Biudžetas

Visi kalba apie biudžetą. Seimas svarsto biudžetą. O aš svarstau Seimo svarstymą… Galvoju apie analogiją su savo šeimos biudžetu. Štai keletas padrikų minčių.

1. Seimo pozicija ir opozicija turėtų rasti bent po vieną saviškį, gerai išmanantį ekonomiką ir finansus. Šitie du atitinkamai pozicijos ir opozicijos partijose turėtų rasti bent po penkis žmones, gerai išmanančius ekonomiką ir finansus (tai gali būti ir ministrai, gerai tinka I. Šimonytė). Tos grupelės turėtų parengti biudžeto projektus, išaiškinti juos anksčiau minėtiems Seimo nariams – specialistams, kurie ir debatuotų Seime. Likusieji Seimo nariai gali atlikti tik prisiekusių tarėjų, o ne ekspertų (kuo jie apsimeta dabar!) vaidmenį. Prisiekusieji tarėjai gali matyti tik visumą, bet tik ne esminius ekonomikos svertus, metodus, šaltinius ir pan…

2. Mūsų šeimoje (dviejų žmonių) niekas iš biudžeto nevagia, „netempia antklodės ant savęs“. Finansų ministrė (žmona) moka mokesčius, diskutuoja su vyriausybės vadovu (vyru) dėl galimų didelių išlaidų. Apie mažas (reguliarias) pajamas ir išlaidas mūsų vyriausybėje visai nekalbama, nes mūsų valstybė (šeima) gyveno ir gyvena pagal pajamas, gyvena pasiturinčiai ir protingai. Pavyzdžiui, mes turime du televizorius, bet neturime valties. Šalis turi valdovų rūmus, bet neturi nacionalinio stadiono…

3. Mes dažnai kalbame apie kaimynus, giminaičius, draugus. Svarstome, ką jie, mūsų supratimu, su savo biudžetais daro geriau, o ką – blogiau. Pavyzdžiui, kam kaimynams penki automobiliai, jei tvora nebaigiama tverti jau treti metai? Mums gražus pavyzdys – draugų Aldutės ir Vytauto šeima, jų ilgametė patirtis tvarkant šeimos biudžetą. Tai gal ir mūsų valstybė galėtų pasidomėti, kodėl graikams taip nesiseka, o švedams – sekasi? Tikriausiai domisi (neabejoju, kad domisi!), bet kažkodėl aiškiai nepasako išvadų…

4. Kodėl valstybė klestinčio sąžiningo verslo principų neperkelia į valstybės lygmenį? Nėra klestinčio verslo pavyzdžių? Nėra sąžiningo verslo pavyzdžių? Niekas nesutinka išduoti (parduoti) sėkmingos pinigų apyvartos paslapčių? Mūsų šeima vis atsigręžia į praeitį ir analizuoja, kaip pavyko sąžiningai išbristi iš didelio skurdo… Mes aptariame sėkmingų ir nesėkmingų investicijų atvejus ir konstatuojame – sėkmingiausia investicija buvo į žmones (mūsų vaikus), jų išsilavinimą.

***

Gana! Dar sakinys, ir Gerb. Aušra Maldeikienė ar kitas ekonomikos žinovas sumals į miltus mano diletantiškus svarstymus. Bet juk aš to ir siekiu! To turėtų siekti ir Seimas, Vyriausybė! Klausyk profesionalų, mokslininkų…

Atsakymai

Andrius, 2010-10-20 09:18:23

Mūsų šeima vis atsigręžia į praeitį ir analizuoja, kaip pavyko sąžiningai išbristi iš didelio skurdo

O kodėl Jums čia mūsų nepamokius, kaip valdyti šeimos biudžetą? Gal valstybė ir neišbris iš skolų po Jūsų patarinėjimų, bet gal blog’o skaitytojai išbris.

Burgis, 2010-10-20 09:51:00

Andriui: na, tai ilga pamoka turėtų būti, bet kelis svarbiausius teiginius parašysiu…

1. Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis! Tai mano Mamos pamoka. Daug visko gerai išmokęs, pajunti ant aukštesnio galimybių laiptelio užlipęs.

2. Visur dalyvauk! Gaudyk kiekvieną šansą tapti, išvykti, parašyti, užsidirbti…

3. Nerizikuok! Laiku persirgau (vaikystėje) loterijų, azartinių lošimų liga, laiku pasitraukiau iš verslo…

4. Nebūk niekdžiuga. Ar tikrai tau reikia riedlentės, burlentės, motociklo, MP3 grotuvo, kalnų slidžių ir pan.? Nieko iš to neturiu ir nepasigendu…

5. Šykstus moka dukart. Nepirk blogo buto, nestatyk blogo namo, nesodink pigių medelių ar krūmų, nepirk pigių batų, kelnių, marškinių, dantų pastos ir pan. Pastebėk, kad visų tų dalykų reikia retai, tai permoki nedaug.

