrinde sudaro naudojamų medžiagų mišinys kaip visuma, bet gi galima būtų pridėti kokių nors E… į “normalų maistą”, kad jis būtų skanesnis, bet ne toks “nesveikas” kaip tas greitas maistas. Kodėl taip niekas nedaro?

O šiaip tai nusinuodyt galima su bet kokia medžiaga, jei tik ji bus sunaudojama “tinkamai” ir “tinkamas” jos kiekis.

Siga is Ariogalos, 2009-05-31 20:20:53

Pritariu Petrui , bet noreciau paklaust viena klausima man lb aktualu.Ar egzaminas bus tikrai antradieni, nes nezinau is ko mokytis ir kokioj auditorijoj bus?Beje ar pasirasysit man 5 jei nepadaviau namu darbo ?iki kada dar galima paduoti?man tiks ir 5 grabe , nes turiu isvaziuoti i uzsieny…

Burgis, 2009-05-31 22:33:27

Sigai iš Ariogalos: Jūsų klausimai labai tinka temai “Baltoji mirtis”, tiesa? Egzaminas antradienį, tvarkaraštis – prie dekanato. Iki pasimatymo.

Siga is Ariogalos, 2009-05-31 23:30:36

Nu nelabai tinka, bet as pasimetus buvau nezinojau jau ka daryti…tai nutariau parasyti cia kur diskutuojama kazkas nelabai as cia gaudausi, bet bandau kazka suprasti, atsiprasau kad sutrukdziau…

Rimas, 2009-06-01 09:48:42

😀

Siga iš Ariogalos gal ir į temą – nesigaudančiosios pavyzdys =))

Briedis, 2009-06-01 13:00:40

Burgiui ir kitiems suinteresuotiems: rekomenduoju du gerus avių augintojus, iš savo apylinkių (Širvintų r. pietinė pusė)

862519750 Adas

arba

862170815 Andrius

Pas juos ne tik galima nusipirkti gyvą arba paskersta aviuką, bet ir išsisklaidyti mitus apie prasigėrusį ir niekam tikusį Lietuvos kaimą.

Tik avienos, bent jau man, neskani kepta. Tikras šašlykas gruziniškas ir iš kiaulienos. Ją reikia marinuoti ir troškinti.

Siga is Ariogalos, 2009-06-01 21:07:14

Ir nereikia is manes juoktis. Per egzamina parodysiu kad nesu durna kaip visi mano…

tomas, 2009-06-03 11:51:59

Rizikos vertinimas yra slidus dalykas, ypač, kai vertinimas atliekant žinant tik dalį informacijos. Truputį apie cheminių medžiagų tyrimus. Tam, kad įsitikinti cheminės medžiagos saugumu ar pavojingumu, bandomosios pelės maitinamos chemikalu “arkliškomis dozėmis” ir po to tiriama ar jų audiniuose išsivystė daugiau vėžinių ląstelių, nei pas normalias peles. Įdomu, apie pusės chemikalų, įskaitant natūralius, didelės dozės gali sukelti vėžį pelėms. Tačiau pakankamai mažai žinoma apie mažas dozes ir ilgalaikį jų poveikį žmogaus organizmui, kuris, sutikite, skiriasi nuo pelės. Tuo tarpu kalbant apie dideles dozes, tai didelis kiekis išgeriamo vandens gali sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimą ir mirtį..

Atskira tema yra cheminių medžiagų naudos/žalos santykis. Pvz. trašos (tiek natūralios, tiek dirbtinės) ir pesticidai leidžia užauginti didesnį derlių — t.y. žmonės turi ką valgyti — manau nei vienas to neįvertiname.

Apie saugumo psichologiją taip pat galite pasiskaityti čia: http://www.schneier.com/essay-155.pdf

Darius, 2012-08-04 13:54:37

Galetu ten kaip prie cigareciu parasyt – save zudai, tai idomu, kiek liktu prekiu, be tu uzrasu 🙂 bet db tai perku pats nezinodamas, nes kiti isigudrina nerasyt E621, o pvz patikrinau ant prieskoniu yra nononatrio glutamatas – tas pats E621. O sau vartojau, galvodamas kad ner jo. Nzn db ka daryt, ismest ar kam atiduot, nes dar daug liko 🙂