Birželis – mokykloje…

Kaip aš džiaugiuosi, kad man nebeteks iš mokytojų pareikalauti: „Birželį dirbkite taip pat, kaip ir kovą!“ Atskleisiu didžiąją paslaptį: mes niekada (niekada!) gimnazistams nerengėme įprastinių pamokų birželio mėnesį; todėl Gimnazija ir buvo geriausia!

*

Jie, matyk, pailgins mokslo metus ir išspręs visas problemas…

Jie susiprato perimti kitų šalių patirtį…

Gal atsakysite konkrečiai, kurių šalių?

Tų, kuriose mokyklos beveik prilygsta mūsų Valdovų rūmams?

Tų, kuriose mokytojų atlyginimai nėra žemiau šalies atlyginimų vidurkio?

Tų, kurių mokyklose popamokinė veikla yra moksleivių ir jų tėvų džiaugsmas?

Tų, kurių standartinėse mokyklose mokymasis paverstas pramoga?

*

Et, ar man tai turi rūpėti?

Parašysiu tik penkias tezes:

*

1. Mokykla turi dirbti visą dieną.

2. Mokykla turi dirbti visus metus.

3. Mokykloje turi būti mokoma, o ne dresuojama.

4. Nei mokiniai, nei mokytojai neturi vergauti.

5. Valstybė turi rūpintis visų piliečiu teise pasirinkti.

*

Pasimatysime birželio mėnesį. Pakvieskite!

Atsakymai

Burgis, 2015-03-04 09:26:37

Vienas kitas šalininkas turėtų būti… 🙂

Jonas, 2015-03-04 09:28:32

Birželis, tai birželiu, bet kad jie nori mokslo metus pradėti savaite prieš Rugsėjo 1, kaip pas amerikiečius ar vokiečius, čia tai cirkas 🙂

Burgis, 2015-03-04 09:29:46

Jonui: na, čia pirmas žingsnis, kad lietuvių, vokiečių ir amerikiečių atlyginimai būtų vienodi… 🙂

Jonas, 2015-03-04 09:37:07

“Primary school teacher in Germany earns between EUR 38,200 and EUR 51,400 a year”

Solidu, bet pas mus mokyklose nemanau kad visi mokytojai nusipelnę tokių algų. Antra vertus atotrūkis milžiniškas, tas liūdina.

pwl, 2015-03-04 10:34:12

Na truputį juokinga. Nejau iš tiesų kažkas bus išspręsta? Tėvai, pritaria, nes keliom dienom mažiau bus problemų, kaip suderinti savo atostogas ir vaiko priežiūrą vasarą.

Na o aš asmeniškai pamenu, besimokydamas KTUG pirmąkart po nežinia kiek metų vasaros atostogas turėjau nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31. Po to pasimokai iš peties – ir vėl vasara laisva.

petras, 2015-03-04 11:01:21

ar tikrai vidutiniškai mokytojai uždirba mažiau už šalies atlyginimų vidurkį 🙂

Jonas, 2015-03-04 11:35:32

Petrui: O aš manau, kad tokios profesijos kaip gydytojai (kuriems reikia vien jau mokytis 8-10 metų ir jų atsakomybė didžiulė), mokytojai (iš principo, jeigu geras mokytojas, tai žmogaus formavimas ir ugdymas) , gaisrininkai, policininkai ir t.t turėtų uždirbti gerokai daugiau negu LT vidurkis. Nes nelikto kokio nors verslininko, fabriko ar pan. sumažėtų darbo vietos, išaugtų bedarbių skaičius, ekonomika kentėtų, bet jeigu neliktų norinčių būti gydytojais ir visais kitais išvardintais (aš manau sunku žmogui net iš pašaukimo dirbti už tokius pinigus), tada būtų krachas visai valstybei, daugybė sektorių kentėtų. Gerai, kad dar yra iš idėjos dirbančių, deja, kartos keičiasi, kas bus toliau, klausimas…

Burgis, 2015-03-04 11:39:54

petrui: čia gal ir netinka terminas „vidurkis“, čia geriau tiktų mediana. Mat bėda tokia: daugeliui mokytojų trūksta krūvio, jie dirba mažiau nei norėtų, todėl ir gauna mažai; sumažinti mokytojų skaičių labai sunku!

pilkoji mase, 2015-03-04 11:40:43

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoj yra apie 1750 litų į rankas, o mokytojų – 2050 Lt. Tai kaip ir gerokai daugiau, nei vidurkis, apie 20% daugiau. Turint omeny, kad medianinis darbo užmokestis yra apie 1500Lt, manau, kad mokytojai patenka tarp 20-25% geriausiai uždirbančių Lietuvoje. Taip pat ir neblogos darbo sąlygos, nereikia lauke vėjyje ar lietuje stovėt, nėra su profesija susijusio pavojaus, nedidelė atsakomybė ir atskaitomybė.