6. Taupydamas nepraturtėsi (vieno dienraščio vyr. redaktoriaus patarimas). Galvok ne apie išlaidas, o apie pajamas! Rūpinkis gauti pajamų, net jei tam reikia nemažų išlaidų. Svarbu, kad balansas būtų teigiamas.

7. Niekada nedirbk kaip vergas! Pasimokyk iš Tomo Sojerio, kuriam teta liepė nudažyti tvorą… Kiekvieną veiklą galima pakreipti taip, kad ji teiktų malonumą, pasigėrėjimą…

***

Tolesni patarimai – mokami… :-)))

Darth Vader, 2010-10-20 10:23:16

Burgi, viskas yra tiesiog genialiai paprasta:

1. planuoti išlaidas pagal pajamas (alga – 1000 lt, tad išlaidos negali viršyti 1000 lt). Šiuo metu planuojama priešingai: išlaidų turėsime 1000 lt., taigi pajamų turime turėti, nesvarbu, kad pajamų rinkti nebėr iš ko;

2. neplanuoti skolinimosi, nes (kaip pasakė išmintingas žmogus) skolinies laikinai svetimus pinigus, o atiduodi savus visam laikui;

3. jei jau su biudžetu striuka, karpyk tai, kas nebūtina. Jei 0,8 mln. žmonių gauna paramą maistu (skurdo, gal net bado ženklas) – galima neplanuoti karo laivyno plėtros. Jei šeimoje su finansais blogai – galima neplanuoti didelių balių (plg. seimūnų “reprezentacijas”);

4. mažinti mokesčius ir didinti vartojimą. Geriau dotuoti verslą, kad tas išlaikytų darbo vietas, negu maitinti naujus dešimtis tūkstančių bedarbių;

5. optimizuoti valstybės valdymą. Jei šeimoje 5 televizoriai ir mokama už kožną – galima susimažinti iki 2, o kai ateis gerbūvio laikas – kad ir 55 nusipirkti. Jei institucija dirba neefektyviai, ji nereikalinga (nes pigiau ją paleisti, nei po to ateinančiom kartom mokėti už klaidas), jei jos, deja, neįmanoma paleisti (Seimas) – mažinti iki minimalaus, bet efektyvaus skaičiaus (pvz., Seimą iki 41 nario). Kadangi valdžios vyrų privilegijos neefektyvios – visam laikui atsisakytų specviešbučių, specvalgyklų ir t.t. Vienintelės privilegijos turi būti Prezidento, premjero, Seimo pirmininko valdiški automobiliai su valdiška apsauga.

Aišku, kai ko nepaminėjau: to, kad nereikia politikavimu užsiimančių neaiškių institucijų (VSD, STT), kad VSD kariuomenė turi būti paleista nedelsiant, sustabdytas totalus žurnalistų šnipinėjimas (nes jis ryja pinigus) ir t.t. Bet tai jau aksioma.

Va tokie nemokami patarimai. Imkit kas norit ir taikykit, net mano autorystės galit neminėti 🙂

AA, 2010-10-20 10:59:56

Ką patarsite neįgaliam žmogui,taigi visi lygus prieš Dievą?

Burgis, 2010-10-20 11:28:02

AA: jei manote, kad gyvenate ne laukinių krašte, tai valstybė (aš) Jums padės tiek, kiek reikia Jūsų neįgalumui kompensuoti. Tik nepamirškite, kad aš irgi jau šiek tiek neįgalus…

Smokas, 2010-10-20 11:46:52

Jūs tiesiog kaip rabinas ! 🙂

Lina L., 2010-10-20 12:24:31

Kaip protingai parašyta, o Darth Vader apie kraujus ir šaudymus kažkaip šį kartą praleido 🙂

Prieš kiekvienus rinkimus tokios protingos kalbos iš visų pusių girdisi, o paskui kaip vyko viskas pagal nematomus dėsnius, taip ir vyksta 🙂

Giedrius, 2010-10-20 12:46:27

Viena iš klaidų čia diskutuojamų, tai pajamų planavimas.Planuoti reikia nuo likučio ir jo protingo reinvestavimo.Nes jei ir kiek pajamų gautu, be likučio progresas ir gerbuvio didinimas yra niekinis.Ir vaikus reiktų mokyti manau kaip tik dabar, nes švietimo sistema ir apskritai mūsu visuomenės sistema dabar juos išleidžia didesniais socialistais nei buvo tarybiniais laikais.Manau gimnazija galėtų suorganizuoti koki vieną seminarą šiuo klausimu, nes turbūt p.Burgis žino asmenį prof.R.Jasinavičių kurio mintys dažnai ( na kiek skaitau šį blogą) sutampa su gerbiamo Burgio.O žmogus praktinės patirties šiais klausimais tikrai turi labai daug .

