-
Tu gali pasidaryti namelį, bet tik iš „Lego“ trupinėlių…
-
Tu važiuok ne dviračiu, o dviratuku, triratuku…
-
Čia mokyklinis molbertukas, ne molbertas, čia mokykliniai dažai, dailininkams – kitokie…
-
Čia adaptuotas tekstas, ne V.šekspyro…
-
Čia demonstracinis fizikos stendas, tikros fizikos dar nerodysime…
-
Čia universiteto laboratorija, o ne gamykla…
-
Čia „Logo“ (panašu į „Lego“, tiesa?) programavimo kalba, suaugusieji ja neprogramuoja…
-
Mes priimsime tave bandomajam laikotarpiui, nes dirbti tu tikriausiai nepasirengęs…
-
Susituok, nesijaudink, tai tikriausiai ne paskutinis kartas…
-
Šeimyninis seksas netikras, tikro teks paieškoti…
-
Cigaretės – ne kvaišalai, išbandyk kokainą…
-
Operuos tave praktikantas, patyrusieji priima iš kitos eilės…
Amen.
*
Tikrasis gyvenimas buvo kažkur šalia…
*
Kokia laimė, kad mūsų anūkėlės važinėjasi tikru sniego valytuvu!
Atsakymai
Saulius, 2011-01-31 17:00:20
kietai 🙂
sonata, 2011-01-31 17:22:46
Oi, gerbiamas Seneli, negi norite, kad Jūsų anūkės pradėtų mokytis “mamos meno” nuo tikrų proanūkių, o ne nuo barbių ar pūkuotų zuikių? Viskam savas laikas. Ir tas pradedantis operuoti kada nors operuos “iš kitos eilės”; ir dviračiu, o ne triratuku išmoks mažiai važiuoti, tik geriau būtų kad nei cigarečių nei kokaino nebūtų įtraukta į Gyvenimo mokyklos programą.
Burgis, 2011-01-31 20:47:59
Reikia paaiškinti:
- aš jau pagyvenęs žmogus, tikrai? Ir aš nesu blogai nugyvenęs gyvenimą žmogus, tikrai? Tai gal kaip tik todėl, kad negyvenau šalia gyvenimo? Neturėjau nei dviratuko, nei triratuko (iš kur?…), iškart pradėjau mokytis važiuoti dviračiu – persikreipęs, koja po rėmu… Neturėjau valties, bet labai mėgau plaukioti gyvuliams girdyti skirtomis geldomis. Žinoma, kai kurie žaislai buvo žaislai, bet iškart mėgau, kad ratai suktųsi, kad būtų galima vežti smėlį, kad būtų galima realiai čiuožti, kalti, pjauti, šaudyti, sprogdinti…
Todėl ir operavo mane ne praktikantai…
- Dabar aš jau stebiu anūkėlius. Tikras kibiras jiems žymiai įdomesnis už kibirėlį! Tikro kastuvo nekeis į kastuvėlį! Lėkštė turi būti tikra, puodelis – tikras. Žiūrėsim toliau…
sonata, 2011-01-31 21:21:58
Jaučia mano širdis, kad tuoj užsidirbsiu geltoną kortelę, bet esu nepataisoma priešgina – o kam tada reikalingos pasakos? Gal iš karto atverčiam penktą puslapį mažulėliams prieš miegą – ten nepagražintas gyvenimas 🙁
Burgis, 2011-01-31 22:05:25
Ne, tai mane Gerb. Sonata išmes iš svetainės, nes aš vėl prieštarausiu! Pasakos ir yra nepagražintas gyvenimas – tik papasakotas Ezopo kalba! „Po slenksčiu – duobė žarijų! Kas tik ėjo – tą prarijo!“ Taip vaiko, net kūdikio sąmonėje pirmą kartą įrašoma gyvenimo tiesa. Antrą kartą pasakos tiesą jau supranta mamos, tėčiai. Trečią kartą pasakos esmių esmes pagaliau supranta seneliai…
sonata, 2011-02-01 06:34:27
prajuokint apie išmetimą (sau taikau) – čia kaip toj pasakoj apie lapę, įsikrausčiusią į svetimus namus – “kepa, čirškina, baliavoja, apie kelionę net negalvoja”:)). O pasaka geriau apie ropę – visi kartu rovė, ir visi kartu valgė. (Įtariu, kad seneliui teko didžiausia porcija:).