Burgis, 2015-03-04 12:11:29

pilkoji mase: kaip tik todėl mokytojų profesiją renkasi geriausi abiturientai, yra dideli konkursai?

*

Dar kartą: mokytojų ir darbas, ir atlyginimai yra beveik didžiausių kontrastų profesijose srityje.

*

Yra blogai dirbančių mokytojų, tiesiog nemokšų, bet gaunančių gerus atlyginimus (nes gaunančių didesnį krūvį; o gaunančių todėl, kad moka įtikti valdžiai…), laisvai leidžiančių ir savo, ir moksleivių atostogas…

*

Bet yra Mokytojų, turinčių tam pašaukimą, dirbančių po 16 valandų per parą (nes po pamokų nemoka išjungti savo smegenų…), aukojančių sveikatą dėl patiriamos įtampos, išgyvenančių dėl savo moksleivių likimų, visą gyvenimą ieškančių, kuriančių, beveik visas atostogas aukojančių savišvietai, visuomeninei veiklai, o gaunančių varganą atlyginimą, nes neturinčių pakankamai pamokų, aukštų kategorijų (o neturinčių, nes nevergaujančių sistemai…).

*

Jūs teiskite…

Sokolovas, 2015-03-04 12:42:16

DAR DEŠIMT TRUKDYMO MOKYTIS DIENŲ

Ir aš girdėjau per TV…”Ministerija, pasitarusi su pedagogų bendruomene…”.

Švietimo ministerija NIEKADA, supraskime,- NIEKADA NESITARDAVO SU PEDAGOGAIS…

Dar girdėjau: “mokytojai NESPĖJA IŠEIT PROGRAMOS”. Aš nieko nepridedu, ir neperdedu. Taip ir buvo pasakyta-“nespėja išeit programos”. Stilius, na tiesiog kaip ministro Pavalkio…

Taigi, ne MOKYTIS į dabartines mokyklas eina mokiniai. Jie eina tam, kad “eitų”. Kad “eitų programą”.

Būtent dėl to dabartinė mokykla, dirbanti NE MOKINIUI, O “PROGRAMAI”, nuolat kažko “nespėjanti” mokykla, “paslaugas teikianti” mokykla, TIK TRUKDO NORMALIEMS VAIKAMS MOKYTIS.

Taigi, numatoma DAR DEŠIMT TRUKDYMO MOKYTIS DIENŲ!

Ir dar. Kam tas melas dėl “tarimosi su pedagogais”? Visi pokyčiai, tarp jų ir tos pačios “programos”, paskui kurią vis “niekas nespėja”, pakeitimai yra inicijuojami grupės žmonių, kad būtų už ką “įformint atlyginimą”.

Dešimt dienų, už kurias “pedagogų bendruomenė”, pasitarusi su švietimo ministerija, jai karštai dėkos.

petras, 2015-03-04 13:12:47

taigi perskaičius pamąstymus komentatorių, priėjau išvados, jog norint kelti mokytojų atlyginimus, profesijos prestižą ir mokymo(si) kokybę (kalbu apie mokyklas), reikia ieškoti alternatyvos. o tai mano manymu būtų privačios mokyklos arba kokios autonominės išskirtinės mokyklos (kažkas panašaus tarkim kaip KTUG, tik su daugiau laisvės). nes taip drūtai sakant, viską lemia rinka. nes akivaizdu, kad visiems (privalomas) prieinamas mokymas nebėra kažkokia siekiamybė + didelę dalį žmonių tenkina jos lygis arba tiesiog neturi galimybių gauti geresnio išsilavinimo. todėl ir reiktų alternatyvos (arba kaip p. Burgis ir kiti siūlo – suskirstymo, tik manau turėtų būt jis atliktas ne mokykloje, o kuriant skirtingas mokyklas skirtingiems mokiams, nes taip būtų manau efektyviau). taigi pagrindinis klausimas (kadangi apie valstybės įtaką švietimo sist. nenusimanau) ar galima (įmanoma) Lietuvoje kurti privačias mokyklas, į kurių veiklą negalėtų kištis valstybė ? jeigu ne, ar realu tai pakeisti ? gal kas norėtų atsakyt ?

Evaldas, 2015-03-04 16:43:31

Aš tai suprasčiau mokymąsi vasarą, jei tai būtų koks nors praktinis teorinių žinių pritaikymas, o ne tas pats kalimas, kaip visus metus.

Kūlgrinda, 2015-03-04 20:45:02

pilkoji mase: gal galėtumėte pakomentuoti, ką turėjote omenyje, rašydamas ,,nedidelė atsakomybė ir atskaitomybė”?