Giedrius, 2010-10-20 13:02:45

Tarp kitko apie investicjas, kuriom taip giriasi musu valdžia – Lietuvos atsargos aukso pavidalu šiuo metu sudaro 6 tonas (pagal paskutinius duomenis).Per praėjusius metus aukso iš Lietuvos išvežė (laužo pavidalu užsienio inestuotojai per lombardus) 90 tonų.Pagal praėjusius metus esame daugiausia aukso eksportuojanti šalis pasaulyje 🙂

Smokas, 2010-10-20 13:17:14

… hmmm durnumą aišku galima vadinti nematomu dėsniu, sovietiniu ar dar kažin kokiu mIAntalitetu. Jį dar galima apvilti į rūpintojėlio, kankinio lyrišką rūbą,

bet vis tiek liks tas pats durnumas. Dar labai svarbu amžinas tikėjimas, kurio pagrindas pagražinta ten kur reikia ir nutylėta, kur nepatogu šlovinga praeitis. Dar galima guostis savo nepatirtimi.

Smokas, 2010-10-20 13:55:45

p.s. ant mano darbo stalo augo dekoratyvinis augalas. Pirmą mėnesį jis augo kaip “žvėris”. Leido ūglius vieną po kito. Kas kart kai laistydavau, pastebėdavau įtartinas baltas dėmėles ant lapų. Įsižiūrėjau geriau. Pasirodo ten kažkokių gyvūnėlių lizdų būta. Pradėjau lapus valyti, bet jų vėl atsirasdavo. Po kiek laiko pamačiau, kad nauji ūgliai jau taip nebesiskleidžia, o apie juos susispietę erkės knibžda. Nugraužia vieną jauną daigą ir keliasi prie šviežesnio. Pradėjau gėlę maudyti ūkišku ir dar kažkokiu muilu. Augalas vargo, pradėjo lapus mesti, bet erkės net nesiruošė palikti jo ramybėje. Sugalvojau dar drąstiškesnį būdą. Apipurškiau purškalu nuo miškinių erkių. 😉 Erkės dingo, bet visi nauji ūgliai sudžiūvo, likę suaugę lapai beveik nukrito. Iš augalo liko ne papuošalas, bet parodija. Vieną dieną neiškenčiau ir išmečiau visą vazoną kartu su erkėmis laukan. Dabar pagalvoju, jei tos erkės būtų truputį mąsčiusios, kad gali taip atsitikti, gal jos truputį būtų sumažinusios savo apetitą. Atėjo galas viskam ir augalui ir pačioms erkėms. O jei įsivaizduotume, kad augalas tai – Lithuania ? …. 🙂

Lina L., 2010-10-20 14:17:06

Erkės negali neėsti kiek telpa ir nesidauginti, nes tai “prieštarauja jų prigimčiai”, kaip kad anoje temoje apibūdino socializmą gerb.Burgis.

Ech, norėtųsi, kad žmonių visuomenei nebūtų taikomi viens prie vieno džiunglių, gamtos dėsniai, na, bent kaip siekiamybė.

giedrius m, 2010-10-20 14:28:21

Aš turiu problemą: kaldra per maža, didelių mažai būna pirkti. Tai miegodamas tai ant kojų daugiau užsitempiu, tai ant galvos, arba turiu kažkaip susirangyti.

Taip ir yra su biudžetu. Visiems neužtenka tiek, kiek nori. Švietimui reikia daugiau, sveikatos apsaugai. Ir dar sodrą dotuot. Nieko keisto, kad visi kampus tampo į save. Svarbu, kad neplyštų tas biudžetas.

O biudžeto pajemos, kurias reikia didinti, yra mokesčiai bei valdomų įmonių pelnas. To pelno kaip ir nėra (dėl neūkiškumo). Lieka 3 būdai didinti biudžetą: skolintis, kelti mokečius arba skatinti daugiau mokėti (t.y. skatinti verslo atsiradimą ir didesnes algas). Gaila, bet 3 nematau nė pro kur Lietuvoje.

Smokas, 2010-10-20 14:33:42

kaip knygoje, kurią dabar skaitau, rašo: valstietis besistengamas įsilieti į modernų gyvenimą vis krapšto pakaušį bespręsdamas dilemą, kaip suderinti autentiškumą su modernybe. Jis dar iki šiol sunkiai suvokia, kad modernus gyvenimas vis labiau tolsta nuo gamtos ir jame plaukioti reikalingos virtualios, nenatūralios idėjos. Atsiliekančios visuomenės, jokių globalių įdėjų pasauliui nesukuria, jos turi tik vytis ir prisitaikyti. Kol kas lietuviams pasisekė “suvirškinti” tik nacionalizmo idėją, kas jau yra praeitis…

Andrius, 2010-10-20 15:34:55

Burgiui: O kaip išbalansuoti tarp to “Visur dalyvauk!” ir “Nerizikuok!”? Abu su šauktukais, vadinasi vienodai svarbūs.

Burgis, 2010-10-20 18:49:04

Andriui: nesunku išbalansuoti… Nereikia dalyvauti TV „šou“ projektuose, nereikia dalyvauti ten, kur rizikuoji garbe, sąžine, pinigais… Taigi patikslinu: dalyvauk visur, kur tai neprieštarauja teiginiui „nerizikuok“.

Rasa, 2010-10-20 20:52:40

Dabar jau viską suprantu apie mūsų valstybę, jos valdymą ir biudžetą…

Pasirodo, kad mūsų šalis- trapus augalas, kuris tuoj nugaiš nuo erkių, nes šeimininkas nežino, kad nuo jų reikia gintis ne ūkiniu muilu, o akaricidais, ir jis linkęs ją išmest, o ne atgaivint 🙂 o mūsų biudžetas- beveik skylėta mazgotė, t.y. per maža kaldra…

Ką galiu pasakyt… Man tikrai patiko! 🙂

Klausimėlis ponui Burgiui: kas yra garbė ir kaip galima ja rizikuoti? Tiesiog mano manymu, tai esi garbingas arba ne. O kaip galima rizikuoti garbe?

Burgis, 2010-10-20 21:07:59

Rasai: taip, moteris negali būti truputį nėščia… Tarkime, tu esi garbingas, bet patenki į situaciją, kai reikia žvėriškų pastangų, norint išsaugoti garbę. Kaip pasielgsi? Ar išdrįsi? Ar rasi jėgų? Ar nepradėsi įrodinėti, kad diplomatija yra kompromisų menas? Kad tikslas pateisina…

Andrius, 2010-10-20 21:08:22

Burgiui: o man tie du teiginiai vis tiek kertasi. Gaudydamas kiekvieną šansą, gali prarasti tai, ką turi čia ir dabar. Kiekvienas pasirinkimas yra rizika, nes renkiesi bent iš dviejų vieną.

Kaip tik dabar aš svarstau naujo darbo pasiūlymą ir negaliu apsispręsti: keisti viską iš pagrindų ar likti senose vėžėse.

Burgis, 2010-10-20 21:10:16

Andriui: tai negaudykite… :-). Aš gaudau! Aš pasirinkčiau Jūsų naują pasiūlymą, nes po gulinčiu akmeniu vanduo neteka…

Smokas, 2010-10-21 09:09:49

Rasai: Gal gerb. Nepris nesupyks, kad aš jo mintis pakartosiu čia, nors jis jas rašė kitoje temoje. Mano galva jos labai tinka ir šioje temoje:

“Norint bėgiot, reikia pirma pramokt vaikščiot. Visiškai logiška, kad tie, kas per skirtą laiką neišgali net keturpėsti parėplioti, turi būti patraukti nuo kelio. Spartoj tokiems būdavo speciali karjeros trajektorija — nuo olos žemyn. Žiauru?”

Labai norėčiau, kad kas nors svariais argumentais paneigtų, jog žmonijos istorijoje ir su valstybėmis nėra taip pat.

NiekurNeiva, 2010-10-21 11:14:36

…konstatuojame – sėkmingiausia investicija buvo į žmones (mūsų vaikus), jų išsilavinimą. … ”

SVETIMOS MINTYS – bet gal „benzinas į laužą“:

Investavimas – tai kasdien linksniuojamas žodis. Svarbiausia teisingai suprasti, kad investuoti – tai pradžioje išleisti pinigus daiktui pirkti, o vėliau pardavus daiktą gauti daugiau negu išleidai. Todėl mokslas į mano investuojamų daiktų sąrašą neįtrauktas. Nes niekas nemoka už žinias, o moka tik už jų pritaikymą. O, va, pritaikymas jau yra taikytojo nuopelnas. Taip, kaip jis suprato tas žinias, taip ir taiko.

http://www.commonsense.lt/2010/10/17/neziniukas-2010/

P.S. Suprantu, kad terminai buityje truputį skiriasi nuo to, kaip yra moksle, teorijoje. Pvz., tikimybės sąvoka buitiniame lygyje visiškai ignoruoja BEGALYBĖS pradą. Todėl tiesioginis terminų taikymas šnekamojoje kalboje kartais klaidina, būna neadekvatus…

Burgis, 2010-10-21 14:23:32

Niekur… : Kaip nemoka už žinias?! Mes mokėjome, daug mokėjome, kad vaikai galėtų sėkmingai studijuoti Lietuvoje ir Švedijoje.

NiekurNeiva, 2010-10-21 14:43:42

Ir aš apie tą patį: Jūs mokėjote, turėjote išlaidų – bet tai ne visai tas pats, kas pažodžiui INVESTICIJA:

“ilgalaikis kapitalo įdėjinys į ūkio šakas arba vertybiniams popieriams pirkti siekiant pelno”.

Taip, tai investicija , buitine, perkeltine prasme – išlaidos, kurių negaila, dar daugiau, kurios tėveliams teikia džiaugsmą…

Smokas, 2010-10-21 15:19:56

ne tik džiaugsmą, bet ir tvarkingesnius senelių namus arba atskirą korpusą vaikų ar anūkų namų valdose, papildomų lėšų iš dėkingų vaikų biudžeto kelionėms po pasaulį, kokybiškesnė medicina, o konkrečiai gerb. Burgio atveju galimybė džiaugtis pilnaverte senatve Švedijoje.

Vaikai ir kuo daugiau dabartiniu metu yra realesnė investicija senatvei, nei visi tie fondai.

Lina L., 2010-10-21 15:58:58

O jei aš sėkmingai studijavau, o tėvams mokėti už tai nereikėjo, tai dabar jau iš manęs jiems nieko nepriklauso? Kažkaip į galvą neatėjo skaičiuoti, kiek čia būta tos investicijos.

Burgis, 2010-10-21 16:16:33

Niekur…: tai juk aš ir rašau buitine kalba, ne moksline!

Linai L.: iš tiesų tėvams nieko nepriklauso… Bet juk Jūs norite turėti tėvus, o ne mecenatus, tiesa? Tai ir duosite tėvams tiek, kiek pajėgia dukros širdis, rankos ir protas.

*

Visiems: tikrai, mudu su žmona neplanuojame atsiimti tiek ar net daugiau nei investavome į vaikus… Mes jau atsiėmėme milijoną kartų, milijardą kartų daugiau! Juk vaikai mums padovanojo keturis anūkėlius, vaikai mus lanko, vaikai mus džiugina savo laimėjimais, darbu…

Smokas, 2010-10-22 10:08:12

racionalumas, tai kažkas ne mūsiška, ne sava, purvina ir nedorybinga. Dorybinga yra iš viso neturėti išskaičiavimo, išprotavimo, o jei neišeina tai bent slėpti ir neafišuoti jo. Jau pasiekėm, kad išsamprotauti 10 Dievo įsakymų juo netikint gal ir nieko tokio, bet jausmai šeimai, tai kol kas šventa ir nevalia purvinti jų su racionalumo, išprotavimo purvais.

sonata, 2010-10-22 19:12:16

Smokui: dabar būsiu sumalta į miltus, bet labai tvarios tos šeimos, kurios veikia kaip UAB-ai, kuriose šilti santykiai, bet ne deginančios aistros, kuriose kažkiek “išskaičiuoja – praskaičiuoja” ir ne viskas jausminiu pagrindu. Nes jausmai keičiasi.

Nepris, 2010-10-22 19:58:37

Aš ir nemanau, kad kur protas, ten būtinai kažkas purvino. Aišku, jei vien protas, tai jau bėda. Visame kame reikalingas balansas.

Nepris, 2010-10-22 20:00:24

Šeimą prilyginti UABui irgi netikslu, nes žinau šeimų, kurios sukurtos nesiekiant pelno ir nesiekiant atriboti akcininkų atsakomybės. 😉

Tomas Juskevicius, 2010-10-27 10:06:09

Neteko man tokiu seimu matyti iki siol. Daznai zmogus tikisi, kad juo rupinsis kazkas (tai savanaudiskas dalykas) – tai yra naturalu. Taip pat naturalu ir normalu noreti rupintis kitais. Save apgaudineti galima be galo ir be saiko – pavyzdziui, atsisakant proto ir manant, kad taip kazkokio baisaus nuklydimo isvengsi. Deja, deja – tas dazniausiai iskaiciavimas butent instinktuose gludi, o ne racionalizme 🙂